Byla 1A-898-106-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Aistei Šeibelytei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistiesiems Š. G., V. G., nuteistojo Š. G. gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, nuteistojo V. G. gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei, nukentėjusiajam A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. G. ir Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Š. G., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiėję su darbu, bei uždrausta lankytis maitinimo įstaigose bei viešo susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu.

3V. G. (V. G.), asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda, nurodant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Priteista iš Š. G. ir V. G. solidariai 2 000 Lt A. J. naudai, 104,40 Lt – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos pasaugo ministerijos naudai.

5Š. G. ir V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

6Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

7Š. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2010 m. lapkričio 1 d., apie 21.40 val., viešoje vietoje, Grūšlaukės k. centre, netoli autobusų stotelės, Kretingos r., tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams – aplink esant pašaliniams asmenims, sudavė vieną smūgį kumščiu A. J. į dešiniosios akies sritį. Po to Š. G., veikdamas kartu su V. G., iš chuliganiškų paskatų, turėdami vieningą tyčią, matydami vienas kito agresyvius smurtinius veiksmus, sudavė nukentėjusiajam A. J. kumščiais po vieną smūgį į kairiosios akies, lūpos ir kaktos sritis. Nuo suduotų smūgių A. J. pargriuvo. Pargriuvusiam ant žemės A. J., Š. G. ir V. G. spyrė kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritis, tuo pačiu pataikydami ir į rankas, kuriomis A. J. dengėsi galvą, ir tokiu būdu Š. G. kartu su V. G. tyčiniais ir įžūliais bei neleistinais veiksmais, agresyviu bei moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nukentėjusiajam A. J. padarė muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, tai sukėlė A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

8V. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: V. G. 2010 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, Grūšlaukės k. centre, netoli autobusų stotelės, Kretingos r., tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams – aplink esant pašaliniams asmenims, Š. G. sudavus vieną smūgį kumščiu A. J. į dešiniosios akies sritį, veikdamas kartu su Š. G. iš chuliganiškų paskatų, turėdami vieningą tyčią, matydami vienas kito agresyvius smurtinius veiksmus, sudavė nukentėjusiajam A. J. rankomis po vieną smūgį į kairiosios akies, nosies, lūpos ir kaktos sritis. Nuo suduotų smūgių A. J. pargriuvo. Pargriuvusiam ant žemės A. J., V. G. ir Š. G. spyrė kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritis, tuo pačiu pataikydami ir į rankas, kuriomis A. J. dengėsi galvą, ir tokiu būdu V. G. kartu su Š. G. tyčiniais ir įžūliais bei neleistinais veiksmais, agresyviu bei moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nukentėjusiajam A. J. padarė muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, tai sukėlė A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9Apeliaciniu skundu Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. Gedžiuvienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems Š. G. ir V. G. aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo. Teigia, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios, todėl prašo paskirti jiems griežtesnes bausmes: Š. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; V. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 19 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, jog skirdamas bausmes nuteistiesiems (Š. G. – laisvės apribojimą, V. G. – baudą), teismas nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, nesilaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, kitas bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias jų baudžiamąją atsakomybę.

10BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11Š. G. teisiamas ne pirmą kartą, tai yra 2009-09-04 nuosprendžiu jis taip pat buvo nuteistas už analogišką veiką pagal BK 284 straipsnio l dalį. Praėjus vos metams laiko, neatlikęs pagal ankstesnį teismo nuosprendį paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, jis dar kartą padarė nusikaltimą – pažeidė viešąją tvarką. Prokurorė pažymi, jog 2009-09-04 nuosprendžiu paskirtą baudą Š. G. susimokėjo tik tuomet, kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo ruošiama perduoti teismui. Š. G. naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal pirmąjį nuosprendį ir turėdamas neišnykusį teistumą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jam anksčiau taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės nepasiekė savo tikslų, jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai dar kartą pažeidė viešąją tvarką, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Š. G. pakartotinis analogiško nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir visuomenei. Juo labiau, kai tai daroma pakartotinai po patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neatlikus bausmės ir turint teistumą. Toks nuteistojo Š. G. elgesys rodo, kad jis išvadų nedaro ir nėra linkęs taisytis. Be to, nuteistasis Š. G. iki nuosprendžio paskelbimo nedėjo jokių pastangų, kad atlyginti nukentėjusiajam A. J. bei Valstybinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą. Išdėstyti duomenys rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į visuomenėje egzistuojančias įstatymais sureguliuotas elgesio normas, šių normų ignoravimą, polinkį daryti naujus nusikaltimus, todėl nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni, ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nepaskyrus Š. G. realios laisvės atėmimo bausmės jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nebus pakankamai nubaustas, jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus šiuos duomenis Š. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje, turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

12Nuteistasis V. G. buvo teisiamas pirmą kartą, jam teismas už padarytą nusikaltimą paskyrė baudą. Prokurorės teigimu, skirdamas baudą teismas neatsižvelgė į galimybę įvykdyti paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog V. G. nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kitų pajamų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, paskirta bausmė netenka savo prasmės, juo labiau, kad V. G. iki nuosprendžio paskelbimo nedėjo jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam A. J. bei Valstybinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą. V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tyrimo metu nebuvo nustatyta BK 59 straipsnio l dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis savo kaltę pripažino iš dalies, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skirdamas bausmę pastarajam teismas, prokurorės teigimu, nesivadovavo bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl atsižvelgiant į išdėstytus duomenis darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskiriant ne baudą, o laisvės apribojimą.

13Be to, nuteistieji visiškai savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teisminio nagrinėjimo metu keitė parodymus, tai rodo, jog jie yra nenuoširdūs, nesigaili dėl savo padaryto nusikaltimo, siekė suklaidinti teismą bei sušvelninti savo teisinę padėtį, į tai taipogi turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog teismas pripažino jį kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad veika buvo įvykdyta viešoje vietoje – Grūšlaukės kaime, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams. Apeliantas teigia, jog tokį sprendimą teismas privalėjo motyvuoti, tai yra nurodyti, kodėl padarė išvadą, kad jo tyčia buvo nukreipta būtent į visuomenės rimties sutrikdymą.

15BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal minėtą straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Apie visuomeninės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009; 2K-378/2009). Nuteistasis Š. G. aiškina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jokių pašalinių žmonių rimtis dėl jo veiksmų prieš nukentėjusįjį A. J. nebuvo sutrikdyta. Muštynės įvyko tamsiu paros metu, krūmuose prie keliuko. Byloje nėra jokių pašalinių įvykį mačiusių asmenų parodymų, tai tik patvirtina, kad kitų asmenų rimtis nebuvo sutrikdyta. Byloje apklausti liudytojai P. B., P. B. ir A. B. į įvykio vietą atėjo tik todėl, kad patys kreipėsi į A. J. ir laukė jo atvažiuojant bei išgirdo jo šauksmą. Tai, kad jis – Š. G. – ar kiti asmenys būtų trikdę visuomenės rimtį iki įvykio, taip pat nenustatyta, nors liudytojai A. B. ir A. B. tvirtino, kad net 2 kartus kvietė policiją, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

16Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškodamas tariamų kaltininkų į įvykio vietą atvyko pats nukentėjusysis, jis ėmėsi savavališkų veiksmų sulaikyti V. G., nors nežinojo, ar jis padarė ką nors neteisėto. Š. G. pamatęs, kad tamsoje kažkoks asmuo vejasi jo pažįstamą V. G., suprato, kad pastarajam gresia pavojus ir tik todėl sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą, taigi jo tyčia buvo nukreipta sustabdyti A. J., kad jis nesivytų V. G..

17Apeliantas Š. G. teigia, jog teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, neva jis kartu su V. G. pargriuvusiam ant žemės A. J. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritis bei rankas. Tokia teismo išvada prieštarauja rašytiniems bylos įrodymams, tai yra specialisto išvadai dėl A. J. padarytų kūno sužalojimų. Pagal specialisto aprašytus A. J. kūno sužalojimus, akivaizdu, kad jam galėjo būti suduota ne daugiau kaip trys smūgiai į veidą. Akivaizdu, kad A. J. sakė netiesą, neva jis buvo spardomas, nes tokio pobūdžio kūno sužalojimų jam nenustatyta, tuo tarpu teismas besąlygiškai patikėjo tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog pačių muštynių jokie pašaliniai asmenys nematė, todėl apie smūgių sudavimo skaičių galima spręsti tik iš specialisto išvados. Liudytojai A. B., P. B., P. B. bei N. J. į įvykio vietą atėjo tada, kai muštynės buvo pasibaigusios, todėl apie patį įvykį bei suduotų smūgių skaičių nieko paaiškinti negalėjo.

18Teismas be pagrindo nevertino paties nukentėjusiojo A. J. veiksmų teisėtumo. Pastarasis nurodė, kad yra policijos rėmėjas, todėl atlikdamas bet kokius veiksmus, privalo laikytis Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (1998-06-18 Nr. VIII-800). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punkte nustatyta, kad: „kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjai turi šias teises: padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais“, o šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta: „gavę pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių užkirsti jam kelią, nedelsdami pranešti policijai, organizuoti įvykio vietos apsaugą, kol atvyks policijos pareigūnai, nustatyti liudytojus, suteikti kitokią pagalbą policijos pareigūnams, tiriantiems nusikaltimo ar teisės pažeidimo aplinkybes.“ Kaip nustatyta byloje, tai patvirtina ir pats nukentėjusysis, jis pats ėmėsi savarankiškai vykdyti tyrimą, apie tai neinformavęs policijos darbuotojų, nors sulaikyti asmenį jis turi teisę tik kartu su policijos darbuotoju. Nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumas, tai tyra V. G. pagalvojus, kad jį vejasi kažkoks asmuo, norėdamas jį sumušti, o jam – Š. G. – supratus, kad V. G. gresia pavojus, kilo šios pasekmės. Todėl, apelianto teigimu, jo atsakomybė gali atsirasti tik pagal pasekmes, tai yra pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

19Š. G. nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis niekur nedirba. Teismo paskirtas laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudimas lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kur prekiaujama alkoholiu, neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Š. G. teigia, jog tokie teismo apribojimai atima iš jo pragyvenimo šaltinį, nes jis dirba įmonėje, kurios veikla yra automobilių gabenimas iš užsienio, todėl jam labai dažnai tenka vykti į Prancūziją, Olandiją ir kitas šalis parsigabenti automobilius, ir jis kartais tai sužino tik tą pačią dieną. Esant tokiai situacijai jis fiziškai negalėtų informuoti Pataisos darbų inspekcijos, kad išvyksta darbo reikalais, tuo labiau, kad jis iš anksto negali tiksliai žinoti, kada sugrįš iš užsienio. Nesant galimybės išvykti į užsienį, su juo bus nutraukta darbo sutartis. Kitas teismo paskirtas įpareigojimas – uždraudimas lankytis viešojo maitinimo įstaigose – atima galimybę kur nors pavalgyti, nes dabar nėra maitinimo įstaigų, kuriose nebūtų parduodamas alkoholis.

20Be to, apelianto nuomone, įvertinus nukentėjusiojo elgesį, atsiradusias pasekmes – nukentėjusiojo darbingumas nebuvo sutrikdytas, neigiamų pasekmių neliko – turėtų būti sumažinta ir priteista neturtinės žalos suma.

21Prokurorė ir nukentėjusysis prašo prokurorė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

22Nuteistasis Š. G. ir jo gynėja prašo Š. G. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

23Nuteistasis V. G. ir jo gynėja prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

24Nuteistojo Š. G. apeliacinis skundas atmestinas, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl Š. G. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką

26Kolegija negali sutikti su apelianto Š. G. skundo argumentais, jog apylinkės teismas neteisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.

27Kolegijai nekyla abejonių, jog Š. G. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – Grūšlaukės kaimo centre, netoli autobusų stotelės, dėl menkaverčio preteksto – jo manymu, kilus grėsmei jo draugui V. G. (Š. G. teigimu, V. G. bėgdamas šaukėsi pagalbos, o nukentėjusysis A. J. tuo metu jį vijosi), jis pro šalį bėgusiam A. J. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į dešiniąją akį, po to, veikdamas kartu su V. G., toliau mušė nukentėjusįjį, pargriuvusį ant žemės, tokiu savo chuliganišku elgesiu šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį, šokiravo tiek jį, tiek netrukus į įvykio vietą atėjusius B., kurie pamatė sumuštą A. J.. Nekyla abejonių, jog Š. G. kartu su kitu nuteistuoju V. G. tokiais savo veiksmai sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti P. B. ir A. B. parodė, jog jie girdėjo A. J. šaukiant pagalbos, nubėgę kartu su sūnumi prie A. J. pamatė, jog pastarasis yra stipriai sumuštas. Liudytoja A. B. parodė mačiusi link autobusų stotelės einantį jaunuolį, netrukus jis pradėjo bėgti, A. J. paskui jį. Netrukus ji išgirdo duslų garsą ir suprato, jog yra mušamas žmogus. Išgirdusi A. J. šaukiant pagalbos, kartu su vyru ir sūnumi nubėgo prie pastarojo ir pamatė jį sumuštą, tuo metu A. J. kėlėsi nuo žemės, o Š. G. priėjęs pasakė, jog jis sumušė A. J. bei grasino, jog pasikvies draugus. Akivaizdu, jog išgirdę duslų garsą ir A. J. pagalbos šauksmą, nubėgę prie pastarojo ir pamatę jį sumuštą Burbos patyrė neigiamas emocijas dėl nuteistojo Š. G. chuliganiškų veiksmų. Todėl apylinkės teismas nuteistojo Š. G. veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai.

28Apeliantas Š. G. be pagrindo apeliuoja į tai, neva nebuvo įvertintas paties nukentėjusiojo veiksmų teisėtumas, teigia, jog A. J., kaip policijos rėmėjas, ėmėsi veiksmų, kurių pagal Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo nuostatas atlikti neturėjo teisės. Tačiau, skirtingai šiam apelianto tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų, rodančių A. J., kaip policijos rėmėjo, veiksmų neteisėtumą, 1998-06-18 Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 nuostatų pažeidimą. A. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tai, jog jis, kaip policijos rėmėjas, savo automobiliu atvyko į Grūšlaukės k. centrą, nes telefonu jam skambino B. ir prašė pagalbos, nurodydamas, jog kažkokie jaunuoliai centre siautėja – mėto konteinerius (bylos nagrinėjimo apeliacijos teisme posėdyje metu buvo pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK l. e. p. viršininko A. L. pranešimas, jog 2010-11-01, 18;49 val., registruotas įvykis apie tai, jog A. B. telefonu pranešė, kad Grūšlaukės k., Kretingos r., autobusų stotelėje susirinkę asmenys triukšmauja. Į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos), ir pamatęs netoli konteinerių pasirodžiusį jaunuolį, norėdamas išsiaiškinti, kas vyksta, tačiau pastarajam pradėjus bėgti, o jam vytis jaunuolį, netrukus jam prieš akis pasirodė Š. G. ir sudavė smūgį. To neneigia ir pats nuteistasis Š. G., tačiau tvirtina, neva jis tokiais savo veiksmais siekė sustabdyti A. J., nes šis jis vijosi jo draugą V. G.. Tačiau vien ta aplinkybė, jog A. J., kaip policijos rėmėjas, būdamas telefonu informuotas, jog Grūšlaukės k. centre prie autobusų stotelės siautėja jaunimas, siekdamas išsiaiškinti galimą pažeidimą, atvykęs į vietą ir pamatęs jaunuolį, kaip vėliau buvo nustatyta – V. G., ir šiam sprunkant, pastarąjį vijosi, nerodo nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumo, juo labiau, kad jis vijosi ne Š. G., o V. G., taigi suduoti smūgį A. J. Š. G. neturėjo jokio pagrindo. Maža to, po to, kai nuo A. J. nuo jam smūgio pargriuvo, tiek Š. G., tiek V. G. ir toliau jį mušė, suduodami jam ne vieną smūgį, tokiu savo chuliganišku elgesiu šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį. Taigi akivaizdu, jog A. J. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, norėdamas išsiaiškinti, kas vyksta ir turėdamas teisę kaip policijos rėmėjas užtikrinti viešąją tvarką, neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, pats buvo sumuštas Š. G. ir V. G. dėl menkavertės dingsties. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. J. aiškiai parodė, jog jis net nebūtų turėjęs galimybės prisistatyti kaip policijos rėmėjas, nes „pasipylė smūgiai“ (b. l. 204). Aptarti duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, jokiu būdu nerodo A. J. veiksmų neteisėtumo, priešingai, jis, kaip policijos rėmėjas, vadovaujantis minėto Įstatymo nuostatomis, turėdamas teisę saugoti viešąją tvarką (1998-06-18 Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 4 straipsnio 2 punktas), ir gavęs pranešimą, jog Grūšlaukės k. Centre siautėja jaunimas, važiavo išsiaiškinti, kas vyksta, tačiau prie konteinerių buvusio jaunuolio norėdamas paklausti, kas vyksta, pats netrukus buvo sumuštas, nors jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pagrindo teigti, jog A. J., kaip policijos rėmėjas, pažeidė įstatymų reikalavimus, nėra.

29Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. G. teigia, jog teismo išvada, kad jis kartu su V. G. pargriuvusiam ant žemės A. J. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvą ir rankas, prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai dėl A. J. padarytų kūno sužalojimų, aiškina, jog pagal specialisto aprašytus A. J. kūno sužalojimus, akivaizdu, jog jam galėjo būti suduota ne daugiau kaip trys smūgiai į veidą. Tuo tarpu, apelianto teigimu, teismas rėmėsi melagingais nukentėjusiojo A. J. parodymais dėl jam suduotų smūgių skaičiaus, taip pat dėl to, neva jis buvo spardomas, nes tokio pobūdžio kūno sužalojimų jam nenustatyta. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pats nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė, jog jam buvo suduota apie 10-15 smūgių. Tiesiogiai muštynes mačiusių asmenų nėra. Tačiau abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jam suduotų smūgių skaičiaus nėra pagrindo, nes, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje esančioje 2010-12-15 papildomoje specialisto išvadoje Nr. KG 141/10 (03) nurodyta, jog įvertinus pirminės A. J. apžiūros metu rastus sužalojimus: „galima teigti, kad jie patirti ne mažiau penkių traumuojančių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje.“ (b. l. 8), tai paneigia apelianto Š. G. skundo argumentą, jog A. J. galėjo būti suduota ne daugiau kaip trys smūgiai į veidą. Be to, pats Š. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog spyrė nukentėjusiajam (b. l. 204), tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia priešingai. Abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jam suduotų smūgių skaičiaus nėra pagrindo, nes paminėta specialisto išvada nepaneigia pastarojo parodymų, jog jam galėjo būti suduota ir daugiau smūgių. Be to, tokie Š. G. apeliacinio skundo argumentai, esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, jog pastarasis, veikdamas kartu su V. G., Grūšlaukės k. centre vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., visiškai neturi įtakos jo padarytos veikos kvalifikacijai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes ši nuteistojo Š. G. veika – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį vartojimas – yra jo veikos, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sudėtinė dalis, nes teismų praktikoje tuo atveju, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš žmogų pavartojamas smurtas, kuris jam sukelia fizinį skausmą ar, kaip šiuo atveju – žmogus nežymiai sužalojamas, ar trumpam susargdinamas, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008).

30Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo Š. G. veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai. Perkvalifikuoti Š. G. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

31Dėl nuteistiesiems Š. G. ir V. G. paskirtų bausmių

32Kolegija iš dalies sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistajam Š. G. aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl Š. G. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

33Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Š. G. laisvės apribojimo bausmę vadovavosi tuo, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutinka iš dalies atlyginti neturtinę žalą, taip pat atsižvelgė į Š. G. asmenybę, kad jis anksčiau buvo teistas, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į BK 54 straipsnyje reglamentuojamus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

35Nuteistasis Š. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Ši veika padaryta tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Š. G. anksčiau buvo teistas taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, naują analogiško pobūdžio nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos metams po ankstesnio – 2009-09-04 – nuosprendžio priėmimo. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Š. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant Š. G. asmenybę, pažymėtina ir tai, jog jis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo tik tada, kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą šioje byloje. Paminėti duomenys neigiamai apibūdina Š. G. asmenybę bei rodo, jog jis išvadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, nes ir vėl praėjus vos metams laiko po pirmojo nuosprendžio priėmimo padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi Š. G. naują nusikalstamą vieką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalies). Be to, teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio l dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, o BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, tai yra jog Š. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą, į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam Š. G. už viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę – laisvės apribojimą, nepakankamai įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes. Nuteistojo Š. G. elgesys rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bauda, kaip bausmės rūšis, jam nebuvo veiksminga ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl Š. G. paskirta bausmė griežtintina, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, tačiau taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje. Sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kolegija priima atsižvelgdama į tai, jog Š. G. yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs kitų baudžiamąją ar kitokią atsakomybę užtraukiančių veikų, todėl, kolegijos nuomone, Š. G. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės.

36Priėmus sprendimą sugriežtinti nuteistajam Š. G. paskirtą bausmę, kolegija nebepasisako dėl pastarojo skundo argumentų dėl per griežtos bausmės jam paskyrimo. Be to, šiuo nuosprendžiu sugriežtinus Š. G. paskirtą bausmę ir paskyrus jam naujus įpareigojimus, nebelieka pagrindo pasisakyti dėl pastarojo skundo argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiėję su darbu, draudimo lankytis maitinimo įstaigose bei viešo susibūrimo vietose, kuriuose prekiaujama alkoholiu. Iš Š. G. apeliacinio skundo galima suprasti, jog ir šiuo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, būtų kliūtis jo darbui, tai yra sutrukdys jam darbo reikalais išvykti į užsienį, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad jis dirba, tokių įrodymų nepateikė ir pats nuteistasis Š. G..

37Skirdamas bausmę V. G., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas baudą V. G., teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti paskyrus baudą. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

38Prokurorės prašymas skirti griežtesnę bausmę V. G. iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pastarasis nedirba ir neturės galimybės susimokėti teismo jam paskirtą 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą, tačiau skirti griežtesnę bausmę vien dėl to, kad nuteistasis V. G. nedirba, negalima. Pažymėtina, kad nuteistasis V. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, be to, bylos nagrinėjimo apeliacijos teismo posėdyje nurodė, kad jau dešimt mėnesių dirba. Kita vertus, nuteistajam neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 6 dalis), o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 7 dalis).

39Skirti griežtesnę bausmę V. G. prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl kolegija atmeta prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl griežtesnės bausmės nuteistajam V. G. paskyrimo.

40Dėl neturtinės žalos dydžio

41Nuteistojo Š. G. prašymas sumažinti nukentėjusiajam A. J. priteistą neturinės žalos atlyginimo 2 000 Lt sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

42Nukentėjusysis A. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt. Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai iš dalies patenkino civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisingai nustatė jos dydį. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo sumažintas nuo 10 000 Lt iki 2 000 Lt. Nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrįstai atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. J. dėl Š. G. bei kito nuteistojo V. G. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą, jam teko nepatogumai dėl gydymo (reikėjo siūti akies voką), fizinio skausmo – A. J. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, jog ne tik po įvykio, bet ir dabar blogai jaučiasi, po sumušimo sutriko regėjimas, dažnai skauda galvą, pakilęs kraujo spaudimas. Įvertinęs nukentėjusiojo patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Apelianto Š. G. skunde teigiama, jog nukentėjusiojo darbingumas sutrikdytas nebuvo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. nurodė, jog tuo metu jis privalėjo eiti į darbą, nes turėjo pavaduoti įmonės direktorių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu civilinio ieškinio dydžiu.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

44Nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

45Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti:

46Š. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

47Taikyti BK 75 straipsnį ir Š. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.

48Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Š. G., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 3. V. G. (V. G.), asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1... 4. Priteista iš Š. G. ir V. G. solidariai 2 000 Lt A. J. naudai, 104,40 Lt –... 5. Š. G. ir V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 6. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 7. Š. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu... 8. V. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo... 9. Apeliaciniu skundu Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I.... 10. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę... 11. Š. G. teisiamas ne pirmą kartą, tai yra 2009-09-04 nuosprendžiu jis taip... 12. Nuteistasis V. G. buvo teisiamas pirmą kartą, jam teismas už padarytą... 13. Be to, nuteistieji visiškai savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 15. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali,... 16. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškodamas tariamų kaltininkų... 17. Apeliantas Š. G. teigia, jog teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, neva jis... 18. Teismas be pagrindo nevertino paties nukentėjusiojo A. J. veiksmų teisėtumo.... 19. Š. G. nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 284 straipsnio l... 20. Be to, apelianto nuomone, įvertinus nukentėjusiojo elgesį, atsiradusias... 21. Prokurorė ir nukentėjusysis prašo prokurorė apeliacinį skundą patenkinti,... 22. Nuteistasis Š. G. ir jo gynėja prašo Š. G. apeliacinį skundą tenkinti, o... 23. Nuteistasis V. G. ir jo gynėja prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.... 24. Nuteistojo Š. G. apeliacinis skundas atmestinas, prokurorės apeliacinis... 25. Dėl Š. G. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką... 26. Kolegija negali sutikti su apelianto Š. G. skundo argumentais, jog apylinkės... 27. Kolegijai nekyla abejonių, jog Š. G. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje... 28. Apeliantas Š. G. be pagrindo apeliuoja į tai, neva nebuvo įvertintas paties... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. G. teigia, jog teismo išvada, kad jis... 30. Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 31. Dėl nuteistiesiems Š. G. ir V. G. paskirtų bausmių... 32. Kolegija iš dalies sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl... 33. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Š. G. laisvės apribojimo bausmę... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas... 35. Nuteistasis Š. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284... 36. Priėmus sprendimą sugriežtinti nuteistajam Š. G. paskirtą bausmę,... 37. Skirdamas bausmę V. G., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais... 38. Prokurorės prašymas skirti griežtesnę bausmę V. G. iš esmės grindžiamas... 39. Skirti griežtesnę bausmę V. G. prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais... 40. Dėl neturtinės žalos dydžio... 41. Nuteistojo Š. G. prašymas sumažinti nukentėjusiajam A. J. priteistą... 42. Nukentėjusysis A. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės... 45. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti:... 46. Š. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės... 47. Taikyti BK 75 straipsnį ir Š. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 48. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....