Byla 2K-122/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei, gynėjui advokatui I. Brazlauskui, nuteistajam R. P., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo, griežtesne bausme apėmus švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Iš R. P. priteista 2000 Lt Ž. P. (mažametės M. P. atstovei) neturtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamos chuliganiškos paskatos.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį R. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 6 d., apie 22.10 val., savo namų valdoje, esančioje ,,duomenys neskelbtini“, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė rankomis už kaklo mažametę M. P., gimusią 1999 m. gruodžio 25 d., suspaudęs kaklą pakėlė ją nuo žemės, papurtė ir pagrasino užmušti. Tęsdamas nusikalstamą veiką prie įvažiavimo į Ž. P. namų valdos kiemą, esantį ,,duomenys neskelbtini“, du kartus sudavė Ž. P. ranka į veidą, išvadino ją ir susirinkusius kaimynus D. B., R. S. ir A. S. nepadoriais, žeminusiais jų garbę ir orumą žodžiais, perplėšė Ž. P. gynusio A. S. marškinėlius, spjovė R. S. į veidą. Taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė mažametės M. P. sveikatą, taip pat visuomenės rimtį ir tvarką.

8Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

9Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas šališkai įvertino skundo argumentus, nes nutartyje nurodė tuos pačius apkaltinamojo nuosprendžio motyvus ir neištaisė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Bylos tyrimas taip pat buvo šališkas, nes buvo renkami tik jį kaltinantys duomenys, jo prašymai atlikti procesinius veiksmus buvo ignoruojami (neieškoma įvykį mačiusių asmenų, neatliktos mažamečių liudytojų ir nukentėjusiosios M. P. psichologinės ekspertizės, o jo kaltė kaip tik ir grindžiama mažamečių prieštaringais parodymais).

10Kasatorius nurodo, kad Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybė yra neliečiama, tačiau nuosprendyje konstatuota, kad privati nuosavybė yra viešas objektas. Teismas padarė išvadą, kad incidento su M. P. metu jis pažeidė viešąją tvarką, tačiau kaltinime nustatė, kad pirminiai jo veiksmai buvo atlikti ,,savo namų valdoje“, nenurodydamas būtino šio nusikaltimo požymio ,,viešosios vietos“, ir tik aprašomojoje nuosprendžio dalyje padarė išvadą, jog įvykio vieta yra vieša. Taip pat teismas konstatavo, kad jo veiksmams įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios M. P. bei kitų vaikų elgesys svetimame kieme apie 22.00 val. keliant triukšmą ir be savininko leidimo skinant uogas. Taigi šiuo teiginiu teismas lyg ir pripažįsta, kad vieta vis tik nebuvo vieša. Kadangi jo veiksmai incidento su M. P. metu buvo nulemti asmeninių priežasčių, saugant privačią nuosavybę ir poilsį, privačioje valdoje, o ne viešoje vietoje, ir to niekaip negalima traktuoti kaip ,,įžūlių ir nepagarbių veiksmų aplinkiniams ir aplinkai“ (be to, kaltinime ir nenurodyta, kokiais jo veiksmais pasireiškė įžūlus bei nepagarbus elgesys), todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

11Be to, kasatorius nurodo, kad, nuėjęs pasiaiškinti dėl jo privačios nuosavybės niokojimo, pats pirmas buvo užpultas ir jo veiksmai buvo tik gynybinio pobūdžio. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visų pirma prieš jį buvo nukreipti aktyvūs Ž. P. veiksmai, o po to ir R. S., kad jokių objektyvių duomenų apie smūgio sudavimą Ž. P., išskyrus abejotinus liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, byloje nėra, o to, kad ją atstūmė, kasatorius neneigia; A. S. marškinėliai suplyšo dėl jo paties aktyvių veiksmų (A. S. parodė, kad marškinėliai suplyšo jam pačiam sukantis), tariamas R. S. apspjovimas nebuvo tyčinis, o D. B. parodė, kad ji niekaip nenukentėjo. Taigi, kasatoriaus manymu, jeigu šie veiksmai ir būtų tyčiniai, tai jie galėtų atitikti tik pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, t. y. nedidelį chuliganizmą.

12Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jis padarė tyčia. Kasatorius neneigia, kad įvyko incidentas su M. P., pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo padaryti sužalojimą, tačiau tik netyčia. Be to, teismas, jo veiksmus vertindamas kaip tęstinius ir padarytus idealiosios sutapties sąlygomis, neatsižvelgė į nusistovėjusią teismų praktiką, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, apima nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse. Taip buvo pasunkinta jo teisinė padėtis ir jam paskirta nepagrįsta bausmė, neatitinkanti padarytos veikos.

13Kadangi M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, įvykis buvo privačioje valdoje, dėl asmeninių priežasčių, t. y. saugant privačią nuosavybę nuo neteisėtų kito asmens veiksmų, o tokioje veikoje nėra viešosios tvarkos pažeidimo požymių, todėl M. P. atstovės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas neteisėtai ir teismas, patenkindamas ieškinį, kurio dydis, be to, dar ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

16Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

17Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau kokios liko neišnagrinėtos – nenurodo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir ištirti netirtas bylos aplinkybes. Iš skundo turinio akivaizdu, kad kasatorius apskritai ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdamas sau palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigia kaltę. Taigi šie skundo argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus, todėl jie paliekami nenagrinėti. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad iš esmės analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, jis nurodė savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nėra pagrindas teigti, kad skundo argumentai buvo įvertinti šališkai, nes teismo prerogatyva vertinti surinktus įrodymus.

18Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamajam, nei jo gynėjui nebuvo suvaržyta teisė teikti įrodymus, reikšti prašymus, duoti paaiškinimus, užduoti nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimus ir pan. Kaltinamasis savo teisėmis naudojosi, ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs du prašymus, kurie iš dalies buvo patenkinti, kiti motyvuotai atmesti.

19Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

20Nagrinėtini tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie iškelia teisės taikymo klausimus.

21Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo

22BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

23BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

24Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad R. P. yra kaltas, t. y. savo namų valdoje, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė rankomis už kaklo mažametę M. P., suspaudęs kaklą pakėlė ją nuo žemės, papurtė ir pagrasino užmušti. Tęsdamas nusikalstamą veiką prie įvažiavimo į Ž. P. namų valdos kiemą, du kartus sudavė Ž. P. ranka į veidą, išvadino ją ir susirinkusius kaimynus D. B., R. S. ir A. S. nepadoriais, žeminusiais jų garbę ir orumą žodžiais, perplėšė Ž. P. gynusio A. S. marškinėlius, spjovė R. S. į veidą. Taip smurtaudamas jis nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą, taip pat visuomenės rimtį ir tvarką. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

25Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005).

26Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. P. nusikalstami veiksmai buvo padaryti dviejų butų (dalių, šeimų) gyvenamojo namo atvirame, neaptvertame, nuo gatvės iš dviejų pusių gerai matomame kieme, kitų asmenų, tarp jų ir mažamečių vaikų, akivaizdoje, bet kurią akimirką, atsižvelgiant į metų ir paros laiką, kieme galėjo pasirodyti ir kiti žmonės. Įvykio metu namie buvo nuteistojo kaimynai S., gyvenantys antrame namo aukšte: A. S. buvo kieme, prie garažo ir, išgirdęs R. P. šūkaujant, nuėjo pažiūrėti, kas nutiko; R. S. buvo namo viduje ir taip pat, išgirdusi R. P. triukšmaujant bei vaikų balsus, išbėgo į kiemą. Taigi gyvenamojo namo kiemą teismai pagrįstai pripažino viešąja vieta, nes tokia vieta atitinka teismų praktikoje susiformavusius viešosios vietos kriterijus. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytas požymis viešoji vieta, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išsamiai motyvavo, kad nuteistojo R. P. gyvenamojo namo kiemas yra viešoji vieta, tad šis trūkumas nelaikytinas esminiu. Nuosprendyje nurodyti konkretūs R. P. veiksmai, kurie pripažinti įžūliais, – tai mažamečio vaiko sugriebimas už kaklo, suspaudus kaklą pakėlimas nuo žemės, papurtymas ir grasinimas užmušti.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie R. P. veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, matant dviem mažamečiams vaikams, buvo panaudotas smurtas prieš žmogų. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jo veiksmai incidento su M. P. metu buvo nulemti asmeninių priežasčių. Teismai konstatavo, kad R. P. paskatos buvo chuliganiškos nuo pat to momento, kai iš esmės dėl menkavertės priežasties kitų vaikų akivaizdoje jis griebėsi smurto veiksmų prieš mažametę. Pagal nustatytas įvykio aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. P., norėdamas sudrausminti vaikus, kurie lakstė aplink namą, triukšmavo, o M. P. dar ir nuskynė kelias vyšnias nuo jam priklausančio medelio, pasirinko tokį vaiko sudrausminimo būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

28R. P. viešoje vietoje sugriebęs mažametį vaiką (6 metų) už kaklo ir tokiu būdu jį pakėlęs ir papurtęs, suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto smurto padarinys – M. P. nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl kasatoriaus argumentas, kad jis M. P. sužalojo netyčia (dėl neatsargumo), nepagrįstas.

29Kasatoriaus nusikalstamus veiksmus žemesnės instancijos teismai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau šios savo išvados, kodėl R. P. veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nemotyvavo.

30Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia.

31Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis viešoje vietoje tyčia sugriebė mažametį vaiką už kaklo, suspaudęs kaklą pakėlė jį nuo žemės ir papurtė. Ši veika pripažinta turinčia BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus veiksmas“ ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį“.

32Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Šiuo atveju nekyla šių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma būtų BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 140 straipsnio 2 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

33BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, o BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė laisvės atėmimas iki dvejų metų, taip pat yra nustatyta ir kitų švelnesnių bausmių. Taigi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra pavojingesnė veika nei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todėl R. P. veika teisingai kvalifikuota kaip minėtų nusikaltimų idealioji sutaptis.

34Teismų praktikoje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama kaltininko veika, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš žmogų panaudojamas smurtas, kuris jam sukelia fizinį skausmą ar žmogus nežymiai sužalojamas, ar trumpam susargdinamas, – apima tik BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007).

35Taip pat nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad tolesni jo veiksmai gatvėje atitinka nedidelio chuliganizmo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius.

36ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. veiksmų visuma sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, nes R. P. veiksmai akivaizdžiai viršija ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas į analogišką kasacinio skundo argumentą labai išsamiai atsakė, todėl nėra prasmės kartoti tų pačių argumentų.

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

38Dėl neturtinės žalos

39Kasatorius pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl iš jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priteista atlyginti nukentėjusiajam (kadangi šis mažametis, todėl nukentėjusiojo atstovui) padaryta neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas; be abejo, šie teismai privalo atsižvelgti į susiformavusią neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose teismų praktiką.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas... 4. Iš R. P. priteista 2000 Lt Ž. P. (mažametės M. P. atstovei) neturtinei... 5. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nuteistojo ir... 7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį R. P. nuteistas už... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 9. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir... 10. Kasatorius nurodo, kad Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybė... 11. Be to, kasatorius nurodo, kad, nuėjęs pasiaiškinti dėl jo privačios... 12. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jis... 13. Kadangi M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 16. Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir... 17. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai... 18. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek... 19. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.... 20. Nagrinėtini tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie iškelia teisės... 21. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 22. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais... 23. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip... 24. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis,... 25. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu... 26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. P. nusikalstami veiksmai buvo... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie R. P. veiksmai pagrįstai pripažinti... 28. R. P. viešoje vietoje sugriebęs mažametį vaiką (6 metų) už kaklo ir... 29. Kasatoriaus nusikalstamus veiksmus žemesnės instancijos teismai kvalifikavo... 30. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena... 31. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis viešoje vietoje tyčia sugriebė... 32. Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo... 33. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki... 34. Teismų praktikoje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama kaltininko... 35. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad tolesni jo veiksmai... 36. ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai... 37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui... 38. Dėl neturtinės žalos... 39. Kasatorius pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 41. Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti....