Byla 2K-412/2009
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutarties.

3Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Priteista iš E. B. 2523 Lt E. G. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5E. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 30 d., apie 18 val., viešoje vietoje, Kretingoje, Žemaitės al., tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidęs viešąją tvarką, įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, vairuojamu automobiliu „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. ( - ), priklausančiu R. B., užblokavo kelią E. G. vairuojamam automobiliui „SAAB 95“, valst. Nr. ( - ), taip sutrikdydamas eismą kelyje, išlipusiam iš automobilio E. G. tyčia ranka sudavė smūgius į krūtinę ir petį bei su automobilio durelėmis prispaudė E. G. koją, padarydamas poodines kraujosruvas rankose, dešinėje kojoje, kas nukentėjusiajam E. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo teismą panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį. Kasatorius skunde teigia, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė faktinėms byloms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, todėl jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisė nepagrįstai.

7Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, jis turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, tačiau teismai šių reikalavimų nesilaikė.

8Kasatorius pažymi, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis savo automobiliu užblokavo kelią nukentėjusiojo E. G. vairuojamam automobiliui, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nėra neginčijamai nustatyta. Kasatorius teigia, kad teismas dėl eismo sutrikdymo padarė prieštaringas išvadas, o kilusių abejonių nepašalino. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu R. G. teigė, kad kasatorius sustojo kelio viduryje, tai teisme parodė, kad nežino, ar turėjo galimybę išvažiuoti. Šiuo atveju prieštaringi ir paties nukentėjusiojo parodymai, prieštaraujantys E. G. parodymams. Teismas darydamas išvadą, kad kasatorius užblokavo kelią, nenurodė, kuriuos įrodymus vertina, o kuriuos atmeta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio prieštaravimo.

9Kasatorius nurodo, kad nenustatyta, ar jis smūgius nukentėjusiajam į krūtinę ir petį sudavė jam būnant automobilyje, ar jau išlipus iš jo. Paties nukentėjusiojo parodymai apie tai prieštaringi. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai A. K., J. G. ir E. G. apie smūgių sudavimą automobilyje nieko neparodė, tačiau teismas šių parodymų nevertino. Be to, teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajam nenustatyti kokie nors sužalojimai veide, krūtinėje ar petyje. Taip pat kasatorius teigia, kad negalima vadovautis liudytojo A. K. parodymais, nes jam mirus nėra galimybės jų patikrinti. Kasatoriaus manymu, teismai nenurodė, kuriuos įrodymus vertina, o kuriuos atmeta, abejonių ir prieštaravimų nepašalino, todėl teismų sprendimai yra neteisėti.

10Kasatoriui nesuprantama, kaip teismas nuosprendyje konstatavo, kad kasatorius su automobilio durelėmis prispaudus nukentėjusiajam koją, buvo padarydamas poodines kraujosruvos ne tik kojoje, bet ir rankose. Tačiau teismas šio prieštaravimo nepašalino.

11Nuosprendyje nurodyta, kad apklausta proceso metu specialistė L. K. parodė, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti penkių trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kietu buku daiktu į rankas, atsiremiant į automobilio dureles, tačiau šios nustatytos aplinkybės verčia pagrįstai abejoti. Jeigu jau tikėti nukentėjusio parodymais, kad jam buvo suduoti smūgiai į krūtinę ir petį, tuomet neaišku, kaip galėjo gautis sužalojimai dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio žasto užpakaliniam išoriniame paviršiuje. Kadangi teismas dėl šios aplinkybės padarė prieštaringas ir abejotinas išvadas, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

12Kasatorius nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos fotonuotraukos, kurios įrodo sužalojimų negalimumą. Duomenys pateikti laikantis BPK 98 straipsnio nuostatų. Tačiau teismas šių duomenų nevertino ir netyrė, nuosprendyje apie tai visiškai nepasisakyta. Todėl, kasatoriaus manymu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, kur numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai.

13Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo BPK 10 straipsnyje numatyta teisė į gynybą, t. y. prokuroras neužtikrino galimybės įstatymų nustatytomis priemonėmis gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Gynėjas 2007 m. lapkričio 13 d. raštu prašė atlikti proceso veiksmus, prašymas buvo patenkintas, tačiau nebuvo įvykdytas, nes nukentėjusieji pateikė atsisakymą. Šiuo atveju nukentėjusiesiems reikėjo taikyti BPK 163 straipsnį ir paskirti piniginę baudą, tačiau tai nebuvo padaryta.

14Kasatoriaus teigimu, jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes teismas nenustatė šių objektyviųjų veikos požymių: agresyvių, įžūlių ar vandališkų veiksmų, o vadovavosi prielaidomis ir abejonėmis.

15Kadangi įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi ir abejotini, teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje neaiškiai nurodydamas įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, padarė esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl toks teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

16Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, mano, kad nėra įrodytos aplinkybės, jog nuteistasis savo automobiliu užblokavo kelią nukentėjusiojo automobiliui, kad nuteistasis tyčia ranka sudavė smūgius nukentėjusiajam bei automobilio durelėmis prispaudė jo koją. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiųjų E. G. ir R. G., liudytojų A. K., J. G., E. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvados įvertinimu, pateikia savąjį įrodymų vertinimą. Tačiau argumentai nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, nes kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

17Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, jog nuosprendis neatitinka BPK normų, keliamų nuosprendžio surašymui, reikalavimų. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai išdėstė išsamius motyvus, kuriais atmetė nuteistojo pateiktą įvykio versiją, įrodymų savąjį interpretavimą ir jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė motyvuotas išvadas dėl E. B. kaltės ir veikos kvalifikavimo. Jokių nepašalintų prieštaravimų tarp išnagrinėtų įrodymų nėra palikta.

18Kasaciniame skunde pateiktą nusikalstamos veikos padarymo versiją motyvuotai atmetė ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal analogiškus kasaciniam skundui nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ir konstatavo, jog išnagrinėtų vienas kitą patvirtinančių ir papildančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Atmesdamas nuteistojo pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi išsamiai išanalizuotais nukentėjusiųjų E. G. ir R. G. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metų duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų padarymo mechanizmo ir jų lokalizacijos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, motyvuotai pripažino, kad liudytojų E. G. ir J. G. parodymai nepaneigia nei liudytojo A. K., nei nukentėjusiųjų parodymų dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, užblokuojant kelią ir sužalojant nukentėjusįjį E. G., ir motyvuotai atmetė juos. Todėl visiškai nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad abejų instancijų teismai nenurodė, kuriuos įrodymus priima, o kuriuos atmetą ir nepašalino prieštaravimų tarp jų.

19Teismai pagrįstai konstatavo, kad E. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis elgėsi įžūliai, t. y. be priežasties užpuolė visiškai nepažįstamą asmenį, sudavė jam smūgius į krūtinę ir petį bei automobilio durelėmis prispaudė koją, šiuos veiksmus nuteistasis padarė viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, sutrikdydamas eismą kelyje. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, jog atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekdamas parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

20Taip pat atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai bylos įrodymus vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 3-5 dalių reikalavimų.

21Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į gynybą, numatyta BPK 10 straipsnyje.

22Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją advokatą, kuris aktyviai dalyvavo procese ir padėjo jam įgyvendinti jo teises ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji prašė neatlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmo – jų parodymų patikrinimo vietoje – ir šis veiksmas nebuvo atliktas, nėra pagrindas tvirtinti, jog nuteistojo teisė į gynybą buvo suvaržyta. Nukentėjusieji išdėstė tokio savo prašymo išsamius motyvus, o liudytojo parodymų patikrinimas vietoje nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Nei E. B., nei jo gynėjas nepasinaudojo savo teise, numatyta BPK 62 ir 63 straipsnio, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji buvo ne tik išsamiai apklausti apie jiems žinomas veikos padarymo aplinkybes, bet ir buvo suvesti akistaton su nuteistuoju ir visus savo ankščiau duotus parodymus kategoriškai patvirtino. Be to, nukentėjusieji dalyvavo teisiamajame posėdyje ir tiek kaltinamasis (E. B.), tiek jo gynėjas turėjo galimybę išsamiai apklausti nukentėjusiuosius apie visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

23Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

24Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

25Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

26Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

27Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

28Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

29Kolegija laiko, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, o būtent nukentėjusiojo automobilio blokavimas, užkertant jam ir kartu kitiems automobiliams galimybę judėti. Veika padaryta Kretingos mieste, gatvėje, t.y. viešoje vietoje. Dėl padarytos veikos buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kuriam laikui sutriko eismas.

30Vertindamas įrodymus, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų E. G. ir R. G. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. vienodais ir nuosekliais parodymais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš kurių turinio matyti, kad nuteistasis aplenkė nukentėjusiojo automobilį ir užblokavo jam kelią. Po to nuteistasis išlipo iš automobilio ir pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio atplėšė automobilio dureles, griebė nukentėjusįjį už atlapų, bet pastarasis išlipo pats. Tada nuteistasis sudavė nukentėjusiajam ranka smūgius į krūtinę ir į petį bei su automobilio durelėmis prispaudė nukentėjusiojo koją ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Visą laiką nuteistasis šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius, buvo sutrikdytas eismas, dauguma vairuotojų signalizavo garsiniais signalais.

31Tokį nuteistojo elgesį viešoje vietoje (Kretingoje, Žemaitės alėjoje), t. y. kelio užblokavimą, taip sutrikdant eismą ir kitiems vairuotojams, bei smūgių nukentėjusiajam sudavimą be jokios dingsties, teismas pagrįstai pripažino įžūliais ir vandališkais, išreiškiančiais nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ar tvarką.

32Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

33Kolegija pažymi, kad didžioji kasacinio skundo argumentų dalis skirta įrodymų vertinimo klausimams, tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Teismas remiasi tais įrodymais, kuriais priimdami nuosprendį, rėmėsi žemesnieji teismai. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylas pagal proceso dalyvių skundus tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas į posėdį nekviečia liudytojų, jų neapklausinėja, todėl neturi galimybių kitaip vertinti įrodymus.

34Dėl teisės į gynybą

35Kasatoriaus teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta BPK 10 straipsnyje nustatyta nuteistojo teisė į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją advokatą, kuris padėjo jam įgyvendinti jo teises ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose.

36Nors nuteistojo gynėjo prašymas atlikti nukentėjusiųjų parodymų patikrinimą vietoje nebuvo įvykdytas, nes nukentėjusieji atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmą atsisakė ir pateikė išsamius savo atsisakymo motyvus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl to buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Parodymų patikrinimas vietoje nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji buvo išsamiai apklausti apie jiems žinomas veikos padarymo aplinkybes bei suvesti akistaton su nuteistuoju, be to, nukentėjusieji dalyvavo teisiamajame posėdyje ir tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas turėjo galimybę užduoti nukentėjusiesiems klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu E. B.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. E. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 30 d., apie 18 val., viešoje... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo teismą panaikinti Kretingos... 7. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir... 8. Kasatorius pažymi, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis savo... 9. Kasatorius nurodo, kad nenustatyta, ar jis smūgius nukentėjusiajam į... 10. Kasatoriui nesuprantama, kaip teismas nuosprendyje konstatavo, kad kasatorius... 11. Nuosprendyje nurodyta, kad apklausta proceso metu specialistė L. K. parodė,... 12. Kasatorius nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos... 13. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 14. Kasatoriaus teigimu, jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos... 15. Kadangi įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo gynėjas... 17. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, jog... 18. Kasaciniame skunde pateiktą nusikalstamos veikos padarymo versiją motyvuotai... 19. Teismai pagrįstai konstatavo, kad E. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 284... 20. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis... 21. Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo... 22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio... 23. Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.... 24. Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 25. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 26. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai... 27. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos... 28. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka,... 29. Kolegija laiko, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnyje... 30. Vertindamas įrodymus, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų E. G. ir... 31. Tokį nuteistojo elgesį viešoje vietoje (Kretingoje, Žemaitės alėjoje), t.... 32. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai... 33. Kolegija pažymi, kad didžioji kasacinio skundo argumentų dalis skirta... 34. Dėl teisės į gynybą... 35. Kasatoriaus teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta BPK 10... 36. Nors nuteistojo gynėjo prašymas atlikti nukentėjusiųjų parodymų... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 38. Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti....