Byla 1A-471-396/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nukentėjusiosios S. J. atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, nuteistajam M. B. (M. B.), jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.

4Iš nuteistojo M. B. priteista nukentėjusiajai S. J. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5Iš nuteistojo M. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos

62 434,49 Eur už nukentėjusiosios S. J. gydymo išlaidas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

81. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą.

9Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

101.1.M. B. 2017 m. birželio 11 d. apie 10 val., V. S. (V. S.) lauko pirtyje, esančioje ( - ) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su S. J., tyčia sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau 58 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodines ir intradermalines kraujosruvas bei nubrozdinimus. Taip pat, nuo vieno iš smūgių, nukentėjusioji nugriuvo ir atsitrenkė galva į betonines grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą galvoje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžius nusitęsiančius į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešinio ausies būgnelio plyšimą, kairės smilkininės galvos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimą su kraujo išsiliejimu po voratinkliu dangalu, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą.

112. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

122.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių ir prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

132.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parašė nuoširdų prisipažinimą, nes jam grasino pareigūnai, o gynėjas nedalyvavo.

142.3. Apeliantas skunde neigia savo kaltę ir prašo atsižvelgti į liudytojų nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad liudytojai parodymų metu nurodė, jog 2017 m. birželio 11 d. apie 10 val., matė kaip nukentėjusioji kartu su V. S. ėjo į pirtį, kurioje gėrė alų. Vėliau, išgėrus alų, nukentėjusioji kartu su V. S. išėjo į kaimą. Tai, kad tuo metu, nukentėjusioji dar nebuvo sumušta, patvirtina ir liudytojos R. L. parodymai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš kaimo grįžo vienas V. S., nes nukentėjusioji pasiliko. Tuo tarpu, kaip nukentėjusioji atsirado sumušta pirtyje, niekas negalėjo paaiškinti.

152.3.1. Nuteistasis tvirtina, kad jis įvykio nematė, nes miegojo. Atsibudęs pamatė nukentėjusiąją gulinčią ant grindų ir kraujuojančią.

162.3.2. Nuteistojo nuomone, būtina atsižvelgti ir į pačios nukentėjusiosios S. J. parodymus, kurių metu tvirtino, kad ji konfliktavo su M. D.

172.4. Apeliantas skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji nuo smūgių atsitrenkė galva į kampą. Tačiau remiantis teismo medicinos išvada matyti, kad nukentėjusiajai buvo suduota per galva buku daiktu.

182.5. M. B. skunde pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, t. y. nerasta jokio kraujo nei ant jo avalinės, nei drabužių; jokių atspaudų; įvykio vietoje kraujo nerasta nei ant sienų, nei ant grindų; ant jo kūno taip pat jokių sumušimų ar traumų nenustatyta; bukas daiktas, kuriuo galimai buvo suduota nukentėjusiajai, taip pat nebuvo rastas; nei vienas liudytojas nematė, kad būtent jis sumušė nukentėjusiąją.

192.6. Apeliantas skunde prašo teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją V. S.

203. Apeliacinio proceso metu M. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

214. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

225. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. B. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos bei teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje nagrinėjamoje byloje BPK normų pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Apygardos teismas nepažeidė BPK 305 straipsnio nuostatų dėl skundžiamo nuosprendžio surašymo, ir M. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių motyvų dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai S. J., todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

236. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

247. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį

258. Iš M. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. J. nemušė, todėl sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą negalėjo, nes miegojo. Nurodo, kad tik atsibudęs pamatė, jog nukentėjusioji pirtyje guli be sąmonės, tačiau kas ją sužalojo, nežino.

268.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Be to, pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai – kurie pagrindžia tarpinio fakto buvimą ir patvirtina įrodinėtinas aplinkybes. Akivaizdu, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011; Nr. 2K-20-303/2018 ir kt.).

278.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 10 val., V. S. lauko pirtyje, esančioje ( - ) rajone, S. J. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė nuteistasis M. B. Pažymėtina, kad apygardos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti, patikimi ir įtikinami. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nuteistojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu parašytu nuoširdžiu prisipažinimu, t. y. jog jame nurodytos įvykio aplinkybės iš dalies sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu, nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiškai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Iš nuteistojo M. B. parodymų matyti, kad iki įvykio jis kiekvieną dieną girtavo, taip pat alkoholį vartojo ir su nukentėjusiąja S. J., todėl negali tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad M. B. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, todėl nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja bylos aplinkybėms.

288.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo M. B. ir nukentėjusiosios S. J. parodymai iš dalies sutapo. Iš M. B. ikiteisminio tyrimo metu rašyto nuoširdaus prisipažinimo turinio matyti, kad jis (nuteistasis) pirtyje kumščiu sudavė S. J. į galvą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant betoninių grindų ir atsitrenkė į pertvaros kampą. Po to jis užmigo, o pabudęs pamatė nukentėjusiąją gulinčią ant grindų (t. 2, b. l. 23–24, 27–28). Nors M. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuoširdų prisipažinimą parašė dėl to, jog jam grasino ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei nedalyvavo gynėjas, tačiau jokių duomenų apie psichologinio smurto vartojimą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. B. dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų niekur nesikreipė, skundų nerašė. Todėl darytina išvada, kad šie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad anksčiau minėto nuoširdaus prisipažinimo surašymo metu, nuteistajam gynybos teisė nebuvo tinkamai užtikrinta, todėl šis dokumentas gali būti pripažintas tinkamu įrodymu tik esant kitiems duomenims, kurie patvirtina šias nurodytas aplinkybes. Nors bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau nuteistojo M. B. kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais, t. y. iš dalies nukentėjusiosios S. J., liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teisme M. B. parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių neprisimena, o tik atsibudęs pamatė ant grindų gulinčią sužalotą S. J. (t. 2, b. l. 152–154). Iš nukentėjusiosios S. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme matyti, kad konfliktas tarp jos ir M. B. kilo pirtyje dėl to, jog ji (nukentėjusioji) nenorėjo, kad nuteistasis išeitų gyventi pas sugyventinę M. D. Todėl ji (nukentėjusioji) griebė M. B. už rankos, abu susistumdė, tačiau daugiau nieko neprisimena (t. 1, b. l. 38–39, 41–43; t. 2, b. l. 155–157). Liudytoja D. J. parodė, kad dukra S. J. ligoninėje pasakė, kad ją (nukentėjusiąją) pirtyje sumušė M. B., tačiau apie tai niekam nesakys, nenori jam (nuteistajam) pakenkti, nes jį myli (t. 2, b. l. 167–168). Iš liudytojų H. M., K. S. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. ryte, kartu su S. J. girtavo V. S. pirtyje, tačiau nematė, jog nukentėjusioji būtų sumušta, ar prieš ją kas nors smurtavo (t. 2, b. l. 167, 169–170). Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. ryte, jam priklausančioje pirtyje buvo vartojamas alkoholis, taip pat girdėjo, kaip M. B. šaukė ant S. J., ją keikė necenzūriniais žodžiais, matė, kaip nuteistasis ją tąsė už plaukų, tačiau nematė, kad muštų arba nukentėjusioji būtų sumušta. Tvirtino, kad negalėjo M. B. ir S. J. išvaryti iš savo pirties, todėl nuėjo pas kaimynę M. D. prašyti pagalbos. Po to pas M. D. atėjo M. B. ir pasakė, kad S. J. kažkas atsitiko (t. 1, b. l. 103–106; t. 2, b. l. 170–171). Pažymėtina, kad šie liudytojo parodymai iš dalies atitinka ir M. D. parodymus. Liudytoja patvirtino, kad 2017 m. birželio 11 d. ryte, pas ją atėjo M. B. ir pasakė, jog S. (nukentėjusioji) miega pirtyje, todėl ji kartu su V. S. nuėjo į pirtį ir pamatė S. J., kuriai buvo praskelta galva. Nors ji (M. D.) norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau M. B. neleido ir sakė, kad pats atgaivins (t. 2, b. l. 171–172).

298.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po to kai 2017 m. birželio 11 d. ryte, liudytojai H. M. ir K. S. išėjo iš pirties, joje pasilikusi S. J. dar nebuvo sumušta ar sužalota. Šią aplinkybę, akivaizdžiai, patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apygardos teisme apklausti liudytojai H. M., K. S., R. N. ir V. S. Kaip matyti iš S. J. parodymų, po to, t. y. kai išėjo liudytojai iš pirties, tarp jos ir M. B. kilo konfliktas, tačiau kaip patyrė sužalojimus neprisimena (t. 2, b. l. 155–156). Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad pirtyje tarp S. J. ir M. B. įvyko konfliktas, kurio metu nuteistasis rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajai į įvairiais kūno vietas, taip pat ir į galvą, nuo kurio nukentėjusioji griuvo ant betoninių grindų ir susižalojo galvą, dėl ko lūžo dešinysis momenkaulis ir smilkinkaulis, nusitęsęs į kaukolės pamatą, išsiliejo kraujas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, plyšo dešinės ausies būgnelis, buvo sumuštas kairės smilkininės galvos smegenų skilties pamatinis paviršius su kraujo išsiliejimu po voratinkliu dangalu, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šias nustatytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir 2017 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog pirties (priešpirčio) grindys betoninės, o ant pirmo suolo ir po juo matosi rudos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 10–15). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėmės, panašios į kraują, matosi ir iš liudytojų M. D. bei V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, darytų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 94–97, 103–106). Be to, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad S. J. galvos sumušimas, pasireiškęs žaizda galvoje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais nusitęsiančiais į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kairės smilkininės gaivos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimu su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, dešinio ausies būgnelio plyšimu buvo padaryti kietu buku daiktu arba paviršiumi, neilgai trukus iki tiriamosios apžiūros GMP 2017 m. birželio 11 d. (t. 1, b. l. 51–54). Iš liudytojos O. Z. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 14 val., atvyko į ( - ) kaimą, kur be sąmonės buvo rasta sunkiai sužalota S. J. (t. 1., b. l. 75–76; t. 2, b. l. 168). Apygardos teisme apklausta teismo medicinos specialistė J. B. paaiškino, kad S. J. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas po to, kai ranka arba koja buvo suduota į kairę akį, dėl ko ji griuvo dešine veido puse ir trenkėsi į betoninį grindinį, dėl ko lūžo galvos kaulai ir plyšo ausies būgnelis (t. 3, b. l. 34–35, 48–49). Akivaizdu, kad po daugybinių smūgių sudavimo S. J. nuteistasis M. B. išsigando, ir nuėjęs pas M. D. pasakė, jog pirtyje miega girta S. J. Tačiau kai M. D. kartu su V. S. nuėjo į pirtį ir pamatė sumuštą S. J., nuteistasis neleido kviesti policijos ir medikų, o pats purtė ir daužė nukentėjusiajai per veidą, norėdamas atgaivinti, nors ji jau buvo be sąmonės. Teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos specialistės J. B. paaiškinimais nustatyta, kad S. J. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais veiksmais, o ne nukentėjusiajai pačiai nukritus ir atsitrenkus į kietus daiktus. Nors iš teismo medicinos specialistės J. B., liudytojos O. Z. parodymų ir teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai S. J. galėjo būti padaryti 2017 m. birželio 11 d., tačiau jų eiliškumo ir tikslesnio padarymo laiko nustatyti nėra galimybės.

308.5. Iš liudytojos R. L. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 11 val., buvo darže ir maždaug 300 – 400 metrų atstumu matė kaip S. J. kartu su V. S. ėjo keliu link pirties, tačiau tuo metu nukentėjusioji nebuvo sumušta (t. 3, b. l. 47–48). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos R. L. parodymai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes nukentėjusioji S. J. ir V. S. nurodytu laiku buvo išėję įsigyti alaus ir grįžo į pirtį, kai nukentėjusioji tuo metu dar nebuvo sumušta. Tačiau liudytojos R. L. parodymai, kad S. J. ir V. S. matė apie 11 val. nepagrįsti, nes pagal nustatytas aplinkybes, tai vyko žymiai anksčiau. Be to, tai patvirtina K. S. parodymai, kurių metu nurodė, kad V. S. pirtyje buvo girtaujama nuo 5 val. 30 min. iki 6 val. ryto (t. 1, b. l. 122–123; t. 2, b. l. 167–168).

318.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog S. J. buvo sumušta kitoje vietoje arba tai padarė nenustatyti asmenys. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad S. J. galėjo sumušti M. D., nes jos tarpusavyje konfliktavo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Be to, šią aplinkybę paneigė ir pati liudytoja M. D., o kitų objektyvių duomenų dėl to byloje nėra (t. 2, b. l. 171–172). Tai, kad ant nuteistojo rūbų ar avalynės, įvykio vietos apžiūros metu – ant sienos ar grindų, nebuvo rasta nukentėjusiosios kraujo, o ant jo (nuteistojo) kūno – jokių sužalojimų, taip pat nerastas bukas daiktas, kuriuo buvo suduota S. J., nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu, pirtyje buvo rastos dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 10–15). Tai patvirtina, kad nukentėjusioji S. J. buvo sunkiai sužalota būtent V. S. priklausančioje pirtyje. Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad S. J. buvo sumušta suduodant smūgius rankomis ir kojomis, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir atsitrenkė į grindų betoninį paviršių, taip padarant įvairus sužalojimus, taip pat sunkų sveiktos sutrikdymą, tačiau jokie kiti daiktai nebuvo naudojami. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 51–54). Ten pat konstatuota, kad ant S. J. kūno sužalojimų, kurie būtų padaryti ginantis, nėra (t. 1, b. l. 51–54). Pažymėtina, kad M. B. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai S. J. į įvairias kūno vietas nebūtinai turėjo pats susižaloti, todėl nuteistajam sužalojimai rankų delnuose (kumštyje) ar kojose, ir nebuvo nustatyti (t. 2, b. l. 32). Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti bylos duomenys sudaro vieningą įrodymų grandinę, patvirtinančią M. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

329. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali būti padarytas kūno sužalojimas ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bausmės paskyrimo ir teismo išlaidų priteisimo

3410. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014).

3511. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir konkrečias aplinkybes (BK 11 straipsnio 6 dalis), nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltės formą. Iš Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 4125 matyti, kad nukentėjusiajai S. J. nustatytas darbingumo netekimas 60 % (t. 2, b. l. 146–148, 176–204). Akivaizdu, kad nukentėjusioji po patirtų sužalojimų jautė didelį skausmą, o kilę padariniai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, išliks visą laiką. Nors M. B. nusikalstamus veiksmus padarė spontaniškai, kilus konfliktui su nukentėjusiąja, tačiau neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, tai padarė kiti asmenys. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. veiksmai iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jų, yra ne atsitiktiniai, o netinkamo gyvenimo pasekmė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė įstatymo sankcijos vidurkio ribose yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta.

3612. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu, nukentėjusiosios S. J. atstovas advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 904309, iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiosios gavo 300 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

3712.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014; Nr. 2K-177-696/2015; Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

3812.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo Kastyčio Kuzmicko apeliacinės instancijos teisme suteiktų paslaugų apimtis buvo nedidelė, t. y. byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą nebuvo pateiktas ir pan. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nukentėjusiosios S. J. prašoma priteisti 300 Eur suma už advokato padėjėjo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, yra per didelė ir neproporcinga, todėl jos dydis mažintinas iki 100 Eur (BPK 105 straipsnis).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Nuteistojo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.

41Iš nuteistojo M. B. priteisti nukentėjusiajai S. J. 100 (vieną šimtą) Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 4. Iš nuteistojo M. B. priteista nukentėjusiajai S. J. 6 000 Eur neturtinei... 5. Iš nuteistojo M. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos... 6. 2 434,49 Eur už nukentėjusiosios S. J. gydymo išlaidas.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. 1. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė S. J.... 9. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 10. 1.1.M. B. 2017 m. birželio 11 d. apie 10 val., V. S. (V. S.) lauko pirtyje,... 11. 2. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. 2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir... 13. 2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parašė... 14. 2.3. Apeliantas skunde neigia savo kaltę ir prašo atsižvelgti į liudytojų... 15. 2.3.1. Nuteistasis tvirtina, kad jis įvykio nematė, nes miegojo. Atsibudęs... 16. 2.3.2. Nuteistojo nuomone, būtina atsižvelgti ir į pačios nukentėjusiosios... 17. 2.4. Apeliantas skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios... 18. 2.5. M. B. skunde pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų,... 19. 2.6. Apeliantas skunde prašo teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją V. S.... 20. 3. Apeliacinio proceso metu M. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį... 21. 4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies... 22. 5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos... 23. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos reglamentuojančios... 24. 7. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 25. 8. Iš M. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. J. nemušė, todėl... 26. 8.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo... 27. 8.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai... 28. 8.3. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo... 29. 8.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po to kai 2017 m. birželio 11 d.... 30. 8.5. Iš liudytojos R. L. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 11... 31. 8.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių... 32. 9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 33. Dėl bausmės paskyrimo ir teismo išlaidų priteisimo... 34. 10. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio... 35. 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje skirdamas M. B.... 36. 12. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu, nukentėjusiosios S. J.... 37. 12.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 38. 12.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Nuteistojo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.... 41. Iš nuteistojo M. B. priteisti nukentėjusiajai S. J. 100 (vieną šimtą) Eur...