Byla 2K-603/2010
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. P. (P.) ir S. Ž. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti:

2L. P. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė L. P. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

3S. Ž. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė S. Ž. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

4Iš L. P. ir S. Ž. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. solidariai priteista 370 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, kuria nuteistųjų L. P. ir S. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

7

Nustatė

8L. P. ir S. Ž. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 22.00 val., Šiaulių r., Gruzdžių mstl., Jaunimo g. 1, prie Gruzdžių žemės ūkio mokyklos, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, jį apiplėšė ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. S. Ž. sudavė apie penkis smūgius kumščiu V. M. į galvą, o L. P. nukentėjusįjį tampė už rūbų ir jį stumdė, reikalaudami nupirkti alaus, o po to – ir pinigų. Nukentėjusiajam V. M. nuo suduotų smūgių pargriuvus ant žemės, S. Ž. kartu su L. P. spyrė ne mažiau kaip 20 kartų jam į įvairias kūno vietas; S. Ž. atsisėdo V. M. ant krūtinės ir apie penkis kartus kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į dešinį smilkinį ir apie penkis kartus – į veidą. Taip L. P. ir S. Ž. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą ir pagrobė iš jo 960 Lt vertės turtą.

9Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinti arba, pritaikius BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę.

10Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, tinkamai neįvertino jo veiksmų ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Kasatoriaus nuomone, jam nepagrįstai netaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes jis nukentėjusįjį V. M. gynė nuo smurtaujančio S. Ž. ir būtent dėl jo veiksmų S. Ž. nutraukė smurtą prieš nukentėjusįjį. Kasatorius teigia, kad jo aktyvūs veiksmai ginant nukentėjusįjį nuo S. Ž. agresijos pasireiškė tuo, kad jis bandė šį nutempti nuo nukentėjusiojo, o nepavykus to padaryti, savo kelnėmis uždengė nukentėjusiojo galvą, stengdamasis apsaugoti jį nuo S. Ž. smūgių į veidą. Kasatoriaus tvirtinimu, jo aktyvūs veiksmai ginant nukentėjusįjį, padėjo išvengti kur kas sunkesnių padarinių ar net nukentėjusiojo mirties. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis V. M., duodamas parodymus, buvo suinteresuotas apkalbėti jį iš keršto dėl to, kad jis buvo įvykio vietoje, ir dėl to, kad jį išteisinus, „[...] galimai būtų sumažintas jam priteistas civilinis ieškinys“.

11Kasatorius skunde teigia, kad jei jis nebūtų išteisintas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tai jo veiksmai turėtų būti įvertinti kaip antraeiliai bei mažareikšmiai ir turėtų būti taikytos BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Kasatoriaus tvirtinimu, S. Ž. daugiau nei po metų pakeitė parodymus, apkaltindamas jį smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį, nes siekė švelnesnės bausmės sau paskyrimo.

12Kasatorius taip pat nurodo, kad įspaustinį kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarė S. Ž., kai atsisėdęs nukentėjusiajam ant krūtinės smūgiavo į dešinį smilkinį bei veidą. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizė buvo atlikta praėjus trims mėnesiams po įvykio, o ekspertas išvadoje konstatuodamas, kad nukentėjusįjį spardė du asmenys – jis (kasatorius) ir S. Ž. – rėmėsi abejotinais bei netiksliais nukentėjusiojo parodymais, jog jį spardė galbūt abu nuteistieji. Pasak kasatoriaus, nukentėjusiojo V. M. parodymų negalima pripažinti jo kaltės įrodymais, nes nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus 2007 m. lapkričio 20 d., nurodė, kad jį lyg ir mušė abu nuteistieji, ir negalėjo tiksliai pasakyti, kas jį gulintį spardė, o jau vėliau, bylą antrą kartą nagrinėjant teisme, pareiškęs, jog praėjus daug laiko nuo įvykio beveik nieko neatsimena, tačiau kategoriškai tvirtino, kad jį spardė ir jis (kasatorius), ir S. Ž.

13Nuteistasis S. Ž. kasaciniu skundu prašo, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus, jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinti, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei atitinkamus įpareigojimus, arba, atmetus prašymą, jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą jį išteisinti, sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat jo civilinį ieškinį atskirti nuo L. P.

14Kasatorius skunde, išdėstęs jo baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų esmę, savo parodymus, nurodo, kad L. P. jį įkalbėjo prisiimti visą kaltę dėl įvykio tvirtindamas, kad jis (kasatorius) neteistas ir todėl nebus nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Dėl to, pasak kasatoriaus, kai jie su L. P. buvo sulaikyti, jis ir melavo, kad V. M. sumušė vienas, tačiau atnaujinus bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jau nurodė, kad nukentėjusįjį mušė ne tik jis, bet ir L. P. Kasatoriaus tvirtinimu, šie jo parodymai atitinka bylos aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus.

15Kasatorius teigia, kad byloje nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas V. M. buvo padarytas vienu smūgiu į dešinę galvos pusę. Kasatoriaus nuomone, yra didelė tikimybė, kad sunkų kūno sužalojimą V. M. galėjo padaryti L. P., o jis likusius sužalojimus, kurių „[...] mastą apima BK 180 straipsnio 1 dalis“, nes teismo ekspertas paaiškino, kad labiau tikėtina, jog smūgis buvo suduotas spiriant ir iš dešinės pusės, nors neatmestina galimybė, kad tokį smūgį galėjo suduoti ir asmuo, buvęs prie nukentėjusiojo kairėje pusėje. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šios eksperto išvados tinkamai neįvertino.

16Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad, jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinus, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes apysunkį nusikaltimą jis padarė neteistas, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui padėjo išaiškinti nusikaltimą.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų L. P. ir S. Ž. kasacinius skundus atmesti.

18Prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismai, nuteisdami L. P. ir S. Ž. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, vertino ne tik nuteistųjų parodymus, bet ir kitus įrodymus – nukentėjusiojo V. M., liudytojos D. Š. parodymus, specialisto išvadas, eksperto paaiškinimus ir kitus duomenis, t. y. įrodymų visumą, ir padarė pagrįstas išvadas, kad abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, prieš nukentėjusįjį V. M. panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir užvaldė jo turtą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismai konstatavę, jog nukentėjusiajam daugiau smūgių sudavė S. Ž., pripažino ir tai, kad nuteistojo L. P. naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pakankamai intensyvus. Pasak prokurorės, nors teismai nenustatė, kuris iš nuteistųjų – L. P. ar S. Ž. – sudavė nukentėjusiajam smūgį, kuriuo buvo padarytas įspaustinis kaktikaulio lūžis, jie įvertino tai, kad sunkus nukentėjusiojo V. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas plėšimo metu, kad abu nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir naudojo fizinį smurtą prieš jį. Prokurorė teigia, kad nuteistieji, užvaldydami svetimą turtą, fizinį smurtą naudojo bendrai, numatydami kilsiančias pasekmes, nes jie V. M. mušė matydami ir pritardami vienas kito veiksmams, smurtą naudojo intensyviai, daugumą smūgių rankomis bei kojomis smogdami į galvą. Dėl to, prokurorės nuomone, teismai pagrįstai nustatė, kad abu nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, abiejų nuteistųjų, kaip vykdytojų, veiksmus kvalifikavo pagal kilusias pasekmes.

19Prokurorė kaip nepagrįstą vertina ir nuteistojo L. P. prašymą pritaikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pasak prokurorės, teismai, nuosekliai ir išsamiai ištyrę visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nenustatė, kad L. P. būtų teikęs pagalbą nukentėjusiajam ir ėmęsis veiksmų, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių jo sveikatai. Priešingai, L. P. intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – jį spardė ir sumuštą bei apiplėštą paliko gulėti įvykio vietoje.

20Prokurorė taip pat nesutinka ir su nuteistųjų kasacinių skundų argumentais dėl švelnesnės bausmės jiems paskyrimo. Pasak prokurorės, teismai nenustatė pagrindo taikyti nuteistiesiems BK 62 straipsnio nuostatų, motyvavo bei paaiškino, kokiais kriterijais remiantis jiems yra parenkama bausmės rūšis bei jos dydis.

21Prokurorė, nesutikdama su S. Ž. prašymu civilinį ieškinį priteisti atskirai nuo L. P., nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį asmenys, bendrai padarę žalos nukentėjusiajam, atsako solidariai. dėl to, prokurorės nuomone, teismai, priteisdami žalos atlyginimą iš abiejų nuteistųjų solidariai, civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.

22Nuteistųjų L. P. ir S. Ž. kasaciniai skundai atmestini.

23Dėl kasatorių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

24Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde, neigdamas savo kaltę padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą nusikaltimą, teigia, kad: jo aktyvūs veiksmai ginant nukentėjusįjį, padėjo išvengti kur kas sunkesnių padarinių ar net nukentėjusiojo mirties; nukentėjusysis V. M., duodamas parodymus, buvo suinteresuotas apkalbėti jį iš keršto dėl to, kad jis buvo įvykio vietoje, ir dėl to, kad, jį išteisinus, „[...] galimai būtų sumažintas jam priteistas civilinis ieškinys“; S. Ž. daugiau nei po metų pakeitė parodymus, apkaltindamas jį smurtinių veiksmų naudojimu prieš nukentėjusįjį, nes siekė švelnesnės bausmės sau paskyrimo; įspaustinį kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarė S. Ž., kai atsisėdęs nukentėjusiajam ant krūtinės smūgiavo į dešinį smilkinį bei veidą; ekspertizė buvo atlikta praėjus trims mėnesiams po įvykio, o ekspertas išvadoje konstatuodamas, kad nukentėjusįjį spardė du asmenys – jis (kasatorius) ir S. Ž. – rėmėsi abejotinais bei netiksliais nukentėjusiojo parodymais, jog jį spardė galbūt abu nuteistieji; nukentėjusiojo V. M. parodymų negalima pripažinti jo kaltės įrodymais, nes nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus 2007 m. lapkričio 20 d. nurodė, kad jį lyg ir mušė abu nuteistieji, ir negalėjo tiksliai pasakyti, kas jį gulintį spardė, o jau vėliau, bylą antrą kartą nagrinėjant teisme, pareiškęs, jog praėjus daug laiko nuo įvykio beveik nieko neatsimena, tačiau kategoriškai tvirtino, kad jį spardė ir jis (kasatorius), ir S. Ž.

25Nuteistasis S. Ž. kasaciniame skunde, taip pat neigdamas savo kaltę padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą nusikaltimą ir prašydamas jį pagal šį BK straipsnį išteisinti paskiriant jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teigia, kad: L. P. jį įkalbėjo prisiimti visą kaltę dėl įvykio tvirtindamas, kad jis (kasatorius) neteistas ir todėl nebus nubaustas realia laisvės atėmimo bausme; kai jie su L. P. buvo sulaikyti, jis melavo, kad V. M. sumušė vienas, tačiau atnaujinus bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jau nurodė, kad nukentėjusįjį mušė ne tik jis, bet ir L. P.; šie jo parodymai atitinka bylos aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus; byloje nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas V. M. buvo padarytas vienu smūgiu į dešinę galvos pusę; yra didelė tikimybė, kad sunkų kūno sužalojimą V. M. galėjo padaryti L. P., o jis likusius sužalojimus, kurių „[...] mastą apima BK 180 straipsnio 1 dalis“, nes teismo ekspertas paaiškino, kad labiau tikėtina, jog smūgis buvo suduotas spiriant ir iš dešinės pusės, nors neatmestina galimybė, kad tokį smūgį galėjo suduoti ir asmuo, buvęs prie nukentėjusiojo kairėje pusėje; apeliacinės instancijos teismas šios eksperto išvados tinkamai neįvertino.

26Taigi šiais teiginiais kasatoriai, nesutikdami su jų nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir prašydami juos išteisinti, iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.

27Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

28Nuteistasis L. P. kasaciniu skundu taip pat prašo taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o nuteistasis S. Ž. – jo civilinį ieškinį atskirti nuo L. P. Pažymėtina, kad nuteistieji tokių argumentų, prašymų savo apeliaciniuose skunduose nenurodė, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie nuteistųjų prašymai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

29Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus minėti nuteistųjų L. P. bei S. Ž. kasacinių skundų teiginiai bei prašymai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

30

31

32

33Dėl nuteistojo L. P. argumentų dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

34Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai netaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes jis nukentėjusįjį V. M. gynė nuo smurtaujančio S. Ž. ir būtent dėl jo veiksmų S. Ž. nutraukė smurtą prieš nukentėjusįjį. Kasatoriaus tvirtinimu, jo aktyvūs veiksmai ginant nukentėjusįjį padėjo išvengti kur kas sunkesnių padarinių ar net nukentėjusiojo mirties.

35Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su padaryta neteisėta veika ir sudaro galimybes įvertinti jo pastangas užkertant kelią nusikalstamos veikos padariniams. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad konstatuojant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais buvo siekiama įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės bylos Nr. 2K-284/2005, 2K-437/2007, 2K-485/2009). Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. P. pagalbos nukentėjusiajam V. M. nesuteikė ir pats naudojo smurtą prieš jį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis L. P., kartu su S. Ž. sumušęs ir apiplėšęs nukentėjusįjį, paliko jį gulintį, net nebandydamas „[...] suteikti jam jokios pagalbos ir taip pademonstravo visišką abejingumą bet kokiems savo nusikalstamos veikos padariniams“.

36Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam L. P. pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

37Dėl nuteistojo S. Ž. argumentų dėl švelnesnės bausmės skyrimo

38Nuteistasis S. Ž. kasaciniu skundu prašo, atmetus prašymą dėl jo išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirti jam švelnesnę bausmę.

39Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

40Nutartyje minėta, kad nukentėjusiojo V. M. apiplėšimas kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o sunkus jo sveikatos sutrikdymas – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Dėl to bausmės kaltininkui S. Ž. vykdant BK 54 straipsnio reikalavimus teisingai paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Ž. už sunkų nukentėjusiojo V. M. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo apiplėšimą skirdamas atitinkamai šešerių ir trejų metų laisvės atėmimo bausmes, įvertino, kad: S. Ž. padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); abu jo padaryti nusikaltimai tyčiniai; jis neteistas, baustas administracine tvarka; S. Ž. veiksmai darant nusikalstamas veikas buvo aktyvesni palyginus su bendrininku; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatyme nurodytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. Ž. bausmes už jo padarytus nusikaltimus ir jas motyvuodamas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų.

41Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu S. Ž. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas, ir paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei atitinkamai BK 135 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuoti jo padaryti nusikaltimai, sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

42Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. Ž. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas S. Ž. už 2007 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusiojo V. M. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų bei jo apiplėšimą paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir už 2009 m. gruodžio 20 d. vagystę Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrino apėmimo būdu. Dėl to S. Ž. už visus tris jo padarytus nusikaltimus galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistųjų L. P. ir S. Ž. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. L. P. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 3. S. Ž. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu... 4. Iš L. P. ir S. Ž. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. solidariai... 5. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, ... 7. ... 8. L. P. ir S. Ž. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 22.00 val.,... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies... 10. Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai,... 11. Kasatorius skunde teigia, kad jei jis nebūtų išteisintas pagal BK 135... 12. Kasatorius taip pat nurodo, kad įspaustinį kaktikaulio lūžį dešinėje... 13. Nuteistasis S. Ž. kasaciniu skundu prašo, panaikinus pirmosios bei... 14. Kasatorius skunde, išdėstęs jo baudžiamojoje byloje priimtų teismų... 15. Kasatorius teigia, kad byloje nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas V. M.... 16. Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad, jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Jurga Zieniūtė... 18. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismai, nuteisdami L. P. ir S. Ž. pagal BK... 19. Prokurorė kaip nepagrįstą vertina ir nuteistojo L. P. prašymą pritaikyti... 20. Prokurorė taip pat nesutinka ir su nuteistųjų kasacinių skundų argumentais... 21. Prokurorė, nesutikdama su S. Ž. prašymu civilinį ieškinį priteisti... 22. Nuteistųjų L. P. ir S. Ž. kasaciniai skundai atmestini. ... 23. Dėl kasatorių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 24. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde, neigdamas savo kaltę padarius BK 135... 25. Nuteistasis S. Ž. kasaciniame skunde, taip pat neigdamas savo kaltę padarius... 26. Taigi šiais teiginiais kasatoriai, nesutikdami su jų nuteisimu pagal BK 135... 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 28. Nuteistasis L. P. kasaciniu skundu taip pat prašo taikyti jam BK 62 straipsnio... 29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus minėti nuteistųjų L. P. bei S. Ž.... 30. ... 31. ... 32. ... 33. Dėl nuteistojo L. P. argumentų dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 34. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai netaikytos BK... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma... 36. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Dėl nuteistojo S. Ž. argumentų dėl švelnesnės bausmės skyrimo ... 38. Nuteistasis S. Ž. kasaciniu skundu prašo, atmetus prašymą dėl jo... 39. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 40. Nutartyje minėta, kad nukentėjusiojo V. M. apiplėšimas kvalifikuotas pagal... 41. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog... 42. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. Ž. už jo padarytas... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 44. Nuteistųjų L. P. ir S. Ž. kasacinius skundus atmesti....