Byla 2A-774-198/2018
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. S., R. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-759/2017 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms R. S., G. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas J. J. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad tarp jo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ) riba yra laužta linija, kurią pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą žymi ribos posūkio taškai Nr. 13 (x=6128245.30/ y=561740.45), Nr. 12 (x=6128169.38/ y=561672.56), Nr. 11 (x=6128148.84/ y=561582.59) ir Nr. 10 (x=6128054.79/ y=561526.47), Nr. 9 (x=6127978.20/ y=561480.70) ir Nr. 8 (x=6127887.96/ y=561426.66) bei priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,4 ha žemės sklypas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau ir – sklypas Nr.6), įgytas 2007-07-24 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5167 pagrindu. Šis žemės sklypas buvo suformuotas pagal lauko brėžinį (abrisą), kurį inžinierius D. L. parengė 1995-12-28, atliekant preliminarius matavimus, jie buvo įregistruoti 1996-10-02. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su gretimais žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. ( - ) (toliau ir - sklypas Nr. 7) bei Nr. ( - ) (toliau ir – sklypas Nr. 280).

93.

102013 metais, gretimus žemės sklypus nupirkus atsakovėms – G. S., R. S., kilo konfliktas dėl žemės sklypų ribų. 2014 metais užsakė kadastrinius matavimus, tačiau NŽT Ukmergės skyrius jų nepatvirtino, nes žemės sklypo ploto paklaida viršija maksimalią paklaidą ir su ribomis nesutiko atsakovės. Vėliau atsakovių iniciatyva buvo daromi nauji kadastriniai matavimai, kurių metu pasitvirtino, kad jų sklypai turi didelius, neleistinose ribose viršpločius ir persidengia su ieškovo sklypu. 2015-01-19 NŽT pateikė raštą, nurodydama, kad rasta daug neatitikimų tarp ieškovo ir gretimų sklypų abrisų bei laikinųjų planų. Taip pat nurodė, kad gretimų žemės sklypų nurodytoje informacijoje nesutampa duomenys, t. y. atstumas tarp atsakovių žemės sklypų vakarinėje dalyje esančio kelio iki ieškovo žemės sklypo šiaurinio vakaro ribos posūkio taško nurodytas 10,00 m skirtumu, taip pat visų trijų žemės sklypų šiaurinėje dalyje esantis kelio posūkio lankas neturi vieno tikslaus posūkio taško, todėl tarnyba negalinti įvertinti šių sklypų lauko brėžinyje (abrise) nurodytos šiaurės rytinės ribos linijos ilgio (74,00 m).

114.

12Po paskutinių atsakovių sklypų kadastrinių matavimų jo žemės sklypas sumažėjo daugiau kaip keliomis dešimtimis arų. Mano, kad UAB „AASE“ parengtame žemės sklypo plano projekte maksimaliai atsižvelgta į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra.

135.

14Atsakovės R. S., G. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

156.

16Nurodė, kad ieškovas neišlaikė matmenų, nurodytų abrise, ieškovo planas parengtas pilnai neįvertinus gretimų sklypų padėties, ieškovo dokumentai netvarkingi, neatitinka teritorinių planavimo dokumentų. Ieškovo ir atsakovių žemės sklypų negalėtų būti nustatoma pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, kadangi ploto trūkumas ieškovo žemės sklype ir atsakovės R. žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), viršija leistiną paklaidą, be to, nebūtų išlaikyta sklypų konfigūracija.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad tarp ieškovo J. J. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), riba yra laužta linija, kurią pagal UAB „AASE“ matininko P. U. 2014-09-10 parengtą plano projektą žymi ribos posūkio taškai Nr. 13 (x=6128245.30/ y=561740.45), Nr. 12 (x=6128169.38/ y=561672.56), Nr. 11 (x=6128148.84/ y=561582.59) ir Nr. 10 (x=6128054.79/ y=561526.47), Nr. 9 (x=6127978.20/ y=561480.70) ir Nr. 8 (x=6127887.96/ y=561426.66). 2014-09-10 žemės sklypo Nr. 207, (plotas 51491 kv.m.), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), plano projektas, parengtas UAB „AASE“ matininko P. U., yra neatskiriama sprendimo dalis. Priteisė iš atsakovių G. ir R. S. po 721,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo J. J. naudai. Priteisė iš atsakovių po 34,14 Eur pašto išlaidų valstybei.

208.

21Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matydamas, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypų ribos nėra aiškios, abrisuose nurodyti skirtingi linijų ilgiai, teritorijų planavimo dokumentai nėra tikslūs, šalims ne kartą siūlė ginčą spręsti taikiai, siekiant rasti priimtiniausią sprendimo variantą, buvo taikyta teisminė mediacija, tačiau šalims nepavyko rasti kompromiso. 2017-06-13 teismas nutartimi paskyrė ekspertizę dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kurią pavesta atlikti matininkui V. P.. 2017-08-01 ekspertizės akte Nr. 2-49-01147-2015-9 konstatuota, kad 2014-09-10 UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinių matavimų plano projekte nurodytos žemės sklypo ribos iš esmės atitinka 1995-12-28 inžinieriaus D. L. sudarytame lauko brėžinyje (abrise) nustatytą suprojektuoto to paties sklypo konfigūraciją ir linijų ilgius tarp ribos posūkio taškų 1-8. Linijų ilgiai tarp taškų 8-11 (gretimybėje su sklypu, kadastro Nr. ( - )) ir tarp taškų 11-13 (gretimybėje su sklypu, kadastro Nr. ( - )) viršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 35 ir 38 punktuose nurodytas leistinas paklaidas. Taip pat pažymėta, kad UAB „AASE“ 2014-09-10 parengtas žemės sklypo planas savo konfigūracija atitinka Ukmergės rajono Žemaitkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-29 įsakymu Nr. 2889-81, ištraukoje numatytą konfigūraciją bei konfigūraciją, nurodytą 1996-01-10 parengtame laikinajame žemės sklypo plane, planinė geografinė padėtis šiaurės krypties, esamo kelio (( - )) bei gyvenamojo namo ( - ) atžvilgiu yra pakitusi, t. y. matomas postūmis nuo suprojektuotos 2000-08-29 bendros ribos tarp sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) į vakarus link sklypo, kadastro Nr. ( - ).

229.

23Teismas vertino, kad ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar patenkinus ieškovo reikalavimus nustatyti ribą pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, atsakovių žemės sklypuose atsirastų ploto trūkumas ir kokio dydžio jis būtų, pasirinko du būdus atsakymams pateikti. Pirmuoju atveju, atsakymai formuluojami atstačius atsakovių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), ribas grafiškai elektroninėje erdvėje naudojant galiojančius oficialius išeities duomenis, laikinuosius žemės sklypų planus ir gautus duomenis tapatinant su UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo plano projektu, kuomet vertinami atsiradę neatitikimai. Atsakovių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), ribas atstačius ant 2015 metų ortofoto medžiagos pagrindo, vadovaujantis A. K. 2007 m. lapkričio 20 d. parengtais žemės sklypų planais, žemės sklypo ribą nustačius pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto ploto atžvilgiu, sklype, kadastro Nr. ( - ), ploto trūkumas nesusidarytų priešingai – susidarytų viršplotis maksimalios leistinos ribinės paklaidos 0,0822 ha ribose (paklaida +0,0186 ha); gretimo sklypo, kadastro Nr. ( - ), 3,0000 ha plotas sumažėtų iki 2,8551 ha, viršijant maksimalią ribinę 0,0866 ha paklaidą (paklaida – 0,1449 ha). Tuo pačiu būtų pakeista 2000-08-29 patvirtintame Ukmergės rajono ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekte ir 2007-11-20 A. K. žemės sklypo plane nurodyta konfigūracija. Atkreipė dėmesį, kad A. K. žemės sklypų planai nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nėra galiojantys oficialūs išeities duomenys. Be to, kaip buvo minėta ekspertizės akte, skirtingu laiku rengtuose projektinių sklypų lauko brėžiniuose (abrisuose) dalis bendrų kraštinių turi skirtingas reikšmes, kas neleidžia vienodai tiksliai atstatyti projektinius sklypų dydžius vietovėje. Todėl abejotina eksperto padaryta išvada dėl ploto trūkumo dydžio sklype, kadastro Nr. ( - ), kuris susidarytų žemės sklypo ribą nustačius pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą.

2410.

25Teismas vertino, kad ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), D. L. 1996 m. sausio 10 d. parengtą laikiną žemės sklypo planą, 2000-08-29 Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijos ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 2007-11-20 A. K. parengtą planą, ortofotogrametrinę medžiagą, UAB „AASE“ 2014-09-10 parengtas žemės sklypo planas savo konfigūracija atitinka Ukmergės rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-29 įsakymu Nr. 2889-81, ištraukoje numatytą konfigūraciją bei konfigūraciją, nurodytą 1996-01-10 parengtame laikinajame žemės sklypo plane, tačiau neatitinka ploto prasme, kadangi UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame žemės sklypo plane ieškovo žemės sklypo plotas sumažėja nuo projektinio ploto 5,4000 ha iki 5,1491 ha (51491 m2), leistiną ribinę 0,2324 ha paklaidą viršijant 0,0185 ha (paklaida -0,2509 ha). Pažymėtina, kad ieškovas sutinka su tokiu ploto trūkumu jam priklausančiame sklype, tokiu žemės sklypu naudojasi nuo jo įsigijimo dienos, t. y. jau beveik 10 metų, jam sklypo ribas parodė buvę savininkai, liudytojas R. K. patvirtino, kad su ieškovu apėjo žemės sklypą ir aprodė sklypo ribas, tuomet buvusius riboženklius. Teismas sutinka, kad ieškovas neturėjo teisės su gretimo sklypo kaimynu perkelti riboženklių, tačiau juos perkėlus, sklypu naudotasi be ginčų iki atsakovė G. S. neįsigijo gretimo sklypo. Atkreipė dėmesį, kad 1992-07-25 Ukmergės rajono ( - ) žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte ir 2000-08-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2889-81 patvirtintame ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytas mastelis, bet ne žemės sklypų linijų ilgiai.

2611.

27Teismas sprendė, kad ekspertizės aktas patvirtina, kad atsižvelgiant į ieškovo sklypo abriso sudarymo datą (1995-12-28) pagal pradinio ribų ženklinimo vietovėje 1995-10-25 aktą ir tuo metu fiksuotas gretimybes bei linijų ilgius tarp ribos posūkio taškų, 2014-09-10 UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo sklypo kadastrinių matavimų plano projekte nurodyti aiškiai išreikšti aplinkinės ribos posūkio taškai (plane Nr. 1, 3, 6, 8, 11, 12) atitinka 1995-12-28 inžinieriaus D. L. parengtame ieškovo žemės sklypo abrise nurodytus charakteringus aplinkinės ribos posūkio taškus su paklaidomis: pietrytinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 1-6 yra -0,93 m, pietvakarinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 6-8 yra +0,02 m, šiaurės vakarinės ribos paklaida tarp taškų Nr. 8-11 yra -4,06 m, tarp taškų Nr. 11-12 paklaida yra +0,28 m., tarp taškų Nr.12-13 yra -2,15. Neatitikimai tarp taškų 8-11 bei tarp taškų 12-13 viršiją leistiną matavimo tikslumą, reglamentuotą kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų surinkimo teisės aktuose, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nėra labai žymūs. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo žemės sklypo plane taškai 1, 2, 3, 4, 5, 6 yra nekeistini, suderinti, su šiais taškais besiribojančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), kadastriniai matavimai jau atlikti, šių sklypų ribas patvirtino NŽT Ukmergės skyrius, kadastriniai matavimai įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl ši gretimybė nekeistina.

2812.

29Teismas pasisakė, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. P. nurodė, kad minėti kaimyniniai žemės sklypai, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), yra pasislinkę į ieškovo sklypo pusę, tai galėjo sąlygoti dirbtiną ribos perstūmimą į atsakovės žemės sklypo pusę, patraukus ieškovo žemės sklypo pietinę ribą į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), šalių žemės sklypų ploto trūkumai galimai sumažėtų, galimai atitiktų leistiną maksimalią ribinę paklaidą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas J. J. neprašo nuginčyti duomenų, įrašytų viešajame registre.

3013.

31Teismas vertino, kad byloje kilo ginčas dėl riboženklio, UAB „AASE“ matininko P. U. parengtame ieškovo žemės sklypo plane pažymėto 12 numeriu, kurį, kaip teigiama, ieškovas su prieš tai buvusiu sklypo savininku perkėlė apie 10 metrų, taip padidindamas ieškovo žemės sklypą. Atsakovė G. S. nesutinka su šiuo riboženkliu, pateikė siūlomų ribų projektą, pagal kurį šis riboženklis būtų patrauktas link ieškovo žemės sklypo. Patraukus minėtą riboženklį Nr. 12, ribos 11-12 linijos ilgis būtų 78,30 metrai, pagal ieškovo siūlomą planą ši ribos linija yra 92,98 metrų ilgio, kas labiau atitinka preliminarius D. L. matavimus, kuriuose šios ribos linijos ilgis yra 92 metrai. Ieškovas nurodė, kad turi reikiamus leidimus gyvenamajam namui statyti, bei pateikė teismui gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo genplaną, namo statybos pradėtos, patraukus minėtą ribos liniją pagal atsakovės siūlymą, jis negalėtų statyti verandos prie namo, nes būtų neišlaikytas įstatyme nustatytas atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos.

3214.

33Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypus skiriančią ribą nustačius pagal UAB „AASE“ matininko P. U. 2014-09-10 parengtą plano projektą, sklypų savininkų interesų pusiausvyra nebus pažeista.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3515.

36Apeliaciniu skundu atsakovės G. S., R. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3716.

38Teigia, kad teismas neatsižvelgė į byloje atliktos ekspertizės išvadas ir ekspertizę atlikusio matininko V. P. paaiškinimus teismo posėdyje bei neteisingai vertino ekspertizės duomenis. Visų trijų sklypų kadastriniai matavimai (ploto ir (ar) konfigūracijos prasme) neatitinka ( - ) (Ukmergės raj. sav.) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, t. y. ekspertizės akte konstatuotas CK 4.45 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

3917.

40Taip pat teigia, kad teismas nevertino ekspertizės 1.1. dalies išvados, kad AASE planu nustatyti sklypo6 ribų linijų ilgiai tarp taškų 8-11 (gretimybėje su sklypu280) ir tarp taškų 11-13 (gretimybėje su sklypu Nr. 7) viršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 35 ir 38 punktuose nurodytas leistinas paklaidas.

4118.

42Nurodo, kad teismas nevertino ekspertizės 1.2. punkto, kad teritorinio planavimo dokumentų požiūriu yra pakitusi geografinė padėtis ne tik ieškovo sklypo Nr. 6, bet ir su juo besiribojančių sklypų gretimybėse tarp kadastrinių matavimų plano projekte pažymėtų taškų 1-3 ir 3-6, kur yra Nekilnojamojo turto kadastre ir registre po kadastrinių matavimų įregistruoti sklypai (kadastro Nr. ( - ) ir ( - )), kurių savininkai šiame teisminiame ginče nedalyvauja. Nors nėra ginčo dėl šios bendros ribos, pakitusi minėtų sklypų geografinė padėtis galimai turėjo įtakos rengiant ieškovo sklypo kadastrinių matavimų plano projektą.

4319.

44Pažymi, kad sklypas Nr. 184-2 yra pastumtas ieškovo sklypo kryptimi 8-16 metrų, neišlaikyta sklypo Nr. 184-2 projektinė konfigūracija, ieškovas nesiėmė veiksmų ginti savo pažeistas teises dėl sklypo kaimyno iškastos kūdros jo sklypo ribose, ieškovas savo rizika suderino savo sklypo rytine ribą su kaimyninių sklypų savininkais, neatsižvelgdamas į kaimyninio sklypo postūmi jo sklypo link 8-16 metrų. Dėl to, ieškovas pats yra kaltas dėl susidariusios situacijos ir visų pirma turi išsiaiškinti savo sklypo rytinės ribos neteisingo nustatymo klausimus.

4520.

46Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad AASE plane kraštinė tarp taškų 1-6 yra ne tiesi, o linksta per tašką 5. Tai prieštarauja visiems pradiniams dokumentams, t. y. abrisui, Ukmergės rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-29 įsakymu Nr. 2889-81, 1996-01-10 parengtam laikinajam žemės sklypo planui M1:10000, kuriuose ši kraštinė yra tiesi. Ieškovas suklydo nustatydamas savo sklypo ribą tarp taškų 1-6 derindamas ją su kaimynystėje esančiu sklypu (unikalus Nr. ( - )).

4721.

48Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į atsakovių pateiktus įrodymus: ortofoto medžiagos, kuri atspindi situaciją buvusią ortofoto nuotraukų atlikimo momentu ir buvusių savininkų atliktus veiksmus su žeme. Teismas tai pat nevertino sklypo Nr. 7 ir sklypo Nr. 280 planų, 2006-11-20 sudarytų A. K., kuriuose aiškiai matosi sklypų ginčo ribos; ieškovo pateikto sklypo Nr. 6 2014-10-22 Žemės kadastro duomenų bylos tikrinimo akto, kuriame NŽT aiškiai nurodo, kad žemės sklypo ploto paklaida viršija maksimalią paklaidą; 2015-01-06 Žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ). Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių ( - ) faktinio ribų nustatymo akto, prie kurio pridėtoje schemoje yra nurodyti riboženkliai rasti vietoje; NŽT atsiliepime nurodytų argumentų, dėl kurių nebuvo patvirtintos sklypo Nr. 6 ribos, ir su atsiliepimu pateiktų žemės sklypų planų parengtų 2006 metais; 2016-06-09 antstolės N. J. faktinių aplinkybių protokolo; nevertino ir nepasisakė dėl atsakovių atsiliepimuose pateiktų argumentų. Mano, kad dėl šių pažeidimų byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismas įpareigotinas išnagrinėti ir pasisakyti dėl visų įrodymų surinktų šioje byloje.

4922.

50Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi sprendimu patvirtintos sklypų ribos pakeičia visų nagrinėjamų sklypų plotus. Patvirtinus AASE planą, atsakovės R. S. sklype Nr. 280 susidarytų 0,1449 ha ploto trūkumas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto ploto atžvilgiu, t. y. sklypo plotas nuo 3,0000 ha sumažėtų iki 2,8551 ha. Tokiu būdu iš esmės būtų nusavinta 0,1449 ha R. S. nuosavybė, nes sklypas ribojamas kelio vakarinėje dalyje, kitose dalyse – kitų sklypų, todėl ji neturi iš kur gauti žemės, kuria būtų galima kompensuoti nuosavybės praradimą. Sklypo Nr. 280 ploto sumažinimas reiškia Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.45 straipsnio, 4.93 straipsnio 1, 2 dalių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, pažeidimą.

5123.

52Teigia, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiųjų suinteresuotų asmenų Grigiškių kredito unijos, A. A., tačiau iš esmės pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismo sprendimas pažeidžia sutartinės hipotekos nuostatas ir kreditoriaus interesus, todėl jis privalomai turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir žinoti apie vykstantį procesą. Nagrinėjamoje byloje tą patį tašką, kuris ieškovo pateiktame plane pažymėtas Nr. 8 (X-6127887.96; Y-561426.66), ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti kitoje vietoje nei buvo suderintas su A. A., dėl ko pasikeis riba tarp sklypų ir sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

5324.

54Pažymi, kad teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, sprendimas neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 263 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino tik kai kuriuos įrodymus, tačiau nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių teismas nevertino atsakovių pateiktų įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį. Sprendimas motyvuotas išvien ieškovo pozicija.

5525.

56Mano, kad šioje byloje yra būtina skirti žodinį nagrinėjimą, nes teismo sprendimas yra priimtas iš esmės neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, nėra motyvuotas dėl reikšmingų aspektų, taip pat nėra ištirti visi duomenys. Be to, sprendžiamas klausimas turi viešąjį interesą, todėl būtina išnagrinėti visus pateiktus duomenis.

5726.

58Atsiliepimu į atsakovių G. S., R. S. apeliacinį skundą ieškovas J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5927.

60Nurodo, kad teismas savo sprendime visapusiškai išnagrinėjo paskirtos ekspertizes išvadas ir vertino jas kartu su visų įrodymų visuma. CPK neišskiria eksperto išvados iš kitų įrodinėjimo priemonių. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

6128.

62Pažymi, kad vertinant ekspertizės išvadas, prašė teismo atmesti planus, pateiktus ekspertizę atlikusio matininko V. P. (ekspertas), kadangi planai skiriasi nuo planų, sudarytų matuojant vietovėje NŽT ekspertų (faktinių duomenų patikrinimo aktas, situacijos schema). Pagrindinis skirtumas yra plotas sklypo Nr. ( - ). NŽT planuose nurodomas - natūroje 31715 kv. m., o eksperto plane sklypo plotas sumažintas - grafinis 30990 kv. m. skirtumas 725 kv. m. tai yra 0,725 ha. Tikrovėje nei venas iš atsakovių sklypų neturi ploto trūkumo ir neturės, arba neviršija leistinos paklaidos. Ekspertas nepagrįstai nevertino atsakovių sklypuose esančių klaidų, kurios tiesiogiai įtakoja ieškovo sklypą.

6329.

64Taip pat pažymi, kad jo sklypo ploto trūkumas atsirado 1995 m., kai vienas didelis žemės sklypas buvo dalinamas į tris mažesnius sklypus. Visos klaidos nustatant ribų reikšmes, kaip ir konstatavo teismas, atsirado būtent po netikslių preliminarių matavimų žemės sklypų Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 280. Tai patvirtina NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiojo specialisto G. P., liudytojos G. G., NŽT Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės, geodezininkės parodymai.

6530.

66Atkreipia dėmesį tai, kad visi specialistai apklausti teismo posėdžio metu pasisakė dėl to, jog žemės sklypų kraštinių koordinatės bei ilgai negali būti nustatomi pagal vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kadangi linijos kuriomis pavaizduotos sklypų ribos yra labai storos ir pagal jas neįmanoma nustatyti, kur turi būti sklypų ribos vietovėje. Bandant nustatyti žemės sklypų kraštinių koordinates pagal vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, galima paklaida gali būti iki 10-15 metrų tarp esamų vietovėje bei nustatomų pagal projekto brėžinį.

6731.

68Nurodo, kad ekspertas išvadoje nepasisakė ir nevertino to fakto, jog ieškovo pateiktame teismui sklypo Nr. 6 plane riba su R. S. sklypu atitinka VĮ „Registro centre“ įregistruotiems duomenims. Taip pat ekspertas, nevertino tų aplinkybių, kad riba tarp sklypo Nr. 6 ir atsakovės sklypo Nr. 7 teritorijos planavimo projekte yra ne ties sklypo Nr. 6 esančio namu, o beveik per vidurį tarp ieškovo ir atsakovės G. S. gyvenamųjų namų. Rytinė sklypo Nr. 6 riba (riba tarp ieškovo ir kaimyninių žemės sklypų, kadastro numeriai Nr. ( - ) ir ( - )) nėra pakeitusi savo pirminės padėties. Tai buvo nustatyta apklausos metu palyginant ortofoto nuotraukas 1995 metais ir dabartines ortofoto nuotraukas. Ekspertas savo parodymuose nurodė, kad matavimo taškas nuo sklypo su kūdra paimtas teisingai, ir šis sklypų ribos taškas nesikeitė.

6932.

70Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „AASE“ 2014-09-29 parengtas žemės sklypo planas savo konfigūracija atitinka Ukmergės rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ištraukoje numatytą konfigūraciją bei konfigūraciją nurodytą 1996-01-10 parengtajame laikinajame žemės sklypo plane, tačiau neatitinka ploto prasme. Pažymi, kad sutinka su tokiu ploto trūkumu jam priklausančiame sklype.

7133.

72Nesutinka su apeliančių argumentais dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylos nagrinėjimą. Teismo sprendimas nustato žemės sklypų ribą tarp ieškovo ir atsakovių, jis visiškai neturi jokios reikšmės A. A. žemės sklypo riboms, kadangi jo žemės sklypo riba išliko toje pačioje vietoje. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl Grigiškių kredito unijos teisių ir pareigų pagal jo su atsakovėmis sudarytas 2012-12-17 sutartinės hipotekos sutartis.

7334.

74Akcentuoja, kad atsakovių teiginys, kad jų žemės sklypų plotas sumažės, pagrįstas tik jų samprotavimais ir prielaidomis. Teismas priėmė visiškai pagrįstą bei teisėtą sprendimą, maksimaliai išlaikė visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, garantuojančią, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Atsakovių žemės sklypų ploto trūkumų nėra ir jeigu atsirastų tokių, jie gali būti padengti valstybinės žemės nesuformuoto sklypo sąskaita.

7535.

76Atsiliepimu į atsakovių G. S., R. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad apeliacinis skundus turėtų būti atmestas, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

7736.

78Nurodo, kad teismas teisingai, išsamiai ir argumentuotai išnagrinėjo bylą, teisingai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat pagrįstai netenkino atsakovių prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. A., nes teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

7937.

80Pažymi, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios, todėl sklypų ribų klausimas spręstinas vadovaujantis CK 4.45 straipsniu.

81Teismas

konstatuoja:

82apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8438.

85Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8639.

87Apeliantės pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, kuriais grindžiamas būtinumas skirti žodinį nagrinėjimą – atsakovių procesiniai dokumentai nebuvo ištirti, nebuvo dėl jų pasisakyta, paaiškėjo naujos aplinkybės, faktinės bylos aplinkybės yra pakankamai sudėtingos, todėl bus geriau atskleistos. Įvertinus apeliančių apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį turinį, išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą rašytinio proceso tvarka.

8840.

89Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė, kaip teigia, papildomą įrodymą - D. A. sklypų Nr. 505-1 (šiuo metu tai yra sklypas, kadastro Nr. ( - )), Nr. 505-2 (kadastro Nr. ( - )) abrisą, kuriame nurodyti ir sklypo Nr. 184-2 (unikalus Nr. ( - )) duomenys. Šis 2005-09-30 A. K. rengtas D. A. sklypų abrisas yra byloje (III t., b. l. 167), šis įrodymas vertintas ir 2017-08-01 ekspertizės metu. Todėl su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas nelaikytinas nauju CPK 314 straipsnio prasme.

9041.

91Apeliaciniu skundu atsakovės G. ir R. S. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovo J. J. ieškinys ir jo žemės sklypo ribos, tame tarpe riba su atsakovių sklypais, nustatytos pagal ieškovo pateiktą UAB „AASE“ matininko P. U. 2014-09-10 parengtą planą.

9242.

93Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo visų išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako dėl teisiškai reikšmingų atsakovių apeliacinio skundo argumentų.

9443.

95Nagrinėjamu atveju iš šalių procesinių dokumentų ir rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad 2007-07-24 ieškovas nusipirko 5,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius ( - ), iš A. G. ir V. M.. Ieškovo žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996-10-02 atliekant preliminarius matavimus. Pirkimo – pardavimo sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas ir pastatų techninės apskaitos knyga. 2013-11-28 atsakovė G. S. įsigijo 2,7000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius ( - ), iš S. K., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996-10-02 atliekant preliminarius matavimus. 2012-11-28 atsakovė R. S. įsigijo 3,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ),esantį ( - ), iš S. K., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 2007-06-13 atliekant preliminarius matavimus. Taigi, R. S. priklausantis žemės sklypas Nr. 280 suformuotas ir įregistruotas vėliau.

9644.

97Taip pat nustatyta, kad ieškovo užsakymu 2014-09-10 UAB „AASE“ matininkas P. U. parengė ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų projektą, kurį atlikdamas kaip atskaitos tašku rėmėsi anksčiau atliktais kaimyninių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), kadastriniais matavimais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre. NŽT Ukmergės teritorinis padalinys patikrinęs P. U. rengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2014-10-22 surašė tikrinimo aktą, kuriame konstatavo žemės sklypo ribų neatitiktį teritorijų planavimo dokumentams, t. y. Nuostatų 21 punkto pažeidimą, žemės sklypo ploto paklaida viršija maksimalią paklaidą. Atlikus matavimus ieškovo sklypas sumažėjo iki 5,1491 ha. Atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, nesutiko su padarytais matavimais.

9845.

99Apeliantės apeliaciniame skunde neginčija, kad yra nesutarimas dėl jų ir ieškovo bendros sklypų Nr. 6, Nr. 7, Nr. 280 ribos ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šalims nepavyko pasiekti taikaus susitarimo. Tokiu atveju ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

10046.

101Apeliančių teigimu, teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, kadangi nė vienas tokiu būdu suformuotas žemės sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo, patvirtinus UAB „AASE“ planą, atsakovės R. S. sklype Nr. 280 susidarytų 0,1449 ha ploto trūkumas, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto ploto atžvilgiu, sklypo plotas sumažėtų nuo 3 ha iki 2,8551 ha, būtų viršyta maksimali ribinė paklaida, kuri gali būti ne didesnė nei 0,0866 ha.

10247.

103Byloje neginčijamos aplinkybės, kad pagal ieškovo parengtą planą jo sklypas Nr. 6 nuo 5,4000 ha sumažėjo 0,2509 ha, t. y. iki 5,1491 ha, kas taip pat viršija leistiną maksimalią ribinę paklaidą. Ieškovas su tuo sutinka, žemės sklypo plotas atitinka įsigijimo metu ankstesnių savininkų jam parodytas ribas ir daugiau kaip 10 metų faktiškai valdomą plotą. Apeliantės taip pat neginčija skundžiamo sprendimo, byloje atliktos ekspertizės išvadų, kad nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovo reikalavimą atsakovės G. S. sklype Nr. 7 ploto trūkumas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto ploto atžvilgiu nesusidarytų, priešingai – plotas padidėtų neviršijant maksimalios ribinės paklaidos. Tai patvirtina ekspertizės išvados. Bylos duomenimis ploto trūkumas galimai susidarytų atsakovės R. S. sklype Nr. 280.

10448.

105Ekspertizės akte, atsakant į klausimą ar patenkinus ieškovo reikalavimus nustatyti ribą pagal UAB „AASE“ parengtą plano projektą sklypui Nr. 280 atsiras ploto trūkumas ir koks, pateikti du būdai atsakymams pateikti. Pirmuoju atveju naudojant galiojančius oficialius išeities duomenis, laikinuosius žemės sklypų planus, antruoju atveju – vertinant grafines ribas, įbraižytas VĮ „Registrų centras“ administruojamame kadastro žemėlapyje, ir jas lyginant su UAB „AASE“ žemės sklypo plano projekte fiksuotomis ribomis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje užfiksuotus duomenis žemės sklypo Nr. 280 grafinis plotas yra 2,8274 ha, juridinis – 3,0000 ha. Maksimali leistina ribinė ploto paklaida yra 0,0866 ha. Pirmuoju atveju sklypo Nr. 280 plotas sumažėtų iki 2,8551 ha, tokiu būdu maksimali leistina ribinė paklaida būtų viršyta 0,0583 ha. Antruoju atveju ribinė minusinė ploto paklaida būtų viršyta iki 0,1251 ha.

10649.

107Pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypo Nr. 6 riba su sklypu Nr. 280 nežymiai skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio duomenų. Tuo tarpu riba pagal R. S. pateiktus duomenis jų neatitinka visiškai. Kaip minėta, šio sklypo grafinis plotas nesutampa su juridiniu plotu. Teisėjų kolegijos vertinimu sklypui Nr. 280 susidaranti minusinė leistina ploto paklaida galėtų būti kompensuota nustatant sklypų Nr. 7 ir Nr. 280 bendrą ribą, kadangi sklype Nr. 7 nustatytas viršplotis, sklypo vakarinėje dalyje yra laisvos žemės plotas, be to, kaip minėta, gretimų sklypų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises.

10850.

109Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir atsakovių žemės sklypų ribų, pagrįstai įvertino ir tai, kad ieškovas yra pradėjęs statyti gyvenamąjį namą, o patraukus ginčo ribos liniją pagal atsakovės siūlymą, jis negalėtų statyti verandos prie namo, nes būtų neišlaikytas įstatyme nustatytas atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos. Kitų gyvenamųjų pastatų, reikšmingų naudmenų, į kurias reikėtų atsižvelgti sprendžiant dėl ieškovo ir atsakovių sklypų bendros ribos, bylos duomenimis nėra. Todėl aplinkybė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą nėra pilnai išlaikoma sklypų konfigūracija esant šiai faktinei situacijai, nelaikytina esmine. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovo reikalavimą, sklypų savininkų interesų pusiausvyra nebus pažeista.

11051.

111Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių argumentai, kad ieškovas yra kaltas dėl susidariusios situacijos, nes savo rizika suderino sklypo Nr. 6 ribas su kaimyninių sklypų kadastro Nr. ( - ) ir ( - ) savininkais, dėl ko jo sklypas pasistūmė šiaurės vakarų kryptimi, todėl turėtų būti aiškinamasi dėl šių ribų nustatymo teisingumo. Tai sąlygotų naujus teisminius ginčus tarp kaimynų, kadangi šių sklypų kadastrinių matavimų duomenys įrašyti į viešąjį registrą, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Be to, šis siūlymas neatitinka racionalumo, efektyvumo, teisingumo kriterijų, kadangi ginčas yra kilęs dėl ieškovo ir atsakovių sklypų vidinės ribos.

11252.

113Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiame sprendime nepagrįstai neatsižvelgta į visus pradinius žemės sklypų dokumentus-abrisus, Ukmergės rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą,1996-01-10 laikinąjį žemės sklypo planą, 2015-01-26 faktinį ribų nustatymo aktą, 2016-06-09 antstolės N. J. faktinių aplinkybių protokolą. Byloje nustatyta, kad sklypų Nr. 7, Nr. 280, Nr. 6 abrisuose, sklypo Nr. 280 2006-10-20 plane nurodyti duomenys nesutampa. Tai patvirtina NŽT atsakymai į šalių pretenzijas, atstovų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, ekspertizės išvados, kad skirtingu laiku rengtuose projektinių sklypų lauko brėžiniuose (abrisuose) dalis bendrų kraštinių turi skirtingas reikšmes, kas neleidžia vienodai tiksliai atstatyti projektinius sklypų dydžius vietovėje. Parengtuose abrisuose dalyje kraštinių skirtingai nurodytos nulinės atskaitos vietos (ribos posūkio taško planinė vieta, nuo kurios turėtų būti atidėtas projektinis linijos ilgis metrais), ką patvirtina liudytojais apklaustų matininkų D. L., E. K., A. K., P. U., eksperto V. P., NŽT specialisto G. P. paaiškinimai. Sklypai buvo ženklinami vadovaujantis ankstesniais planais ir abrisais, selektyviai prisirišant prie kito matininko pažymėtų riboženklių. Pažymėtina ir tai, kad atliekant ekspertizę ekspertas susipažino su visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir spręsdamas, ar ieškovo reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, vertino įrodymų visumą.

11453.

115Apeliaciniame skunde ekspertizės aktas, dalis jo išvadų, ekspertizę atlikusio matininko paaiškinimai akcentuojami atsietai nuo kitų išvadų, matininkų paaiškinimų, faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, priemonė faktiniams duomenims nustatyti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto duomenis įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kitų įrodymų kontekste. Byloje surinktų įrodymų viseto duomenys, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankami padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

11654.

117Šiame kontekste paminėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

11855.

119Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliančių nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantės, įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, bei padarė teisingas, pagrįstas išvadas.

12056.

121Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliaciniame skunde nurodomo CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kodėl teismas kritiškai vertino dalį įrodymų, matyti iš skundžiamame sprendime išdėstyto įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodomi glausta forma (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Ta aplinkybė, jog apskųsto teismo sprendimo motyvų dalyje nėra nurodyti visi ginčo šalių argumentai, nepateikta detali jų analizė ir vertinimas, savaime nesuponuoja išvados, jog tam tikri argumentai ar įrodymai teismui formuluojant išvadas liko neįvertinti.

12257.

123Kolegijos vertinimu taip pat nepagrįsti apeliančių skundo argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo neįtraukus Grigiškių kredito unijos, A. A. į bylą trečiaisiais asmenimis. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-312/2012 ir kt.).

12458.

125Pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra šalių ginčas dėl žemės sklypų vidinės ribos nustatymo. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl kreditorės Grigiškių kredito unijos ir skolininkių – atsakovių, tarpusavio teisių ir pareigų pagal 2012-12-17 sutartinės hipotekos sutartis. Atsakovės neprašė kreditorę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teismui reiškė prašymą dėl A. A. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kurį teismas 2017-03-03 nutartimi motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su minėtos nutarties argumentais, kad nustačius šalių žemės sklypų ribų susikirtimo tašką pagal ieškovo planą pažymėtą Nr. 8, kitoje vietoje nei buvo suderinta su A. A., pastarojo ribos nepasikeis, todėl šalių ginčo išsprendimas neturi įtakos A. A. teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, apeliančių argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

12659.

127Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovių apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12860.

129Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo J. J. prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas atmestinas, nes ieškovas nepateikė įrodymų patyręs tokias išlaidas (CPK 98, 178 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

130Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

131Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas J. J. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad tarp jo žemės... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,4 ha žemės sklypas,... 9. 3.... 10. 2013 metais, gretimus žemės sklypus nupirkus atsakovėms – G. S., R. S.,... 11. 4.... 12. Po paskutinių atsakovių sklypų kadastrinių matavimų jo žemės sklypas... 13. 5.... 14. Atsakovės R. S., G. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu... 15. 6.... 16. Nurodė, kad ieškovas neišlaikė matmenų, nurodytų abrise, ieškovo planas... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matydamas, kad ieškovo ir... 22. 9.... 23. Teismas vertino, kad ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar patenkinus... 24. 10.... 25. Teismas vertino, kad ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), D. L. 1996 m.... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad ekspertizės aktas patvirtina, kad atsižvelgiant į... 28. 12.... 29. Teismas pasisakė, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. P.... 30. 13.... 31. Teismas vertino, kad byloje kilo ginčas dėl riboženklio, UAB „AASE“... 32. 14.... 33. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovių žemės sklypus skiriančią... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 35. 15.... 36. Apeliaciniu skundu atsakovės G. S., R. S. prašo pirmosios instancijos teismo... 37. 16.... 38. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į byloje atliktos ekspertizės išvadas ir... 39. 17.... 40. Taip pat teigia, kad teismas nevertino ekspertizės 1.1. dalies išvados, kad... 41. 18.... 42. Nurodo, kad teismas nevertino ekspertizės 1.2. punkto, kad teritorinio... 43. 19.... 44. Pažymi, kad sklypas Nr. 184-2 yra pastumtas ieškovo sklypo kryptimi 8-16... 45. 20.... 46. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad AASE plane kraštinė tarp... 47. 21.... 48. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė... 49. 22.... 50. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 51. 23.... 52. Teigia, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiųjų... 53. 24.... 54. Pažymi, kad teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, sprendimas... 55. 25.... 56. Mano, kad šioje byloje yra būtina skirti žodinį nagrinėjimą, nes teismo... 57. 26.... 58. Atsiliepimu į atsakovių G. S., R. S. apeliacinį skundą ieškovas J. J.... 59. 27.... 60. Nurodo, kad teismas savo sprendime visapusiškai išnagrinėjo paskirtos... 61. 28.... 62. Pažymi, kad vertinant ekspertizės išvadas, prašė teismo atmesti planus,... 63. 29.... 64. Taip pat pažymi, kad jo sklypo ploto trūkumas atsirado 1995 m., kai vienas... 65. 30.... 66. Atkreipia dėmesį tai, kad visi specialistai apklausti teismo posėdžio metu... 67. 31.... 68. Nurodo, kad ekspertas išvadoje nepasisakė ir nevertino to fakto, jog ieškovo... 69. 32.... 70. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „AASE“ 2014-09-29... 71. 33.... 72. Nesutinka su apeliančių argumentais dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į... 73. 34.... 74. Akcentuoja, kad atsakovių teiginys, kad jų žemės sklypų plotas sumažės,... 75. 35.... 76. Atsiliepimu į atsakovių G. S., R. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo... 77. 36.... 78. Nurodo, kad teismas teisingai, išsamiai ir argumentuotai išnagrinėjo bylą,... 79. 37.... 80. Pažymi, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios, todėl sklypų ribų... 81. Teismas... 82. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).... 83. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 84. 38.... 85. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 86. 39.... 87. Apeliantės pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal... 88. 40.... 89. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė, kaip teigia, papildomą įrodymą -... 90. 41.... 91. Apeliaciniu skundu atsakovės G. ir R. S. ginčija pirmosios instancijos teismo... 92. 42.... 93. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 94. 43.... 95. Nagrinėjamu atveju iš šalių procesinių dokumentų ir rašytinių bylos... 96. 44.... 97. Taip pat nustatyta, kad ieškovo užsakymu 2014-09-10 UAB „AASE“ matininkas... 98. 45.... 99. Apeliantės apeliaciniame skunde neginčija, kad yra nesutarimas dėl jų ir... 100. 46.... 101. Apeliančių teigimu, teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas,... 102. 47.... 103. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad pagal ieškovo parengtą planą jo... 104. 48.... 105. Ekspertizės akte, atsakant į klausimą ar patenkinus ieškovo reikalavimus... 106. 49.... 107. Pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypo Nr. 6 riba su sklypu Nr. 280... 108. 50.... 109. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir atsakovių žemės... 110. 51.... 111. Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių argumentai, kad ieškovas yra kaltas... 112. 52.... 113. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiame... 114. 53.... 115. Apeliaciniame skunde ekspertizės aktas, dalis jo išvadų, ekspertizę... 116. 54.... 117. Šiame kontekste paminėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 118. 55.... 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio... 120. 56.... 121. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliaciniame skunde nurodomo CPK... 122. 57.... 123. Kolegijos vertinimu taip pat nepagrįsti apeliančių skundo argumentai dėl... 124. 58.... 125. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra šalių ginčas dėl žemės sklypų... 126. 59.... 127. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 128. 60.... 129. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo J. J. prašymas priteisti apeliacinės... 130. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 131. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti...