Byla 2-1237-723/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant D. Dubakienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui M. J.,

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D.Maleckaitei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M., trečiajam asmeniui A. K.

5nedalyvaujant atsakovams Z. M., J. B., B. V. B.-B.,

6trečiojo asmens Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. M.,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M., J. B., B. V. B.-B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. K.,Utenos rajono 1 – ojo notarų biuro notarei D. M. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies, pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Nustatė

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-05 sprendimo Nr. 2.5-41-30852 ,, Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (miškų) kaimo vietovėje mirusiajam A. S.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ), į kurį patenka 1,42 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, ir dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ) ), į kurį patenka 0,70 ha ploto valstybinės reikšmės miškas; pripažinti negaliojančia 2010 - 02-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. DM-S86), patvirtinto Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., dalį kuria mirusiojo A. S. turtą - 1, 42 ha žemės sklypą, ( - ), į kurį patenka 1. 42 ha valstybinės reikšmės miškas, ir 0, 70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-0928, į kurį patenka 0, 70 ha valstybinės reikšmės miškas, esančius Klonių kaime, Vilniaus rajone, paveldėjo dukra Z. M.; pripažinti negaliojančia 2010-05-17 Privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. DM), patvirtintos Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., dalį, kuria 1,42 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2004-1003, į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas, ir 0,70 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. 4400-2004-0928, į kurį patenka 0,70 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantys Klonių kaime, Vilniaus rajone, buvo parduoti B. V. B. B. ir J. B. bendrojon sutuoktinių nuosavybėn.Taikyti restituciją natūra - įpareigoti B. V. B. B. ir J. B. grąžinti valstybei 1,42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-1003. Klonių kaime,Vilniaus rajone, į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas, ir 0,70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-0928, Klonių kaime, Vilniaus rajone, į kurį patenka 0,70 ha valstybinės reikšmės miško plotas, taikyti restituciją natūra - įpareigoti Z. M. grąžinti B. V. B. B. ir J. B. iš jų pagal 2010-05-17 privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutartį gautą pinigų sumą, sumokėtą už du žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, t.y. 3233 Lt. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-05 sprendimu Nr. 2.5-41-30852 mirusiajam A. S. 2001-02-14, mirties liudijimas AA Nr. 082317, buvo atkurtos nuosavybės teisės ( buvusių savininkų I. S. ir O. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -5,48 ha žemės, ( - ) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 2 ha žemės sklypą (Nr. 1392-1 - 2 ha) žemės ūkio paskirčiai, bendrą 2, 12 ha žemės sklypą (Nr. 1392-2 - 0,70 ha; Nr. 1392-3 - L 42 ha) miškų ūkio paskirčiai esančius Klonių (Nr, 1392-2, Nr. 1392-3) ir Muilinės (Nr. 1392-1) kaimuose, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrityje. Nekilnojamojo turto registre minėto VA sprendimo pagrindu buvo įregistruota A. S. ak ( - ) nuosavybės teisė į 1, 42 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą-Klonių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. ( - ), kuriame yra 1,42 ha miško žemės. Nekilnojamojo turto registre minėto VAVA sprendimo pagrindu buvo įregistruota A. S., nuosavybės teisė į 0, 70 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą Klonių kaime. Vilniaus rajone, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis( - ), kuriame yra 0, 70 ha miško žemės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus: 2011-03-09 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. PI 103-24797 bei 2011-02-23 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 24559, ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Pagal 2011-03-09 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. PI 103-2480 bei 2011-02-24 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 24569, ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). yra 0,70 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinė miškų tarnyba 2011-02-24 rašte (reg. Nr. 290) nurodė, kad į žemės sklypus Nr. 4162/0100:3421 ir Nr. 4162/0100:3420( - ) patenkantis valstybinės reikšmės miškų plotas buvo priskirtas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ dalinio pakeitimo (Žin., 1997. Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881 su vėlesniais pakeitimais).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ( aktuali nuo 2009 07 09 iki 2009 12 28) 14 str. I p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams.

9Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 (įstatymo redakcija, buvusi aktuali nuo 2008 11 25 iki 2009 12 28. ) 6 str. 1 d. 4 p. numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 (redakcija, aktuali nuo 2009 07 01 iki 20.1.1 (11 01. ) 4 str. 4 d. 6 p. numato, kad miškų plotai valstybinės reikšmės miškams priskiriami Vyriausybės sprendimu.Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. Vlll-359 (įstatymo redakcija, buvusi aktuali nuo 2009 05 26 iki 2009 12 28) 6 str., 13 str. I p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Šių aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu galima konstatuoti, jog VAVA 2009-11-05 sprendimo Nr. 2.5-41-30852 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam A. S." dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 1,42 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 1,42 ha valstybinės reikšmės miško, ir dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 0, 70 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 0,70 ha valstybinės reikšmės miško, esančius( - ), yra prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinos. VAVA 2009-1.1-05 sprendimu Nr. 2.5-41-30852 atkurdama A. S. nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą 1, 42 ha ir 0,70 ha ploto žemės sklypą Vilniaus rajone ( - ), kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, pažeidė imperatyvias LR Konstitucijos 47 str. LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d., LR Žemės reformos įstatymo 14 str., LR Žemės įstatymo 4 str., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatas. Panaikinus administracinio akto dalį, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (LAT 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-20). 2010-02-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., pagrindu (reg. Nr. DM-886) mirusiojo A. S. vardu įregistruotą nuosavybės teise priklausantį turtą - 1, 42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-1003, ir 0. 70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-092S, esančius Klonių kaime, Vilniaus rajone, paveldėjo dukra Z. M., ak ( - ) 2010-05-17 Privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1.-o notaro biuro notarės D. M. (reg. Nr. DM-2479), 1, 42 ha žemės sklypą unikaliu Nr. 4400-2004-1003, ir 0. 70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. 4400-2004-092S, esančius Klonių kaime, Vilniaus rajone, tai yra ir į juos patenkančius valstybinės reikšmės miškus. Z. M., atstovaujama A. K., veikiančios pagal įgaliojimą, patvirtintą 2010-05-03 Utenos rajono I-ame notaro biure, reg.Nr. DM-2228, pardavė B. V. B.-Brazdžiuvienei, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu J. B.. Nurodyta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ir 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir bendrai visi trys sklypai į parduoti už bendrą 5000 litų sumą . Kadangi minėti žemės sklypai neteisėto VAVA sprendimo pagrindu A. S. ir Z. M. nuosavybėn buvo perduoti neteisėtai, ir vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, jie negalėjo būti perduodami nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyta 2010-02-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis ir 2010-05-17 privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 0, 42 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2004-1003, kadastrinis Nr. 4162/0100:3421, kuriame yra 1,42 ha valstybinės reikšmės miško, ir dėl 0,70 ha žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuriame yra 0, 70 ha valstybinės reikšmės miško, esančių( - ), kaip neteisėtos pripažintinos negaliojančiomis nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir sutarties sudarymo momento, perleidimą privačion nuosavybėn pripažintas negaliojančiu a b initio. Turtas, kuris buvo perleistas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas sudaryto sandorio pagrindu, iš atsakovų J. B. ir B. V. B. B. išreikalautinas natūra, nes remiantis LR CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Panaikinus VAVA sprendimo dalį ir pripažinus negaliojančiomis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir pirkimo-pardavimo sutarties dalis, taikytina restitucija natūra, t. y. 1,42 ha žemės sklypas Klonių kaime. Vilniaus rajone, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir 0. 70 ha žemės sklypas( - ), unikalus Nr. ( - ), grąžintini valstybės nuosavybėn. LR CK 1.80 str. 4 d.. 4.96 str. 2 d. numatytos sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos taisyklės, neleidžiančios išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju netaikytinos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus. Jis negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje įstatymai yra skelbiami (LAT 2007-06-22 nutartis c/b Nr. 3K-3-294/2007; LAT 2008-06-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-346/200S). Į žemės sklypus Klonių k., Vilniaus r, sav. ( - ) patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai valstybinės reikšmės miškams buvo priskirti teisės aktu. Atsakovai, atlygintinai įsigydami ginčo sklypą, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privación nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. Tokiu būdu atsakovai negali remtis savo sąžiningumu ir būti atleisti nuo pareigos grąžinti neteisėtai įgylą turtą teisėtam savininkui, t.y. valstybei. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta, už kokią konkrečią pinigų sumą buvo parduotas kiekvienas sklypas, šios sumos nustatytinos proporcingai sutartyje nurodytai šių žemės sklypų nominaliai (indeksuotai) vertei. Bendra visų trijų sklypų nominali (indeksuota) vertė yra 13.034 Lt. 2 ha sklypo vertė šioje sumoje sudaro 4.605 Lt, 1,42 ha - 4.773 Lt, 0,70 ha - 3,656 Lt. Suma, sumokėta už visus tris sklypus, yra 5.000 Lt. Proporcingai nominaliai (indeksuotai) žemės sklypų vertei nustatoma, kad už 2 ha sklypą sumokėta 1.767 Lt. už 1.42 ha sklypą - 1.831 Lt. už 0.70 ha sklypą- 1.402 Lt. Todėl iš pardavėjų priteistina pirkėjams 3.233 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, Z. M. B. V. B. B. ir J. B. turi grąžinti pinigų sumą, kurią jie sumokėjo už perkamus žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikmės miškas, t.y. 3.233 Lt.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad neginčija, kad atsakovai nukentėjo dėl registracijos, atsakovai gali kreiptis dėl žalos į instituciją, priėmusią sprendimą.

11A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį patenkinti.

12A. J. B. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Ieškovas nesutinka su atsakovo J. B. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas prašymas atmesti ieškinį, ir mano, kad šie argumentai yra nepagrįsti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

14Dublike ieškovas aiškina, kad atsakovas J. B. savo nesutikimą su ieškiniu visų pirma grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 7 punktu žemėtvarkos projektai rengiami turint žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą, tarp jų 7.3 p. nurodytus miškų valstybės kadastro duomenis ir 7.4 punkte nurodytus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius viešai skelbia Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. kad Nemėžio kadastrinėje vietovėje. Klonių miško masyve yra laisvi 9,4 ha ir 9,27 ha miškų plotai, kuriuos pretendentai galėtų gauti miško paskirties sklypus. Juodšilių girininkijos miškų schemoje taip pat nėra nurodyta, kad Klonio miško masyvas yra priskirtas valstybiniam miškui.

15Šie atsakovo argumentai negali sudaryti pagrindo atmesti ieškinį, nes jie nenaikina ieškinyje nurodytose teisės normose, galiojusiose ginčijamo VAVA sprendimo priėmimo metu,t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str., įtvirtinto draudimo bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Žemėtvarkos projektas nesukuria VAVA pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja aukštesnės galios imperatyvioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo melu. Be to,tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pretendento nuosavybę į konkretų žemės sklypą ir leidžia atsirasti konkrečioms pretendento teisėms ir pareigoms į ji. Tuo tarpu žemėtvarkos projektas tokių teisinių pasekmių nesukelia, t.y. konkrečios pretendento teisės ir pareigos į dar nesugrąžintą ar nesuteiktą konkretų žemės sklypą, kuris teisiškai priklauso valstybei, žemėtvarkos projekto pagrindu neatsiranda. Teismui panaikinus neteisėtų VAVA sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemėtvarkos projektas gali būti keičiamas ar tikslinamas administracine tvarka. Tokiu būdu turint pakankamai duomenų, kad ginčijamo VAVA sprendimo priėmimo metu lygiaverčiu sklypu grąžinamame ginčo žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško, kurio perdavimas privačion nuosavybėn draudžiamas, esminę reikšmę sprendžiant minėto VAVA sprendimo teisėtumo klausimą turi ne atsakovų nurodytos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo aplinkybės, o minėto VAVA sprendimo neatitikimas jo priėmimo metu galiojusioms imperatyvioms minėtų įstatymų normoms. Be to, galimai netinkamas žemėtvarkos skyriams pavestų funkcijų vykdymas tik duoda papildomų pagrindą prokurorui Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prasme ginti viešąjį interesų.

16Atsakovo J. B. pateiktas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžto seniūnijos Nemėžio kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (LVŽ) plotų Žiniaraštis 2009-01-01 dienai nei paneigia, nei patvirtina tos aplinkybės, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai numeriai 4162/0100:3420, 4162/0100:3421 Klonių kaime, Vilniaus rajone yra valstybinės reikšmės miško. Tai žiniaraštis, kuriame vardijami kaimų pavadinimai, tarp jų „Kluonių" kaimas, kuriame nurodytas bendras laisvos valstybinės žemės plotas (miškas) (9,40 ha ir 9, 27 ha). Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad 2009-01-01 dienai „Kluonių" kaime buvo nurodytas plotas laisvos valstybinės žemės ( miško) ploto.Be to, kaip nurodo atsakovas, Juodšilių girininkijos miškų schemoje (šaltinis: taip pat nėra nurodyta, kad Klonio miško masyvas yra priskirtas valstybiniam miškui, tačiau atsakovo pateiktoje schemoje Klonių kaimo vietovėje yra tamsesne spalva pažymėti plotai)kadangi nėra pateikia tamsesne spalva žymimų plotų reikšmės bei vėlgi nėra aišku, kurioje vietoje yra sklypai, kurių kadastriniai numeriai 4162/0100:3420, 4162/0100:3421, nėra pagrindo teigti, kad į nurodytus sklypus nepatenka valstybinės reikšmės miškas. Nebuvo rastos šios schemos aprašymas, prie schemos buvo patalpintas bendras Juodšilių girininkijos prižiūrimų miškų aprašymas, apie valstybinės reikšmės nurodyta tiek, kad girininkijos miškų plotas - 2.8 tūkst. ha. iš jų 1,7 tūkst. ha - valstybinės reikšmės miškai. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, t. y. 2011-02-23, 2011-02-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 24569, Nr. 24559 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas (miško žemės plotą, medyno sudėtį, medžių rūšių amžių, aukštį, skersmenį ir kt.), Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai Nr. PI 103-24801, PI 103-24797, neginčijamai įrodo, kad ginčo žemės sklypuose, kurių kadastriniai numeriai 4162/0100:3420, 4162/0100:3421, buvo miško, valstybinės reikšmės miškams priskirto LR Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo „ pakeitimo“, kuris buvo priimtas jau šių sklypų suformavimo ir ginčijamo VAVA 2009-11-05 sprendimo Nr. 2.5-41-30852 priėmimo metu. Be to, kaip matyti iš prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo pridėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-1.1-20 rašto Nr. (J2-2)-D8-9479 atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai ( - VAVA teisių perėmėjai) buvo gerai žinoma, kad virš nurodytu LR Vyriausybės nutarimu ginčijami miško plotai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams, nes minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos jai buvo pateiktos.

17Atsakovas J. B. mano, kad A. S. paveldėtoja Z. M. žemės sklypus Nr. ( - ) įgijo už valstybės negrąžintų, o išpirktą 5.48 ha žemės sklypą Panevėžio apskr. Rokiškio raj. Obelių sen. Krapiškio k. gavo teisėtai, o jis šiuos sklypus įsigijo sąžiningai. Pažymėtina, kad negalima tokia situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) priklausytų privačiam asmeniui. Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybės esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, asmenys sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas negali būti taikomas siekiam įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn. LAT 2008-08-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008 konstatavo, kad administracinis aktas, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Z. M. nuosavybės teisę įgijo pagal neteisėtą ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą, todėl neturėjo teisės perleisti tokio daikto tretiesiems asmenims.

18Be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo atveju netaikomas CK 4.96 str., reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Teikiu atveju yra pagrįstas ieškinio reikalavimas grąžinti valstybei B. V. B.-B ir J. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą 1,42 ha žemės sklypą, į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas, ir 0,70 ha žemės sklypą, į kurį patenka 0,70 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovo J. B. šioje byloje pareikšto atsiliepimo į ieškinį argumentai, kuriais jis grindžia savo nesutikima, su ieškiniu, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai. Prašo atmesti atsakovo J. B. civilinėje byloje Nr.2-1237-723/2011 pareikšto atsiliepimo į Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį argumentus. Ieškinį tenkinti visiškai

19Atsakovas J. B. - pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų renginio ir įgyvendinimo metodikos (2006 metų redakcija) 6 punktu, ,vadovaujantis aukščiau minėtos metodikos 77 punktu, miškų ūkio paskirties žemėje žemėtvarkos projektai gali būti rengiami tik patvirtintoje žemėtvarkos projektui rengti teritorijoje. Analizuojant Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus viešai skelbiamus Nacionalinės žemės tarnybos tinklapyje duomenis apie laisvą valstybės žemės fondą Nemėžio kadastrinėje vietovėje iki šiol yra nurodoma, kad ( - ) miško masyve yra laisvi 9,4 ha ir 9,27 ha miškų plotai, kuriuos pretendentai galėtų gauti miško paskirties žemės sklypus. Remiantis aukščiau išdėstytu, su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu nesutinka, nes mano, kad A. S. paveldėtoja Z. M. miško paskirties žemės sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) už valstybės negrąžintą, o išpirkta 5,48 ha žemės sklypą( - ) gavo teisėtai, o atsakovas šiuos sklypus įgijo sąžiningai. Be to, pritaikins restituciją, dėl valstybinių institucijų kaltės patirtų virš 700 Lt nuostolių. Šie pinigai buvo sumokėti registruojant miško paskirties žemės sklypus ir notariškai forminant būtinus teisinius dokumentus. Šalia yra pakankamai dideli miškių plotai, kurie yra priskirti laisvam valstybės miško fondui ir galėtų papildyti valstybinių miškų plotą. Nėra suprantama, kodėl būtent Klonių miškas buvo priskirtas prie valstybinių miškų, o šalia esantys miškai nebuvo priskirti. Teismo prašo ieškinį atmesti.

20Tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – pateiktame atsiliepime su ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 126 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 4, Nr. 8, Nr. 9 kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo (Žin„ 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881) (toliau -Nutarimas 916) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bei ( - ) 127 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 kurie Nutarimu 916 priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ).Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko 2009-11-05 sprendimu Nr. 2.5-41-30852, t.y. po Nutarimo Nr. 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Aplinkos ministerija 2006-11-20 raštu Nr. (12-2)-D8-9479 Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimu Nr.916 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str., priskirtus valstybės išperkamiems. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-05 sprendimas Nr. 2.5-41-30852, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėtas ir turį būti pripažintas negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą (šiuo konkrečiu atveju panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-05 sprendimą), išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LAT 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad LAT 2008-08-01 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatavo, kad kai administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio) nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pardavėjas neįgijo nuosavybės teisės į šių žemės sklypų dalis kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Taigi darytina išvada, kad pardavėjas 2010-05-17 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavęs pirkėjui žemės sklypus kurių kadastriniai Nr. ( - ) negalėjo parduoti ir nepardavė žemės sklypų, kadangi jie užimti valstybinės reikšmės miško. Minėtoje LAT nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 teismas konstatavo, kad „sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 str., reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 str. 1 d.". Atsakovas privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo. Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto (valstybinės reikšmės miško), negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Jei piliečiams natūra grąžintas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti negalima, tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010), o administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).

21Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad didelė dalis miškų, esanti prie ginčo sklypo yra taip pat valstybinės reikšmės miškai.

22Tretysis asmuo A. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad institucijos privėlė klaidų, žmonės yra pateikę prašymą (dėl žemės) D. R.

23Atsakovai Z. M., J. B., B. V. B.-Brazdžiuvienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant ( LR CPK 246 str. 2 d. )

24Trečiojo asmens Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant ( LR CPK 247 str. 1 d. )

25Ieškinys tenkintinas.

26Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-05 sprendimu Nr. 2.5-41-30852 mirusiajam A. S. 2001-02-14, buvo atkurtos nuosavybės teisės ( buvusių savininkų I. S. ir O. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -5,48 ha žemės( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 2 ha žemės sklypą (Nr. 1392-1 - 2 ha) žemės ūkio paskirčiai, bendrą 2, 12 ha žemės sklypą (Nr. 1392-2 - 0,70 ha; Nr. 1392-3 - L 42 ha) miškų ūkio paskirčiai esančius ( - ) ( b.l. 15). VAVA sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre minėto sprendimo pagrindu buvo įregistruota A. S. nuosavybės teisė į 1,42 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą-( - ), unikalus Nr. ( - ), kuriame yra 1,42 ha miško žemės bei A. S., nuosavybės teisė į 0, 70 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą( - ), unikalus Nr. ( - ), kuriame yra 0, 70 ha miško žemės ( b.l. 13-14).

27Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų dokumentų: 2011-03-09 pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. PI 103-24797 bei 2011-02-23 pažymą apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 24559, ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas ir pagal 2011-03-09 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. PI 103-2480 bei 2011-02-24 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 24569, ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) yra 0,7 ha valstybinės reikšmės miško plotas. ( b.l. 8-9, 23). Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-24 rašte ( b.l. 22) (reg. Nr. 290) nurodyta, kad į žemės sklypus Nr. ( - ) patenkantis valstybinės reikšmės miškų plotas buvo priskirtas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ dalinio pakeitimo (Žin., 1997. Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881 su vėlesniais pakeitimais), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ( aktuali nuo 2009 07 09 iki 2009 12 28) 14 str. I p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams.

282010-02-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., pagrindu (reg. Nr. DM-886) mirusiojo A. S. vardu įregistruotą nuosavybės teise priklausantį turtą - 1,42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), ir 0. 70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), esančius( - ), paveldėjo dukra Z. M. ( b.l. 16-17). 2010-05-17 Privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1.-o notaro biuro notarės D. M. (reg. Nr. DM-2479), 1, 42 ha žemės sklypą unikaliu Nr., ( - ) ir 0,70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr( - ), esančius( - ), tai yra ir į juos patenkančius valstybinės reikšmės miškus Z. M. pardavė B. V. B. B. ir J. B. ( b.l. 18-21).

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. be kita ko nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima (2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 d. 1 p., 16 str. miškai, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams, piliečiams negrąžinami natūra, jie išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina teisės aktų nustatyta tvarka.

30Taigi, teisinis reglamentavimas yra aiškus ir imperatyvus - piliečiai (asmenys) negali įgyti jokiu pagrindu nuosavybėn miško, kuris yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

31Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas konstatuoti, kad priimant VAVA sprendimo dalį buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Kitaip sakant, aukščiau minėta Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikintina.

32Teismas mato, kad atsakovei Z. M. nebuvo atsatytos nuosavybės teisės į žemę toje pačioje vietoje ar vietovėje,o ji gavo žemę perkeliant ją iš vienos vietos į kitą VAVA sprendimu(iš Utenos rajono į Vilniaus rajoną).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje iš savo nutarčių yra nurodęs, kad jeigu piliečiams natūra grąžinamas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti natūra negalima (juolab kad tai yra specialiai aptarta įstatyme), tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu (2010-05-17 nutartis Nr. 3K-212/2010). Taigi, kadangi Z. M. ginčo žemės sklypus (1,42 ha ir 0,70 ha valstybinės reikšmės miško) gavo neteisėtu būdu, todėl ji negalėjo jo ir perleisti kitam asmeniui (asmenims), t.y. aptariamu atveju 2010-05-17 sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ginčo žemės sklypus atsakovams. Todėl yra pagrindas pripažinti minėtą pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl 1,42 ir 0,70 ha valstybinės reikšmės miško perleidimo negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).

34Teismas mano, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti restituciją natūra (CK 6.146 str.).

35Administracinio akto (šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-05 sprendimo dalies) panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu (CK 1.80 str. 2 d.). Vienas iš restitucijos taikymo pagrindų – kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui tai, ką jis gavo neteisėtai (CK 6.145 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma (2 d.). Be to, restitucijos taikymo galimybė šiuo atveju pagrindžiama kita specifine aplinkybe, t.y. tuo, kad, panaikinus Vilniaus apskrities viršininko sprendimą (jo dalį) atkurti nuosavybės teises, atsakovė Z. M. nepraranda teisės atkurti nuosavybės teises kitais įstatymams neprieštaraujančiais nuosavybės teisių atkūrimo būdais. Taigi, kadangi atsakovai ginčo žemės sklypą įgijo neteisėtai, todėl, kaip minėta, taikytina restitucija natūra. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasi Teismas, žr., pvz., 2010-02-05 nutartį Nr. 3K-3-47/2010, 2010-05-17 nutartį Nr. 3K-212/2010. Šiuo atveju iš atsakovų B. V. B-B ir J. B. priteistina 1,42 ha ir 0,70 ha ploto valstybinės reikšmės miško, kurių kadastriniai numeriai ( - ) valstybės naudai, o iš atsakovės Z. M. minėtų atsakovų naudai už netenkančią miško sklypo dalį priteistinos atitinkama pinigų sum, kuri nustatomos, atsižvelgiant į jų įsigyto bendrojon dalinėn nuosavybės žemės sklypo dalis (jų vertę) ir jų dalį,t.y.3233 lito.

36Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovams CK 4.96 str. nuostatos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, netaikytinos. Kaip minėta, atsakovė Z. M. ginčo žemės sklypus gavo neteisėtu būdu, todėl ji šių sklypų negalėjo perleisti tretiesiems asmenims (šiuo atveju atsakovams B.V. B.-B ir J. B.). Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Taigi, atsakovai privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo.

37Tokiu būdu pagrįstas prašymas pripažinti negaliojančia 2010 - 02-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. DM-S86), patvirtinto Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., dalį kuria mirusiojo A. S. turtą - 1, 42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miškas, ir 0,70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ) į kurį patenka 0, 70 ha valstybinės reikšmės miškas, esančius( - ), paveldėjo dukra Z. M.,nes minėto turto ji paveldėti negalėjo,kaip aukščiau minėta.

38Atsakovų – Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos teiginiai, kad ieškovas dėl ieškinio pagrįstumo ir teisingi. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkama pirkimo – pardavimo sutarties dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus (t.y. jo dislokaciją tam tikroje teritorijoje ir dydį). Tokios praktijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2009-12-11 nutartį Nr. 3K-3-559/2009). Taigi, ieškinyje aiškiai nurodyta valstybei grąžintino valstybinės reikšmės miško dislokacija ir dydis, t.y. 1,42 ha ir 0,70 ha valstybinės reikšmės miško, esančių( - ), kadastriniai numeriai( - ).

39Atsakovai taip pat dar teigia, kad valstybė turėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad jie nepatirtų nuostolių. Teismas pažymi, kad, jeigu jie patyrė žalos dėl atitinkamų institucijų ar jų tarnautojų veiksmų, tai jie gali savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

40Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne vien vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be to, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Byloje nenustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

41Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185,259 – 269 str., 270 str.,

Nutarė

42Ieškinį tenkinti.

43Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-05 sprendimo Nr. 2.5-41-30852 ,, Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (miškų) kaimo vietovėje mirusiajam A. S.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), į kurį patenka 1,42 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, ir dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), į kurį patenka 0,70 ha ploto valstybinės reikšmės miškas.

44Pripažinti negaliojančia 2010 -02-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. DM-S86), patvirtinto Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., dalį kuria mirusiojo A. S. turtą - 1,42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), į kurį patenka 1. 42 ha valstybinės reikšmės miškas, ir 0,70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), į kurį patenka 0, 70 ha valstybinės reikšmės miškas, esančius Klonių kaime, Vilniaus rajone, paveldėjo dukra Z. M..

45Pripažinti negaliojančia 2010-05-17 Privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. DM), patvirtintos Utenos rajono 1-o notaro biuro notarės D. M., dalį, kuria 1,42 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas, ir 0,70 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. ( - ), į kurį patenka 0,70 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantys Klonių kaime, Vilniaus rajone, buvo parduoti B. V. B. B. ir J. B. bendrojon sutuoktinių nuosavybėn.

46Taikyti restituciją natūra ir priteisti:

471) iš B. V. B.-Brazdžiuvienės ir J. B. valstybei 1,42 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ),esantį( - ), į kurį patenka 1,42 ha valstybinės reikšmės miško plotas, ir 0,70 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. ( - ), į kurį patenka 0,70 ha valstybinės reikšmės miško ploto.

482) iš Z. M. grąžinti B. V. B. B.(a.k( - ) ir J. B.(a.k( - ) iš jų pagal 2010-05-17 privačios žemės (miško) sklypų pirkimo-pardavimo sutartį gautą pinigų sumą, sumokėtą už du žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas viso 3233 Lt(tris tūkstančius du šimtus trisdešimt tris litus).

49Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinosios apsaugos priemonės), kiek tai susiję su 1,42 ha ir 0,70 ha valstybinės reikšmės mišku, galioja iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

50Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.