Byla eA-533-552/2017

Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Centras) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 188,94 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5Pareiškėjas nurodė, kad Centras nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu ( - ), Plungėje, ir už 2010-2014 laikotarpį nėra sumokėjusi metinės vietinės rinkliavos.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. sausio 6 d. patikslintame prašyme nurodė, jog atsakovė sumokėjo vietinės rinkliavos įskolinimą, siekiantį 174,36 Eur, tačiau liko nesumokėta vietinės rinkliavos dalis – 14,58 Eur, bei nepadengtos patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl prašė priteisti 14,58 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą bei 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą prašymą patenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovės E. K. 14,58 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės E. K. priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje teismas prašymą atmetė.

9Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 43 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, 2 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino naujus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 dienos.

10Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatus vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas, teismo vertinimu, atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Teismas konstatavo, kad atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, t. y. jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

11Teismas vadovavosi Nuostatų 54 punktu, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė 14,58 Eur būtų sumokėjusi. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Teismas nustatė, kad atsakovei pagal Nuostatus pritaikytas daugiabučiui namui Plungės miesto teritorijoje taikomas tarifas (Nuostatų 1 priedo 1.3 p.). Kadangi ginčo dėl likusios nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos nėra, teismas sprendė, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas paskaičiuotas tinkamai, yra teisėtas ir pagrįstas.

12Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8 punktais, nustatė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 36,30 Eur prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos, pareiškėją atstovavo advokatas L. S..

13Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismas įvertino bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir darė išvadą, jog pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovės priteisė 14 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

14III.

15Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Centrui priteistos mažesnės nei prašyta bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Pareiškėjas nurodo, kad atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Vietinės rinkliavos teisminio išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojo paslaugos įkainis pagal teisinių paslaugų sutartį sudaro 36,3 Eur. Pareiškėjas akcentuoja, kad toks advokatų kontoros pasiūlytas įkainis sudaro tik 2,05 proc. pagal Rekomendacijas paskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą. Toks mažas įkainis Centrui buvo pasiūlytas atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis vadovautasi sumažinant priteistinas išlaidas. Pareiškėjas pažymi, kad teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas atsakovei kainuos 103,99 Eur. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, lyginant su išlaidomis, kurias pareiškėjas patirs vykdymo procese, nuvertino 7,4 karto. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog prašymo teisinė argumentacija yra universali, tačiau kiekvienos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, reikalinga patikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, Gyventojų registro duomenis, patikrinti skolos dydį, ar skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo ABTĮ pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

20Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovės E. K. atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

22Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

23Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

24Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi, nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas.

27Pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra ženkliai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjo prašymo turinį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose.

29Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, jog išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai, analogiški reiškiamiems šioje administracinėje byloje, jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14,48 Eur.

30Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su principo „teršėjas moka“ pažeidimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuotos praktikos. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016 ir 2017 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1261-575/2017 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

31Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami kiti argumentai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jam priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą ir tinkamai taikė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

32Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

35Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.