Byla eA-1635-261/2016

Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą (b. l. 1-5), prašydamas priteisti iš atsakovo K. Ž. 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

6Nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 p.), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 p.), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 p.). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.). Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Butas, esantis ( - ), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui K. Ž., kuris dėl nežinomų priežasčių 145,25 Eur vietinės rinkliavos nesumokėjo.

7Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (b. l. 54-56) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. Ž. 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų, 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), Tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų skirtingų redakcijų Nuostatų 6 punkto, 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 redakcijos Nuostatų 37 punkto, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 45 punktų nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos K. Ž. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, esantį ( - ), todėl sprendė, kad jis privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. UAB ,,Telšių RATC” pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 145,25 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 redakcijų Nuostatų 1 priedų 3 eilutes, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name vietinės rinkliavos dydis buvo 133 Lt, pagal 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 1 priedo 3 eilutę šios rinkliavos dydis iki 2013 m. liepos 1 d. buvo 162 Lt, nuo 2013 m. liepos 1 d. – 46,92 Eur. Atsižvelgus į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismui nebuvo pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovas būtų sumokėjęs vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad UAB „Telšių RATC“ reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

11Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija. Specifikacijos 32 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 7 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014), pažymėjo, jog pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,49 Eur)), tačiau teismas, spręsdamas dėl UAB „Telšių RATC“ prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga; atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimo; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų; prašymas paduotas per elektronines ryšių priemones. Be to, atsižvelgus į tai, kad UAB „Telšių RATC“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 14 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

13III.

14Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kurioje pareiškėjui priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, bei priimant sprendimą priteisti visą pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Rekomendacijų 7 punktą Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 metų 4 ketvirtį sudarė 714,5 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur (714,5 x 2,5 = 1 786,25). Vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Rekomendacijas yra įvertinas 178,50 Eur (714,5 x 0,25 = 178,50). Teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje.
2. Pareiškėjas atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Vietinės rinkliavos teisminio išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojo paslaugos įkainis pagal teisinių paslaugų sutartį sudaro 36,3 Eur su PVM. Toks advokatų kontoros pasiūlytas įkainis sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas paskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą. Toks mažas įkainis pareiškėjui buvo pasiūlytas atsižvelgiant į skundžiamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas.
3. Vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį ir prašydamas pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 43, 44, 48 punktus, 50 punkto 1 lentelės 4 punktą teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas skolininkui (atsakovui) kainuos 103,99 Eur (24 + 79,99 = 103,99). Taigi, pareiškėjas, prisiteisdamas nesumokėtą vietinę rinkliavą, jeigu byla išnagrinėjama ir sprendimas nėra skundžiamas, patiria 36,3 Eur išlaidas. Jeigu sprendimas skundžiamas, prisideda papildomos atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos – 36,3 Eur. Todėl teismas pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose lyginant su išlaidomis, kurias pareiškėjas patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Toks teismo požiūris į advokatų teikiamas paslaugas jų darbą įvertinant 14 Eur už administracinės bylos vedimą pirmosios instancijos teisme diskredituoja teisininko profesiją, o suteiktas profesionalias teisines paslaugas prilygina cheminiam vyriško kostiumo valymui (13,79 Eur) arba moterų modeliniam kirpimui kirpykloje (12,14 Eur).
4. Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, kad pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, faktinės aplinkybės kiekvienos bylos (skolininko) atveju skiriasi. Prieš pateikiant skundą, pareiškėjo atstovai rengdami (tikrindami) pareiškėjo pateiktą informaciją apie skolininką, tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę, siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu. Po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys, siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs. Jeigu skolininkas yra miręs, yra nustatinėjami galimi turto paveldėtojai. Nustačius visas svarbias faktines aplinkybes, yra rengiamas prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Prieš pateikiant prašymą, dar kartą su pareiškėju yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama, ar per tam tikrą laiką skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Pateikus prašymą, atstovavimo paslaugų teikimas nenutrūksta. Per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) iškelta administracinė byla yra toliau administruojama (sekami teismų pranešimai ir t. t.), o įsiteisėjus teismo sprendimui yra kreipiamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Akivaizdu, kad teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.
5. Vertinant prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, jos sudaro tik 2,03 proc. skaičiuojant nuo maksimaliai galimų priteisti išlaidų. Tai reiškia, kad pareiškėjas elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.
6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl šios priežasties netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas.
7. Nors teismas, sumažindamas priteistinas išlaidas, siekia teisingumo – prievolės savivaldybės biudžetui nevykdančio asmens apsaugos nuo pernelyg „didelių” bylinėjimosi išlaidų, tačiau siekdamas sumažinti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris sąmoningai vengia prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo, nevykdo prievolių, teismas tuo pačiu pažeidžia tas pareigas tinkamai vykdančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Pareiškėjas yra visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra Mažeikių rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo srityje. Pagal Tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Nuostatų 45, 59 punktų nuostatas skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis ir, atitinkamai, skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Nuostatų 25 punktas numato, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su vietinės rinkliavos surinkimo administravimu, įskaitant skolų priteisimą teismuose bei jų išieškojimą antstolių pagalba. Todėl pareiškėjo patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, nes teismo sprendimu rinkliavos nemokantys asmenys nuo jų yra atleidžiami.
8. Kritikuotina teismo išvada, kad UAB „Telšių RATC“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Nors teismas tiesiogiai nepasako, tačiau iš minėtos išvados akivaizdu, kad, teismo nuomone, advokato pasitelkimas yra perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos jėgomis. Tačiau teismas turėtų vykdyti teisingumą, o ne pasitelkdamas teisinius instrumentus patarinėti vykdomajai valdžiai, kokiu būdu ir tvarka jai vykdyti savo funkcijas. Tokios teismo išvados laikytinos kaip grubus konstitucinių principų pažeidimas, kompetencijos peržengimas. Nėra teisės aktų, draudžiančių tokiems juridiniams asmenims, kaip pareiškėjas, savo veiklos vykdymui pasitelkti advokatų pagalbą. Sistemingas atstovavimo išlaidų mažinimas konstatuojant, kad pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas, vertintinas kaip raginimas atsisakyti išorinių teisininkų pagalbos ir veiklą vykdyti išskirtinai remiantis tik pagal darbo sutartį pas pareiškėją dirbančių darbuotojų darbu. Tokiu atveju sąžiningai vietinę rinkliavą mokantys asmenys padengs visas tokias išlaidas, jos negalės būti priteistos iš rinkliavos nemokančių asmenų. Tai reiškia, kad rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.
9. Pareiškėjo prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma sudaro tik 2,03 proc. maksimaliai įmanomos priteisti sumos, todėl negali būti laikytina kaip neproporcingai didelė. Pareiškėjas atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai tik dėl atsakovo kaltės, nes būtent atsakovas nemoka vietinės rinkliavos, už kurios surinkimą yra atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra proporcinga jo atstovų atliktam darbui: įrodymų rinkimas, pareiškimo surašymas, pareiškimo ir priedų pateikimas teismui per EPP, iškeltos administracinės bylos administravimas per EPP. Priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija panašių (vykdymo išlaidų) įkainių, todėl laikytinas proporcingu ir teisingu. Patirtų atstovavimo išlaidų mažinimas tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems mokėtojams, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu. Atsakovo procesinis elgesys nesudaro pagrindo jam sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

19Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pareiškėjui iš atsakovo priteista 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

22Aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes).

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais, taigi, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Tai savaime nereiškia raginimo atsisakyti išorinių teisininkų pagalbos, kaip teigia pareiškėjas, kadangi teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo.

24Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jis nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma diskredituoja teisininko profesiją atmetamas kaip nepagrįstas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

26Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėjas patirtų vykdymo procese ar už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą bei kad pareiškėjo patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos tenka sąžiningiems rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.

27Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai.

28Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

31Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.