Byla 2-1768/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Active Property“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria teismas patvirtino kreditoriaus “Swedbank“, AB finansinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. B2-1939-436/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Active Property“ direktoriaus Vytauto Mikniaus pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Active Property“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; trečiasis asmuo (kreditorius) „Swedbank“, AB.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami su restruktūrizavimo procesu susiję klausimai.

5Atskiruoju skundu yra ginčijamas teismo patvirtintas kreditorinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dydis.

62010 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Active Property“.

7Kreditorius „Swedbank“, AB pateikė restruktūrizuojamos bendrovės administratoriui prašymą įtraukti jį į UAB „Active Property“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą 1 171 421,07 EUR sumai, kurį 2011 m. vasario 10 d. patikslino ir sumažino iki 3 912 986 14 Lt. „Swedbank“, AB prašymą grindė tuo, kad hipotekos skyriaus teisėja prie Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi byloje Nr. 281-2N/2010 dėl skolininko UAB „Active Property“ daiktų pardavimo iš varžytynių konstatavo, kad UAB „Active Property“ įsipareigojimus hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB sudaro 943 289,22 EUR skola, 35 623 EUR nesumokėtų sutartinių palūkanų, 137 712,57 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą ir 2 652,37 EUR delspinigių už palūkanas (viso – 1 119 277,16 EUR), taip pat 132 Lt hipotekos kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio. Analogišką skolos dydį šis teismas tos pačios dienos nutartimi nustatė ir kitose bylose Nr. 283-2N/2010 ir Nr. 284-2N/2010 dėl perdavimo hipotekos kreditoriui tvarkyti įkeistą skolininko sąskaitą.

8Atsakovo restruktūrizavimo administratorius su tokiu kreditorinio reikalavimo dydžiu sutiko iš dalies ir prašė reikalavimą sumažinti delspinigių dalyje nuo 0,08 iki 0,03 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.

92011 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „Active Property“ restruktūrizavimo byloje, tame tarpe ir „Swedbank“, AB 3 596 536, 92 Lt reikalavimas. Šia nutartimi administratoriaus ginčijamo „Swedbank“, AB kreditoriaus finansinio reikalavimo dėl 448 145,75 Lt tvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti atskirame teismo posėdyje.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administratoriaus įgalioto asmens prašymą UAB „Active Property“ restruktūrizavimo byloje patenkino iš dalies, o kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą tenkino ir patvirtino kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą bendrai 3 912 986, 14 Lt sumai. Pažymėjo, kad aptariamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių dėl netesybų mažinimo, todėl administratoriaus prašymas sumažinti sutartines netesybas, nustatant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną prievolės netinkamo vykdymo dieną atmestas, o kreditoriaus prašymas tenkintas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą 3 596 536,92 Lt sumai. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Administratorius, išanalizavęs bendrovės dokumentus, susijusius su kreditoriaus reikalavimo dydžiu, nustatė, jog kreditoriaus teikiamas reikalavimas nėra teisingai paskaičiuotas bei pagrįstas. Įvertinus negrąžintos skolos dydį pagal kreditoriaus paskaičiavimus, atliktus 2010 m. kovo 29 d., mokėtinas sutartines palūkanas, mokėtinus sutartinius delspinigius už laiku negrąžintą skolą bei delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, kreditoriaus reikalavimas bendrovei sudaro 1 129 190, 46 EUR, kas pagal buhalterinį lito ir euro kursą sudaro 3 898 868, 82 Lt.
  2. 2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 nurodyta, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, taip pat ir kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, o tai reiškia, jog teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl šalių nustatytų delspinigių dydžio, turėjo pareigą vertinti kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio klausimą.
  3. Administratoriaus nuomone, nustatytų delspinigių dydis yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis. Kredito sutartyje bei pakeitimuose numatyti delspinigiai bendrovei už netinkamą prievolės vykdymą, skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 17 d., yra beveik tris kartus didesni nei mokėtinos palūkanos. Sutartyje numatyti šalių delspinigiai sudaro 0,08 procentus už kiekvieną prievolės netinkamo vykdymo dieną, kas sudaro net 28,80 procentų metinio dydžio. Net ir taikant LR civiliniame kodekse numatytą delspinigių skaičiavimo/priteisimo senatį, kredito sutartyje numatyti delspinigiai per 6 mėnesius sudaro beveik tris kartus didesnę sumą nei mokėtinos palūkanos per 9 mėnesius.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6. 258 straipsnio 3 dalimi, administratorius prašo teismo sumažinti sutartines netesybas, nustatant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną prievolės netinkamo vykdymo dieną. Tokiu atveju bendrovės įsiskolinimai kreditoriui 2010 m. lapkričio 26 d. sudaro 1 041 629, 09 EUR arba 3 596 536, 92 Lt.

14Tretysis asmuo (kreditorius) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Administratoriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su „Swedbank“, AB patikslintu skolos paskaičiavimu ir dėl to ginčo nėra, tai pažymėta ir teismo nutartyje. Tarp administratoriaus pateiktų kredito panaudojimo ataskaitų ir banko pateiktos patikslintos skaičiuoklės nėra jokio prieštaravimo, tuo tarpu atsakovo restruktūrizavimo administratorius atskirajame skunde nenurodo, su kokia konkrečiai skolos paskaičiavimo dalimi jis nesutinka. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo dalis dėl skolos dydžio visai nepagrįsta.
  2. Kredito sutarčių šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityse, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas santykiuose tarp verslo subjektų ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai žodinio proceso tvarka sprendė klausimą dėl atsakovo hipotekos kreditoriaus kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (delspinigių priteisimo) atsakovo restruktūrizavimo byloje ir patvirtino šio kreditoriaus reikalavimą, priteisdamas 0,08 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną, juos skaičiuodamas tiek nuo nesugrąžintos skolos, tiek ir nuo priskaičiuotų sutartinių palūkanų.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kurioje nustatė kreditoriaus prievolės dydį skolininkui ir šis aktas įsiteisėjo, jis įgyja res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas kitose bylose. Ši pamatinė proceso teisės taisyklė galioja ir sprendžiant klausimą dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą restruktūrizavimo byloje. Restruktūrizavimo proceso ypatumai, t. y. kad restruktūrizavimo byloje vyrauja viešasis interesas ir joje iš esmės restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai sprendžia dėl restruktūrizuojamos įmonės tolesnio teisinio ir faktinio likimo pagal teismo patvirtintus reikalavimus nelemia kitokio aiškinimo. Kolegija pažymi, jog kreditoriais atsakovo restruktūrizavimo byloje galima tapti dviem būdais. Pirma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nutartimi išsprendžia pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir, esant įstatyme nustatytam pagrindui, tvirtina reikalavimą, tuo pačiu įtraukdamas kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžia arba atnaujinęs šiam teismui perduotos sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 5 p.), kurioje nebuvo išnagrinėti kreditorių pareikšti šiai įmonei ieškiniai, arba išsprendžia pačioje įmonių restruktūrizavimo byloje kreditorių pareikštus reikalavimus (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p., 23 str.). Antra, tuo atveju, jeigu kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo (jis yra restruktūrizuojamas nagrinėjamoje byloje) priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮRĮ 8 str. 3 p.), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu kreditorinio reikalavimo dydžiu. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas šiuo atveju negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tuomet, kai hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjas nutartimi nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus ir ši nutartis įsiteisėja. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal ją specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 straipsnyje reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas negali apsiriboti vien tik formaliu procesinio veiksmo atlikimu, o turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Siekdamas įgyvendinti jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas, nutardamas už skolą iš varžytynių parduoti skolininko įkeistą turtą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą, turi tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius tarp šalių, nustatyti pagrindinės skolos, taip pat palūkanų bei netesybų dydžius. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokia hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjo įsiteisėjusi nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, gavęs atsakovo hipotekos kreditoriaus pateiktus duomenis, tarp kurių buvo ir hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. spalio 8 d. nutartis, kuri yra įsiteisėjusi, turėjo vadovautis šioje nutartyje teismo nustatytais skolos, palūkanų bei delspinigių dydžiais, o ne skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad išsiaiškintų, ar atsakovo restruktūrizavimo administratoriaus prieštaravimai dėl atsakovo kreditoriaus „Swedbank“, AB pareikšto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo yra pagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartyse dėl UAB „Active property“ įkeisto turto kreditoriui „Swedbank“, AB pardavimo iš varžytynių ir UAB „Active property“ sąskaitose esančių lėšų perdavimo tvarkyti Swedbank“, AB (bylų Nr. 281-2N/2010, Nr. 282-2N/2010, Nr. 283-2N/2010, Nr. 284-2N/2010) nustatė, kad UAB „Active property“ skola kreditoriui „Swedbank“, AB 2010 m. rugsėjo 29 d. duomenimis sudarė 943289 EUR negrąžinta paskola, 35 623 EUR pradelstų sutartinių palūkanų, 137 712,57 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą ir 2652,37 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas (b.l. 114-117). Šios Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys įsiteisėjo pasibaigus jų apskundimo terminui. Tai reiškia, kad ginčai dėl atsakovo UAB „Active property“ skolos, palūkanų ir delspinigių, kildinamų iš kredito teisinių santykių, dydžių kreditoriui „Swedbank“, AB, nebegalimi, pakartotinai reikšti tapačių reikalavimų ir teismine tvarka spręsti dėl jų neleidžiama, o įsiteisėjusia nutartimi nustatytos aplinkybės ir teisiniai santykiai įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

19Kolegija neturi įgaliojimų tikrinti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartyse, kurios įsiteisėjo (bylų Nr. 281-2N/2010, Nr. 282-2N/2010, Nr. 283-2N/2010, Nr. 284-2N/2010), nustatytas UAB „Active property“ delspinigių dydis kreditoriui „Swedbank“, AB už laiku nesumokėtą paskolą ir pradelstas palūkanas yra ne per didelis (0,08 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną), jie paskaičiuoti už 180 dienų. Tuo pačiu pažymėtina, jog netesybų dydis nustatomas įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes ir toks apylinkės teismo nustatytas dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikoje suformuotoms teisės taikymo taisyklėms šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

20Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo UAB „Active property“ restruktūrizavimo byloje pakartotinai išsprendė klausimą dėl atsakovo UAB „Active property“ kreditoriaus „Swedbank“, AB kreditorinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir kreditorinio reikalavimo klausimą, nors šis klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimis, kurios įsiteisėjo, kitose bylose. Dėl padarytų esminę reikšmę bylos teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 279 str. 4 d., 293 str. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis naikintina, o bylos dalis pagal atsakovo UAB „Active property“ kreditoriaus „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą priteisti delspinigius, kildinamus iš 2006 m. liepos 1 d., 2007 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. balandžio 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarčių UAB „Active property“ restruktūrizavimo byloje, nutrauktina.

21Kauno apygardos teismas, gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, turi priimti nutartį dėl atsakovo UAB „Active property“ kreditoriaus „Swedbank“, AB įtraukimo į atsakovo restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą pagal kitose bylose Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus.

22Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 3 punktu ir 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.

25Bylos dalį pagal atsakovo UAB „Active property“ kreditoriaus „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą priteisti delspinigius, kildinamus iš 2006 m. liepos 1 d., 2007 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. balandžio 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarčių UAB „Active property“ restruktūrizavimo byloje, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami su restruktūrizavimo procesu susiję klausimai.... 5. Atskiruoju skundu yra ginčijamas teismo patvirtintas kreditorinio reikalavimo... 6. 2010 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė... 7. Kreditorius „Swedbank“, AB pateikė restruktūrizuojamos bendrovės... 8. Atsakovo restruktūrizavimo administratorius su tokiu kreditorinio reikalavimo... 9. 2011 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administratoriaus... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 14. Tretysis asmuo (kreditorius) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai žodinio... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais,... 19. Kolegija neturi įgaliojimų tikrinti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo UAB „Active property“... 21. Kauno apygardos teismas, gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį,... 22. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 3 punktu ir 337 straipsnio... 24. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.... 25. Bylos dalį pagal atsakovo UAB „Active property“ kreditoriaus...