Byla 2A-1146-370/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ (toliau – BUAB „Pušų alėja“) pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. Ž. apeliacinį skundą ir individualių gyvenamųjų savininkų bendrijos „Normantai“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-68-513/2016, kuriuo patenkintas bankroto administratorės UAB „Ritava“ įgalioto asmens R. V. prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ (toliau – BUAB „Pušų alėja“) pabaigos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė „Swedbank“, AB ieškiniu prašė iškelti atsakovei UAB „Pušų alėja“ bankroto bylą.
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Pušų alėja“ iškelta bankroto byla, BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratore paskirta UAB „Ritava“.
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi BUAB „Pušų alėja“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio nuostatomis bankroto administratorės UAB „Ritava“ įgaliotas asmuo R. V. 2016 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl BUAB „Pušų alėja“ pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės „Swedbank“, AB prašymą patenkino, priėmė sprendimą dėl BUAB „Pušų alėja“ įmonės veiklos pabaigos ir įpareigojo BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorę UAB „Ritava“ atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įmonė veiklos nevykdo, turto neturi, todėl yra prielaidos dėl įmonės pabaigos. Likvidavimo procedūros įmonėje baigtos, per visą bankroto laikotarpį buvo gauta 68 159,95 Eur, lėšos paskirstytos likvidavimo akte nurodyta tvarka, o likvidavimo aktas vienbalsiai patvirtintas 2016 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkime (4 t., b. l. 169–175).
  1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad įmonė už aplinkos teršimą bausta nebuvo (4 t., b. l. 173). Po įmonės bankroto procedūrų liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai nurodyti likvidaciniame akte ir įmonės balanse, kurių dydis – 470 937,74 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu kreditorius A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą dėl BUAB „Pušų alėja“ pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Dėl nesąžiningo ir neskaidraus BUAB „Pušų alėja“ vandenvietės techninio pastato bei inžinerinių tinklų (fekalinės kanalizacijos, vamzdyno, vandentiekio tinklų vamzdyno), esančių Normantų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, pardavimo visi įmonės kreditoriai patyrė žalą, todėl jų teisės turi būti ginamos toliau bankroto procese.
    1. Bankroto administratorius neskaidriai, neefektyviai organizuodamas įmonės turto pardavimą 7.1. punkte nurodytą turtą pardavė pirkėjui „Baltic casings“, UAB už 25 000 Eur plius PVM sumą. Iš pateiktų į bylą prie apeliacinio skundo dokumentų matyti, kad iš karto po įsigijimo turtas buvo bandomas perparduoti už 350 000 Eur.
    1. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorei buvo žinoma, kad potencialus pirkėjas įsigyti specifinį objektą (inžinerinius tinklus) yra UAB „Klaipėdos vanduo“, kuris už parduodamą objektą siūlė ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą. Bankroto administratorė pardavimą suorganizavo taip, kad turtas už maksimaliai mažą kainą būtų parduotas apie jį žinant kuo mažesniam potencialiam pirkėjų ratui, todėl pažeidė kreditorių teises.
    1. Dėl bankroto administratorės neveikimo bei kreditorių teisėtų interesų ignoravimo kreditorius buvo priverstas, siekiant ginti visų kreditorių interesus, teikti ieškinį teismui dėl nesąžiningo bei neteisėto inžinerinių tinklų pardavimo kartu keliant ir bankroto administratorės teisinės atsakomybės klausimą.
    1. Teismui panaikinus turto pardavimo sandorį, BUAB „Pušų alėja“ liktų turtas, kurį pardavus būtų gaunama 72 405 Eur suma, kurią yra pasiruošęs sumokėti AB „Klaipėdos vanduo“, o tokiu būdu būtų apginti kreditorių interesai.
    1. Įmonės bankroto procedūros pagal Lietuvos Respublikos ĮBĮ 32 straipsnį gali būti užbaigiamos, jeigu administratorius teismui pateikia ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga).
    1. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Apeliantas nesiekia formalaus bankroto procedūrų tęsimo, o siekia apginti visų BUAB „Pušų alėja“ kreditorių pažeistus interesus.
  1. Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“ pateikė prisidėjimą prie kreditoriaus A. Ž. apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad prisideda prie kreditoriaus A. Ž. apeliacinio skundo ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą. Prisidėjimą prie apeliacinio skundo prašė pridėti prie bylos ir jį nagrinėti kartu su kreditoriaus A. Ž. apeliaciniu skundu.
  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi prie civilinės bylos pridėjo UAB „Ritava“ 2016 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo; įtraukė į BUAB „Pušų alėja“ kreditorių sąrašą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Normantai“ su 1 000 Eur finansiniu reikalavimu; patikslino UAB „Alvetus“ finansinį reikalavimą – jį sumažinant iki 7 597,05 Eur sumos; pridėjo prie civilinės bylos individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir kreditoriaus A. Ž. 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. spalio 4 d. pateiktus procesinius dokumentus.
  1. Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. 2015 m. gruodžio 30 d. individualių gyvenamųjų savininkų bendrija „Normantai“ iš „Baltic casings“ , UAB gavo pranešimą „Dėl vandens ir nuotekų surinkimo“. „Baltic casings“, UAB pranešime siūlė bendrijai perimti bendrijai nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų administravimą. 10.2. 2016 m. sausio 6 d. „Baltic casings“, UAB rašte „Dėl vandens ir nuotekų surinkimo“ bendrijai siūlė tapti turto naudotojais, mokant nustatytą mėnesinį mokestį.

102016 m. sausio 6 d. valdybos sprendimu, protokolo Nr. 01/16, „Baltic casings“, UAB pasiūlymą nutarta atmesti, nes bendrija neturi pakankamo technologinio, finansinio, vadybinio pajėgumo vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklą. 10.4. 2016 m. sausio 8 d. „Baltic casings“, UAB rašte „Dėl vandens ir nuotekų surinkimo“ bendrijai buvo siūloma 2016 m. sausio 6 d. pasiūlymą persvarstyti, o nesant galimybės bendrijai administruoti tinklų, pasamdyti tai galinčius atlikti trečiuosius asmenis. Be to, rašte paminėta, kad „Baltic casings“, UAB įsigydama vandentiekio ir nuotekų tinklus neturėjo tikslo juos eksploatuoti ir pardavinėti geriamąjį vandenį, rinkti nuotekas, taip pat kaip ir nėra prisėmusi įsipareigojimo atlikti tokias paslaugas Normantų kaimo, Klaipėdos rajono gyvenvietės gyventojams. 10.4. Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“ nuo 2016 m. gegužės 23 d. sudarė laikiną sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nuotekų surinkimo, o nuo

112016 m. gegužės 23 d. sudarė laikiną sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo geriamajam vandeniui išgauti. 10.5. „Baltik casings“, UAB iki šios dienos nėra licencijuota vandens teikėja ir nuotekų tvarkytoja, neužtikrina kokybiško vandens tiekimo, todėl atsirado reali grėsmė nepertraukiamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui Normantų gyvenvietės gyventojams. „Baltic casings“, UAB registruota Alytuje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis „Baltic casings“, UAB 2016 m. liepos 19 d. dirbo tik 4 darbuotojai, kurių darbo vieta yra Alytuje. „Baltic casings“, UAB vandens inžinerinės infrastruktūros neprižiūri ir ja nesirūpina, vandens kokybė nėra užtikrinama. Šiuo metu infrastruktūros savininkė pakeitė spynas, todėl nėra jokios galimybės patekti į vandenvietę. Įvykus avarijai ar kitiems sutrikimams nebūtų galimybės objektyviai pašalinti avarijos padarinių ar imtis prevencinių priemonių. Dėl galimų sutrikimų ar vandens kokybės trūkumų galima didelė žala Normantų gyvenvietės gyventojams. 10.6. „Baltic Casings“, UAB sąmoningai trikdo vandens tiekimą: 2016 m. liepos 28 d. apie 12 val., 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 12 val. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. apie 14 val. 10 min. buvo išjungtas vandens tiekimas. Apie vandens tiekimo nutraukimą pranešta Klaipėdos rajono savivaldybei, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono policijos komisariatui. 10.7. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 6, 8 dalyse ir 13 straipsnio 4 dalyje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-306-492/2015) teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas buvo ir yra savivaldybės funkcija, o viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei, tokius reikalavimus nustatantys įstatymai yra imperatyvaus pobūdžio. 10.8. Galbūt nesąžiningas ir neskaidrus vandenvietės techninio pastato bei inžinerinių tinklų, esančių Normantų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, pardavimas

12„Baltic casings“, UAB daro tiesioginę įtaką ne tik BUAB „Pušų alėja“ kreditorių, bet ir apie 500 Normantų gyvenvietės gyventojų interesams bei yra susijęs su viešuoju interesu.

  1. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė UAB „Ritava“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. 2013 m. rugpjūčio 29 d. įvyko BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas bendrovei priklausančių inžinerinių tinklų pardavimo klausimas. Kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad turtas buvo parduodamas net keturiose varžytynėse, tačiau jos neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti inžinerinius tinklus. 11.2. 2013 m. gruodžio 20 d. įvyko BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų pardavimo klausimas. Šio kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad skelbtos turto varžytynės neįvyko. Taip pat informuojama, jog bankroto administratorė kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ su pasiūlymu, kuriuo pasiūlė pirkti lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tinklus nupirktų už 250 000 Lt. 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkime buvo nuspręsta inžinerinius tinklus pardavinėti už 250 000 Lt laisvo pardavimo tvarka. 11.3. Pardavinėjant turtą laisvo pardavimo tvarka turto įsigijimu domėjosi tik AB „Klaipėdos vanduo“. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė 2014 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 2014/S.01-1829, kuriame nurodė, kad infrastruktūrą galėtų pirkti tokiu atveju, jei žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 5528-0001-0299, kuriame yra infrastruktūra, notarinės sutarties pagrindu nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti bei suformuotas atskiras sklypas vandens gręžiniams. 11.4. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius pateikė AB „Klaipėdos vanduo“

132014 m. liepos 8 dienos raštą Nr. 14/07-08-01. Rašte nurodė, kad BUAB „Pušų alėja“ nepavyks su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 5528-0001-0299, savininkais sudaryti notarinės sutarties, kuria būtų nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti, kadangi šios sutarties sudarymui prieštarauja dalis sklypo savininkų. Taip pat BUAB „Pušų alėja“ negali inicijuoti atskiro sklypo vandens gręžiniams suformavimo procedūrų, kadangi bankrutavusi bendrovė neturi teisės dalyti kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Informavo, kad kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo yra labai didelė rizika, kad visi ar dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 5528-0001-0299, savininkų reikalaus pakeisti 2003 m. gegužės 28 sutarties 9 punktą bei nustatyti atlygintinį servitutą. AB „Klaipėdos vanduo“ parteikė 2014 m. liepos 25 d. raštą Nr. 2014/S.01-2516, kuriame nurodė, jog laikosi pirminės pozicijos dėl servituto nustatymo. 11.5. 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 14/08-20-01 BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, prašydama įvertinti galimybę komunalinę infrastruktūrą įsigyti pačiai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. 11.6. BUAB „Pušų alėja“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė atsakovams I. G., V. G., R. G., R. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5528-0001-0299, nustatyti neatlygintinį ir neterminuotą servitutą teisėtam infrastruktūros objektų, esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5528-0001-0299, savininkui, suteikiant teisę tiesti (įrengti) vandens ir nuotekų tvarkymo paskirties infrastruktūros objektus, juos naudoti, aptarnauti ir remontuoti, važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėms įgyvendinti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-191-904/2015 su ieškiniu nesutiko vienas iš žemės sklypo savininkų V. G., kuris byloje kėlė ir servituto atlygintinumo klausimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi BUAB „Pušų alėja“ buvo nustatytas terminas iki 2015 m. vasario 26 d. patikslinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti kelio, tako servituto plotį, ilgį, plotus, koordinates, pateikti servituto pritaikymo planą. BUAB „Pušų alėja“, neturėdama duomenų, kokiomis charakteristikomis turėtų pasižymėti servitutai, žodžiu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ specialistus, jog šie pateiktų tikslius duomenis, koks servitutas yra reikalingas. AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai nurodė, jog tai didelis ir daug kainuojantis darbas, tam reikia samdyti matininkus. BUAB „Pušų alėja“ neturėjo galimybės pašalinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų civilinėje byloje Nr. e2-191-904/2015, todėl ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. 11.7. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė nepateikė ieškinio dėl servituto nustatymo iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl to, kad tai būtų užėmę daug laiko bei finansinių išteklių. Taip pat buvo netikslinga inicijuoti bylą, kadangi BUAB „Pušų alėja“ negalėjo pagal AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimus įvykdyti vienos iš turto pardavimo sąlygų – inicijuoti atskiro sklypo vandens gręžiniams suformavimo procedūrų. Tokiai bankroto administratorės pozicijai buvo pritarta ir kreditorių susirinkime. 2015 m. liepos 2 d. įvyko BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu pakartotinai buvo sprendžiamas inžinerinių tinklų pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimas. Klausymo svarstymo metu bankroto administratorius pristatė svarbiausius įvykius, susijusius su AB „Klaipėdos vanduo“ reikalaujamo servituto nustatymu

14(tai atsispindi kreditorių susirinkimo protokole). BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai nusprendė pritarti „Swedbank“, AB pasiūlymui bei inžinerinius tinklus pardavinėti, skelbiant viešas varžytynes. 11.8. 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius kreipėsi į UAB „Alvetus“, kuri Romų gyvenvietės gyventojams teikė inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, prašydama šios bendrovės vadovo informuoti gyventojus apie įvyksiančias varžytynes. 2015 m. liepos 2 d. įvykusio BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka (penkios viešos varžytynės) ir kainas infrastruktūros inžineriniai tinklai buvo parduoti ketvirtose viešose varžytynėse už 23 170 Eur plius PVM, iš viso už 28 035,70 Eur „Baltic casings“, UAB. Varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis. 11.9. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė kreipėsi į visus jai žinomus turto įsigijimu suinteresuotus asmenis, inicijavo visus įmanomus su turto pardavimu susijusius procesus, tinkamai vykdė kreditorių priimtus sprendimus. Taip pat kreipėsi į viešojo administravimo institucijas siūlydama gyventojams įsigyti inžinerinius statinius. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė buvo aktyvi bei atliko visus įmanomus veiksmus tam, kad bendrovei inžinerinės infrastruktūros objektai būtų parduoti už kuo didesnę kainą. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, kuris atliekamas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos, teisėtumas ir pagrįstumas.
  1. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas reglamentuojančioje ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas priima tokį sprendimą po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Taigi įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka jos turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas.
  1. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorės UAB „Ritava“ įgaliotas asmuo R. V. 2016 m. birželio 28 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą „Dėl įmonės pabaigos“ (4 t., b. l. 168). Prašyme teismui bankroto administratorius nurodė, kad atliko visus veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos Bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). 2016 m. birželio 27 d. įvykęs BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl BUAB „Pušų alėja“ bankroto pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pretenzijų BUAB „Pušų alėja“ neturi. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 p. bankroto administratorius privalo pateikti likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, tačiau įmonė jokio turto nebeturi, todėl turto grąžinimo ir perdavimo aktų bankroto administratorė nepateikė. Prašymo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog prašo patvirtinti nepatenkintų per bankroto procesą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Teisėjos 2016-06-29 rezoliucija buvo skirtas teismo posėdis 2016-07-18 15 val. rašytinio proceso tvarka. Apie tai 2016-06-29 paskelbta Liteko sistemoje, tačiau nurodant, kad bus nagrinėjamas bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos (t. 4, b. l. 176). 2016-07-01 gautas bankroto administratorės raštas, kuriame prašoma rašytinio proceso tvarka priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes ankstesniame prašyme tokio prašymo nenurodė dėl techninės klaidos.
  1. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios išvadą, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, kt.).
  1. Apeliantas BUAB „Pušų alėja“ kreditorius A. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad yra pažeistos visų BUAB „Pušų alėja“ kreditorių teisės dėl nesąžiningo ir neskaidraus vandenvietės techninio pastato, bei inžinerinių tinklų (fekalinės kanalizacijos vamzdyno, vandentiekio tinklų vamzdyno bei kanalizacijos tinklų vamzdyno), esančių Normantų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, pardavimo. Visi BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai patyrė žalą, todėl jų teisės turi būti ginamos bankroto procese. Bankroto administratorė neskaidriai bei neefektyviai organizuodama įmonės turto pardavimą pardavė „Baltic casings“, UAB vandenvietės techninio pastatą, bei inžinerinius tinklus (fekalinės kanalizacijos vamzdyną, vandentiekio tinklų vamzdyną bei kanalizacijos tinklų vamzdyną), esančius Normantų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone už ne didesnę kaip 25 000 Eur plius PVM sumą. Iš kreditoriui žinomų duomenų matyti, kad iš karto po įsigijimo turtas buvo bandomas perparduoti už 350 000 Eur. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorei buvo gerai žinoma, kad potencialus pirkėjas įsigyti specifinį objektą (inžinerinius tinklus) yra UAB „Klaipėdos vanduo“, kuri siūlo už parduodamą objektą ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą. Bankroto administratorė pardavimą suorganizavo taip, kad turtas už maksimaliai mažą kainą būtų parduotas apie jį žinant kuo mažesniam potencialių pirkėjų ratui, kad įsigytą objektą pirkėjas „Baltic casings“, UAB galėtų parduoti už 15 kartų didesnę kainą. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė „Baltic casings“, UAB 2016 m. vasario 26 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą pasiūlymą dėl vandentiekio-nuotekų tinklų ir nuotekų linijos įsigijimo, kuriame siūloma įsigyti „Baltic casings“, UAB priklausančius vandentiekio, nuotekų tinklus bei nuotekų liniją Normantai-Karklė. Pasiūlyme nurodoma, kad sandorio sudarymo galimybę „Baltic casings“, UAB svarstytų, jei už parduodamą objektą būtų mokama apie 350 000 Eur plius PVM (4 t., b. l. 193). AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė 2016 m. kovo 21 d. atsakymą Nr. 2016/SA01-1016 į „Baltic casings“, UAB pasiūlymą, kuriame nurodė, kad inžinerinius tinklus galėtų nupirkti už ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą. Taip pat nurodė, kad Normantų kaimo gyvenvietė nėra įtraukta į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, AB „Klaipėdos vanduo“ neteikia viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų šio kaimo gyventojams. Taip pat nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ galėtų šioje teritorijoje tapti viešuoju vandens tiekėju tik tuo atveju, jeigu įsigytų viešajam vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą. Tačiau tai negali būti daroma perkant tinklus už kainą, kurios neatpirks paslaugų šioje gyvenvietėje pajamos (4 t., b. l. 194). „Baltic casings“, UAB 2016 m. kovo 25 d. atsakymu į raštą Nr. 2016/S01-1016 nurodė, kad „Baltic casings“, UAB įsigijo vandentiekio ir nuotekų tinklus Normantų kaime ne su tikslu perparduoti ar kitai trumpalaikei naudai gauti. Turtą, kaip investiciją, „Baltic casings“, UAB įsigijo siekdama diversifikuoti veiklos pajamas ir perspektyvoje plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas teritorijoje išsidėsčiusioje tarp Normantų ir Karklės, aptarnaujant esamus ir įtraukiant naujus vartotojus. Esant tokiai situacijai ir skirtingiems abiejų pusių lūkesčiams, realių turto perleidimo derybų pradėjimas neturi perspektyvos (4 t., b. l. 196). 2014 m. sausio 31 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimu Nr. 2014/S01-357 informavo BUAB „Pušų alėja“, kad 2014 m. sausio 17 d. bendrovės valdyba posėdyje (protokolas Nr. 2014/V-ADM.11-1) pritarė bendro naudojimo vandentiekio tinklų su arteziniais gręžiniais, nuotekų tinklų, slėginių nuotekų tinklų, nuotekų siurblinės, vandenvietės techninio pastato įsigijimui už 250 000 Lt (4 t., b. l. 197).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs, kad administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas. Administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą ir pan. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Pušų alėja“ kreditorių

    172015 m. liepos 2 d. susirinkime protokolu Nr. 8 nutarė vykdyti penktąsias turto pardavimo varžytynes, parduodant BUAB „Pušų alėja“ priklausančius lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, nustatant tokias turto pardavimo kainas: pirmose varžytynėse turtas parduodamas už 57 924 Eur, antrose varžytynėse turtas parduodamas už 46 340 Eur, trečiose varžytynėse turtas parduodamas už 34 754 Eur, ketvirtose varžytynėse turtas parduodamas už 23 170 Eur, penktose varžytynėse turtas parduodamas už 11 585 Eur (5 t., b. l. 91–92). Duomenų, kad bankroto administratorė pranešė apie 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 nutarimą, skelbiamų varžytynių laiką bei parduodamo turto kainas potencialiam pirkėjui – viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“ byloje nėra. 2016 m. vasario 26 d. „Baltic casings“, UAB pateikė pasiūlymą AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandentiekio-nuotekų tinklų ir nuotekų linijos įsigijimo, kuriame siūloma įsigyti „Baltic casings“, UAB priklausančius vandentiekio, nuotekų tinklus bei nuotekų liniją Normantai-Karklė už 350 000 Eur plius PVM kainą, o ši suma apytiksliai sudaro 33 proc. nuo turto atkuriamosios vertės (4 t., b. l. 193). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Baltic casings“, UAB iš BUAB „Pušų alėja“ varžytynių metu įsigytą turtą, kurio įsigijimo kaina yra 28 035,70 Eur

    18(5 t., b. l. 96), galbūt siekia parduoti už 350 000 Eur plius PVM kainą (4 t., b. l. 193). Toks „Baltic casings“, UAB siekis parduoti varžytynėse įsigytą turtą už 12 kartų didesnę kainą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindą daryti prielaidą, kad BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė, pardavusi BUAB „Pušų alėja“ turtą „Baltic casings“, UAB galbūt nedėjo maksimalių pastangų gauti didesnę kainą už inžinerinius tinklus, jų nepasiūlydama pirkti didesniam potencialių pirkėjų ratui ir nesiekė maksimaliai patenkinti BUAB „Pušų alėja“ kreditorių reikalavimų. Kreditorių nesutikimą su bankroto administratorės veiksmais patvirtina ir tai, kad kreditorius A. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl BUAB „Pušų alėja“ turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu arba žalos atlyginimo iš bankroto administratorės UAB „Ritava“ (5 t., b. l. 38–42).

  1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės BUAB „Pušų alėja“ įmonės veiklą pasibaigusia, neanalizavo bankroto administratorės veiksmų, susijusių su įmonės bankroto administratorės galimybėmis gauti didesnę kainą už BUAB „Pušų alėja“ turtą ir taip bent dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus, o bankroto administratorės veiksmus, susijusius bankroto procedūrų pabaiga, vertino tik formaliai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė turėjo teisę apskritai parduoti BUAB „Pušų alėja“ priklausantį vandenvietės techninį pastatą bei inžinerinius tinklus (fekalinės kanalizacijos vamzdyną, vandentiekio tinklų vamzdyną bei kanalizacijos tinklų vamzdyną ir kt.), esančius Normantų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, privačiam juridiniam asmeniui „Baltic casings“, UAB ir tokie bankroto administratorės veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 20 p. nurodytų veiksmų teismas galėjo neatlikti vien dėl to, kad duomenų, kuriuos nurodė ir pateikė apeliantas bei prisidėjimą prie apeliacinio skundo pateikęs asmuo, neturėjo. Be to, apeliacinėje instancijoje buvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ raštas, jog ji neatsisakė ketinimų įsigyti UAB „Pušų alėja“ inžinerinius tinklus.
  1. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias rašytinio proceso tvarką ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (prašymas).
  1. Pirma, pažymėtina, kad bankroto administratorė prašyme „Dėl įmonės pabaigos“ buvo suformulavusi prašymą dėl kreditorių (nepatenkintų per bankroto procesą) patikslintų reikalavimų patvirtinimo, tačiau toks klausimas nei nutartimi, nei skundžiamame teismo sprendime iš viso nebuvo spręstas.
  1. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostatų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tai yra, ne tik kad rezoliucija nutarė skirti rašytinį procesą, bet gavęs ir bankroto administratorės prašymą dėl prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nesivadovavo CPK 235 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia teismui pareigą nustatyti terminą prieštaravimams dėl tokio bylos nagrinėjimo pareikšti. Nors tokių aplinkybių apeliantas ir prisidėjęs prie apeliacinio skundo asmuo nenurodė, tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės (procesinės teisės normų pažeidimas neinformuojant byloje dalyvaujančių asmenų apie teisę pareikšti prieštaravimus dėl rašytinio proceso) galėjo turėti tiesioginę įtaką kreditoriams, o šiuo atveju ir jų teisių perėmėjams – apeliantui ir prisidėjusiam prie apeliacinio skundo asmeniui savalaikiai pateikti teismui savo poziciją dėl įmonės pabaigos, kartu pateikti teismui duomenis, kurie buvo pateikti prie apeliacinio skundo.
  1. Apeliacinėje instancijoje nustatyti tokie procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl šių pažeidimų, susijusių su dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimu, galėjo būti neteisingai išspręstas UAB „Pušų alėja“ įmonės pabaigos klausimas. Tokie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes apeliaciniame procese nurodytų ginčo aplinkybių nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog nespręsta ir prašymo dalis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, ir tai pripažintina, kaip vienas iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 320 str. 2 d.)
  1. Individualių gyvenamųjų savininkų bendrija „Normantai“ 2016 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“ nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 665,50 Eur išlaidas už pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo parengimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Normantai“ nespręstinas.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti

21pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai