Byla 2-444-943/2015
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Be Investor“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovė „Amberpala“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Be Investor“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Be Investor“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais pakartotinio BUAB „Amberpala“ kreditorių susirinkimo metu 2014 m. spalio 20 d. priimtus nutarimus Nr. l (dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo), Nr. 3 (dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui), Nr. 4 (dėl prašymo pateikimo teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos).

5Nurodė, kad BUAB „Amberpala“ bankroto administratorius neatliko visų pareigų, siekdamas užtikrinti kreditorių interesus: nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar BUAB „Amberpala“ buvusio direktoriaus G. J., kuris iš įmonės buvo pasiskolinęs 88 800 Lt piniginių lėšų, veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, t. y. nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš buvusį įmonės direktorių dėl galimo UAB „Amberpala“ lėšų pasisavinimo. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administratoriaus ataskaitos, likvidavimo aktas bei balansas negali būti patvirtinti, o klausimas dėl įmonės pabaigos privalo būti atidėtas iki tol, kol bus gautas ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo.

6BUAB „Amberpala“ administratorius atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas, įtvirtintas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 9 p., 14 p., 17 p., 20 p., 25 p., ir apie tai BUAB „Amberpala“ kreditorius informavo šaukiamuose BUAB „Amberpala“ kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo priimti nutarimai dėl administratoriaus veiklos ataskaitų atitinkamais bankroto proceso laikotarpiais patvirtinimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens „Be Investor“ skundo, byloje nesant duomenų, leidžiančių spręsti apie administratoriaus netinkamai vykdomas pareigas.

9Teismas nustatė, kad skundo pagrindą sudaro netinkama administratoriaus veikla, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto administratoriaus veiklos ataskaita ir jos patvirtinimu. Skundą padavęs kreditorius nurodo, kad bankroto administratorius nesiėmė visų įmanomų priemonių, susijusių su buvusio UAB „Amberpala“ vadovo atsakomybe, t. y. neinicijavo jam baudžiamųjų bylų, nesiekė išieškoti žalos. Teismas nustatė, kad buvusiam atsakovo vadovui G. J. nevykdant teismo įpareigojimo bankroto byloje dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, 2013 m. balandžio 11 d. administratorius kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 245 straipsnį (teismo sprendimo nevykdymas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 184 straipsnio 1 dalį (turto iššvaistymas). 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra administratorių informavo, kad 2013 m. balandžio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00394-13 pagal BK 245 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs UAB „Amberpala“ vadovas G. J. perdavė įmonės dokumentus ir turtą. 2014 m. spalio 20 d. įvykusio susirinkimo metu visa ši informacija buvo pateikta kreditoriams. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad bankroto administratorius ėmėsi konkrečių veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įmonės buvusio vadovo G. J. atžvilgiu dėl jo galimai nusikalstamos veiklos pagal BK 184 straipsnio 1 dalies (turto iššvaistymas) pagrindu, tačiau ikiteisminis tyrimas šio subjekto atžvilgiu buvo pradėtas remiantis BK 245 straipsniu (teismo sprendimo nevykdymas). Kreditoriai nepriėmė jokio nutarimo, kurio pagrindu bankroto administratorius būtų pakartotinai įpareigotas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Amberpala“ buvusio vadovo G. J. atžvilgiu dėl jo galimai nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių bendrovės turto iššvaistymu ar neteisėtų sandorių.

10Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1625-301/2014 2014 m. kovo 28 d. priimtu teismo įsakymu iš skolininko G. J. nutarė išieškoti kreditoriaus BUAB „Amberpala“ naudai 88 800 Lt skolos, 6 700,16 Lt palūkanų, 15 584,40 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti, tačiau antstolė administratorių informavo, kad įsakymo neįvykdžius, vykdomoji byla buvo užbaigta persiunčiant vykdomąjį dokumentą Vilniaus apygardos teismui, kadangi G. J. IĮ buvo iškelta bankroto byla. Gavę šią informaciją, kreditoriai papildomai nekėlė jokio klausimo ir neįpareigojo administratoriaus kreiptis į teismą dėl UAB „Amberpala“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratoriui kreipusis į G. J. IĮ bankroto administratorių paaiškėjo, kad lėšų BUAB „Amberpala“ reikalavimui padengti tikėtinai nepakaks. Nurodytos informacijos pagrindu atsakovo kreditoriai pritarė nutarimo projektui pardavinėti reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles, kuriam pritarė ir pats pareiškėjas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Trečiasis asmuo UAB „Be Investor“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiais atsakovo BUAB „Amberpala“ kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 (dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo), Nr. 3 (dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui) ir Nr. 4 (dėl prašymo pateikimo teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atsakovo administratoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvimą grindė kreditorių susirinkimo nutarimo, įpareigojančio administratorių atlikti tokius veiksmus, nebuvimu. Ši pareiga atsakovo administratoriui kyla iš ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos. Administratorius nepateikė kreditoriams informacijos, kokios priežastys lėmė atsakovo bankrotą, nevertino įmonės valdymo organų veiksmų, remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Taip pat neįvertino buvusio atsakovo vadovo G. J. veiksmų, pasiskolinant iš atsakovo 88 800 Lt piniginių lėšų, įtakos įmonės bankroto galimam pripažinimui tyčiniu. Apeliantas įmonės kreditoriams ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos teisės kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu negali įgyvendinti, nes jo turimas reikalavimo atsakovui dydis nesuteikia jam teisės susipažinti su įmonės dokumentais.
  2. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo bankroto administratorius nesiaiškino aplinkybių, kada įmonė tapo nemoki, kokia apimtimi padidėjo kreditorių reikalavimai nuo to laiko, kai įmonė tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo, nors bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl atsakovo bankroto administratorius neišnaudojo visų teisinių priemonių, siekdamas pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti kreditorių reikalavimus.

13Atsakovo BUAB „Amberpala“ administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą; paskirti apeliantui CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą ir teismo nuožiūra nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; iš apelianto atsakovo naudai priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atskirajame skunde nėra nurodytos jokios teisės normos, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinta, nesant CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.
  2. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, t. y. nurodo, kad aplinkybes dėl bankroto administratoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Amberpala“ bankroto pripažinimo tyčiniu nevykdymo. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliantas negalėjo jomis vadovautis pateikdamas atskirąjį skundą.
  3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo bankroto administratoriaus veiksmus, imantis priemonių, susijusių su buvusio UAB „Amberpala“ vadovo baudžiamąja atsakomybe, o taip pat priemonių, susijusių su 88 800 Lt paskolos išieškojimu iš buvusio UAB „Amberpala“ vadovo.
  4. Apelianto veiksmuose, ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus, yra piktnaudžiavimo požymių, kadangi tokiu būdu veikiama prieš teisingą ir greitą BUAB „Amberpala“ bankroto procesą, kuris tęsiasi jau 2 metus ir per kurį kreditorius UAB „Be Investor“ veikė pasyviai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu bankroto procesas – tai teismo arba ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedūrų visuma. Lietuvoje įmonių bankroto procesą reglamentuoja CPK su išimtimis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.).

16Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

17Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas panaikina skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita.

18Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Be Investor“ pareikštu skundu ginčijo atsakovo BUAB „Amberpala“ 2014 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, kuriuo buvo patvirtinta atsakovo BUAB „Amberpala“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaita laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. spalio 9 d.; nutarimą Nr. 3, kuriuo pritarta BUAB „Amberpala“ likvidavimo akto ir balanso projektams; nutarimą Nr. 4, kuriuo nutarta užbaigti BUAB „Amberpala“ bankroto procedūrą, įpareigojant administratorių, įvykdžius 2014 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimus, pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Amberpala“ pabaigos. Skundą grindė atsakovo bankroto administratoriaus įstatyme įtvirtintų pareigų, įtvirtintų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 14 punktuose, neatlikimu, o būtent, bankroto administratoriaus neveikimu, nesikreipiant į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl buvusio atsakovo vadovo G. J. veiksmų, 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarčių pagrindu pasiskolinant iš atsakovo BUAB „Amberpala“ 88 800 Lt piniginių lėšų sumą ir jų negrąžinant. Atsakovo administratoriui neatlikus minėtų veiksmų, kreditoriaus manymu, negalimas klausimo dėl įmonės pabaigos svarstymas.

19Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama, o kreditorių susirinkimo nutarimas dėl jos patvirtinimo gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį.

20Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines aplinkybes, nustatė, kad pagrindo netvirtinti ataskaitos nebuvo, todėl kreditorių susirinkimas ją pagrįstai patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pobūdžio pagrindų nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

21Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi tiek kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, tiek įmonės bankroto administratorius. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsniu, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtino galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, BK 209 straipsnio pagrindu įmonės vadovas gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų).

22Administratoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsiradimą, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, galiojusia iki 2015 m. sausio 1 d., galėjo sąlygoti įmonės sandorių tikrinimo metu bankroto administratoriaus padarytos prielaidos, kad yra tyčinio bankroto požymių. Šios pareigos atsiradimą taip pat galėjo sąlygoti kreditorių susirinkimo sprendimo kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais įgyvendinimas, kiek jis susijęs su pavedimo vykdymu, atsižvelgiant į įmonę ir įmonės bankroto administratorių siejančius pavedimo teisinius santykius bei iš šių teisinių santykių kylančią įmonės bankroto administratoriaus pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai, bendradarbiauti su įmonės kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog kreditorių susirinkimas būtų pavedęs BUAB „Amberpala“ bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o apeliantas UAB „Be Investor“ objektyviais įrodymais nepagrindė prielaidų dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Kita vertus, įstatymas įmonės bankroto proceso metu yra suteikęs teises ginti savo interesus ir patiems kreditoriams, aktyviais veiksmais dalyvaujant bankroto procese, taip pat ir kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kreditoriai bankroto procese turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, kartu siekiant ir kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra įgyvendinama ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tvarka. Galimybė įgyvendinti šią teisę nėra siejama su teismo patvirtintu kreditoriaus reikalavimo dydžiu, o kreditoriui inicijavus įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu procesą, teismas apie gautą prašymą praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui, kurie per teismo nustatytą terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

23Vertinant įmonės bankroto administratoriaus neveikimą, nesikreipiant į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmonės kreditorių teisės gauti žalos atlyginimą ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka galimo pažeidimo aspektu (dėl įmonės bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių reikalavimų), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog net ir nepripažinus įmonės bankroto tyčiniu, kreditoriams nėra užkertamas kelias kreiptis dėl žalos atlyginimo bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tikėtina, jog atsakovo BUAB „Amberpala“ kreditorių dauguma yra įvertinusi tiek BUAB „Amberpala“, tiek savo galimų reikalavimų įvykdymo išieškojimo iš buvusio šios įmonės vadovo G. J. turto galimybes, atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1625-301/2014, dėl 111 084,56 Lt išieškojimo iš skolininko G. J. kreditoriaus BUAB „Amberpala“ naudai vykdymo metu vykdomoji byla buvo užbaigta, persiunčiant vykdomąjį dokumentą Vilniaus apygardos teismui, iškėlusiam G. J. IĮ bankroto bylą (b.l. 40), o kreditoriai, įvertinę administratoriaus turimą informaciją apie galimybės patenkinti BUAB „Amberpala“ reikalavimus iš G. J. IĮ ir jos savininko turto nebuvimą, 2014 m. spalio 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nutarė parduoti šią reikalavimo teisę už kainą, sudarančią 50 proc. skolos dydžio, bei nustatė jos pardavimo tvarką, pagal kurią numatyta reikalavimo teisės pardavimo kainos mažinimo galimybė ir jos pardavimas faktiškai didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

24Vertinant kreditoriaus UAB „Be Investor“ argumentus dėl atsakovo BUAB „Amberpala“ bankroto administratoriaus neveikimo, nesikreipiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamų buvusio atsakovo vadovo G. J. veiksmų, pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas ne tik įmonės bankroto administratoriaus, bet ir bet kurio asmens skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrindu (CPK 166 str. 1 d. 1 p.). Todėl BUAB „Amberpala“ kreditorius, turėdamas pagrindą manyti, jog G. J. veiksmuose, jam einant UAB „Amberpala“ vadovo pareigas ar sudarant su šia įmone paskolos sutartis, yra nusikalstamų veikų požymių, turėjo teisę pats kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo šio asmens atžvilgiu pradėjimo. Be to, baudžiamosios atsakomybės buvusiam įmonės vadovui taikymas nėra niekaip susijęs su bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybe ir neturi teisinės reikšmės įmonės ar jos kreditorių teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo bendraisiais civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais atsiradimui.

25Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kuriais jis grindžia bankroto administratoriaus neveikimą, nesikreipiant į teismą dėl žalos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu atlyginimo, kadangi kreditorius UAB „Be Investor“ šiais argumentais nesirėmė paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (CPK 306 str. 2 d., 338 str.), o patys atskirojo argumentai nėra grindžiami objektyviais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą, remiantis viešojo intereso bankroto bylose egzistavimu, juos vertinti ir dėl jų pasisakyti teismo iniciatyva.

26Atsižvelgiant į įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus bendradarbiavimo pareigą, į bankroto, kaip kolektyvinio proceso, prigimtį, į tai, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų padavė kreditorius, kurio teismo patvirtinti reikalavimai sudaro 1,7 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, į procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvimą, į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovo BUAB „Amberpala“ administratorius akivaizdžiai netinkamai, pažeisdamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio ginčijamų BUAB „Amberpala“ kreditorių susirinkimo 2014 m. spalio 20 d. nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindo. Todėl trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Be Investor“ atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

27Byloje taip pat nustatyta, jog trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Be Investor“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas BUAB „Amberpala“ turėjo 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias jis prašo priteisti iš apelianto (b.l. 105-107). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį bei galimas laiko sąnaudas atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimui, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš apelianto atsakovo naudai 150 Eur jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.).

28Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Amberpala“ administratorius prašo apeliantui skirti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą. Pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas dėl baudos apeliantui skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog atsakovo administratorius nebuvo pateikęs prašymo dėl baudos skyrimo kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo procesą inicijavusiam kreditoriui pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas apelianto veiksmuose, naudojantis įstatyme numatyta galimybe apeliacine tvarka apskųsti neįsiteisėjusią pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatė piktnaudžiavimo įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis požymių ar nesąžiningo elgesio.

29Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti iš trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Be Investor“ (įm. kodas 301078599) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amberpala“ (įm. kodas 302526016) naudai 150 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

32Netenkinti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amberpala“ administratoriaus prašymo dėl baudos trečiajam asmeniui (kreditoriui) uždarajai akcinei bendrovei „Be Investor“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Be Investor“ kreipėsi į teismą su... 5. Nurodė, kad BUAB „Amberpala“ bankroto administratorius neatliko visų... 6. BUAB „Amberpala“ administratorius atsiliepime į skundą prašė skundo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino trečiojo... 9. Teismas nustatė, kad skundo pagrindą sudaro netinkama administratoriaus... 10. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Trečiasis asmuo UAB „Be Investor“ atskirajame skunde prašo Kauno... 13. Atsakovo BUAB „Amberpala“ administratorius atsiliepime į atskirąjį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių... 16. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip... 17. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas... 18. Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Be Investor“ pareikštu skundu ginčijo... 19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratoriaus... 20. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs... 21. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir 21 straipsnio 2 dalies 3... 22. Administratoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo... 23. Vertinant įmonės bankroto administratoriaus neveikimą, nesikreipiant į... 24. Vertinant kreditoriaus UAB „Be Investor“ argumentus dėl atsakovo BUAB... 25. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto... 26. Atsižvelgiant į įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus... 27. Byloje taip pat nustatyta, jog trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Be... 28. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Amberpala“... 29. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės... 32. Netenkinti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...