Byla 2-2112-467/2018
Dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė ir UAB „Kukabara“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovui ir trečiojo asmens UAB „Kukabara“ atstovui J. E. P., atsakovų G. P. ir J. E. P. atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo AB SEB banko atstovei advokatei Kristinai Saukalienei, trečiojo asmens notarės Danguolės Bieliūnaitės atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,

2uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P. ir AB SEB bankui dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė ir UAB „Kukabara“,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4( - )

5Ieškinys atmestinas.

634. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl to teismas, priimdamas sprendimą, šiuo atveju privalomai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014, išaiškinimais.

7( - )

840. Viena iš įstatyme nustatytų pirkėjo pareigų – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatymų nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Tačiau ši įstatymo nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką, o nagrinėjamo ginčo atveju ginčo sutartyje buvo nurodyta, jog šalys yra atsiskaičiusios iki sutarties sudarymo, to įstatymu nedraudžiama.

941. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nepasinaudojo CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje numatė kitokią atsiskaitymo tvarką - šalys yra atsiskaičiusios iki sutarties sudarymo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-07-24 nutartyje konstatavo, jog, ieškovui nurodant, kad su juo nebuvo atsiskaityta iki sutarties sudarymo, atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti (CPK 178 str.), jog atsiskaitė su ieškovu iki sutarties sudarymo, ir tokiu atveju į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės apie atsiskaitymo laiką ir vietą, konkrečius atsiskaitymo būdus, kitos reikšmingos aplinkybės.

10( - )

1146. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2, 4 ir 5 d.).

1247. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

1348. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

14( - )

1556. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties pabaigoje buvo įtvirtintas šalių pareiškimas, kad ši sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos. Byloje notarė D. Bieliūnaitė taip pat patvirtino, kad ginčo sutartis atitinka šalių, įskaitant ieškovą, valią perleisti turtą, sutarties prasmė ir pasekmės šalims buvo išaiškintos. Atsižvelgiant į tai, jog pats ieškovas savo parašu patvirtino, kad notarė sandorio sudarymo pasekmes ieškovui išaiškino, nėra jokio pagrindo teigti, kad notarė neatliko Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintos pareigos, todėl ieškovo motyvai, kuriais jis įrodinėja Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintos imperatyviosios teisės normos pažeidimą kaip pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindą, atmetami kaip nepagrįsti.

1657. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas iš esmės nenurodė jokių notarės veiksmų neteisėtumo, nepaneigė savo valios perleisti nekilnojamąjį turtą – ginčo butą atsakovams, tačiau laikėsi pozicijos, kad su juo pagal sutartį nebuvo tinkamai atsiskaityta. Taigi iš faktinių aplinkybių matyti, kad notarės veiksmai buvo visiškai teisėti, o ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, nes tokia buvo jo valia, todėl ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vien remiantis suklydimu negali būti tenkinamas. Be to byloje nustatyta, kad ieškovas yra išsilavinęs, turintis patirties verslininkas, nevengęs sudarinėti analogiškus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, neabejotinai suvokė ir suprato sudaromo sandorio esmę ir sąlygas bei jų siekė.

1758. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieškovas reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo pateikė ne iš karto po sutarties sudarymo arba po, jo teigimu, atsiskaitymo termino pasibaigimo, o tik tuomet, kai antstolė pradėjo jo atžvilgiu vykdomuosius veiksmus atsakovo naudai. Be to ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ieškovas įvairiais bylos nagrinėjimo etapais grindė beveik visais įmanomais sandorių negaliojimo pagrindais, dabar nagrinėjamoje byloje apsiribodamas tik suklydimu. Tai rodo nepastovią ieškovo poziciją, abejones savo paties veiksmais ir vertinimais.

18( - )

1969. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

20( - )

2175. Ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš ieškovo atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.), kurias sudaro 28 EUR žyminio mokesčio (b.l. 191, t.5) ir 8 097,71 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 116-132, t.7; b.l. 168-173, t.10). Pastarosios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, taip pat, atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, ilgą nagrinėjimo trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintus rekomendacinius dydžius, pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos visoje apimtyje iš ieškovo.

2276. Ieškinį atmetus, iš ieškovo į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą LT957400051786323810, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, kodas 74000, priteisiamos 818,17 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su vertimo paslaugų apmokėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 91 str. 5 d.) (b.l. 101, 217, t.2; b.l. 70, t.5; b.l. 180, 203, t.6; b.l. 105, t.7; b.l. 162, t.10). Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 79 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

2377. Ieškinio netenkinus, šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

25Ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P. ir AB SEB bankui dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

26Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui J. E. P. 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 8 097,71 EUR (aštuonis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 71 euro centą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27Priteisti iš ieškovo A. B. į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT957400051786323810, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale (kodas 74000), 818,17 EUR (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vertimo paslaugų apmokėjimu.

28Priteisti iš ieškovo A. B. į valstybės biudžetą 79 EUR (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ( - )... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. 34. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti... 7. ( - )... 8. 40. Viena iš įstatyme nustatytų pirkėjo pareigų – sumokėti daiktų... 9. 41. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nepasinaudojo CK 6.344 straipsnio 4... 10. ( - )... 11. 46. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 12. 47. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai... 13. 48. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.... 14. ( - )... 15. 56. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad notarai privalo... 16. 57. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas iš esmės... 17. 58. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieškovas reikalavimą dėl... 18. ( - )... 19. 69. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą... 20. ( - )... 21. 75. Ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 22. 76. Ieškinį atmetus, iš ieškovo į Vilniaus apygardos teismo specialiąją... 23. 77. Ieškinio netenkinus, šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 25. Ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P. ir AB SEB bankui dėl buto... 26. Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui J. E. P. 28 EUR (dvidešimt aštuonis... 27. Priteisti iš ieškovo A. B. į Vilniaus apygardos teismo specialiąją... 28. Priteisti iš ieškovo A. B. į valstybės biudžetą 79 EUR (septyniasdešimt... 29. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...