Byla 1A-108-651/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

2kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,

3sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

4dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,

5nuteistajam L. G., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,

6nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,

7nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),

8nuteistajam O. K., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

9nuteistajam K. R., jo gynėjui advokatui Ričardui Noreikai,

10nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,

11civilinės ieškovės AB „( - )“ atstovei A. B.,

12teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R., Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio bei civilinės ieškovės AB „( - )“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

13K. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2d., ir nuteistas 30 MGL (1129, 50 eurų) dydžio bauda.

14L. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, ir nuteistas:

15pagal BK 178 str. 2 d. dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės atėmimu 2 metams;

16pagal BK 187 str. 1 d. dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės atėmimu 1 metams;

17pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu 3 metams;

18pagal BK 187 str. 1 d. dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu 1 metams;

19pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu 3 metams;

20pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu 2 metams;

21pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės atėmimu 2 metams;

22pagal BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

23pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

24Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant (idealioji sutaptis) bei iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė L. G. – laisvės atėmimas 4 metams.

25Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-10-18 iki

262012-10-19, nuo 2012-11-05 iki 2013–11-25.

27Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

28Bausmės atidėjimo pradžią L. G. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, ir nuteistas:

30pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu 3 metams;

31pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu 2 metams;

32pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

33Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant (idealioji sutaptis) bei iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė V. K. – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

34Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-10-18 iki 2012-11-28.

35Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

36Bausmės atidėjimo pradžią V. K. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

37Šiuo nuosprendžiu nuteisti M. B., L. M., O. K.. Dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

38Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

39Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu K. R. nuteistas už tai, kad įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: jis 2012 m. spalio 9 d., apie 10.00 val., UAB „( - )“ metalo laužo supirktuvėje, adresu: ( - )., žinodamas, kad didelės vertės turtas, t. y. apie 170 metrų aukštos įtampos kabelio „2XS(FL)2Y1X300/120mm“, kurio vertė – 34378,34 litų (9956,66 eurų), įgytas neteisėtu būdu, kad jis yra pavogtas, jį už 8700 litų (2519,69 eurų) sumą nupirko iš asmens, dėl kurio tyrimas išskirtas, ir paslėpęs laikė minėtos metalo laužo supirktuvės teritorijoje esančiame dirbtiniame vandens rezervuare, iki kol 2012 m. spalio 23 d., apie 15.40 val., paminėtus kabelius kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

40Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu L. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su dviem asmenimis, dėl kurių byla išskirta, 2012 m. rugsėjo mėn. naktį iš 16 dienos į 17 dieną, asmeniui, dėl kurio byla išskirta jam pasislėpus, nudaužus J. L. priklausančio statomo namo, esančio adresu: ( - ), savadarbį signalizacijos daviklį bei išlaužus 1010 litų (292,52 eurų) vertės katilinės duris, taip jas sugadinant, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė 3 (tris) plastikinius langus bei vienerias plastikines laukujas duris, kurių bendra vertė 3000 litų (868,86 eurų), 400 litų (115,85 eurų) vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, 170 litų (49,24 eurų) vertės elektrinį pjūklą, 100 litų (28,96 eurų) vertės montavimo putų pistoletą „Fischer“. Taigi L. G., veikdamas kartu su dviem asmenimis, dėl kurių byla išskirta, pagrobė J. L. priklausančio turto už 3670 litų (1062,91 eurų) bei sugadino jam priklausančio turto už 1010 litų (292,52 eurų).

41Be to, L. G., M. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su dviem asmenimis, dėl kurių byla išskirta, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą: 2012 m. spalio mėn. naktį iš 8 dienos į 9 dieną, L. G., M. B. ir du asmenys, dėl kurių byla išskirta, atvyko į ( - )., šalia susikirtimo su Vilhelmo kanalu, kur L. G. įgytomis specialiomis žirklėmis nukirpo ir pagrobė 34378,34 litų (9956,66 eurų) vertės 170 metrų UAB „( - )“ perduoto pagal 2012-03-22 rangos sutartį Nr.12010 UAL /PPD /2/12/009 AB „( - )“ 110kV aukštos įtampos kabelio „2XS(FL)2Y1x300/120mm“, kurį susikrovė į L. G. motinos vardu registruotą automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. ( - ) ir nuvežę į UAB „( - )“ metalo laužo supirktuvę, adresu: ( - ), pagrobtąjį turtą už 8700 litų (2519,69 eurų) sumą perdavė K. R.. Taigi L. G., M. B. ir du asmenys, dėl kurių byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, iš AB „( - )“ pagrobė svetimo turto už 34378,34 litų (9956,66 eurų) bei sugadino svetimo turto, įskaitant vagystės padarinių pašalinimo išlaidas už 25631,58 litų (7423,42 eurų).

42Be to, L. G. ir V. K. bei M. B., L. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su dviem asmenimis, dėl kurių byla išskirta, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą: 2012 m. spalio mėn. naktį iš 17 dienos į 18 dieną, L. G., M. B., V. K., L. M. ir du asmenys, dėl kurių byla išskirta, atvyko į ( - ), kur atkarpoje tarp Vilhelmo kanalo ir 110 kV oro linijos Marios–Juodkrantė atramos Nr. 12, laužtuvu atidengę apsaugines plokštes, atkasė kabelius ir L. G. įgytomis specialiomis žirklėmis nukirpo ir pagrobė 52780,88 litų (15286,40 eurų) vertės 261 metrų UAB „( - )“ perduoto pagal 2012-03-22 rangos sutartį Nr. 12010 UAL /PPD /2/12/009 AB „( - )“ aukštos įtampos kabelio „2XS(FL)2Y 1x300/120mm“ su skirtingomis įtampomis (110 kV – 3x52 m ir 35 kV – 3x35 m), jo dalį susikrovė į L. G. motinos vardu registruotą automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. ( - ) ir nuvežę sumetė į vandens telkinį, esantį Kairių poligone, ir taip paslėpė, o likusią dalį paminėtu automobiliu atgabeno iki ( - ) namo, Klaipėdoje, ir jame laikė, iki kol 2012 m. spalio 18 d., apie 10.05 val., įvykio vietos apžiūros metu paminėtus kabelius vandens telkinyje ir paminėtame automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi L. G., M. B., L. M., V. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su dviem asmenimis, dėl kurių byla išskirta, iš AB „( - )“ pagrobė didelės vertės svetimo turto už 52780,88 litų (15286.40 eurų) bei sugadino svetimo turto, įskaitant vagystės padarinių pašalinimo išlaidas, už 482304,18 litų (139684,95 eurų).

43Be to, L. G. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, padedant V. K., O. K. ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą: iki 2012 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, asmuo, dėl kurio byla išskirta, su O. K. sumanė pagrobti UAB „( - )“, esančios ( - ), priklausantį turtą – kompiuterius, kuriuose saugomos laikmenos su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais. Susitarė, kad O. K. suteiks informaciją, palengvinančią atlikti nusikalstamą veiką, o asmuo, dėl kurio byla išskirta, suras asmenis, dalyvausiančius nusikalstamoje veikoje, bei su jais atsiskaitys.

442012 m. spalio 03 d., laikotarpyje nuo 22.27 val. iki 23.14 val., asmuo, dėl kurio byla išskirta, būdamas už Lietuvos Respublikos ribų, mobiliojo ryšio telefonu įkalbėjo įvykdant virš paminėtą vagystę dalyvauti V. K..

452012 m. spalio 04 d. apie 00.30 val. prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, adresu: S. ( - ), O. K. susitiko su V. K., kuriam perdavė nurodymus kada ir kaip nepastebimai galima patekti į „( - )“ apsaugos patalpas, kur stovi kompiuteriai su stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenomis, kad juos pagrobus nedelsiant reikia sunaikinti. Tą pačią dieną V. K., nuvykęs pas L. G. į namus, adresu: ( - )., perdavė O. K. duotus nurodymus dėl vagystės ir susitarė, kad L. G. padės įvykdyti šią vagystę. Tą pačią dieną L. G., apie 07.30 val. prie ( - ) namo, Klaipėdos m., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. K., susitikęs su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, pastarąjį įkalbėjo kartu pagrobti UAB „( - )“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenas.

462012 m. spalio mėn. 4 d. L. G., kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 08.50 val., nuvyko į prekybos centrą „( - )“, esantį ( - ), kur L. G. pasiliko prekybos centro salėje saugoti, kad niekas neužkluptų jų darant nusikaltimą, o asmuo, dėl kurio byla išskirta, įsibrovė į apsaugos darbuotojų tarnybines patalpas, iš kur pagrobė UAB „( - )“ priklausantį turtą - kompiuterį „Pentium“ su stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenomis ir retransliatorių, kurių likutinė vertės 2 litai (0,58 eurų), po ko perdavė L. G..

47Be to L. G. neteisėtai disponavo suklastotu dokumentu: jis iki 2012 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens, įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0317893, kurį gabeno ir laikė prie savęs iki kol 2012 m. spalio mėn. 17 d. apie 10.05 val. įvykio vietos apžiūros metu keleiviniame automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. ( - ) paminėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

48Be to, L. G. neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: L. G., 2012 m. lapkričio mėn. 5 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - )., neteisėtai įgijęs laikė 1,804 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), 0,073 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei popierinį lankstinuką su rudos spalvos supresuotu augalinės kilmės medžiagos gabalėliu, kurio sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - ( - ) darinys – KM X-1 (UR-144), (1-pentylindol-3-yl)-(2,2,3,3-tetramethylcyclopropyl) methanone), kol apie 14.55 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

49Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamus. Nesutinka su teismu, kad byloje yra įrodyta, kad jis įgijo didelės vertės turtą jau žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Nurodo, kad jis UAB „( - )“ dirba vadybininku ir Ž. R., atnešęs kabelio galą, patikino, kad jis nėra vogtas. Todėl jis niekaip negalėjo žinoti, kad kabelis yra gautas nusikalstamu būdu. Kaltinimas grindžiamas vien Ž. R. parodymais, daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis tikrai žinojo, jog įsigyja vogtą daiktą. Teigia, kad Ž. R. jam nepalankius parodymus davė tikėdamas sau palankesnės bausmės. Be to, Ž. R. prisipažinimas, kad parduoda vogtą daiktą, neatitinka įprastinio elgesio tokioje situacijoje, nes asmenys, atlikę nusikaltimą, to paprastai neviešina, nes rizikuotų jo visiškai neparduoti. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 301 str. 1 d., nes nuosprendį jam priėmė remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais Ž. R. parodymais, kurie nebuvo patvirtinti nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei nagrinėjant bylą teisme.

50Nesutinka su teismu, jog jo kaltę patvirtina faktas, kad įsigytą kabelį slėpė UAB „( - )“ teritorijoje esančiame dirbtiniame vandens rezervuare. Tvirtina, kad kabelis ten buvo padėtas siekiant apsaugoti nuo kitų asmenų galimos vagystės, nes įmonėje nuolat yra pašalinių žmonių, o ne todėl, kad jis vogtas. Taip pat apelianto teigimu, žinojo, jog negalima spalvotojo metalo pirkti iš fizinių asmenų ir kad tai yra administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1932 str., todėl kabelį slėpė siekdamas išvengti administracinės ir drausminės atsakomybių.

51Anot apelianto, tai, kad kabelis buvo slepiamas ilgą laiką toje pačioje vietoje, paneigia jo kaltę, nes priešingu atveju būtų siekęs kuo greičiau nupirktą metalą realizuoti ar paslėpti saugesnėje vietoje. Be to, jei būtų žinojęs, kad įsigijo vogtą daiktą, nebūtų prašęs kito asmens jį padėti į vandens rezervuarą. Liudytojas K. A. (K. A.) patvirtino, kad kabelius į vandens rezervuarą sudėjo jis, nes to prašė K. R..

52Apeliantas taip pat nesutinka su teismu, jog atsisakymas policijos pareigūnams nurodyti, kad turi ieškomus kabelius, patvirtina jo kaltę. Pažymi, kad jis nežinojo, ko policijos pareigūnai ieško įmonės teritorijoje. Apie tai, kad ieško kabelių, sužinojo tik tada, kai jie buvo rasti. Kadangi nežinojo, jog yra įsigijęs vogtų daiktų, todėl policijos pareigūnams jų ir negalėjo nurodyti.

53Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas nesant jokių objektyvių ir tiesioginių įrodymų, kad jis žinojo, jog įsigijo vogtą daiktą, todėl jis turi būti išteisintas.

54Prokuroras A. Giniotis apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo L. G. ir V. K. bei AB „( - )“ civilinio ieškinio nepripažinimo ir jo nenagrinėjimo pakeisti ir priimti nuosprendį:

55L. G. paskirti:

56pagal BK 178 str. 2 d. dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės atėmimą 3 metams;

57pagal BK 187 str. 1 d. dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės atėmimą 1 metams;

58pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą 4 metams;

59pagal BK 187 str. 1 d. dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimą 1 metams;

60pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą 4 metams;

61pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimą 2 metams;

62pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės atėmimą 3 metams;

63pagal BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

64pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 metams.

65Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant (idealioji sutaptis) bei iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę L. G. skirti laisvės atėmimą 8 metams.

66V. K. paskirti:

67pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą 4 metams;

68pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimą 2 metams;

69pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą 3 metams.

70Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant (idealioji sutaptis) bei iš dalies sudedant ir galutinę bausmę V. K. skirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

71Pripažinti AB „( - )“ pareikštą civilinį ieškinį ir jį tenkinti – priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. G., V. K., M. B. ir L. M. 172 350,55 Eur (595091,98 Lt) civilinei ieškovei AB „( - )“.

72Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

73Dėl bausmių paskyrimo L. G. ir V. K. nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė bausmes, kurios yra aiškiai per švelnios, bei, atidėdamas bausmių vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

74Dėl L. G. paskirtos bausmės nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, L. G. asmenybę, privalėjo paskirti bausmes ne švelnesnes už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nes paskirta bausmė aiškiai neatitinka nei padarytos veikos sunkumo, nei jų skaičiaus (padarytos 9 nusikalstamos veikos), nei L. G. asmenybės pavojingumo. Prokuroras nurodo, kad nors L. G. neteistas, tačiau jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01018-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., o bylą nagrinėjant teisme, pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00138-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Nors pastarasis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 str. pagrindu, tačiau tai rodo, kad iki bylos tyrimo pradžios ir jos tyrimo metu darė kitas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad L. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo vienkartinis, spontaniškas nusikalstamas elgesys, jis nuolat vykdė nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų, tai buvo jo pragyvenimo šaltinis.

75Nesutinka su L. G. paskirta galutine subendrinta bausme. Teigia, jog teismas nesilaikė bendrų bausmių bendrinimo principų ir už dvi sunkias nusikalstamas veikas paskyręs po 3 metus laisvės atėmimo bausmes, už tris apysunkius nusikaltimus po 2 metus laisvės atėmimo, o už dar vieną apysunkę nusikalstamą veiką – 1 metus laisvės atėmimo, subendrinęs bausmes, nepagrįstai paskyrė tik 4 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Toks paskirtų bausmių subendrinimas, anot prokuroro, prieštarauja bausmių skyrimo individualizavimo, proporcingumo ir teisingumo principams.

76Dėl V. K. paskirtos bausmės nurodė, kad teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tai prieštarauja BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatai ir formuojamai teismų praktikai. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų padėjęs aktyviais veiksmais išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Priešingai, jis ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“, vengė duoti išsamesnius parodymus, jo kaltės prisipažinimas nėra nuoširdus ir dėl padarytos veikos realiai jis nesigaili. Todėl jo prisipažinimą ir gailėjimąsi teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe ir dėl to nepagrįstai jam paskyrė mažesnes už sankcijose numatytų bausmių vidurkius bausmes. Pažymėjo, jog nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.

77Dėl nurodytų aplinkybių prokuroras mano, kad L. G. ir V. K. turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, netaikant jo atidėjimo. Be to, abiejų nuteistųjų padarytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nustatyti veiksmai buvo intensyvūs ir nenutrūko tol, kol nebuvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dėl jų abiejų veiksmų AB „( - )“ buvo padaryta didelė žala – 172 350,55 Eur, dėl vagystės buvo prarasta galimybė numatytu laiku prijungti ir išbandyti elektros energijos perdavimo linijos „Marios–Juodkrantė“ 110 kW kabelinės jungties grandį. Ši aplinkybė taip pat nurodo, kad turėjo būti paskirtos griežtesnės bausmės.

78Prokuroras pažymi ir tai, kad teismas, skirdamas bausmes šiems nuteistiesiems, nebuvo nuoseklus, už vienas veikas paskyrė bausmes, kurios atitinka sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį (už veikas BK 187 str. 1 d., BK 187 str. 2 d.), o už kabelio pagrobimą (2012-10-09 ir 2012-10-18 epizodai) skyrė mažesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų, išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą skirti mažesnes bausmes, todėl teismas nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.).

79Dėl AB „( - )“ civilinio ieškinio pripažinimo prokuroras nesutinka su teismu, kad nebuvo tinkamai pareikštas civilinis ieškinys. Teigia, jog prašyme pripažinti civiliniu ieškovu yra nurodyta, kokią žalą patyrė bendrovė, bei prašoma bendrovę pripažinti civiline ieškove (BPK 110 str.). Minėto prašymo pagrindu priimtas nutarimas pripažinti bendrovę civiline ieškove. Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje bendrovė patikslino žalos dydį su konkrečiais žalos dydį pagrindžiančiais skaičiavimais. Prokuroro teigimu, minėtas bendrovės prašymas atitinka civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus, t. y nurodyta, dėl kokio įvykio ir kokio dydžio padaryta turtinė žala bei pateikti žalą patvirtinantys dokumentai. Visi duomenys patvirtina, kad bendrovė pareiškė civilinį ieškinį tinkamai, todėl prašoma žala turėjo būti priteista iš kaltinamųjų L. G., V. K., L. M. ir M. B.. Prokuroro teigimu, teismas neteisingai įvertino dokumentų turinį ir formą, todėl nepagrįstai nenagrinėjo civilinio ieškinio.

80Civilinė ieškovė AB „( - )“ apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti AB „( - )“ civilinį ieškinį arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio dalį dėl AB „( - )“ civilinio ieškinio, kuris paliktas nenagrinėtas, ir civilinio ieškovo naudai iš L. G., M. B., L. M., V. K., kurie veikė bendrininkų grupe su kitais dviem asmenimis, kurių byla yra išskirta, priteisti 172 351,42 Eur turtinę žalą. Taip pat prašo išspręsti klausimą dėl elektros kabelių saugojimo, jis susijęs su priimto nuosprendžio vykdymu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

81Nurodo, kad byloje yra įrodyta nuteistųjų L. G., M. B., V. K. ir L. M. kaltė dėl aukštos įtampos kabelio pagrobimo. Bendrovei padaryta didelė žala – 172 351,42 Eur, todėl jie privalo ją atlyginti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo pateiktas civilinis ieškinys. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu AB „( - )“ pripažinta civiline ieškove, išaiškintos BPK 110 str. numatytos civilinio ieškovo teisės, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą civilinis ieškovas taip pat informuotas ir išaiškinta, kad turi teisę iki įrodymų tyrimo pradžios teismui pateikti patikslintą civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo. Kadangi neturėjo poreikio tikslinti ieškinį, todėl patikslintas ieškinys nebuvo pateiktas. Teismui civilinis ieškovas teikė prašymus baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant nurodydamas, kad savo reikalavimus dėl patirtos žalos atlyginimo palaiko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas ir reikalavimas pagrįstas dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nenagrinėjo. Be to, pažymėjo, kad civilinio ieškinio forma nėra konkretizuota ir detaliai nustatyta, kad civilinis ieškinys turi atitikti formalius reikalavimus, o būtent - dokumento pavadinimą. Nagrinėjamu atveju teismui buvo aišku, kad AB „( - )“ patyrė turtinę žalą, todėl vien tik formaliai žiūrint į dokumento pavadinimą, nepagrįstai jo netenkino, juolab, kad nuteistieji pripažino padarytus nuostolius ir jų neginčijo.

82Apeliantės teigimu, teismas pažeidė BPK 252 str. 2 d., nes teismo posėdžio metu nebuvo pranešta apie AB „( - )“ pateiktą prašymą ir proceso dalyviai objektyviai negalėjo dėl šio prašymo pasisakyti teismo posėdžio metu. Be to, teismas tinkamai nemotyvavo išvadų dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl civilinio ieškinio, todėl pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą.

83Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. saugomų kabelių, kuriuos buvo įpareigotas saugoti civilinis ieškovas, tolimesnio likimo, ir šį klausimą prašo išspręsti.

84Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

85Nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės AB „( - )“ apeliaciniai skundai atmestini. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

86Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

87Dėl nuteistojo K. R. apeliacinio skundo

88Kaip matyti, nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą, apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovaudamasis Ž. R. parodymais jo veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus. Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, todėl nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Prašo išteisinti.

89Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

90Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai K. R. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d.

91Veikai kvalifikuoti pagal BK 189 str. svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jis įsigyja, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą turto, kurį šis įgyja, gavimo būdą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, kad K. R. veiksmai aiškiai rodo, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, kad jis nesuprato, jog spalvotojo metalo laužas, kurį jis įgijo ir laikė, yra gautas nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas K. R. apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi jo paties atliktais veiksmais ir išsakytais argumentais. Nuteistasis K. R. nurodė, kad žinojo, jog spalvotojo metalo laužo iš fizinių asmenų pirkti negalima, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad tokį metalą gali turėti. Taip pat patvirtino, kad vaikinas, vardu Žilvinas, spalvotojo metalo įsigijimo dokumentų neturėjo. Nuteistasis taip pat parodė, kad kabelis buvo specifinis, skyrėsi nuo įprastinių kabelių, o jį paslėpė dėl to, kad įmonėje, kur jis dirba, yra daug žmonių: klientų, darbuotojų, savininkų, t. y. paslėpė, kad niekas nematytų, nes negalėjo pirkti be savininkų žinios. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat aiškiai nurodo žinojęs, kad už spalvotojo metalo (kabelių) supirkimą iš fizinių asmenų gresia administracinė atsakomybė. Vien aplinkybės, kad nuteistasis žinojo, jog negali supirkti spalvotojo metalo laužo iš fizinių asmenų, ir tai, jog atnešė parduoti specifinį kabelį, kuriuo neprekiaujama civilinėje apyvartoje, nuteistajam turėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl jo įsigijimo būdo. Visos nurodytos nuteistojo aplinkybės suponuoja išvadą, kad jis visiškai suprato, jog kabelis gali būti gautas nusikalstamu būdu. Analizuojant nuteistojo duotų parodymų turinį byloje esančių įrodymų kontekste, nelogiška laikytina nuteistojo nurodyta versija, kad jis visiškai nesuprato, kad įsigyja vogtą daiktą. Kaip minėta, kvalifikuoti veiką pagal BK 189 str. 2 d. pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą turto, kurį šis įgyja, gavimo būdą. Kolegijos nuomone, faktas, kad apeliantas dirbo metalo laužo supirktuvėje, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis turėjo pakankamai žinių apie galimybę iš fizinių asmenų supirkti spalvotojo metalo laužą, todėl aiškiai suvokė, kad įsigyja nusikalstamu būdu įgytą daiktą, suprato savo veiksmų pavojingumą, todėl teigti, kad net negalėjo įtarti, jog daiktas yra vogtas, nėra pagrindo.

92Nesutiktina su apeliantu, kad kabelio slėpimo faktas nepatvirtina jo žinojimo, kad įsigijo neteisėtu būdu įgytą kabelį. Argumentai, jog kabelį slėpė siekdamas paslėpti jį nuo darbdavių ir taip išvengti galimos drausminės atsakomybės, vertintini kritiškai. Abejonių kelia tai, kad kabelis įmonės teritorijoje buvo paslėptas ir laikytas apie 2 savaites, nors, kaip teigiama, norėjo jį nuslėpti nuo darbdavių. Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir tai, jog jis policijos pareigūnams nenurodė, kad įmonės teritorijoje yra slepiami kabeliai. Nors nurodo, kad nesuprato, ko ieškojo pareigūnai, tačiau tikėti jo iškelta versija nėra pagrindo. Liudytojas A. J. nurodė, kad K. R., atvykus atlikti kratą, nurodė, kad tokių kabelių pas jį nėra. Vertinant nuteistojo atliktų veiksmų visumą, akivaizdu, kad įsigytą kabelį slėpė ne todėl, kad apsaugotų jį nuo galimos vagystės, kaip nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, o siekdamas nuslėpti jo įsigijimo faktą. Faktas, kad paprašė kito asmens paslėpti kabelį, dar nesuponuoja išvados, kad tikrai jis nežinojo, jog kabelis įgytas nusikalstamu būdu. Bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis dirbo įmonėje, superkančioje metalo laužą, todėl šios įmonės darbuotojui duotas jo tiesioginio viršininko nurodymas, susijęs su darbinėmis funkcijomis, ir negalėjo sukelti įtarimų. Taip pat apeliantas nenurodė, kokiems asmeniniams poreikiams jam prireikė kabelio, kurį įsigijo už 8700 Lt. Nuteistojo K. R. paaiškinimai dėl jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jo versija, kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir prieštaraujanti kitiems ištirtiems įrodymams, vertintina kritiškai, kaip gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

93Nesutiktina su nuteistuoju K. R., kad kaltinimas buvo grindžiamas tik Ž. R., asmens, pardavusio spalvotojo metalo laužą (kabelį), parodymais. Bylos medžiaga patvirtinta, kad buvo surinkta ir kita medžiaga, patvirtinanti nuteistojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje. Tai jo paties pateikti parodymai, liudytojų K. A., M. R. parodymai, 2012-10-23 kratos metalo laužo supirktuvėje UAB „( - )“ užfiksuoti duomenys, 2012-12-14 daiktų apžiūros protokolas. Pirmosios instancijos teismas būtent šiais duomenimis ir vadovavosi priimdamas K. R. apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas, kaip ir nurodė apeliantas, net nevertino. Įvertinus nurodytus duomenis, apelianto teiginys, jog teismo nuomonė buvo suformuota tik ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu, yra visiškai nepagrįstas, todėl teigti, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo. Šioje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių K. R. kaltę patvirtinančių įrodymų, kuriuos teismas nuosprendyje detaliai aprašė, įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Apygardos teismo teisėjų kolegija su nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.

94Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio apeliacinio skundo.

95Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su teismo nuteistiesiems L. G. ir V. K. paskirtomis bausmėmis. Teigia, jog paskirtos bausmės aiškiai yra per mažos. Mano, kad abiem turėjo būti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, netaikant jos atidėjimo.

96Dėl L. G. paskirtos bausmės.

97Teigia, jog nuteistajam L. G. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei subendrinta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinkanti nei padarytų nusikaltimų sunkumo, nei jų skaičiaus, nei asmenybės pavojingumo. Mano, kad L. G. turi būti paskirtos bausmės ne švelnesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Be to, pažymi, kad teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nebuvo nuoseklus.

98Skundžiamu nuosprendžiu L. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. L. turto pagrobimo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš „( - )“ – taip pat laisvės atėmimu 2 metams. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas šiuo atveju nuteistajam paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau ji artimesnė bausmės vidurkiui nei minimaliai bausmei.

99L. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. L. turto sugadinimo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – taip pat laisvės atėmimu 1 metams. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas šiuo atveju nuteistajam paskyrė bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

100L. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo taip pat nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Maksimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi teismas šiuo atveju nuteistajam paskyrė bausmes, kurios mažesnės nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

101L. G. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Maksimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi teismas šiuo atveju nuteistajam paskyrė bausmę, artimą sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

102L. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Maksimali šioje sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų. Šiuo atveju teismas paskyrė bausmę, artimą mažesnei nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

103L. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Maksimali šioje sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šiuo atveju teismas paskyrė bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

104Kaip matyti, teismas už veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. L. turto sugadinimo), BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo), BK 187 straipsnio 2 dalyje (dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), paskyrė bausmes, atitinkančias minėtų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Už kitas nusikalstamas veikas teismas skyrė bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis, tačiau kai kurios labiau artimos vidurkiui (BK 178 str. 2 d.), kai kurios artimos minimaliai bausmei (BK 300 str. 2 d.). Kolegija, įvertinusi nurodytus duomenis, sutinka su prokuroru, kad teismas, skirdamas bausmes pagal atskiras nusikalstamas veikas, nebuvo nuoseklus.

105Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

106Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę L. G. teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti devyni nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas L. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas padarė išvadą, kad L. G. yra pagrindas paskirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau teismas, įvertinęs nuteistojo sveikatos būklę bei tai, kad suėmime išbuvo daugiau nei metus, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę atidedant bausmės vykdymą. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo L. G. paskirtomis bausmėmis už kai kurias atskiras nusikalstamas veikas bei mano, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka L. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, jų kiekio bei nuteistojo asmenybės.

107Bylos medžiaga nustatyta, kad L. G. iš viso nuteistas už devynias nusikalstamas veikas. Dvi iš jų – sunkios veikos (BK 178 str. 3 d. (2 epizodai), keturios – apysunkės (BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 2 d., 300 str. 2 d.) ir trys – nesunkios (BK 187 str. 1 d. (2 epizodai), 259 str. 1 d.). Nustatyta viena L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, iš anksto apgalvojęs – nusikalstamoms veikoms buvo ruošiamasi iš anksto. L. G. anksčiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę.

108Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi L. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už šias veikas paskyrė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų neatitinkančias bausmes.

109L. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (dėl 2012-10-09 ir 2012-1018 kabelių pagrobimų ir sugadinimų), padarė tiesiogine tyčia, jas iš anksto suplanavo. Tai patvirtina naudota transporto priemonė, specialios hidraulinės žirklės. Kaip matyti, tai nebuvo spontaniškas elgesys ir veikas vykdė nuolat iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti pinigų. Dėl šių nusikalstamų veikų buvo padaryta itin didelė žala. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, o vien L. G. turimi socialiniai ryšiai (dirba, turi šeimą) nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Iš paties nuteistojo parodymų ir kitų nuteistųjų duotų parodymų matyti, kad L. G. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius ir aktyvus vykdytojas. Būtent jis ieškojo metalo, o vėliau asmenų, kurie galėtų padėti pagrobti metalą, t. y. kabelius. Šiomis nusikalstamomis veikomis nuteistasis padarė labai didelę žalą ne tik AB „( - )“, bet ir neapibrėžtam ratui asmenų – buvo prarasta galimybė numatytu laiku prijungti ir išbandyti elektros energijos perdavimo linijos „Marios–Juodkrantė“ 110 kW kabelinės jungties grandį. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroru, kad L. G. didelį pavojingumą patvirtina padarytų veikų skaičius ir tai, kad jis buvo sunkių nusikalstamų veikų iniciatorius. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), L. G. paskirdamas mažesnes bausmes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, netinkamai įvertino veikos pavojingumą visuomenei, nusikaltimo tikslus bei nuteistojo asmenybę, todėl yra pagrindas už šias veikas paskirtas bausmes didinti. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2012-10-09 ir 2012-10-18 kabelių pagrobimo), paskirti bausmes po 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro pasiūlytomis bausmėmis, todėl L. G. už nusikalstamas veikas dėl kabelių pagrobimo bausmės didintinos. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo), L. G. paskirta bausmė didintina iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo), paskirta bausmė didintina iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės.

110Dėl bausmės didinimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. L. turto pagrobimo), kolegija nesutinka su prokuroru, kad paskirta bausmė neatitinka padarytos veikos pavojingumo bei nuteistojo asmenybės. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės už šią veiką paskyrė mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau ji artimesnė numatytos bausmės vidurkiui. Sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo už šią nusikalstamą veiką, įtakos turi žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė duomenis, kad nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginimo visiškai (t. 14, b. l. 53). Ši aplinkybė pripažintina kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Esant dviem švelninančioms aplinkybėms (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), didinti už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtą bausmę, kuri artimesnė sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui, nėra pagrindo.

111Už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš „( - )“), kolegija taip pat nemato pagrindo didinti paskirtos bausmės. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. G., priešingai nei vykdydamas kitas nusikalstamas veikas, nebuvo jos sumanytojas. Jis tik buvo vykdytojas. Taip pat nebuvo padaryta itin didelė žala. Dėl šios veikos nuteistasis taip pat prisipažino ir gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei tai, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra artimesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui nei minimaliai laisvės atėmimo bausmei, teigti, kad buvo aiškiai pažeisti bausmės skyrimo pagrindai, nėra teisinio pagrindo.

112Dėl bausmės dydžio, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, kolegija sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju teismas nebuvo nuoseklus ir paskyrė aiškiai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Konstatavus, kad L. G. yra pagrindas paskirti bausmes, artimesnes sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, bausmė už šią nusikalstamą veiką didintina ir paskirtina 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 300 str. 2 d.).

113Už veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl J. L. turto sugadinimo, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės paliktinos nepakeistos.

114Prokuroras nesutinka ir su teismo bausmių subendrinimu. Teigia, jog teismo paskirtų bausmių subendrinimas prieštarauja bausmių skyrimo individualizavimo, proporcingumo ir teisingumo principams, nes pagal teismo subendrintą bausmę išeina, kad už kiekvieną veiką apytiksliai paskyrė po 2 mėnesius ir 12 dienų. Atsižvelgęs į tai, prokuroras prašo skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

115Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes. Nagrinėjamu atveju idealioji sutaptis nustatyta tarp nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. L. turto pagrobimo ir sugadinimo), tarp nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo ir sugadinimo), ir tarp nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje (dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo ir sugadinimo). Griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes galutinė bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. L. turto pagrobimo ir sugadinimo) yra 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo ir sugadinimo) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo ir sugadinimo) taip pat 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės. Bausmė, paskirta už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apimtina su bausmėmis, paskirtomis už sunkius nusikaltimus.

116Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes yra pagrindas dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš parduotuvės „( - )“) (2 metų laisvės atėmimo bausmė) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Prokuroro teigimu, galutinė subendrinta bausmė L. G. turėtų būti laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Kolegija nesutinka, jog prokuroro pasiūlyta bausmė L. G. atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Įvertinus visas aplinkybes, būtinas skiriant bausmę, bei tai, kad L. G. atlygino nukentėjusiajam J. L. padarytą materialinę žalą (t. 14, b. l. 53), konstatuotina, kad L. G. paskyrus galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Tokia bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nėra neproporcingai griežta, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmės paskirtį.

117Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokuroru, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistasis buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę (t. 4, b. l. 197–198). Šiuo metu L. G. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nagrinėjant šią bylą teisme, L. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis buvo nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o ikiteisminių tyrimų pradėjimas nesustabdė jo nuo kitų nusikaltimų darymo. Be to, sutiktina su prokuroru, kad vien L. G. sveikatos būklė nesudarė pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Nuteistasis darė tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę. Buvo padaryta itin didelė žala ne tik bendrovei, bet ir visuomenei. Iš padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas šiuo nuosprendžiu, matyti, kad yra linkęs daryti įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių, o tai atskleidžia nuteistojo susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ne tik kad nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatą, bet ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė yra per švelni, ir ją padidinus iki 5 metų 6 mėnesių, įstatymas nenumato galimybės tokiu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str. 1 d.).

118Dėl V. K. paskirtos bausmės.

119Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai V. K. atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apelianto teigimu, V. K. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra deklaratyvus ir nesudarantis pagrindo dėl to švelninti bausmę. Mano, kad nuteistajam turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė netaikant bausmės vykdymo atidėjimo.

120Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai V. K. atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

121BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

122Prokuroro teigimu, vien tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nesudaro pagrindo tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis aktyviais veiksmai nepadėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, priešingai, epizode dėl vagystės ir parduotuvės „( - )“, siekdamas padėti O. K., ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus bei teisminio nagrinėjimo metu klaidino teismą.

123Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. visiškai prisipažino dalyvavęs vagiant kabelius ir juos sugadinant. Pirmosios instancijos teismas V. K. prisipažinimą padarius kabelio vagystę ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras, argumentuodamas, jog teismas nepagrįstai V. K. prisipažinimą bei gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, remiasi V. K. duotais parodymais dėl UAB „( - )“ priklausančio turto pagrobimo. Sutiktina su prokuroru, kad V. K. dėl šio epizodo davė nenuoseklius parodymus, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad V. K. duoti parodymai dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“ vertintini kaip noras padėti O. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas dėl kabelių vagystės, o ne dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų. Esant nurodytiems motyvams, nėra pagrindo iš nuosprendžio pašalinti V. K. atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų padarymo (dėl kabelio vagystės).

124Prokuroro teigimu, V. K. nebuvo jokio pagrindo skirti bausmes, mažesnes už sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

125Nustatyta, kad V. K. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo taikyta 3 (trejų) metų laisvė atėmimo bausmė, kuri nėra lygi sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui, bet artimesnė jam.

126Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo paskirta 2 (dvejų) metų laisvė atėmimo bausmė, kuri taip pat artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

127Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, skyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri taip pat artimesnė sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

128Kaip minėta, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. padarė 3 nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskirta sunkiems nusikaltimams, dvi – apysunkiams nusikaltimams. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo ir sugadinimo), prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino kaip nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pagrįstai nustatyta ir V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). V. K. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, jos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, be to, dėl nusikalstamos veikos padaryta didelė turtinė žala. Tačiau, nustatant bausmę už šią veiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis V. K. nebuvo šios veikos sumanytojas, priešingai nei L. G., todėl skirti abiem už tą pačią nusikalstamą veiką analogiškas bausmes nėra pagrindo. Kolegija, atsižvelgusi į protingumo, teisingumo kriterijus bei įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo V. K. paskirta bausmė už kabelio vagystę yra artimesnė sankcijoje nustatytos bausmė vidurkiui, nesutinka su prokuroru, kad paskirta bausmė yra per švelni ir neatitinka bausmės skyrimo pagrindų. Esant išdėstytiems argumentams, V. K. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, paliktinos nepakeistos.

129Dėl bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš „( - )“), kolegija taip pat nesutinka su prokuroru, kad ji neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo bei nuteistojo asmenybės. Šiuo atveju teismas tinkamai įvertino veikos pobūdį, nuteistojo kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus. Nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi, priešingai nei nurodo prokuroras, nepripažino kaip V. K. atsakomybę švelninančios aplinkybės. Be to, nors ir parodymai dėl šios veikos nebuvo nuoseklūs, tačiau iš esmės jis pripažino įvykdęs šią vagystę. Paminėtina, kad padaryta turtinė žala nėra itin didelė. Taigi nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per švelni, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per švelni ir atitinka nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą.

130Kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visetą taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per švelnia ir ją griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

131Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. K. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

132Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

133Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

134Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam V. K. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra.

135Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. teistas tris kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. 2003-05-14, 2005-04-14 nuosprendžiais taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturėjo teigiamos įtakos nuteistajam, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-02-14 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-04-14 baudžiamuoju įsakymu. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Kaip matyti, nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jau yra atlikęs. Teismas neįvertino fakto, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o tai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors teismas nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė praėjus ilgam laiko tarpui, tačiau vien faktas, kad nuteistajam net paskirta laisvės atėmimo bausmė neturėjo teigiamos įtakos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebuvo pasiekti. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, dėl kurio ne tik įmonei, bet ir visuomenei padaryta didelė žala.

136Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra dirbantis, turi šeimą, globoja neįgalią močiutę. Tačiau pažymėtina, kad vien tvirtų socialinių ryšių buvimas šiuo atveju nesudaro pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Kaip ir minėta, tam turi įtakos ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės, todėl teismas vertina jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kriminaliniu reiškiniu (pačios naujausios rūšies kabelių, kurie paprastai nėra naudojami civilinėje apyvartoje, pagrobimu ir sugadinimu) ne tik bendrovei, bet ir neapibrėžtam ratui žmonių buvo padaryta didžiulė žala, nusikalstamas veikas nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, siekdamas gauti finansinės naudos sau. Šios bei prieš tai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo remiantis vien tuo, kad neatidėjus bausmės vykdymo bus paveikti nuteistojo socialiniai ryšiai, atidėti bausmės vykdymą. Kolegijos įsitikinimu, atidėjus bausmės vykdymą nebus apribota galimybė daryti analogiškus nusikaltimus, nes anksčiau taikyta laisvės atėmimo bausmė neturėjo teigiamos įtakos nuteistajam, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad netaikius realios laisvės atėmimo bausmės nebus pasiekti bausmės tikslai ir būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

137Esant nurodytiems motyvams, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria V. K. atidėtas bausmės vykdymas 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimai.

138Dėl AB „( - )“ apeliacinio skundo.

139Civilinė ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo yra nepaduotas, todėl teigia, kad teismas nepagrįstai jį paliko nenagrinėtą. Prašo ieškinį tenkinti.

140Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti AB „( - )“ pareikštą civilinį ieškinį ir jį tenkinti – priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. G., V. K., M. B. ir L. M. 172 350, 55 Eur civilinės ieškovės AB „( - )“ naudai.

141Abu apeliantai tvirtina, kad AB „( - )“ pateikė civilinį ieškinį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo priešingai. Jų teigimu, AB „( - )“ prašymas dėl bendrovės pripažinimo civiline ieškove atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus, t. y. nurodyta, dėl kokio įvykio ir kokio dydžio padaryta turtinė žala bei pateikti žalą patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio forma Baudžiamojo proceso kodekse nėra konkretizuota ir detaliai nenustatyta, todėl teismas nepagrįstai jo nenagrinėjo).

142Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nesutinka su apeliantų argumentais dėl civilinio ieškinio ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinis ieškinys tinkamai nebuvo pateiktas, todėl pagrįstai klausimo dėl jo nesprendė.

143Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Sutiktina su apeliante AB „( - )“, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra reglamentuoti civiliniam ieškiniui keliami reikalavimai, tačiau jie aiškiai reglamentuoti Civilinio proceso kodekse (toliau CPK). CPK 135 straipsnis nustato atitinkamus reikalavimus civiliniam ieškiniui pareikšti. Ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą; 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Apeliantų teigimu, civilinio ieškovo pareikštas prašymas dėl bendrovės pripažinimo civiliniu ieškovu atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir jo trūkumai nesudaro kliūčių jį išnagrinėti.

144Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalyko (reikalavimo konkrečiam atsakovui) ir pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui) tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

145Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad AB „( - )“ pateikė 2012-11-30 prašymą pripažinti civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 87–88). Pažymėtina, kad vien faktas, kad AB „( - )“ 2012-12-05 nutarimu pripažinta civiline ieškove, nesuponuoja išvados, kad baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Prie prašymo pridėjo duomenis, patvirtinančius patirtą žalą. Tačiau prašyme nėra aiškiai nurodytas ieškovės reikalavimas, t. y. nėra aišku, iš ko ieškovė prašo priteisti žalą ir po kiek – nenurodytas ieškinio dalykas. Nors apeliantė AB „( - )“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2012-11-30 prašymu reikalavo atlyginti dėl įtariamųjų L. G., N. G., Ž. R. su bendrininkais nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą, tačiau, kaip nustatyta, šiame prašyme joks turtinis reikalavimas šiems asmenims nebuvo pareikštas. Apeliaciniu skundu AB „( - )“ visą patirtą žalą prašo priteisti solidariai iš nuteistųjų L. G., M. B., L. M. ir V. K.. To paties prašo ir prokuroras.

146Kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamos šešių asmenų atliktos nusikalstamos veikos. AB „( - )“ žala buvo padaryta dviem epizodais, kuriuose dalyvavo skirtingi asmenys. 2012-10-09 buvo pagrobta ir sugadinta kabelio už 34 378,34 Lt (9956,66 Eur). Už šią veiką skundžiamu nuosprendžiu nuteisti L. G. ir M. B.. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šią veiką L. G. ir B. B. padarė dar su dviem asmenimis, kurių bylos yra išskirtos. 2012-10-18 pagrobta ir sugadinta kabelio už 52 780,88 Lt (15286,40 Eur). Už šią veiką skundžiamu nuosprendžiu nuteisti L. G., M. B., L. M. ir V. K.. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šią veiką minėti asmenys padarė dar su dviem asmenimis, kurių bylos yra išskirtos.

147Įvertinus nurodytas aplinkybes, neaišku, iš kurių asmenų ir po kiek ieškovė prašo priteisti jos patirtą turtinę žalą, nes, kaip matyti, 2012-10-09 ir 2012-10-18 įvykdytose nusikalstamose veikose dalyvavo skirtingi asmenys ir abiem atvejais AB „( - )“ padarytos žalos dydis skiriasi. Kadangi prašyme pripažinti civiliniu ieškovu nėra suformuluotas ieškinio dalykas, todėl jį laikyti civiliniu ieškiniu nėra pagrindo. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškinio formos ir turinio reikalavimų nesilaikymas sudarė kliūtis nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, civilinė ieškovė byla nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė skaičiavimų dėl saugomų kabelių, nenurodė, ar galima juos dar panaudoti ir ar dėl to mažėja apskaičiuota žala. Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad civilinei ieškovei buvo pasiūlyta patikslinti civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau, kaip ir nurodė apeliantė, patikslinto ieškinio neteikė. Apeliaciniame procese taip pat nebuvo pareikštas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir leisti pateikti patikslintą ieškinį. Visos nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad civilinė ieškovė nepateikė tinkamo civilinio ieškinio, kurį būtų galima išnagrinėti.

148Atsakant į apeliantės argumentus, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, nes byloje yra visi duomenys, patvirtinantys patirtą žalą, pažymėtina, kad šiuo atveju teismas klausimo dėl žalos atlyginimo nesprendė ne todėl, kad nepagrįstas žalos dydis, o dėl to, kad tinkamai nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti žalą, t. y. nebuvo suformuluotas ieškinio dalykas.

149Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas, todėl klausimo dėl žalos atlyginimo nenagrinėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys nėra pateiktas, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir neturėjo pasisakyti dėl jo. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik įstatymo numatytais atvejais (BPK 115 str.).

150Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ir baudžiamojo proceso normas. Teismas 2015-05-08 vykusio teismo posėdžio metu proceso dalyviams nepranešė apie AB „( - )“ 2014-04-28 ir 2014-05-05 pateiktus prašymus bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir tai, jog palaiko savo reikalavimą. Mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, nes proceso dalyviai negalėjo pasisakyti dėl pareikšto prašymo.

151Nustatyta, kad AB „( - )“ 2014-04-29 informavo teismą, jog nedalyvaus 2014-04-29 teismo posėdyje. Taip pat 2014-05-05 informavo teismą, kad nedalyvaus 2014-05-09 vyksiančiame teismo posėdyje (t. 11, b. l.50–51, 59–60). Minėti teismo posėdžiai buvo atidėti neatvykus kaltinamajam ir kaltinamųjų gynėjams. Nors civilinei ieškovei toliau buvo pranešinėjama apie vyksiančius teismo posėdžius, tačiau jokių prašymų daugiau negauta. Taip pat negauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir 2015-04-28 bei 2015-05-08 vykusiuose teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės 2014-04-29 ir 2014-05-05 pateiktuose raštuose nebuvo nurodyta, jog civilinė ieškovė nedalyvaus visuose toliau vyksiančiuose teismo posėdžiuose. Prašymuose konkrečiai nurodyta, jog nedalyvaus 2014-04-29 bei 2014-05-09 vyksiančiuose posėdžiuose, todėl 2015-05-08 vykusiame teismo posėdyje paskelbti minėtus prašymus teismas neturėjo jokio pagrindo.

152Apeliantė apeliaciniu skundu prašo išspręsti ir kabelių saugojimo klausimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tolimesnio likimo.

153BPK 94 str. numatyta, kad klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendžia teismas, priėmęs nuosprendį. Šiuo atveju teismas minėto klausimo neišsprendė. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad šį klausimą galima išspręsti vadovaujantis BPK 361 str. nuostatomis, tačiau šį klausimą turi išspręsti taip pat nuosprendį priėmęs teismas. Pažymėtina, kad nutartis, priimta BPK 361 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra skundžiama (BPK 364 str.), todėl minėtą klausimą išsprendus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, proceso dalyviai prarastų teisę į apeliaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinei ieškovei nurodytina, kad dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tolimesnio likimo turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą (BPK 361 str. 2 d. 364 str.).

154Dėl bylinėjimosi išlaidų.

155Klaipėdos apygardos teisme 2016-03-10, 2016-03-24, 2016-03-29 iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauti prašymai priteisti valstybei iš kaltinamųjų O. K., V. K., L. M., M. B. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas: iš O. K. – 36,71 Eur, V. K.– 28,95 Eur, L. M. – 69,48 Eur ir iš M. B. – 40,53 Eur. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų O. K., V. K., L. M., M. B. netenkintinas.

156Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

157nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės AB „( - )“ apeliacinius skundus atmesti.

158Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

159Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo L. G. ir V. K. ir šias dalis išdėstyti taip:

160L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, ir nuteisti jį:

161pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

162pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

163pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

164pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

165pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

166pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

167pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

168pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

169pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

170Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant bei iš dalies sudedant ir galutinę bausmę L. G. skirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

171Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu L. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimai.

172Nuosprendžio dalį, susijusią su L. G. paskirtos bausmės vykdymu bei kardomosios priemonės panaikinimu, palikti nepakeistą.

173Nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtų bausmių palikti nepakeistą.

174Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimai.

175Teismo V. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams – paskirti atlikti pataisos namuose.

176Nuosprendžio dalį, susijusią su V. K. paskirtos bausmės vykdymu bei kardomosios priemonės panaikinimu, palikti nepakeistą.

177Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,... 3. sekretoriaujant Vitai Diekontienei,... 4. dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,... 5. nuteistajam L. G., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,... 6. nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,... 7. nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),... 8. nuteistajam O. K., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,... 9. nuteistajam K. R., jo gynėjui advokatui Ričardui Noreikai,... 10. nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,... 11. civilinės ieškovės AB „( - )“ atstovei A. B.,... 12. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 13. K. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2d., ir... 14. L. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, ir nuteistas:... 15. pagal BK 178 str. 2 d. dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės atėmimu 2... 16. pagal BK 187 str. 1 d. dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės atėmimu 1... 17. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu... 18. pagal BK 187 str. 1 d. dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu... 19. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu... 20. pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu... 21. pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės atėmimu 2... 22. pagal BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams;... 23. pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.... 24. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, jas... 25. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo... 26. 2012-10-19, nuo 2012-11-05 iki 2013–11-25.... 27. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,... 28. Bausmės atidėjimo pradžią L. G. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio... 29. V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, ir nuteistas:... 30. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimu... 31. pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės atėmimu... 32. pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.... 33. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas... 34. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo... 35. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,... 36. Bausmės atidėjimo pradžią V. K. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio... 37. Šiuo nuosprendžiu nuteisti M. B., L. M., O. K.. Dėl jų nuosprendis... 38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu K. R. nuteistas... 40. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu L. G. nuteistas... 41. Be to, L. G., M. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su dviem asmenimis, dėl... 42. Be to, L. G. ir V. K. bei M. B., L. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su... 43. Be to, L. G. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe,... 44. 2012 m. spalio 03 d., laikotarpyje nuo 22.27 val. iki 23.14 val., asmuo, dėl... 45. 2012 m. spalio 04 d. apie 00.30 val. prie Klaipėdos m. apylinkės teismo,... 46. 2012 m. spalio mėn. 4 d. L. G., kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta,... 47. Be to L. G. neteisėtai disponavo suklastotu dokumentu: jis iki 2012 m.... 48. Be to, L. G. neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines... 49. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 50. Nesutinka su teismu, jog jo kaltę patvirtina faktas, kad įsigytą kabelį... 51. Anot apelianto, tai, kad kabelis buvo slepiamas ilgą laiką toje pačioje... 52. Apeliantas taip pat nesutinka su teismu, jog atsisakymas policijos pareigūnams... 53. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas nesant jokių objektyvių... 54. Prokuroras A. Giniotis apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 55. L. G. paskirti:... 56. pagal BK 178 str. 2 d. dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės atėmimą 3... 57. pagal BK 187 str. 1 d. dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės atėmimą 1... 58. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą... 59. pagal BK 187 str. 1 d. dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės... 60. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą... 61. pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės... 62. pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės atėmimą 3... 63. pagal BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;... 64. pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 metams.... 65. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, jas... 66. V. K. paskirti:... 67. pagal BK 178 str. 3 d. dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės atėmimą... 68. pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės... 69. pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą 3 metams.... 70. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, jas... 71. Pripažinti AB „( - )“ pareikštą civilinį ieškinį ir jį tenkinti –... 72. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 73. Dėl bausmių paskyrimo L. G. ir V. K. nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė... 74. Dėl L. G. paskirtos bausmės nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į... 75. Nesutinka su L. G. paskirta galutine subendrinta bausme. Teigia, jog teismas... 76. Dėl V. K. paskirtos bausmės nurodė, kad teismas nepagrįstai nuteistojo... 77. Dėl nurodytų aplinkybių prokuroras mano, kad L. G. ir V. K. turėjo būti... 78. Prokuroras pažymi ir tai, kad teismas, skirdamas bausmes šiems... 79. Dėl AB „( - )“ civilinio ieškinio pripažinimo prokuroras nesutinka su... 80. Civilinė ieškovė AB „( - )“ apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą... 81. Nurodo, kad byloje yra įrodyta nuteistųjų L. G., M. B., V. K. ir L. M.... 82. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė BPK 252 str. 2 d., nes teismo posėdžio... 83. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai neišsprendė... 84. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 85. Nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės AB „( - )“ apeliaciniai skundai... 86. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 87. Dėl nuteistojo K. R. apeliacinio skundo... 88. Kaip matyti, nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų... 89. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės... 90. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo... 91. Veikai kvalifikuoti pagal BK 189 str. svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog... 92. Nesutiktina su apeliantu, kad kabelio slėpimo faktas nepatvirtina jo... 93. Nesutiktina su nuteistuoju K. R., kad kaltinimas buvo grindžiamas tik Ž. R.,... 94. Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 95. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su teismo nuteistiesiems L. G. ir V. K.... 96. Dėl L. G. paskirtos bausmės.... 97. Teigia, jog nuteistajam L. G. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei... 98. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. L.... 99. L. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. L. turto sugadinimo nuteistas... 100. L. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo... 101. L. G. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo... 102. L. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.... 103. L. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.... 104. Kaip matyti, teismas už veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J.... 105. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 106. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas... 107. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. G. iš viso nuteistas už devynias... 108. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi L. G. padarytos... 109. L. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187... 110. Dėl bausmės didinimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2... 111. Už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš „( -... 112. Dėl bausmės dydžio, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 113. Už veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl J. L. turto sugadinimo,... 114. Prokuroras nesutinka ir su teismo bausmių subendrinimu. Teigia, jog teismo... 115. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą esant idealiai nusikalstamų veikų... 116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas ir apėmimo būdu... 117. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokuroru, jog... 118. Dėl V. K. paskirtos bausmės.... 119. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai V. K. atsakomybę švelninančia... 120. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai V. K. atsakomybę švelninančia... 121. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 122. Prokuroro teigimu, vien tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką... 123. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. visiškai prisipažino... 124. Prokuroro teigimu, V. K. nebuvo jokio pagrindo skirti bausmes, mažesnes už... 125. Nustatyta, kad V. K. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178... 126. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl 2012-10-18... 127. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio... 128. Kaip minėta, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos... 129. Dėl bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje... 130. Kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visetą taip pat konstatuoja, kad... 131. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei... 132. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014,... 133. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų Lietuvos Respublikos... 134. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam V. K. taikyti... 135. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. teistas tris kartus,... 136. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę,... 137. Esant nurodytiems motyvams, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria... 138. Dėl AB „( - )“ apeliacinio skundo.... 139. Civilinė ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog civilinis... 140. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 141. Abu apeliantai tvirtina, kad AB „( - )“ pateikė civilinį ieškinį,... 142. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nesutinka su apeliantų argumentais... 143. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 144. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės... 145. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad AB „( - )“ pateikė 2012-11-30... 146. Kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas... 147. Įvertinus nurodytas aplinkybes, neaišku, iš kurių asmenų ir po kiek... 148. Atsakant į apeliantės argumentus, jog teismas nepagrįstai netenkino... 149. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 150. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ir baudžiamojo... 151. Nustatyta, kad AB „( - )“ 2014-04-29 informavo teismą, jog nedalyvaus... 152. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo išspręsti ir kabelių saugojimo... 153. BPK 94 str. numatyta, kad klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės... 154. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 155. Klaipėdos apygardos teisme 2016-03-10, 2016-03-24, 2016-03-29 iš Valstybės... 156. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 157. nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės AB „( - )“ apeliacinius skundus... 158. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 159. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d.... 160. L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, ir nuteisti jį:... 161. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. L. turto pagrobimo – laisvės... 162. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. L. turto sugadinimo – laisvės... 163. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-09 kabelio pagrobimo – laisvės... 164. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 2012-10-09 kabelio sugadinimo – laisvės... 165. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl 2012-10-18 kabelio pagrobimo – laisvės... 166. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2012-10-18 kabelio sugadinimo – laisvės... 167. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš „( - )“ – laisvės... 168. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir... 169. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 170. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas... 171. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu L. G.... 172. Nuosprendžio dalį, susijusią su L. G. paskirtos bausmės vykdymu bei... 173. Nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtų bausmių palikti nepakeistą.... 174. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu V. K.... 175. Teismo V. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3... 176. Nuosprendžio dalį, susijusią su V. K. paskirtos bausmės vykdymu bei... 177. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas....