Byla 2K-536/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį – areštu 30 parų.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas I. B. laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Iš I. B. priteista: A. B. – 4000 Lt turtinei žalai atlyginti, S. S. – 6000 Lt turtinei žalai atlyginti, S. P. – 300 Lt turtinei žalai atlyginti. L. P. S. atsisakius nuo civilinio ieškinio, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktas.

7Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo I. B. apeliacinis skundas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad:

102010 m. liepos 6 d., apie 1 val., Prienuose, ( - ), akmeniu išdaužęs kieme stovėjusio A. B. automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. ( - ) galinį dešinės pusės keleivio lango stiklą, iš vidaus atsirakinęs automobilio dureles ir į jį atsisėdęs, sujungė užvedimo spynelės laidus ir jį užvedęs automobilį pagrobė, taip A. B. padarė 4000 Lt turtinę žalą;

112009 m. spalio 1 d., apie 23.50 val., pagrobė S. S. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ ( - ), stovėjusį Prienuose, ( - ) namo kieme, S. S. padarė 7000 Lt turtinę žalą;

122009 m. spalio 8 d., apie 10 val., išlupęs L. P. S. priklausančio ūkinio pastato, esančio Prienų r., ( - ), durų pakabinamą spyną, pro duris įsibrovė į vidų ir pagrobė 800 Lt vertės benzininį pjūklą „Partner P842“, 100 Lt vertės raktų galvučių rinkinį, 30 Lt vertės elektrinį grąžtą, 60 Lt vertės elektrinio kampinį šlifuoklį, taip nukentėjusiajam L. P. S. padarė 990 Lt turtinę žalą;

132009 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., Prienuose, Vytauto gatvėje, prie daugiabučio namo ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužė S. P. priklausančio automobilio BMW 316 (valst. Nr. ( - ) dešinės pusės priekinį durų lango stiklą ir iš automobilio pagrobė 150 Lt vertės magnetolą „Pioneer“, taip S. P. padarė 150 Lt turtinę žalą.

14Be to, I. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pirmiau nurodytu laiku ir vietoje sugadino S. P. priklausančio pirmiau nurodyto automobilio BMW 316 230,50 Lt vertės vairuotojo pusės priekinių durelių užrakinimo spynelę, išdaužė 100 Lt vertės dešinės pusės priekinį durų lango stiklą, taip S. P. padarė 150 Lt turtinę žalą.

15Kasaciniu skundu nuteistojo I. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nutartį, pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, sušvelninti I. B. paskirtą bausmę ir pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

16Kasatorės manymu, jos ginamajam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 1 straipsnis, 41 straipsnio 2 dalis, 54-64 straipsniai) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisingumo ir humanizmo principų bei neproporcinga jo padarytai veikai. Taip pat skunde nurodoma, kad priimant nuosprendį ir nutartį buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus; teismų išvados, kad I. B. teisingai pritaikytas įstatymas ir jam paskirta tinkama bausmės yra grįstos spėjimais bei prielaidomis. Nuosprendžiu paskirta bausmė ir teismo motyvai formaliai atitinka BK normas, tačiau griežčiausia reali laisvės atėmimo bausmė, neaptarus kitų bausmės rūšių, nepritaikius I. B. BK 75 straipsnio, parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių bei jų santykio, neįsigilinus į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, veikų padarymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, priežastis ir pasekmes, nuteistojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes.

17Nuteistojo gynėja tvirtina, kad tiek šiuo, tiek abiejų procesinių sprendimų priėmimo metu egzistavo išimtinės aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju yra leistinas ir būtinas. Tokios aplinkybės egzistuoja, nepaisant to, kad 2010 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam jau buvo taikytas BK 75 straipsnis. Kasatorės manymu, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir kitos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18I. B. pripažino savo kaltę, tik jo parodymų dėka pavyko išaiškinti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu surinkta nebuvo, pagal galimybes jis atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, jų atsiprašė, dėl įvykdytų veikų labai gailisi. Nuteistasis nesiekė pasipelnyti iš nusikalstamų veikų, jis veikė neapgalvotai, dėl savo jauno amžiaus, būdamas socialiai nesubrendęs – beveik visos veikos, išskyrus vieną, padarytos jam esant nepilnamečiui. Tai rodo, kad jis nėra pavojingas nusikaltėlis, o greičiau nesuvokiantis savo atliekamų veiksmų svarbos ir galimų padarinių. Jo įvykdytos veikos nebuvo iš anksto suplanuotos, jos įvykdytos ne apgalvotai, o vien dėl to, kad draugui reikėjo nuvykti pas merginą. Šių veikų atlikimo motyvai parodo, jog I. B. vaikiškai siekė pasipuikuoti prieš draugus, merginas. Nukentėjusieji taip pat prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes suvokė, kad veikos buvo įvykdytos dėl nuteistojo socialinio nebrandumo, be to, jie susitaikė, nes nuteistasis jų atsiprašė, savo noru atlygino dalį žalos. Šių svarbių aplinkybių teismai nevertino.

19Be to, kasatorė atkreipia dėmesį, kad I. B. palaiko artimus ryšius su šeima, rūpinasi savo nusenusiais ir neįgaliais seneliais, pateikė duomenis, kad jis yra priimamas į darbą, todėl turi realią galimybę užsidirbti pragyvenimui. Šeiminė padėtis ir jaunas amžius leidžia konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitinka bausmės tikslų ir gali tik pakenkti I. B. asmenybei, socializacijai, jo artimųjų interesams. Nors nuo nusikalstamų veikų atlikimo praėjo beveik ketveri metai, jis nėra nusikaltęs, šiuo metu yra suaugęs, nori sukurti šeimą, dirbti ir gyventi dorai, mokytis, siekiant įgyti specialybę. I. B. niekur nesislapstė, jis buvo išvykęs į užsienį ieškoti darbo, ten buvo neteisėtai sulaikytas, dėl neteisėto sulaikymo jam buvo išmokėta kompensacija. Vien dėl to, kad buvo neteisėtai sulaikytas, jis negalėjo atvykti į teismą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tyčia buvo pasislėpęs. Akivaizdu, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas atima iš I. B. galimybes dirbti, tobulėti, mokytis naujų amatų, remti ir rūpintis savo seneliais, neleidžia išsaugoti sukurtų socialinių ryšių, nesuteikia galimybės kurti naujo gyvenimo kartu su artimaisiais. Be to, byloje nėra nustatyta I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuotos tik lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, padėjo juos išaiškinti bei atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos). Nors I. B. praeityje buvo teistas du kartus, tačiau abu kartus jis buvo teistas už tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnametis.

20Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m, 2006 m. nutartimis, nekreipdamas dėmesio į šiuo metu susiformavusią praktiką ir į galiojančią BK 75 straipsnio redakciją, priimtą jau po 2006 m. Apeliacinis skundas išnagrinėtas išeinant už jo ribų ir nesigilinant į jo esmę, neanalizuojant BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri. Vien dėl to, kad I. B., būdamas pilnametis, pagrobė automobilį dėl mažareikšmės dingsties, apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui, todėl ir nebuvo taikytos jam BK 92 straipsnio nuostatos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas leidžia konstatuoti, kad jeigu I. B. būtų šį nusikaltimą padaręs iš anksto apgalvojęs dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą pasipelnyti, tuomet jis pagal socialinę brandą būtų prilyginamas pilnamečiui. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos ir yra pagrindas teismo nutartį panaikinti.

21Kasatorė mano, jog skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad I. B. suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, siekė teigiamų pokyčių ir įrodė, kad nori toliau gyventi teisingai, nedaryti daugiau jokių nusikalstamų veikų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. B. paskirta bausmė nėra didesnė nei ketveri metai, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

22Apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų apeliacinio skundo argumentų, padarė objektyvios tiesos neatitinkančias išvadas, dėl to I. B. skundą nepagrįstai atmetė – tokia nutartis naikintina.

23Atsiliepimu į nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Loreta Pikelienė prašo kasacinį skundą atmesti.

24Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti bei pagrįsti, priimti tinkamai taikant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Teismai nuteistajam parinko ir paskyrė teisingą bausmės rūšį bei jos dydį, tinkamai įvertino nuteistojo I. B. asmenybės pavojingumą. Parinkdamas jam skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgė ne tik į jo neišnykusius teistumus už tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo metu, aplinkybę, bet ir į jo pavojingumą visuomenei, nenorą gyventi pagal joje pripažintas bei nusistovėjusias normas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, įvertino visus įstatymo reikalavimus. Skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai, kad nuteistajam I. B. buvo visos sąlygos taikyti BK 75, 92 straipsnių nuostatas ir, atsižvelgiant į jo, kaip nepilnamečio, socialinę brandą, atidėti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atmestini kaip nepagrįsti. Iš nuosprendžio ir nutarties išvadų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumas nuteistajam I. B. yra motyvuotas, teismams tinkamai įvertinus įrodytomis pagrįstai pripažintas jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo asmenybę, turimą neišnykusį teistumą, socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti, nenorą pripažinti ir gyventi pagal visuomenėje įprastas normas. Šie faktai rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių aplinkybių, neleidžiančių nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, ir nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokurorė pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams dėl BK 92 straipsnio nuteistajam I. B. netaikymo, t. y.: byloje nustatytos aplinkybės nerodo sulėtinto ar sutrikdyto I. B. protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje, todėl laikytina, kad I. B., darydamas nusikalstamą veiką, suprato savo neteisėtų veiksmų motyvus ir tikslus, siekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, byloje nėra nustatyta pakankamai I. B. asmenybės požymių, kurie leistų jo socialinę brandą prilyginti nepilnamečio asmens socialinei brandai, todėl taikyti BK 92 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

25Nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo

27Kasaciniu skundu skundžiama tai, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam I. B. yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytai veikai, neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalis) bei baudžiamojo įstatymo normų (BK 1 straipsnis, 41 straipsnio 2 dalis, 54–64 straipsniai).

28Viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos).

29Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

30Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam I. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis: padarė penkias nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams - keturias vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalyje) ir svetimo turto sugadinimą (BK 187 straipsnio 3 dalyje); iš I. B. padarytų nusikalstamų veikų keturios priskiariamos tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas baudžiamasis nusižengimas; A. B. automobilį I. B. pagrobė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai buvo jau du kartus teistas; be to, nuteistasis pažeidė jam dviejose baudžiamosiose bylose paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (vengė atvykti į teismą, pasislėpė užsienio valstybėje, buvo paskelbta I. B. paieška) ir tai lėmė apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties eigos sustojimą dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos; pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad I. B. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbo. Skiriant I. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei vertino ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi; iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems; dalį nusikalstamų veikų padarė būdamas nepilnametis.

32Kasaciniame skunde akcentuojama nuteistojo I. B. asmenybę charakterizuojantys teigiami bruožai, jog jis yra jauno amžiaus, palaiko artimus ryšius su šeima, rūpinasi savo nusenusiais ir neįgaliais seneliais, turi galimybę įsidarbinti. Iš tikrųjų BK 54 straipsnio 2 dalyje viena iš pagrindinių nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, taip pat yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistojo jaunas amžius, artimi ryšiai su šeima, parama garbaus amžiaus seneliams teigiamai apibūdina kaltininko asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė I. B. per griežtą bausmę ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą.

33Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Pavyzdžiui, iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (šiuo atveju padaryta turtinė nusikalstama veika) spręstina apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus. Pažymėtina, kad I. B. nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo pakeitimo, paskutinę nusikalsatamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

34Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Kolegija pažymi ir tai, kad, atsižvelgiant į I. B. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, lengvinančias atsakomybę ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes skiriant terminuotą laisvės atėmimą jam, bausmė buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis. Taip pat buvo įvertinti ir visi įstatymo reikalavimai, skiriant jam bausmę pagal BK 641 straipsnio nuostatas (nuosprendžiu skiriama bausmė I. B. buvo sumažinta trečdaliu).

35Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. B. baudžiamojoje byloje BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytos tinkamai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus byloje nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais, vienas iš jų – netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Taigi nuteistajam I. B. paskirtos bausmės teisingumą kolegija tikrina (ir nagrinėja) tiek, kiek tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad kasacinio skundo argumentai dėl neteisingos (per griežtos) bausmės paskyrimo – nepagrįsti, nes, skiriant nuteistajam I. B. bausmę, nustatytas BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais, nenukrypstant nuo BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės ir jos paskirties nuostatų.

36Dėl BK 75 straipsnio ir BK 92 straipsnio taikymo

37Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė BK 75 straipsnio taikymo galimybės I. B. atžvilgiu. Kasatorės skunde nurodomi argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti, kad teismai, netaikydami BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. neatidėdami I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

38Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) (2008 m. vasario 15 d., „Teismų praktika“ Nr. 28) laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

39Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

40Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemanė, kad I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė (pažymėtina, kad nei pagal baudžiamojo, nei pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvus, kodėl tokioje byloje bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas). Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. taip pat prašė jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau jo apeliacinės instancijos teismas I. B. apeliacinį skundą atmetė.

41Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui visumą, konstatavo, kad I. B. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kad skiriant bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę BK 54 ir 41 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas I. B. asmenybę vertino ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant klausimą, ar bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Šis teismas, nurodęs, kad I. B. turėjo neišnykusį teistumą, darydamas nusikalstamas veikas suprato savo neteisėtų veiksmų motyvus ir tikslus, siekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, bei įvertinęs kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

42Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios pakartotinai I. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, teigiama, kad I. B. nesiekė pasipelnyti iš nusikalstamų veikų, jis veikė neapgalvotai, dėl savo jauno amžiaus – būdamas socialiai nesubrendęs, visos veikos, išskyrus vieną, padarytos jam esant nepilnamečiui.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2010). Pažymėtina, jog teismai įvertino I. B. nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo motyvus darant nusikalstamas veikas (mažareikšmė dingtis) ir pagrįstai nepripažino, kad I. B. nusikalstamos veikos padarymo metu pagal savo socialinę brandą prilygo nepilnamečiui asmeniui, todėl taikyti BK 92 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina tai, kad jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009).

44Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, remiantis kasatoriaus argumentais keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

46Atmesti nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 5. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 6. Iš I. B. priteista: A. B. – 4000 Lt turtinei žalai atlyginti, S. S. –... 7. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad:... 10. 2010 m. liepos 6 d., apie 1 val., Prienuose, ( - ), akmeniu išdaužęs kieme... 11. 2009 m. spalio 1 d., apie 23.50 val., pagrobė S. S. priklausantį automobilį... 12. 2009 m. spalio 8 d., apie 10 val., išlupęs L. P. S. priklausančio ūkinio... 13. 2009 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., Prienuose, Vytauto gatvėje, prie... 14. Be to, I. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pirmiau... 15. Kasaciniu skundu nuteistojo I. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašo... 16. Kasatorės manymu, jos ginamajam netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 17. Nuteistojo gynėja tvirtina, kad tiek šiuo, tiek abiejų procesinių... 18. I. B. pripažino savo kaltę, tik jo parodymų dėka pavyko išaiškinti visas... 19. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį, kad I. B. palaiko artimus ryšius su... 20. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi... 21. Kasatorė mano, jog skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų apeliacinio skundo... 23. Atsiliepimu į nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės... 24. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės... 25. Nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinis skundas... 26. Dėl BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo... 27. Kasaciniu skundu skundžiama tai, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė... 28. Viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio... 29. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal... 30. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad,... 31. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam... 32. Kasaciniame skunde akcentuojama nuteistojo I. B. asmenybę charakterizuojantys... 33. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį,... 34. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę... 35. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 36. Dėl BK 75 straipsnio ir BK 92 straipsnio taikymo... 37. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl to, kad pirmosios instancijos... 38. Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą... 39. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra... 40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemanė, kad I. B.... 41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 42. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad šioje baudžiamojoje... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką... 44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I.... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Atmesti nuteistojo I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį...