Byla 2K-91/2014
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio.

2Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

3V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus šešis mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas.

5V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų.

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8V. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 22 d., apie 6.05 val., Utenos r., Utenos sen., Jotaučių k., kelio Kaunas–Zarasai 140,9 km, vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 134 punkto reikalavimus, t. y., atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, užvažiavo ant dešiniojo kelkraščio ir automobilio priekine dalimi partrenkė kelkraščiu ėjusią pėsčiąją K. K., kuri nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

9Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų nuosprendžius pakeisti, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

10Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

11Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė V. P. BK 75 straipsnio nuostatų, be to, skirdami bausmes, nesilaikė teismų praktikos analogiškose (ar beveik analogiškose) bylose. Iš teismų praktikos matyti, kad už daug šiurkštesnius KET pažeidimus, sukėlusius daug sunkesnius padarinius, yra skiriamos nuo pusantrų iki trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidedamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2011, 2K-467/2011, 2K-519/2011, 2K-182/2012, 2K-344/2012, 2K-402/2012). Panevėžio apygardos teismas, skirdamas V. P. trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, nukrypo nuo šio teismo formuojamos praktikos (apeliacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-337/2009, 1A-518-349/2011). Dėl to nuosprendis V. P. keistinas – bausmė mažintina ir taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

12Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. P. netaikytas pagrįstai, anot kasatoriaus, grindžiama vien deklaratyviais teiginiais ir ignoruojant esmines eismo įvykio aplinkybes, kurios nepatvirtina, jog V. P. būtų padaręs šiurkštų KET pažeidimą. Kaip neigiamą aplinkybę teismai nurodė tai, kad V. P., savanoriškai sumokėjęs nukentėjusiesiems nedidelę dalį (5000 Lt) žalos, sudarė savo buto perleidimo sandorį ir taip pasunkino priteistos žalos išieškojimą. Kasatoriaus manymu, vadovaudamiesi neaiškiu kriterijumi, teismai padarė klaidingą išvadą, kad V. P. elgesys negeranoriškas, kad jis vengs atlyginti žalą. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad V. P. apeliaciniu skundu neginčijo žalos dydžio, be to, nuosprendžiui įsiteisėjus, atlygino nukentėjusiesiems dalį priteistos žalos – 20 000 Lt. Įvertinus V. P. pajamas, tai yra maksimali suma, kurią per tokį trumpą laiką jis galėjo atlyginti. Paskyrus V. P. realią bausmę, nukentėjusiesiems faktiškai panaikinama galimybė kuo greičiau gauti žalos atlyginimą.

13Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, atidėjus V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, tokia išvada deklaratyvi, nes V. P. padarė netyčinę nusikalstamą veiką, todėl bausmės tikslai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, šiuo atveju realiai sunkiai pritaikomi. Nebent sulaikymu nuo nusikalstamų veikų darymo laikyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat kasatorius nurodo, kad bausmės tikslas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo – yra bendroji prevencija. Šiuo atveju V. P. gana greitai sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės, anot kasatoriaus, yra pakankamos konstatuoti, kad, net ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą, šis tikslas bus pasiektas (skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, kodėl šio bausmės tikslo negalima pasiekti atidedant bausmės vykdymą). Kitas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kasatoriaus manymu, aplinkybės, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo V. P. galbūt neteks teisės vairuoti automobilį (verstis darbine veikla), turės pareigą atlyginti žalą, viešo proceso metu patyrė visuomenės pasmerkimą ir psichologinį diskomfortą, išgyvenimus dėl padarytos veikos, – laikytinos nubaudimu. Bausmės tikslas – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas – reiškia, kad bausme siekiama sudaryti tokias fizines sąlygas, kurios užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai padaryti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos specifiką, abejotina, ar bausme galima suvaldyti fiziologinius procesus ir priversti asmenį būti atidesnį ar išvengti nuovargio. V. P. negalima laikyti asocialiu ir neigiamai apibūdinamu, aiškiai linkusiu nusikalsti asmeniu. Net ir įvertinus V. P. padarytus KET pažeidimus laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindo teigti, jog jis vairuoja išskirtinai pavojingai, juolab nė karto nėra baustas už vairavimą išgėrus, chuliganišką vairavimą ir pan., t. y. už pažeidimus, kurie akivaizdžiai rodytų asmens socialinį neatsakingumą. Pagaliau teisingumo principo įgyvendinimas – tai tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kaltininkui būtų paskirta tinkamai individualizuota bausmė, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

14Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, yra visi pagrindai taikyti V. P. BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. padarytas netyčinis nusikaltimas, todėl trumpalaikė asmens izoliacija nėra reikalinga ar tikslinga; kaltininkas apibūdinamas teigiamai; nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena kurių itin reikšminga – atlygino trečdalį priteistos žalos. Nepagrįstas BK 75 straipsnio netaikymas šiuo atveju prieštarauja teisingumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

15Be to, kasatorius nurodo, kad teismo motyvai dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo yra visiškai nepagrįsti. Pirmiausia, nusikalstama veika padaryta ne šiurkščiai pažeidus KET. Šiurkštus pažeidimas yra tada, kai pažeidžiami KET imperatyvai. V. P. pažeidė bendro pobūdžio KET, pažeidimas nebuvo sąmoningas, be to, jis dirba taksi vairuotoju ir tai vienintelis jo pajamų šaltinis. Galiojant draudimui vairuoti transporto priemonę, jis neturės galimybės dirbti ir atlyginti žalą. Taigi, kasatoriaus manymu, šiuo atveju nėra BK 68 straipsnio taikymo sąlygų.

16Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepime nurodo, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra pagrįsti. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. įstatymų leidėjas suteikia išskirtinai teismui teisę nuspręsti, ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas labai plačiai aptarė savo poziciją netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, akcentuodamas teisiamojo padarytus KET pažeidimus. Šią pirmosios instancijos teismo poziciją palaikė ir apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas ir atkartodamas šios instancijos teismo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė ir kitam pirmosios instancijos teismo argumentui, t. y. dėl nuteistojo įvykdyto buto perleidimo sandorio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad V. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus KET pažeidimas; teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. išvažiavimas į kelkraštį, kuriuo ėjo nukentėjusioji, nebuvo sąmoningai vairuotojo padarytas KET pažeidimas, o ypač sunkias pasekmes – žmogaus mirtį – lėmė nuteistojo nedėmesingumas ir sumažėjęs atsargumas vairuojant po naktinės darbo pamainos; kitokio nuteistojo veiksmų paaiškinimo iš bylos medžiagos teisėjų kolegija neįžvelgė, todėl ir vertinti jo veiksmus, kaip šiurkštų pažeidimą, nematė pakankamo pagrindo.

17Atsižvelgiant į įstatymo suteiktą teismui diskreciją nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir įstatymo suteiktą teisę skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė atskirai vertinant vieną iš BK 75, 67, 68 straipsnių, tačiau pagal teismų argumentus dėl BK 75 straipsnio netaikymo ir 67, 68 straipsnių taikymo matyti, kad teismai savo sprendimais dėl nurodytų baudžiamųjų įstatymų taikymo siekia įgyvendinti tik vieną iš bausmės paskirčių, t. y. nuteistąjį sulaikyti nuo BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų darymo, o šiam tikslui pasiekti pakanka arba netaikyti BK 75 straipsnio, arba taikyti 67, 68 straipsnių nuostatas.

18Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl BK 67, 68, 75 straipsnių taikymo, spręstina, ar Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

19Nukentėjusieji V. K. ir L. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

20Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai pagrįsti ir teisingi. Nukentėjusiųjų manymu, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, svarbu visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis kaltu neprisipažino, neigė savo kaltę, teisme davė parodymus, prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, V. P. savo veiksmais pasunkino priteistos žalos išieškojimą, savo butą pardavė giminaitei, kuri po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jį pardavė dar vienam asmeniui. Pasak nukentėjusiųjų, skunde pateiktų trumpų eismo įvykių aprašymų, nežinant visų aplinkybių, negalima lyginti su V. P. padaryta nusikalstama veika. Kartu kasatoriai nurodo, kad teismai pagrįstai uždraudė V. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų išvada, kad V. P. sistemingai pažeidinėjo KET, po eismo įvykio sukėlė dar vieną eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, pagrįsta Transporto priemonių draudikų biuro pažyma, kurioje nurodyta, kad V. P. nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. liepos 22 d. sukėlė 9 eismo įvykius, po nusikaltimo padarymo sukėlė dar vieną eismo įvykį, be to, jis ne kartą baustas už KET pažeidimus. Išvadų dėl netinkamo savo elgesio V. P. nedaro ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Beje, BK 68 straipsnyje nėra nustatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma tik už šiurkščius KET pažeidimus.

21Nuteistojo V. P. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl BK 75 ir 68 straipsnių nuostatų taikymo

23BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos atsižvelgiant į du kriterijus – padarinių sunkumą ir asmens, padariusio veiką, apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, įstatymų leidėjas nenumatė.

24BK 281 straipsnio 5 dalis, pagal kurią nuteistas V. P., numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Už šios veikos padarymą yra numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numatė vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau nustatydamas jos dydį iki aštuonerių metų, suteikė teismui plačią diskreciją nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Teismai šią diskreciją įgyvendina remdamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis ir įtvirtinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Vis dėlto negalima besąlygiškai sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pirmiausia privalo vadovautis teismų praktika, kuri yra įtvirtinta panašiose bylose skiriant bausmes. Kadangi įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose suteikė teismams plačią diskreciją skiriant bausmę, tai bausmės skyrimas apima ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimus, bet ir viso komplekso teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos sferoje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes. Tik įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į kiekvienos iš jų reikšmę konkrečios veikos padarymui, galima tapatinti nagrinėjamos bylos aplinkybes su jau susiklosčiusia teismų praktika.

25Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę V. P., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, išsamiai aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertindamas dalinį žalos atlyginimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir į tai atsižvelgė sušvelnindamas pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmmo bausmę.

26Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi BK 67 straipsnio nuostatomis, aptarė BK 68 straipsnio taikymo pagrindus ir, laikydamiesi BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, išdėstė išsamius motyvus, kodėl netaiko BK 75 straipsnio nuostatų.

27Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą 2008 m. vasario 15 d. apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ir motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjimo. Teismai nurodė, kad nuteistasis praeityje yra daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, po nusikalstamos veikos padarymo vėl sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Šios aplinkybės yra labai svarbios įvertinant tai, ar eismo įvykis buvo atsitiktinis ar dėsningas daugelio metų neatsakingo vairavimo padarinys. Taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų poziciją, nes jie teigia, kad nuteistasis proceso metu nebuvo nuoširdus, keitė parodymus, kėlė versiją, jog žuvusioji pati elgėsi labai rizikingai, be to, jis perleido butą, į kurį galėjo būti nukreiptas žalos išieškojimas. Įstatymo taikymo aspektu teismai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino visas šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Skirdami nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismai įgyvendino jiems suteiktą diskreciją nepažeisdami įstatymo reikalavimų, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti kasacinį skundą pagal jame išdėstytus argumentus.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo V. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu V. P.... 3. V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus šešis... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų.... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija... 8. V. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 22 d., apie 6.05 val., Utenos r.,... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų nuosprendžius pakeisti,... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.... 11. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė V. P. BK 75... 12. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. P.... 13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, atidėjus V. P.... 14. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, yra visi pagrindai taikyti V. P. BK 75... 15. Be to, kasatorius nurodo, kad teismo motyvai dėl BK 68 straipsnio nuostatų... 16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. Atsižvelgiant į įstatymo suteiktą teismui diskreciją nuspręsti, ar yra... 18. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus ir Lietuvos... 19. Nukentėjusieji V. K. ir L. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį... 20. Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai pagrįsti ir teisingi.... 21. Nuteistojo V. P. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas... 22. Dėl BK 75 ir 68 straipsnių nuostatų taikymo... 23. BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos... 24. BK 281 straipsnio 5 dalis, pagal kurią nuteistas V. P., numato atsakomybę... 25. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę V. P., laikėsi... 26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi BK 67 straipsnio... 27. Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 29. Atmesti nuteistojo V. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį...