Byla 1A-146-327/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Giedriaus Endriukaičio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, nuteistiesiems Ž. S. ir V. G., jų gynėjoms advokatėms Marytei Vietaitei ir Nijolei Petraitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. S. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

2V. G. pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 4 d., ir nuteistas:

3- pagal BK 225 str. 4 d. (2013 04 18 E. P. epizodas) - 15 MGL (564,75 Eur) bauda;

4- pagal BK 225 str. 4 d. (2013 11 02 R. P. epizodas) - 20 MGL (753 Eur) bauda.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 25 MGL (941 Eur) bauda.

6Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

7Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. iš V. G. konfiskuota 7,24 Eur (25 litai), gauti iš R. P., kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

8Ž. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 str. 4 d. ir nuteistas 20 MGL (753 Eur) bauda.

9Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams.

10Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

11V. G. ir Ž. S. nuteisti už tai, kad būdami statutiniais valstybės tarnautojais, V. G. dirbdamas ( - ) patruliu, o Ž. S., ( - ) patruliu, veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami tarnybines pareigas, 2013-04-18, apie 9.22 val., ( - ), sustabdę E. P. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), V. G. pakvietęs E. P. į tarnybinį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) nurodė jai, kad ši pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. viršijo leistiną greitį ir už tai jai gresia administracinė nuobauda, o už tai, kad nebūtų užfiksuotas E. P. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kartu su Ž. S. savo naudai provokavo duoti kyšį ir dėl to iš E. P. tiesiogiai priėmė tiksliai nenustatyto, tačiau mažesnį nei 1 MGL, dydžio kyšį.

12Be to V. G., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su to paties būrio patruliu A. J. (nuteistu Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu), vykdydamas tarnybines pareigas, 2013-11-02, laikotarpiu nuo 13.27 iki 13.36 val., ( - ), sustabdęs R. P. vairuojamą automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. ( - ), V. G. pakvietęs R. P. į tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. ( - ) pokalbio metu nurodė, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. pažeidė stovėjimo tvarką ir už tai jai gresia administracinė nuobauda, o už tai, kad nebūtų užfiksuotas galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kartu su A. J. savo naudai provokavo duoti kyšį ir dėl to už savo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, už tai, kad nebūtų skirta administracinė nuobauda dėl galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, iš R. P. tiesiogiai priėmė 50 litų (14,48 Eur) dydžio kyšį.

13Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; bylos nagrinėjimo metu iš naujo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir išreikalauti bei ištirti naujus įrodymus; perskaityti įtariamosios E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei; perskaityti 2015-07-02 ir 2015-10-05 pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo dalis, kuriose užfiksuoti liudytojos E. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje; perklausyti pokalbio, įvykusio 2013-04-18 tarp apelianto ir E. P. garso įrašą, išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylą Nr. ( - ), kurią Kauno apylinkės teismas grąžino ikiteisminio tyrimo papildymui, ir kurioje E. P. buvo kaltinama, o šiuo metu įtariama kelių nusikalstamų veikų (pareigūnų papirkimo), apie kurias ji buvo verčiama liudyti prieš save apelianto nurodytuose teisiamuosiuose posėdžiuose; teismo posėdyje ištirti šios bylos dokumentus, juos perskaitant.

14Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. pažeidimų, buvo šališkas, pažeidė apelianto teisę į gynybą ir teisingą teismo procesą. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Be to, nuosprendis neatitinka BPK 305 str. – 307 str. nustatytų reikalavimų. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas apelianto parodymų nevertino, nenurodė, kodėl juos atmeta, nepalygino su kitais bylos įrodymais, nenurodė, kokie kiti konkretūs bylos įrodymai patvirtina ar paneigia apelianto parodymus. Tiek apelianto, tiek kaltinamojo V. G. parodymai nuosprendyje nebuvo įvertinti visete su kitais bylos įrodymais, ypač su liudytojos E. P. parodymais. Tuo teismas esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir apelianto teisę į gynybą, pažeidė rungimosi principą.

15Apeliantas teigia, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu tik pakomentavo įtarimo tekstą, neprisimindama įvykio aplinkybių. Apklausų metu ji nenurodė, kad pinigus davė apeliantui ir V. G., nenurodė, kur buvo sustabdyta, kokiu būdu perdavė pinigus, nenurodė perduotos pinigų sumos. Skunde pažymima, kad teismas tenkino prokuroro prašymą teismo perskaityti E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitė jos parodymus nenurodydamas teisinio pagrindo. Teismas nesuteikė gynybai galimybės pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo, tuo pažeisdamas rungimosi principo reikalavimus. Liudytojo anksčiau duoti parodymai gali būti perskaitomi tik tais atvejais, jeigu jis ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju. E. P. liudytoja apklausta nebuvo. E. P. dar kartą buvo apklausta liudytoja 2015-10-05 teisiamajame posėdyje, buvo pakartotinai prisaikdinta ir pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 ir BPK 163 str. Teismui buvo žinoma, kad duodama parodymus apie kyšio perdavimą pareigūnams ji neišvengiamai duos parodymus apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. Taigi, E. P. buvo verčiama duoti parodymus apie jos pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikant BPK 82 str. numatytų liudijimo išimčių. Tai byloja apie teismo šališkumą, t. y. teismo siekį išgauti iš E. P. parodymus apie tai, kad davė kyšį apeliantui ir jo kolegai. Todėl jos parodymai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais. Liudytoja nurodė, kad tyrėja neleistinu būdu išgavo jos parodymus apie kyšio davimą, ir teisiamajame posėdyje 2015-07-31 duotus parodymus paneigė.

16Skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) ir jo priedu - pokalbio garso įrašu CD ( - ) ir stenograma Nr. 14. S. Skundžiamame nuosprendyje teismas šį garso įrašą tik paminėjo, bet nepateikė jo turinio analizės ir vertinimo, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis patvirtina, ar paneigia, nepalygino jo su kaltinamųjų, liudytojos E. P. parodymais ir kitais ištirtais įrodymais. Visos abejonės dėl pokalbio turinio ir esmės neaiškumų turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, jeigu kitokių interpretacijų nepatvirtina kiti įrodinėjimo šaltiniai.

17Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados dėl veikos kvalifikavimo nesutampa su rezoliucinėje dalyje nurodytu veikos kvalifikavimu. Skundžiamas nuosprendis neaiškus, todėl, apeliantas nežino pagal kokią BK specialiosios dalies normą yra nuteistas – ar pagal BK 225 str. 1 d., ar pagal BK 225 str. 4 d. Toks nuosprendis neatitinka BPK 302-307 str. str. reikalavimų ir negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

18Byloje esantis 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, pokalbio tarp pareigūnų ir pažeidėjos E. P. garso įrašas patvirtina, kad E. P. pati savo iniciatyva prašė jos nebausti ar bausti kuo mažiau, siūlė susitarti, į ką pareigūnai atsakė neigiamai. Pareigūnai iniciatyvos nerodė, todėl teismas nepagrįstai įvertino apelianto veiksmus kaip provokavimą duoti kyšį. Teismas nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais apeliantas provokavo kyšį, t. y. neaprašė objektyvaus veikos - provokavimo duoti kyšį - požymių. Tokių įrodymų byloje nėra. Nesant kaltinime nurodyto privalomojo požymio - provokavimo duoti kyšį - teismas neteisingai taikė BK 225 str. 4 d., nepagrįstai apeliantą pripažino padarius vieną iš alternatyvių BK 225 str. 4 d. dispozicijoje numatytų veikų. Teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo abstrakčia fraze - priėmė ne didesnės nei 1 MGL dydžio kyšį. Iš nuosprendžio turinio neaišku, koks konkretus kyšis buvo perduotas ir priimtas, kadangi tiek kaltinamieji, tiek liudytoja E. P. neigia bet kokį pinigų perdavimą, o byloje nėra jokių kitų įrodymų.

19Skundžiamame nuosprendyje apelianto ir V. G. veiksmai aprašyti identiškai, vartojant daugiskaitą, tai reiškia, kad teismas nustatė, kad jie abu sinchroniškai atliko tuos pačius veiksmus, pasakė tuos pačius žodžius. Nuosprendyje neatriboti apelianto ir V. G. veiksmai, nenustatytas kiekvieno iš bendrininkų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, nenustatyta, kurią dalį veikos objektyviųjų požymių realizavo kiekvienas iš bendrininkų. Teismas nenurodė apelianto ir V. G. bendrininkavimo subjektyviosios pusės privalomojo požymio - susitarimo, neatskleidė bendros tyčios turinio, susiformavimo momento, jos ribų. Susitarimas bendrai veikti ir bendros tyčios turinys nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais. Teismo išvada dėl bendrininkavimo niekuo nepagrįsta. Teismas neteisingai taikė BK 24, 25 ir 26 str. normas, o tai nulėmė neteisingą BK 225 str. 4 d. taikymą. Tačiau teismas V. G. už identiškus veiksmus skyrė 15 MGL dydžio baudą, o apeliantui skyrė 20 MGL dydžio baudą. Nuosprendyje teismas nemotyvavo kiekvienam bendrininkui skiriamos baudos dydžio. Tuo teismas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, bausmės individualizavimo ir teisingo bausmės skyrimo principines nuostatas, ir paskyrė neadekvačią neteisingą bausmę. Nuosprendyje nemotyvuodamas parinktos bausmės dydžio teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 4 p. nustatytą reikalavimą. Todėl apeliantui paskirtos baudos dydis turi būti sumažintas, t. y. paskirta bauda neturi būti didesnė, nei paskirta V. G.. Pašalinus iš kaltinimo veiką - provokavimą duoti kyšį, apeliantui paskirta bauda turi būti sumažinta dar ir dėl to, kad žymiai sumažėja nusikalstamos veikos apimtis.

20Nuteistasis V. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria apeliantas nuteistas už kyšio priėmimą iš E. P. ir dėl šios nusikalstamos veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria apeliantas nuteistas už kyšio priėmimą iš R. P. ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti nutartį, kuria atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. numatytais pagrindais; bylos nagrinėjimo metu iš naujo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir išreikalauti bei ištirti naujus įrodymus; perskaityti įtariamosios E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei; perskaityti 2015-07-02 ir 2015-10-05 pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo dalis, kuriose užfiksuoti liudytojos E. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje; perklausyti pokalbio, įvykusio 2013-04-18 tarp apelianto ir E. P., garso įrašą; išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylą Nr. ( - ), kurią Kauno apylinkės teismas grąžino ikiteisminio tyrimo papildymui, ir kurioje E. P. buvo kaltinama, o šiuo metu įtariama kelių nusikalstamų veikų (pareigūnų papirkimo), apie kurias ji buvo verčiama liudyti prieš save nurodytuose teisiamuosiuose posėdžiuose, teismo posėdyje ištirti šios bylos dokumentus, juos perskaitant.

21Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, padarė esminių BPK 20 str. pažeidimų, buvo šališkas, pažeidė apelianto teisę į gynybą ir teisingą teismo procesą. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Be to, nuosprendis neatitinka BPK 305 str. - 307 str. nustatytų reikalavimų. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neanalizavo apelianto parodymų, nevertino, nenurodė, kodėl juos atmeta, nepalygino su kitais bylos įrodymais, nenurodė, kokie kiti konkretūs bylos įrodymai patvirtina ar paneigia apelianto parodymus. Tiek apelianto, tiek kaltinamojo Ž. S. parodymai nuosprendyje nebuvo įvertinti atskirai ir visete su kitais bylos įrodymais, ypač su liudytojos E. P. parodymais. Tuo teismas ne tik esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir apelianto teisę į gynybą, pažeidė rungimosi principą, nes nepatikrino jo parodymų ir gynybinės pozicijos procesiniais veiksmais, nepateikė jokių motyvų ir teisinių argumentų dėl apelianto parodymų neigiamo vertinimo.

22Apeliantas taip pat teigia, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu tik pakomentavo įteikto jai pranešimo apie įtarimą tekstą, nenurodė, kad pinigus davė būtent apeliantui ir Ž. S., nenurodė kur buvo sustabdyta, kokiu būdu perdavė pinigus, nenurodė perduotos pinigų sumos. Skunde pažymima, kad teismas prokuroro prašymu perskaitė E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nenurodydamas teisinio pagrindo. Tuo teismas pažeidė rungimosi principo reikalavimus, teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. liudytoja apklausta nebuvo. E. P. dar kartą buvo apklausta liudytoja 2015-10-05 teisiamajame posėdyje, buvo prisaikdinta ir pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. ir BPK 163 str. Teismui buvo žinoma, kad duodama parodymus apie kyšio perdavimą pareigūnams ji neišvengiamai duos parodymus apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. Taigi, E. P. buvo verčiama duoti parodymus apie jos pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teismo vertimas E. P. liudyti prieš save byloja apie teismo šališkurną. Todėl, apelianto teigimu, jos apklausa ir rezultatai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais.

23Skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) ir jo priedu - pokalbio garso įrašu CD ( - ) ir stenograma Nr. 14. S. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė šio garso įrašo turinio analizės ir vertinimo, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis patvirtina, ar paneigia, nepalygino jo su kaltinamųjų, liudytojos E. P. parodymais ir kitais ištirtais įrodymais.

24Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados dėl veikos kvalifikavimo nesutampa su rezoliucinėje dalyje nurodytu veikos kvalifikavimu. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 302-307 str. str. reikalavimų, yra neaiškus, todėl apeliantas nežino pagal kokią BK specialiosios dalies normą yra nuteistas - ar pagal BK 225 str. 1 d., ar pagal BK 225 str. 4 d.

252013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, pokalbio tarp pareigūnų ir pažeidėjos E. P. garso įrašas patvirtina, kad E. P. pati prašė jos nebausti ar bausti kuo mažiau, siūlė susitarti, į ką pareigūnai atsakė neigiamai. Pareigūnai iniciatyvos nerodė, todėl teismas nepagrįstai įvertino apelianto veiksnius kaip provokavimą duoti kyšį. Teismas nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais apeliantas provokavo kyšį. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad apeliantas provokavo duoti kyšį. Tokių įrodymų byloje nėra. Nesant kaltinime nurodyto privalomojo požymio - provokavimo duoti kyšį - teismas neteisingai taikė BK 225 str. 4 d., nepagrįstai apeliantą pripažino padarius vieną iš alternatyvių BK 225 str. 4 d. dispozicijoje numatytų veikų - kyšio provokavimą. Teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo abstrakčia fraze - priėmė ne didesnės nei 1 MGL dydžio kyšį, nekonkretizuodamas kyšio dalyko.

26Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

27Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

28Nuteistųjų Ž. S. ir V. G. apeliaciniai skundai tenkinami.

29Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria Ž. S. ir V. G. pripažinti kaltais pagal BK 225 str. 4 d. (E. P. epizodas), naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes nepakanka įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog Ž. S. ir V. G. provokavo duoti kyšį ir priėmė kyšį. Tokiu būdu neįrodyta, kad apeliantai padarė nusikalstamą veiką.

30Atskiri apeliacinių skundų argumentai, nepriklausomai nuo to, kad nuosprendis dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, yra nepagrįsti ir atmetami. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumą grindžia tuo, jog teismas pažeidė jų teisė į gynybą, ir teisingą teismo procesą, rungimosi principą. BPK 44 str. 5 d. nurodyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. nurodyti teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai. Teismų praktikoje (tame tarpe ir EŽTT) išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00).

31Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados dėl veikos kvalifikavimo nesutampa su rezoliucinėje dalyje nurodytu veikos kvalifikavimu, todėl nesuprantama, pagal kokią BK specialiosios dalies normą apeliantas yra nuteistas – ar pagal BK 225 str. 1 d., ar pagal BK 225 str. 4 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš nuosprendžio turinio yra aišku, jog apeliantas kaltinamas pagal BK 225 str. 4 d., ir kad nagrinėjama būtent šioje normoje nurodyta nusikalstama veika, todėl šią teismo klaidą vertina kaip rašymo apsirikimą.

32Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų nepakankamumo pripažinti Ž. S. ir V. G. kaltais provokavus duoti ir priėmus kyšį yra pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

33Teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. aprašomojoje jo dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

34Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis teisingai nustatė, kad V. G. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) patruliu ir ( - ) patrulis Ž. S., 2013-04-18, apie 9.22 val., ( - ), sustabdė E. P. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), V. G. pakvietęs E. P. į tarnybinį automobilį VW „GOLF“, valst. Nr. ( - ) nurodė jai, kad ši pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. viršijo leistiną greitį ir už tai jai gresia administracinė nuobauda, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, jog pakanka įrodymų, kad Ž. S. ir V. G. provokavo duoti kyšį ir paėmė iš E. P. tiksliai nenustatyto, tačiau mažesnio nei 1 MGL, dydžio kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų užfiksuotas E. P. galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

35Pagal BK 225 str. 4 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi kyšininkavimo objektyvieji požymiai – pažadėjimas ar susitarimas priimti, reikalavimas arba provokavimas duoti, jo priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Taip pat gali būti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet priešingai asmens interesams (kasacinės nutartys Nr. 2K-231/2007, 2K-153/2008, 2K-507/2008, 2K-535/2008, 2K-89/2009). Be to, teismas turi nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius šios veikos požymius, t. y. kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti arba numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėti (BK 15 str. 2 d.).

36Norint nustatyti, ar Ž. S. ir V. G. veiksmuose buvo nors vienas nusikalstamos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymiai pirmiausiai turi būti įvertinami tiek parodymai atskirai, tiek jų visuma ir kiek juos patvirtina kiti duomenys. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Įrodymų patikimumas, nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

37Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog V. G. ir Ž. S. kaltę patvirtina E. P. parodymai, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kaltinamųjų ir liudytojos E. P.. Pokalbio metu kalbama apie E. P. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašoma, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, užtikrinama, kad niekam nesakys. ( - ) rinktinės pranešimas, kuriame nustatyta, kad 2013-04-18, pareigūnui Ž. S. buvo išduota greičio matavimo priemonė „BERKUT R“, patikrinus šio prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą, matyti, kad minėtu laikotarpiu jokių matavimų su šiuo prietaisu neatlikta, bei kita rašytine bylos medžiaga.

38Pirmosios instancijos teisme E. P. parodė, jog nepripažįsta, kad būtent šiems pareigūnams davė pinigų. Teigė, jog yra davusi pinigų pareigūnams, bet nežino, ar šiems. Šiems pareigūnams pinigų nedavė (t. 4, b. l. 80). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, E. P. parodė, jog negali pasakyti, ar ją buvo sustabdę policijos pareigūnai. Jei pareigūnai ir buvo ją sustabdę, ji negali pasakyti, apie ką su jais kalbėjo, ar jiems siūlė kyšį (t. 2, b. l. 67). Pakartotinai apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad kalta prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teigė, kad negali pasakyti, ar ją buvo sustabdę policijos pareigūnai, tačiau tokios galimybės neatmetė. Jei pareigūnai buvo ją sustabdę, ji negali pasakyti, ką su jais kalbėjo, dėl ko tarėsi (t. 2, b. l. 72). Apklausta teisme E. P. parodė, kad nežino ar kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje davė kyšį (t. 4, b. l. 135-136).

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi šiuos E. P. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad aptarti parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikyti patikimais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

40Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat rėmėsi ( - ) tyrėjo 2014-04-10 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2013-04-18, apie 9.22 val., ( - ), E. P. vairavo automobilį ( - ) (t. 1, b. l. 68); ( - ) skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2013-10-21 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad siekiant surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, buvo prisijungta prie policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos ir atlikta automobilio „WV Golf“ telemetrinės įrangos užfiksuoto judėjimo ir kitų duomenų paieška laikotarpiu nuo 2013-04-02 iki 2013-04-22, išanalizavus šiuo duomenis matyti, kad jie užfiksuoti nusikalstamų veikų įvykdymo laiku, o 2013-10-22 atlikus šių duomenų apžiūrą nustatyta, kad jie įvykio vietos, laiko, maršruto ir judėjimo jame kriterijais sutampa su 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 114, 115-116); ( - ) radijo ryšio kanalo „( - )“ įrašų apžiūra bei analize, laikotarpiu nuo 2013-04-20, 3.00 val. iki 23.00 val., iš kurios matyti, kad jokių duomenų apie 2013-04-18, apie 9.22 val., ( - ), sustabdytą E. P. vairuojamą transporto priemonę radijo ryšiu nebuvo pranešta (t. 1, b. l. 119-120); ( - )būrio pajėgų 2013-04-18 išdėstymo planu, iš kurio matyti, kad patruliai Ž. S. ir V. G. nuo 7.00 val. iki 19.00 val. buvo paskirti dirbti kartu( - ) rinktinės raštu, iš kurio matyti, kad 2013-04-18, 7.00 val. Ž. S. buvo išduota greičio matavimo priemonė „BERKUT R“ (t. 1, b. l. 160, 161-167); pažyma apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad E. P. priklauso automobilis „Mercedes Benz E290“, v. n. ( - ) (t. 2, b. l. 84); pažyma apie E. P. baustumą.

41Kaip matyti, aptarti duomenys įrodo faktus, kad 2013-04-18, apie 9.22 val., ( - ), E. P. vairavo automobilį, atlikta automobilio „WV „Golf“ telemetrinės įrangos užfiksuoto judėjimo ir kitų duomenų paieška, kad patruliai Ž. S. ir V. G. nuo 7 val. iki 19 val. buvo paskirti dirbti kartu, kad Ž. S. buvo išduota greičio matavimo priemonė „BERKUT R“. Šie tarpinius faktus patvirtinantys įrodymai nors ir sujungia į nuoseklią ir logišką grandinę kaltinamųjų ir E. P. veiksmus, tačiau nei kaip savarankiški duomenų šaltiniai, nei visumoje su kitais įrodymais, negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantų kaltės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

42Apkaltinamajame nuosprendyje Ž. S. ir V. G. kaltė taip grindžiama Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo stenograma Nr. 14, kurioje 2014-04-18 9.22 val. užfiksuotas tarp tarnybiniame automobilyje esančių Ž. S. ir V. G. bei į automobilį įlipusios E. P. vykstantis pokalbis apie greičio viršijimą. Stenogramoje nurodyta, kad E. P. sako: „O jūs negalit kitaip susitart? Aš duočiau, nereiktų man nė važiuot...“, o pareigūnai pasako, kad dėl to nesinori kalbų, sužinos visa parduotuvė, tačiau E. P. patikinus, kad viskas bus gerai, pažeidėja išlipa iš tarnybinio automobilio (t. 1, b. l. 61). Tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtoje stenogramoje užfiksuotų duomenų turinio negalima daryti patikimos išvados, nei kad pareigūnai provokuoja duoti kyšį, nei kad pinigai jiems buvo perduoti. Pareigūnai su E. P. nekalba nei apie pinigų sumą, nei žada neatlikti teisėtų veiksmų, jei jiems bus duodamas kyšis, nei pateikia kokių nors užuominų apie galimą atsilyginimą. Teisėjų kolegija mano, kad fakto, jog E. P. buvo sustabdyta dėl galimo pažeidimo, įsodinta į policijos automobilį ir po to paleista be nuobaudos, bei stenogramoje užfiksuoto pareigūnų pokalbio su ja turinio formuluočių nepakanka pagrįsti Ž. S. ir V. G. kaltę provokavus duoti kyšį ar priėmus kyšį.

43Nuteistieji neginčija, kad 2013 m. balandžio 18 d. dirbdami kartu ( - ) sustabdė greitį viršijusią transporto priemonę, kurią vairavo E. P., kad ji buvo įsodinta į tarnybinį automobilį, kad buvo susinervinusi, pavargusi, sakė, kad veža vyrą pas medikus, todėl administracine tvarka jos nebaudė. Tačiau Ž. S. ir V. G. tvirtina, kad pinigų iš pažeidėjos nereikalavo ir neėmė. Nuteistieji neginčijo ir fakto, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotame garso įraše yra jų balsai.

44Aptarti įrodymai tik patvirtina faktą, kad Ž. S. ir V. G. buvo tarnyboje, kad jų tarnybinis automobilis įvykio metu buvo įvykio vietoje, kad jų automobilis buvo teisėtai slapta kontroliuojamas, kad jie nustatyta tvarka nepranešė apie galimai E. P. padarytą pažeidimą. Nuteistųjų parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, esminėse detalėse sutampa, yra nuoseklūs, byloje nesurinkta duomenų, kurie minėtus parodymus paneigtų.

45BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nesant bent vieno privalomo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Minėtos įstatymo normos kontekste pažymėtina, kad kaltininko tyčia turi būti įrodyta ir ja neabejojama. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą negalima padaryti ne prielaidomis grįstos išvados, kad Ž. S. ir V. G. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė, nes iš bylos duomenų net nėra aišku, ar pinigai buvo palikti (šios aplinkybės nepatvirtino pati E. P.).

46Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, 2K-496-746/2015).

47Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau ištirtus ir aptartus įrodymus, konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad Ž. S. ir V. G. veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis šios dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, Ž. S. ir V. G. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

48Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

49Apeliaciniame skunde V. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 225 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu.

50Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. G. dėl vieno epizodo (kyšio priėmimas iš E. P.) kaltės nepripažino, todėl nebuvo formalaus pagrindo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi šiuo nuosprendžiu dėl minėto epizodo V. G. – išteisinamas, kolegija svarsto galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

51BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas tik jei yra tenkinamos visos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos.

52Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodytos sąlygos asmeniui, norinčiam būti laiduotoju. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigimą įtaką kaltininkui.

53Taigi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje esančių įrodymų visuma turi būti pakankama pagrįstai manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

54Nagrinėjamoje byloje yra visos BK 40 str. 2 d. įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. V. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. V. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

55Laiduotoja norinti būti V. G. darbdavė I. J. nėra teista, nebausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 91), mokosi universitete, vadovauja bendrovei. I. J. nurodo, kad daug metų pažįsta V. G. ir užtikrina, kad daugiau tokios klaidos jis nebepadarys. Atsižvelgiant į I. J. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos darbinę patirtį, asmenines savybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad I. J. gali daryti realią teigiamą įtaką savo darbuotojui V. G., todėl, kolegijos nuomone, I. J. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo bei skirtina V. G. laiduotoja.

56Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. iš V. G. konfiskuoti 7,24 eurai (25 litai), dalis pinigų gautų iš R. P., kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi ši nuosprendžio dalis naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama BPK 327 str. 2 p. pagrindu, pinigų konfiskavimas paliekamas galioti.

57Kauno apygardos teisme gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ( - ) (t. 5, b. l. 51), kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam Ž. S., išlaidas sudaro 108,04 eurų. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš Ž. S. netenkinamas.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 327 str. 2 p., 329 str. 1 p.,

Nutarė

59Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d., ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – Ž. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d.).

60Kaltinamajam Ž. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti, neieškoti ryšių su R. P. ir E. P., panaikinti.

61Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d. (2013 04 18 E. P. epizodas), ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – V. G. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d.).

62V. G., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 str. 4 d., remiantis BK 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą I. J. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. G. nutraukti.

63Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., V. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 25 MGL (941 Eur) bauda.

64Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. G. konfiskuoti 7,24 eurai (25 litai), kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

65Kaltinamajam V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti, neieškoti ryšių su R. P. ir E. P., panaikinti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. G. pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, numatytus... 3. - pagal BK 225 str. 4 d. (2013 04 18 E. P. epizodas) - 15 MGL (564,75 Eur)... 4. - pagal BK 225 str. 4 d. (2013 11 02 R. P. epizodas) - 20 MGL (753 Eur) bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 6. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 7. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. iš V. G. konfiskuota 7,24 Eur (25 litai),... 8. Ž. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK... 9. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 10. Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,... 11. V. G. ir Ž. S. nuteisti už tai, kad būdami statutiniais valstybės... 12. Be to V. G., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - )... 13. Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės... 14. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir... 15. Apeliantas teigia, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu tik pakomentavo įtarimo... 16. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos... 17. Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados... 18. Byloje esantis 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo... 19. Skundžiamame nuosprendyje apelianto ir V. G. veiksmai aprašyti identiškai,... 20. Nuteistasis V. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 21. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir... 22. Apeliantas taip pat teigia, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu tik pakomentavo... 23. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos... 24. Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados... 25. 2013-09-11 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, pokalbio tarp... 26. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė tenkinti nuteistųjų... 27. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.... 28. Nuteistųjų Ž. S. ir V. G. apeliaciniai skundai tenkinami.... 29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria Ž. S. ir V. G.... 30. Atskiri apeliacinių skundų argumentai, nepriklausomai nuo to, kad nuosprendis... 31. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuosprendžio motyvuojamosios... 32. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai dėl... 33. Teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi... 34. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis... 35. Pagal BK 225 str. 4 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,... 36. Norint nustatyti, ar Ž. S. ir V. G. veiksmuose buvo nors vienas nusikalstamos... 37. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog V. G. ir Ž. S. kaltę patvirtina E.... 38. Pirmosios instancijos teisme E. P. parodė, jog nepripažįsta, kad būtent... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi šiuos E. P.... 40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat... 41. Kaip matyti, aptarti duomenys įrodo faktus, kad 2013-04-18, apie 9.22 val., (... 42. Apkaltinamajame nuosprendyje Ž. S. ir V. G. kaltė taip grindžiama... 43. Nuteistieji neginčija, kad 2013 m. balandžio 18 d. dirbdami kartu ( - )... 44. Aptarti įrodymai tik patvirtina faktą, kad Ž. S. ir V. G. buvo tarnyboje,... 45. BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas... 46. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau ištirtus ir aptartus... 48. Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 49. Apeliaciniame skunde V. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės... 50. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. G. dėl vieno epizodo... 51. BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 52. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodytos sąlygos asmeniui, norinčiam būti... 53. Taigi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės... 54. Nagrinėjamoje byloje yra visos BK 40 str. 2 d. įtvirtintos atleidimo nuo... 55. Laiduotoja norinti būti V. G. darbdavė I. J. nėra teista, nebausta... 56. Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. iš V. G.... 57. Kauno apygardos teisme gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 327 str. 2 p., 329 str. 1 p.,... 59. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio... 60. Kaltinamajam Ž. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 61. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio... 62. V. G., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 str. 4 d.,... 63. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., V.... 64. Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio... 65. Kaltinamajam V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą...