Byla 2K-550/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nukentėjusiajam A. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria, panaikinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 (turėtų būti – 2009) m. birželio 11 d. nuosprendį nuteistųjų E. K. ir E. M. baudžiamojoje byloje, byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 (turėtų būti – 2009) m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

3E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl vagysčių 2006 metų liepos, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais po dvejus metus laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės 2007 metų vasario mėnesį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės 2006 m. birželio 9 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams;

4E. M. laisvės atėmimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė E. K. (turėtų būti – E. M.) paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. M. per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

6

Nustatė

7E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini), išlauždamas buvusių fermų patalpų medines įėjimo duris, vidinių durų spyną, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė 2364 Lt vertės A. M. turtą.

8E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), nukirpdamas buvusių fermų patalpų durų metalinius-vielinius fiksavimo įtaisus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė 9874 Lt vertės A. M. turtą.

9E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas taip pat už tai, kad 2006 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), atkabindamas buvusių fermos patalpų durų rakinimo kablį iš vidaus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė 2720 Lt vertės A. M. turtą.

10E. K. ir E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. vasario 12–14 d., (duomenys neskelbtini), sulaužę buvusių fermų patalpų durų tvirtinimo lentą, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė 1265,54 vertės A. M. bei 3200 Lt vertės A. T. turtą.

11E. K. ir E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. vasario 19 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužę buvusių fermų medinių durų kairės pusės lentas, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas – lentpjūvę ir iš ten kėsinosi pagrobti 135 Lt vertės A. M. turtą.

12E. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2006 m. rugsėjo 9 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), nupjaudamas buvusių fermų patalpų durų medinius skersinius, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė 5045 Lt vertės A. M. turtą, tačiau buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

13Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškviesti nukentėjusiojo A. M. prašomus liudytojus, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas nuosprendžio priėmimo datą 2008 m. birželio 11 d., nors nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2009 m. birželio 11 d., dėl nesuprantamų priežasčių nesivadovaudamas nukentėjusiojo A. M. parodymais apie traktoriaus T-40A 6800 Lt vertės priekinio tilto vagystę bei nepriteisdamas šios sumos, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistajam E. M. paskyręs bausmes už atskirus nusikaltimus, bet bendrindamas bausmes nurodęs, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė skiriama E. K., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų E. K. ir E. M. baudžiamąją bylą, buvo objektyviai šališkas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą asmens teisę į nepriklausomą bei nešališką teismą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir nuteistųjų E. K. bei E. M. baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda Sabaliauskienė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta bei nepagrįsta, nes E. M. ir E. K. baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 329 straipsnio 4 punkto pažeidimai.

16Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant E. K. bei E. M. baudžiamąją bylą, iš esmės neišnagrinėjo nuteistųjų (turėtų būti – nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo E. K.) apeliacinių skundų. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant joje procesinį sprendimą, net jei jie ir yra esminiai, nebūtinai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą ir galėjo būti ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

17Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas pirmosios instancijos teismo šališkumą, sukoncentravo dėmesį į pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir nuosprendžio surašymo trūkumus. Kasatorės nuomone, netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, netinkamas nuosprendžio surašymas yra sietini ne su teismo šališkumu, bet su BPK pažeidimais, kurie gali būti ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir negali būti pripažįstami pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ir nacionalinių teismų, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi nuomonės, kad procedūriniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, neišsamiu įrodymų ištyrimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai. Dėl to, kasatorės tvirtinimu, „vien tai, kad bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidų, nereiškia šio teismo šališkumo, nes apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kompetentingas tokias klaidas (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo ar BPK normų taikymo) ištaisyti ir priimti teisingą sprendimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnis)“.

18Kasatorė nurodo, kad nagrinėjant E. K. ir E. M. baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų nevertino ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatavęs pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir privalėjo, BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu atlikdamas įrodymų tyrimą ir iš naujo vertindamas įrodymus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, pateikti išvadas dėl nuteistojo E. K. kaltės 2006 m. rugsėjo 9 d. padarant vagystę, dėl civilinio ieškinio ir kartu atsakyti į kitus nukentėjusiojo A. M. bei nuteistojo E. K. apeliacinių skundų argumentus.

19Be to, kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos klaidingai nurodyta nuosprendžio priėmimo data ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida nurodant nuteistųjų vardus, pavardes, gali būti ištaisyta ne tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bet ir BPK 361, 362 straipsniuose nurodyta tvarka.

20Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas tenkintinas.

21Esminis kasatorės skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 329 straipsnio 4 punkto nuostatas, nes, netinkamai išaiškinęs teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant E. K. bei E. M. baudžiamąją bylą ir neištaisė jo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat iš esmės neišnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų.

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009; kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004,

232K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-4162/2007, 2K-230/2009, 2K-243/2009,

242K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

25

26Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškviesti nukentėjusiojo A. M. prašomus liudytojus, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas nuosprendžio priėmimo datą 2008 m. birželio 11 d., nors nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2009 m. birželio 11 d., dėl nesuprantamų priežasčių nesivadovaudamas nukentėjusiojo A. M. parodymais apie traktoriaus T-40A 6800 Lt vertės priekinio tilto vagystę bei nepriteisdamas šios sumos, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistajam E. M. paskyręs bausmes už atskirus nusikaltimus, bet bendrindamas bausmes nurodęs, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė skiriama E. K., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų E. K. ir E. M. baudžiamąją bylą, buvo objektyviai šališkas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą asmens teisę į nepriklausomą bei nešališką teismą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir nuteistųjų E. K. bei E. M. baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas objektyvaus nešališkumo pažeidimo požymius, iš esmės išdėstė įrodinėjimo teisme proceso normų pažeidimus ir apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumus, kurie, kaip minėta, nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą šališku.

27Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs skundžiamoje nutartyje nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir privalėjo, BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu atlikdamas įrodymų tyrimą, iš naujo įvertindamas įrodymus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, pateikti išvadas dėl E. K. kaltės 2009 m. rugsėjo 9 d. padarant vagystę, dėl civilinio ieškinio ir taip atsakyti į nuteistojo E. K. bei nukentėjusiojo A. M. apeliacinių skundų argumentus.

28Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai išaiškino teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant E. K. bei E. M. baudžiamąją bylą ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat iš esmės neišnagrinėjo nuteistojo E. K. bei nukentėjusiojo A. M. apeliacinių skundų ir taip padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes jie suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo E. K., nukentėjusiojo A. M. teises bei sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 (turėtų būti – 2009) m.... 3. E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178... 4. E. M. laisvės atėmimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės,... 6. ... 7. E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 metų liepos... 8. E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 metų... 9. E. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas taip pat už tai, kad 2006... 10. E. K. ir E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami... 11. E. K. ir E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteisti... 12. E. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2006 m. rugsėjo 9 d., apie 9.00 val.,... 13. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad pirmosios instancijos... 14. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda... 15. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta bei... 16. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino... 17. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas... 18. Kasatorė nurodo, kad nagrinėjant E. K. ir E. M. baudžiamąją bylą... 19. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos... 20. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas... 21. Esminis kasatorės skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo,... 23. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Kita vertus,... 24. 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi... 25. ... 26. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad... 27. Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal... 28. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 30. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...