Byla 2S-273-392/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, išnagrinėtoje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimo panaikinimo, pririmto civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjos R. V. (A. V. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimo atmetimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja R. V. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. nuosavybės teise Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą. Nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu. Prašė atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir, apie kurias pareiškėja sužinojo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-65-851/2015 ir priėmus nuosprendį, kuriuo P. V. buvo išteisintas. Vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja E. (E.) Z. G. nurodė, kad vasarą užsuko S. P. prašymu pas notarą patvirtinti dokumento kopijos tikrumą, tai buvo senas dokumentas, geltonas popierius, suglamžyti lapai. Jo turinio neskaitė. S. P. pasakė, kad tai žemės Lietuvoje pirkimo - pardavimo notarinis aktas. Apie kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą jame buvo rašoma ji nežino; apklausta liudytoja E. B. P. nurodė, kad ji patvirtinusi 1939-06-15 dokumento nuorašo kopiją, ar kopija buvo daryta nuo originalaus dokumento, ar jo kopijos, pasakyti negali. Jei būtų buvusi tik kopija, tai ji irgi turi būti patvirtinta. Jei būtų abejojusi dėl jai pateikto dokumento tikrumo, būtų netvirtinusi kopijos tikrumo; liudytoja Z. P. nurodė, jog P. V., gimęs 1911 m. dirbo jos prosenelio dvare, esančiame ( - ) P. šeimai praturtėjus, šie nusipirko 200 ha valdą, pavadinimu ( - ), po to pakeitė jo pavadinimą, davė savo jaunos žmonos vardą K. Ta valda galėjo būti įgyta 1861 m. Dvaro valda buvo padalinys 1925 m. V. šeima nuomojo sklypą, tai buvo dalis P. valdos. Iš savo tėvų girdėjo, kad vyresnysis iš V.kažkaip praturtėjo ir nupirko žemę iš S. P., bet apie praturtėjimo ir žemės pirkimo aplinkybes jai nežinoma. 1939 m. notarinio akto originalo ji nematė. S. P. mirė 2007 m. Pagal psichologinę išvadą dėl Z. P. (gim. ( - ) parodymai laikytini patikimais. 2014-03-07 preliminarioje išvadoje „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ teigiama, kad „tikėtina, kad nepilnai išlikus ar sunykus notaro J. B. (Buyko) raštinės archyvui, mirus minimo pirkimo - pardavimo sandorio notarinio įteisinimo proceso liudytojams, istorinių faktų šiais klausimais nebus galimybės rasti“. Preliminariai vertindama minėtą notarinį aktą kitų to laikotarpio notarinių dokumentų kontekste, pareiškėja darė prielaidą, kad minimas istorinis dokumentas atitinka tuometinius notarinių dokumentų rengimo reikalavimus, kadangi Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 rašte Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“ nurodyta, kad vadovaujantis standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami. Pasak pareiškėjos, tiek 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. sudaryto notarinio akto“, tiek humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą posėdžio metu kartu su kitais dokumentais, tame tarpe Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštu „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose, kuris paminėtas teismo nuosprendyje. Pareiškėjos teigimu, šios nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos Vilnius rajono apylinkės teismui 2011-04-27 priimant teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu jos būtų žinomos, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Teigė, jog nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pareiškėja yra P. V. motina, iš kurio gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, kurios nagrinėjime pati nedalyvavo.

4Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prašyme nurodytų liudytojų E. Z. G., E. B. P. ir Z. P., apklaustų baudžiamojoje byloje, apklausų protokolai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos. Kaip matyti iš šių liudytojų apklausos protokolų kopijų, šie protokolai buvo surašyti 2014 metais, t. y. jų nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Jeigu vertinti šių liudytojų apklausos protokolų turinį, tai šis buvo žinomas civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ir proceso dalyviams, nes analogiško turinio aukščiau paminėtų liudytojų apklausų protokolai buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymą bei 2011-03-02 raštu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro raštu pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, šių parodymų turinys neturėjo jokios esminės reikšmės bylai. Taip pat pareiškėjo nurodyta 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos, nes jos nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, šios išvados turinys neturi jokios esminės reikšmės bylai, nes kalbama apie aktą, kurio teisėtumas paneigtas tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, šioje išvadoje nekonstatuojami jokie faktai, o pati išvada grindžiama prielaidomis ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Pareiškėjos nurodytas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos. Standartinių tyrimų procedūrų aprašymas „Asmens identifikavimas pagal parašus“ (LTEC-STPA-R-194) buvo žinomas tiek teismui, tiek proceso dalyviams, nes buvo nurodytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-01-13 specialisto išvadoje Nr.11-48(10), esančioje civilinėje byloje, todėl darė išvadą, kad šio aprašymo turinys taip pat galėjo būti žinomas tiek teismui, tiek proceso dalyviams. Be to, tyrimo objektu buvo rankraštiniai įrašai: „ I. S. P.“ ir P. W.‘, todėl buvo vadovaujamasi Standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal rašyseną“‘ (LTEC-STPA-R-193). Suinteresuoto asmens nuomone, rankraštinių įrašų tyrimas skiriasi nuo parašų tyrimo, todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodytas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 neturi jokios reikšmės bylai. Taipogi prie prašymo pridėta humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada „Apie P. V. valdytą žemę 1942-1947 metais“ jau buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismui, pareiškėjai kreipiantis dėl proceso atnaujinimo ir buvo teismo įvertinta 2013-04-09 nutartyje, todėl negali būti vertinama kaip pagrindas procesui atnaujinti.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja ne pirmą kartą siekia atnaujinti procesą bylose, kuriose pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti jai nepalankūs sprendimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada teismo jau buvo įvertinta Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-618-647/2013 (Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 3SA-255-590/2013). Teismas tuomet nelaikė minėtos išvados naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kuria galima būtų remtis ir nustatyti pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Minėtoje išvadoje pateikta prielaida, kad žemės naudotojai galėjo būti laikomi savininkais nelaikytina esmine. UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarioje išvadoje Nr. 2 taip pat pateikiama tikimybė, jog 1939-06-15 pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1823) galėjo būti, todėl tai nevertinama, kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 vertino liudytojų parodymus ir konstatavo, kad jie prieštaringi ir nesuteikia pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą faktą, taip pat teismas vertino ir 1939-06-15 pirkimo - pardavimo sutartį ir konstatavo, jog ja, kaip neginčijamu ir teisėtu dokumentu, negalima remtis. Teigė, kad baudžiamojoje byloje papildomai gauti liudytojų parodymai, siekiant įrodyti paneigti galimą nusikaltimą, nelaikytini civiliniame procese esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis galima būtų atnaujinti procesą ir aplinkybėmis, kurios turėtų esminę reikšmę, siekiant nustatyti pareiškėjos nurodytą faktą.

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas vertino, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi 3 mėnesių termino.

7Teismas, iš liudytojų E. (E.) Z. G., E. B. P., Z. P. apklausos protokolų (kuriais remiasi pareiškėja) nustatė, jog liudytojos E. (E.) Z. G., E. B. P., Z. P. buvo apklaustos 2014-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 2014-07-01, todėl, šie liudytojų parodymai (apklausos protokolai) teismui nagrinėjant civilinę byla Nr. A2-372-855/2011 nebuvo žinomi (jų nebuvo) nagrinėjant civilinę bylą ir priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą. Tačiau civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 yra pateikti liudytojų E. (E.) Z. G., E.B. P., Z. P. apklausos protokolai, kartu su kitais duomenimis gautų vykdant teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-027-09 metu. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, motyvus, susijusius su teisme apklaustomis liudytojomis E. B. P., E. G., Z. P., atkreipė dėmesį, jog šių liudytojų parodymai gauti tiek atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-027-09, tiek nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą ir savo turiniu iš esmės yra identiški, todėl neturėjo pagrindo teigti, kad šių liudytojų parodymai turi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jie būtų buvę žinomi tuomet nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011, būtų priimtas visai kitas sprendimas, nurodytais liudytojų parodymais (kurie buvo pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011) iš viso nebuvo remiamasi tuomet nagrinėjant civilinę bylą.

8Konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta (kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė) UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. parengta 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ (toliau – preliminari išvada) neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės turiniui, nes jos nebuvo nagrinėjant ir priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, taip pat šioje preliminarioje išvadoje nurodyti duomenys neturi jokios esminės reikšmės civilinei bylai Nr. A2-372-855/2011, nes preliminari išvada yra grindžiama prielaidomis bei joje kalbama apie 1939-06-15 notarinį aktą, kurio teisėtumas paneigtas tiek civilinėje Nr. A2-372-855/2011, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 surinktais įrodymais. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 ištyrė byloje surinktus įrodymus, tame tarpe liudytojų parodymus, specialistų išvadas istorinės ekspertizės išvadas ir padarė išvadą, kad 1939-06-15 notarinio akto kopija yra suklastota; teismas nurodė, kad „UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. išvada nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu atliktos istorinės ekspertizės išvadų, kuriomis teismas remiasi“. Todėl vertino, jog ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų ir negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neturi jokios esminės įrodomosios reikšmės.

9Atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus argumentus, kad, kaip papildomu įrodymu, būtina remtis humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada „Apie P. V. valdytą žemę 1942-1947 metais“, kadangi šia išvada pareiškėja grindė Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktą 2013-01-16 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje Nr. A2-372-855/2011), kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi, pririmta civilinėje byloje Nr. A2-618-647/2013, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja prašo atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, kurioje teismas 2011-04-27 sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos R. V. (pareiškėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė bei Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi, pririmta civilinėje byloje Nr. 2A-730565/2012, paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą nepakeistą bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013, paliko Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartį nepakeistą, pažymėjo, kad visų instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nepakanka įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog nacionalizacijos metu ginčo žemė nuosavybės teise priklausė P. V., nustatyti (b. l. 114 – 122).

11Atskiruoju skundu apeliantė R. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2A-372-855/2011. Nurodė šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi motyvus:

12Dėl liudytojų parodymų pabrėžė, kad liudytojų E. (E.) Z. G., Evos B. P., Z. P. apklausos protokolai buvo gauti baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, todėl nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011 nebuvo žinomi. Mano, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, padaręs kitokią išvadą, neteisingai vertino įrodymus.

13Pasisakydamas dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios išvados nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. parengta 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės turiniui. Teigia, jog 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudarytas notarinis aktas atitinka notarinių dokumentų rengimo reikalavimus. Ekspertizei buvo pateikta notarinio akto kopija, tačiau parašai kopijoje nebuvo tiriami. Apeliantės teigimu, istorikė J. V., prieš teikdama preliminarią išvadą, atliko didžiulį darbą ir surado daug naujos papildomos archyvinės medžiagos, todėl prašys teismo J. V. apklausti teisme, nes ji nebuvo apklausta, nei civilinėje, nei baudžiamojoje bylose. Mano, kad doc. dr. R. Č. 2013-02-11 išvadoje ir istorikės J. V. 2014-03-07 preliminarioje išvadoje yra pavaizduotos istorinės aplinkybės, turinčios įtakos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pirmosios instancijos teismas nepaisė aplinkybių visumos, o kiekvieną jų vertino atskirai, kaip naujai paaiškėjusią ar žinomą iš anksčiau. Toks pareiškėjos pateiktų įrodymų vertinimas iškreipia visą proceso atnaujinimo juridiniam faktui nustatyti esmę.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

15Dėl liudytojų apklausos nurodė, kad atskirajame skunde naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardinta baudžiamojoje byloje vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklaustų liudytojų E. Z. G., E.B. P. ir Z. P. apklausos protokoluose užfiksuota informacija. Šie liudytojų apklausų protokolai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų liudytojų apklausos protokolų kopijų, šie protokolai buvo surašyti 2014 metais, t. y. jų nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiškėjos atstovas nurodė, kad turėtų būti vertinamas šių protokolų turinys. Pažymėtina, kad šis turinys buvo žinomas civilinę bylą nagrinėjusiam teismui bei proceso dalyviams, nes analogiško turinio aukščiau paminėtų liudytojų apklausų protokolai buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2011-03-02 raštu pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Atkreipė dėmesį, kad minėtų liudytojų apklausų protokolų tiek 2011 metais pateiktų teismui, tiek 2014 metų, turinys iš esmės nesiskiria, pareiškėjos atstovas taip pat nepaaiškino, kuo yra reikšmingi vėlesnių liudytojų apklausų protokolai. Mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai nurodė, kad minėti liudytojų parodymai, gauti tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-65-851/2015 savo turiniu iš esmės yra identiški ir nėra pagrindo teigti, kad šių liudytojų parodymai turi esminės reikšmės bylai.

16Dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios išvados nurodė, jog skundžiamojoje nutartyje teismas argumentavo, kad ši išvada taip pat neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos, nes jos nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. A2- 372-855/2011, duomenys nurodyti preliminarioje išvadoje neturi jokios esminės reikšmės bylai, nes kalbama apie aktą, kurio teisėtumas paneigtas tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, be to, išvada grindžiama prielaidomis. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-06-08 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 nurodė, kad preliminari UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. išvada nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu atliktos istorinės ekspertizės išvadų, kuriomis teismas rėmėsi. Taip pat suinteresuoto asmens nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. liepos 15 d. raštas Nr. S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimų dokumentų kopijose“, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“ (LTEC-STPA-R-194), parašai dokumentų kopijose netiriami, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neturi jokios įrodomosios reikšmės. Rankraštinių įrašų tyrimas skiriasi nuo parašų tyrimo. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-06 nutartyje pasisakė, jog nagrinėjamos bylos baigtį lėmė ne ginčijamos ekspertizės išvados, bet visų įrodymų, įskaitant esančius baudžiamojoje byloje, viseto vertinimas (b. l. 141 – 143).

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos, nei esminėmis procesui atnaujinti, nei naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog jokių papildomų archyvinių dokumentų į bylą nėra pateikta, nėra aišku kokias aplinkybes gali paaiškinti istorikė J. V. (b. l. 146 – 147).

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Apeliacijos objektas - nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003-09-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1085-09/2003, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė, kad P. V. iki nacionalizacijos ( - ) nuosavybės teise valdė 25,5 ha žemės sklypą (t. I, b. l. 47 – 48). Vilniaus apygardos teismas 2003-12-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A31- 138/2003, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003-09-29 sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui (t. I, b. l. 58 – 60). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-493-02/2004, atmetė pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad iki nacionalizacijos P. V. nuosavybės teise ( - ), valdė 26 ha ploto žemės sklypą (t. I, b. l. 103-104). Vilniaus apygardos teismas 2004-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A31-493/2004, paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas A. V. 2006-07-24 pareiškimu paprašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-493-02/2004 (t. II, b. l. 2 – 4). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2300-723/2006, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-493-02/2004 (t. II, b. l. 43 – 44). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-328-723/2006, panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog iki nacionalizacijos P. V. valdė 32,6 ha žemės ( - ) (t. II, b. l. 61 – 68). Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018-08-10 pareiškimu paprašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-328-728-723/2007 (t. II, b. l. 143 – 149). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2746-855/2010, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. A2-328-728-723/2007 (t. II, b. l. 173 – 177). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmetė (t. IV, b. l. 122 – 136). Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012, paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą nepakeistą (t. IV, b. l. 171 – 176). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013, paliko Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartį nepakeistą (t. V, b. l. 38 – 46). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, nusprendė P. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.); P. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ) išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.); P. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.); Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 233 str. 1 d., nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai. P. R. V. 2015-07-21 pateiktu teismui pareiškimu paprašė atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011 (c/b A2-3530-494/2015, b. l. 3 – 13). Prašymą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: 1) liudytojų Evos (Ewos) Z. G., Evos B. P., Z. P. parodymais, 2) 2014-03-07 UAB „Klaipėdos projektas“ išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823).

21Dėl liudytojų apklausos

22Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

23Apeliantė teigia, kad liudytojų apklausos protokolai buvo gauti 2014-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/20158, todėl šių liudytojų parodymai (apklausos protokolai) teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011nebuvo žinomi ir tai sudaro prielaidas proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytojos E. (E.) Z. G., Eva B. P., Z. P. buvo apklaustos 2014-03-05 baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 2014-07-01 (baudžiamoji byla Nr. 1-65-851/2015, t. XIII, b. l. 6 - 20, 22 – 43), todėl, šių liudytojų parodymai (apklausos protokolai) teismui nagrinėjant civilinę byla Nr. A2-372-855/2011 ir priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą nebuvo žinomi (jų nebuvo). Tačiau liudytojų E. (E.) Z. G., E. B. P., Z. P. apklausos protokolai (kartu su kitais duomenimis), vykdant teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-027-09 metu, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2011-03-02 raštu Nr. 5.10-484 buvo pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismu nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011 bei 2011-03-03 teisėjos rezoliucija prijungti prie civilinės bylos Nr. A2-372-855/2011 medžiagos (t. IV, b. l. 50).

25Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

26Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytoja Lenkijos notarė E. P. paliudijo, jog jai E. Z. G. pateikė J. B. surašytą 1939-06-15 notarinio akto kopiją, kurią ji patvirtino. Liudytoja E. Z. G. paliudijo, kad S. P. jai buvo davęs kažkokį dokumentą, kurį paprašė nunešti pas notarę E. P. ir patvirtinti dokumento kopijos tikrumą; su P. V. niekada nekalbėjo apie jokį nekilnojamą turtą, notarinį aktą ir kitus turtinius dalykus. L. Z. P. parodė, jog P. šeimai praturtėjus, šie nusipirko 200 ha valdą, pavadinimu ( - ), po to pakeitė jo pavadinimą į Kalin; 1925 m. V. šeima dalį P. valdos sklypo nuomojo; iš savo tėvų girdėjo, kad vyresnysis iš V. kažkaip praturtėjo ir nupirko žemę iš S. P., bet apie praturėjimo ir žemės pirkimo aplinkybes jai nežinoma. 1939 m. notarinio akto originalo nematė. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1085-09/2003, 2003-09-05 teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja Z. P., gim. 1930 m., kuri parodė, kad P. V. pirko žemę iš jos tėvų, jos dėdės S. P., V. sūnaus, kuris 1938 m. pardavė žemę (apie 32 ha) P. V. ir išvažiavo į ( - ). Parodė, kad V. P. mirė apie 1925 m., S. P. buvo liudytojos tėvo pusbrolis (t. I, b. l. 33). Šiais liudytojos parodymais buvo remtasi priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003-09-29 sprendimą, tačiau aukštesnės instancijos teismo jie buvo įvertinti kaip neišsamūs, nenuoseklūs, prieštaringi, kadangi liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, iš ko būtent – jo tėvų, ar S. P. buvo nupirkta žemė ir pan., o nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme 2004 metais, ši liudytoja nebuvo vėl apklausta, netikslumai bei neatitikimai liko nepašalinti. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, vykdant teisinės pagalbos prašymą, 2009 m. Z. P. parodė, kad būdama vaikas, iš savo tėvų girdėjo, kad P. V. praturėjo ir prieš karą maždaug 1938-1939 m. įsigijo dvaro žemių dalį – 32 ha žemės. Jai pačiai tuo metu buvo apie 10 metų, apie sandorį jį sužinojo iš tėvų pasakojimų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, garbingo amžiaus (g. m. 1930-04-30) liudytojos Z. P. parodymai apie įvykius (V. praturtėjimą ir žemės iš S. P. įsigijimą), apie kuriuos ji vaikystėje girdėjo iš savo tėvų, negali būti laikytini patikimais. Taipogi liudytojų notarės E. P. ir E. Z. G. parodymai, dėl J. B. surašytos 1939-06-15 notarinio akto kopijos pateikimo ir jos patvirtinimo, neleidžia protingai abejoti byloje priimtos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

27Dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios išvados

28Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog preliminariai vertinant notaro J. B. (B.) sudarytą notarinį aktą kitų to laikotarpio notarinių dokumentų kontekste, galima prielaida, kad minimas istorinis dokumentas atitinka tuometinius notarinių dokumentų rengimo reikalavimus, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 konstatuotas faktas, jog 1939-06-15 notarinio akto kopija yra suklastota. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į liudytojų parodymus, jog kaltinamojo senelis buvo neturtingas žmogus ir dirbo samdomu darbuotoju P. šeimoje, ir negalėjo iš P. nusipirkti žemės. Tokius liudytojų parodymus patvirtino ir kiti duomenys: 2009-03-25 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-938 nurodytos aplinkybės, kad tyrimo metu lyginant Lietuvos centriniame valstybės archyve esančius 1939 metų notaro J. B. sudarytus notarinius aktus bei nuorašus, kurių kopijos yra tyrimo medžiagoje su 1939-06-15 A. V. sutarties nuorašu yra nustatyta daug skirtumų, dėl ko galima daryti išvadą, jog A. V. sutarties nuorašas yra suklastotas; Specialisto išvadoje Nr. 11-1052 (09) nurodyta, kad 1939-06-15 notarinis aktas, registro Nr. 1823, nuo kurio daryta pateikta tiriamoji kopija, atspausdintas kita rašomąja mašinėle, nei Lietuvos Centriniame valstybės archyve esantys panašaus laikotarpio, 1938 - 1939 m., notaro J. B. dokumentai; Specialisto išvadoje Nr. 11-48 (10) nurodyta, kad tikėtina, kad 1939-06-15 notarinio akto kopijoje rankraštinį įrašą „I. S. P.“ parašė ne S. P., įrašą „P. W.“ parašė ne P. V.. Atlikus istorinę ekspertizę nustatyta, kad notaras prie Hipotekos skyriaus J. B. (B.) negalėjo sudaryti įkeistos banke žemės pirkimo - pardavimo sutarties. Sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (1939-06-15 notarinis aktas) privalėjo būti įrašyta hipotekos knygoje Nr. 4266. Po to notaras privalėjo neatidėliodamas padaryti to notarinio akto nuorašą ir jį įteikti Vilniaus žemės bankui. Tokiu būdu minimas notarinis aktas turėjo atsidurti/atsirasti nekilnojamojo turto įkeitimo byloje. Istorinei ekspertizei pateikto 1939-06-15 notarinio akto kopijos tekstas, forma ir kai kurios detalės sudarė teismui pagrindą teigti/tvirtinti, kad pateiktas dokumentas neatitinka jo surašymo dieną buvusių faktinių aplinkybių. Specialisto išvadoje Nr. 11-2970 (09) nurodyta, kad didelė tikimybė, kad skaitmeninis įrašas „28,50“, esantis tirti pateikto ( - ) 1947 m. gruodžio 6 d. žemės apskaitos žiniaraščio eilutės Nr. 236 skiltyje „Iš viso žemės ūkyje“ yra pakeistas skaitmens „2“ prirašymo būdu, tai yra, pirminis įrašas buvo – „8,50“. Šio žiniaraščio eilutės Nr. 236 skiltyje „Ūkių pavadinimai....“ esantis įrašas „3%“ nėra parašytas vienu metu su kitais šioje eilutėje esančiais įrašais, o yra prirašytas. 2009-12-02 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte Nr. R4-2944 nurodyta, jog archyve yra saugomi notaro J. B. 1923-1939 m. notariniai aktai. Paskutinis sudarytas 1939-10-27. Minėto notaro 1939-06-15 sudarytų aktų, tarp jų ir akto, kurio registro Nr. 1823, archyve saugomuose fonduose nerasta. 1939 m. notarinių aktų registracijos knygos į archyvą saugojimui neperduotos. Dokumentų apie notaro J. B. darbo vietos pasikeitimą bei duomenų, ar jo sudaryti aktai saugomi ne Lietuvos Respublikos archyvuose, archyve saugomuose fonduose nerasta.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

30Atsižvelgiant į tai, kad notaro J. B. (B.) 1939-06-15 notarinio akto kopija suklastota, todėl UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. išvados negalima pripažinti pagrindu, dėl kurio turi būti atnaujintas procesas byloje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą dėl vadovavimosi ne tik 2014-03-07 preliminaria išvada, bet ir humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada „Apie P. V. valdytą žemę 1942-1947 metais“, kadangi, šia išvada pareiškėja grindė Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktą 2013-01-16 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje Nr. A2-372-855/2011, ir kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi, pririmta civilinėje byloje Nr. A2-618-647/2013, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

31Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantė, negali būti pagrindu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

32Pažymėtina ir tai, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Įrodymų, kad apeliantės nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus apeliacinės instancijos teismui nepateikta, atskirajame skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kaip ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo.

33Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (337 straipsnio 1 punktas).

34Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Skundą atmesti.

37Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėja R. V. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti... 4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė... 7. Teismas, iš liudytojų E. (E.) Z. G., E. B. P., Z. P. apklausos protokolų... 8. Konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta (kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė)... 9. Atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus argumentus, kad, kaip... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja prašo atnaujinti procesą... 11. Atskiruoju skundu apeliantė R. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 12. Dėl liudytojų parodymų pabrėžė, kad liudytojų E. (E.) Z. G., Evos B. P.,... 13. Pasisakydamas dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos... 15. Dėl liudytojų apklausos nurodė, kad atskirajame skunde naujai... 16. Dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios išvados nurodė,... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Apeliacijos objektas - nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti... 20. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003-09-29 sprendimu, priimtu civilinėje... 21. Dėl liudytojų apklausos... 22. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių... 23. Apeliantė teigia, kad liudytojų apklausos protokolai buvo gauti 2014-03-05... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytojos E. (E.) Z. G., Eva B.... 25. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti... 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytoja Lenkijos notarė E. P.... 27. Dėl UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarios išvados... 28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų... 30. Atsižvelgiant į tai, kad notaro J. B. (B.) 1939-06-15 notarinio akto kopija... 31. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 32. Pažymėtina ir tai, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės... 33. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 35. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 36. Skundą atmesti.... 37. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį...