Byla 2-1520/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Rovanta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2054-460/2009 pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Rovanta“, A. C. , A. B. , I. L., N. M. , I. M. , M. K. , A. K. , K. L. , A. K.-Z., UAB „Schuco Lietuva“, UAB „Šiaudenis“ (tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, AB SEB bankas, kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė B. B. , L. B. ) dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado, pirkimo-pardavimo ir preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir pastato atstatymo į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą projektavimo sąlygų sąvadą statinio, esančio ( - ), rekonstrukcijai, pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą pastato, buvusio žemės sklype, esančiame ( - ) , rekonstrukcijai, pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Rovanta“ per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, atstatant jį į pradinę padėtį, buvusią iki statybos leidimo išdavimo. Pareikštam ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams perleisti nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas, esančias pastate adresu: ( - ) , ir žemės sklypų dalis, uždrausti UAB „Rovanta“ vykdyti statybos darbus pagal statybos leidimą, išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams perleisti nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas, kurių registro įrašų Nr. ( - ), esančias pastate adresu: ( - ) , pastato unikalus Nr. ( - ) , ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) , dalis bei uždrausti UAB „Rovanta“ vykdyti statybos darbus pagal statybos leidimą Nr. 144/1, išduotą 2007 m. rugsėjo 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus.

6Atsakovas UAB „Rovanta“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuris būtų ne mažesnis kaip 1 100 000 Lt. Nurodė, kad teismas ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios akivaizdžiai daro bei ateityje darys labai didelę žalą atsakovei UAB „Rovanta“. Atsakovas UAB „Rovanta“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo vykdyti statybos darbus bei perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančias patalpas, patirs ne tik nepatogumų dėl teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimo, bet ir materialinės žalos dėl blogėjančios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje bei papildomų išlaidų dėl statybų prastovos, statybų darbų atnaujinimo ir pan. Atsakovas jau 2009 m. rugsėjo mėn. turi pareigą parduoti rezervuotus butus, sudarant pagrindines notarines sutartis. Kai kurie pirkėjai yra sumokėję dalį pirkimo-pardavimo sutarčių kainos arba atlikę darbus objekte, už kuriuos jiems turi pereiti nuosavybės teisė į butus. UAB „Rovanta“, nesudariusi pirkimo-pardavimo sutarčių, turi grąžinti ne tik sumokėtus avansus, bet ir tokio paties dydžio baudas. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių blogėja ir įmonės reputacija, klientų nepasitikėjimas bendrove. UAB „Rovanta“ su Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ yra sudariusi dvi paskolos sutartis. Atsakovo skola 2009 m. rugpjūčio 20 d. siekia 2 012 246,58 Lt. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mokėjimai yra nutrūkę.

7Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Rovanta“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-2009), atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas paprastai nustatomas tuomet, kai galima prognozuoti šių nuostolių atsiradimą, o bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (pvz. kai nuostoliai yra dideli, o ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti ir kt.). Ieškinį šioje byloje reiškia valstybinė institucija, kuri yra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji galės atlyginti nuostolius tuo atveju, jei bus pripažinta, kad ieškovas turi tai padaryti.

8Atsakovas UAB ,,Rovanta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, nereiškia, kad atsakovo patirti nuostoliai bus atlyginti iš biudžeto, nes prokuratūra, o ne valstybė yra proceso šalis. Prokuratūra neturi teisės disponuoti valstybės pinigais kaip savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad valstybė yra numačiusi skirti finansavimą, t. y. nėra žinoma, kad tam skirti asignavimai būtų numatyti iš valstybės biudžeto, todėl atsakovas turi pagrindo manyti, kad patirti nuostoliai nebus atlyginti.

9Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui apginti, tik atlieka įstatymo jam pavestas funkcijas ir atstovauja ne institucijos interesus, o valstybę, todėl iš jos biudžeto ir turėtų būti priteisiamos dėl prokuroro pareikštų ir nepatenkintų ieškinių patirtos išlaidos.

10Atsakovas UAB ,,Schuco Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama informacija apie biudžeto deficitą, valstybės institucijų finansinius sunkumus ir finansavimo mažinimą atsakovui UAB ,,Rovanta“ leidžia teigti, jog ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus padengti atsiradusius nuostolius. Pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolius patiria ne tik atsakovas UAB ,,Rovanta“, bet ir kiti atsakovai.

11Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su jo motyvais, prašo atsakovo UAB ,,Rovanta“ atskirąjį skundą patenkinti.

12Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovo prašymo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, dėl ko galimas nuostolių atsiradimas. Todėl įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutai ne tik tarpusavyje susiję, bet ir panašūs, abu skirti šalių reikalavimų atlyginimo užtikrinimui: ieškovo – ieškinio reikalavimų užtikrinimui, atsakovo – reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Taikant šį teisės institutą, šalių procesinis lygiateisiškumas, interesų pusiausvyra ir teisingumas pasiekiamas užtikrinant, jog šalių interesai bus apginti, t.y., kad ieškovas atlygins atsakovo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant realiai galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje arba nuostoliams jau atsiradus, tačiau tik esant tikimybei, kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomu (pavyzdžiui, nuostoliai gali būti dideli ir ieškovas gali vengti atlyginti nuostolius, gali slėpti turimą turtą ir pan.). Taikant nuostolių atlyginimo institutą turi būti abiejų sąlygų visuma. Net ir esant aplinkybei, kad nuostoliai realiai gali atsirasti arba jau atsirado, tačiau, esant objektyvioms aplinkybėms, kad ieškovas yra ir bus pajėgus juos atlyginti, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas netaikytinas.

17Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas yra prokuratūra, pateikusi ieškinį viešajam interesui ginti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., CPK 41 str. 2 d.). Prokuratūra yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto (Prokuratūros įstatymo 57 str.). Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 751, nuostatomis, valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Taisyklių 17 ir 18 punktuose yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos programų sąmatos. Programų sąmatas sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ar jo įgalioti asmenys tvirtina pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatas. Tai reiškia, kad valstybės institucijos turi teisę naudoti valstybės biudžeto lėšas savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti bei sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti, t. y. valstybės funkcijoms atlikti. Kai teisės aktais valstybės institucijai yra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, tokiai valstybės institucijai yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos tokiai valstybės funkcijai vykdyti. Valstybės institucija disponuoja valdomu turtu tik įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra jokios tikimybės, kad ieškovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti ar apsunkinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu prokuratūros biudžete nėra numatyti asignavimai nuostolių atlyginimui, jokiu būdu nereiškia, kad galimi nuostoliai nebus atlyginti arba lėšoms jiems atlyginti nebus skiriamos. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali ir neprivalo savo biudžete numatyti lėšas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį lėšos biudžetinėms institucijoms ir kitiems subjektams yra skiriamos, atsiradus tokių lėšų poreikiui iš biudžete sukauptų lėšų, pateikus paraišką valstybės iždą valdančiai institucijai, patvirtintai programai finansuoti. Taigi, ši apelianto nurodoma aplinkybė nepaneigia fakto, jog ieškovas yra pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai