Byla 2-1063/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. M. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-765-510/2010 pagal ieškovų R. M. ir V. A. ieškinį atsakovams E. O. , A. O. , K. M. ir V. P. , tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Komsega“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai R. M. ir V. A. 2009 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu (b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovų E. O. , A. O. , K. M. , V. P. solidariai kiekvienam iš ieškovų po 195 000 Lt (iš viso – 390 000 Lt) žalos atlyginimo.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 7-8) ieškovų prašymu areštavo atsakovams priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas už 390 000 Lt; iš areštuotinų lėšų leido atsiskaityti su ieškovais.

5Atsakovai E. O. ir A. O. 2010 m. kovo 20 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 66 921 Lt sumą ar pateikti nurodyto dydžio banko garantiją (b. l. 44-47). Nurodė, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas atsakovės butas su rūsiu, esantis duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini. Atsakovė ir N. C. 2009 m. gegužes 9 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo ateityje parduoti butą su rūsiu už 250 000 Lt (b. l. 53-54). Dėl uždėto arešto atsakovė negalėjo parduoti buto su rūsiu, todėl potencialiam pirkėjui turėjo grąžinti 5 000 Lt avansą, sumokėti 6 % metinių palūkanų nuo šios sumos (t. y. 145 Lt) ir 5 000 Lt baudą, iš viso – 10 145 Lt . Atsakovė butu nesinaudoja, tačiau kas mėnesį už jo išlaikymą turi sumokėti po 200 Lt.

6Be to, vykdant minėtą nutartį buvo areštuotas atsakovui A. O. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kurį pastarasis planavo parduoti už 30 000 Lt.

7Pardavę butą ir sklypą atsakovai būtų gavę 280 000 Lt, kuriuos ketino panaudoti grąžindami AB SEB bankui dalį kredito, gauto pagal 2008 m. sausio 22 d. kredito sutartį Nr. 1860818030093-08 (b. l. 56-64). Prieš terminą grąžinus 280 000 Lt kredito dalį, palūkanos sumažėtų nuo 765,72 EUR/mėn. (b. l. 66-68) iki 957,93 Lt/mėn. (b. l. 65), t. y. 1 692,53 Lt/mėn. Kadangi civilinė byla sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas trečiojo asmens BUAB „Komsega“ bankroto byloje (b. l. 42), o BUAB „Komsega“ yra pareiškusi ieškinius savo skolininkams, todėl tikėtina, kad BUAB „Komsega“ bankroto byla gali trukti ne trumpiau kaip 2 m. Atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, procesas užsitęstų bent pusę metų. Per 2,5 m. atsakovai patirs 56 776 Lt nuostolių periodinių įmokų pavidalu [(200 Lt/mėn. + 1 692,53 Lt/mėn.) x 30 mėn.]. Taigi bendra dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti atsakovų nuostolių suma sudaro 66 921 Lt (10 145 Lt + 56 776 Lt).

8Ieškovai yra fiziniai asmenys. Ieškovų finansinis pajėgumas abejotinas: nėra duomenų apie jų nuolatines pajamas ir turtą, todėl tikėtina, kad jie gali vengti atlyginti atsakovams gana ženklius nuostolius. Nurodytos aplinkybės sudaro juridinį pagrindą reikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-93/2010).

9Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 70-71) atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovus į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 30 000 Lt ar pateikti nurodyto dydžio banko garantiją. Galinčių atsirasti atsakovų nuostolių dydį teismas nustatė remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principais.

10Ieškovai R. M. ir V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų E. O. ir A. O. prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkinti (b. l. 75-77). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

111. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų E. O. ir A. O. teiginiu, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovai gali patirti nuostolių, tačiau toks sutikimas yra subjektyvus ir neparemtas tinkamai įrodymais. Teismas neįvertino to fakto, kad ieškovai patyrė 390 000 Lt nuostolių ir ši žala kiekvieną dieną, negalit atgauti pinigų nei iš BUAB „Komsega“, kurio bankrotas tyčinis, nei iš BUAB „Komsega“ akcininkų (atsakovų), vis didėja. Ieškovai taip pat norėtų kuo greičiau atgauti jiems priklausančius pinigus ir atsiskaityti su savo kreditoriais.

122. Skundžiama nutartis naikintina dar ir dėl tos priežasties, kad dabartiniu metu yra išnykę pagrindai, kuriais prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindė atsakovai E. O. ir A. O. . Pagrindinė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta per 3 mėn. nuo preliminarios sutarties sudarymo, t. y. iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. Iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. atsakovai E. O. ir A. O. nesikreipė į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo areštuojant kitą jiems priklausantį turtą (CPK 146 str.). 2009 m. gruodžio 10 d. preliminari sutartis nutraukta. Ieškovams abejonių kelia buto su rūsiu pardavimo kaina – 250 000 Lt už 50 m2 dydžio bendro ploto, 1972 m. statytą butą. Išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad preliminari sutartis pasirašyta tik dėl akių, atsakovė realiai neketino parduoti buto su rūsiu. Be to, kadangi preliminari sutartis nutraukta, vadinasi, nutarties priėmimo momentu (2010 m. balandžio 6 d.) buto su rūsiu areštas atsakovams nuostolių nebekėlė.

133. Atsakovų E. O. ir A. O. ketinimai grąžinti dalį kredito prieš terminą bankui ir tokiu būdu sumažinti mėnesinę įmoką nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovus sumokėti 30 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti nurodyto dydžio banko garantiją. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad gautus už parduotą turtą pinigus būtų panaudoję grąžinti prieš terminą dalį kredito. 2009 m. lapkričio 5 d. atsakovas A. O. sugebėjo parduoti ½ dalį 10,6 ha žemės sklypo, esančio Karūnavos kaime, Kėdainių rajone, nors šis žemės sklypas antstolio taip pat buvo areštuotas pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį (b. l. 79-81). Gautų už parduotą žemės sklypą pinigų atsakovai nepanaudojo nei atsiskaityti su ieškovais, nei su banku. Atvirkščiai, jie tik sumažino turto masę ir ieškovų galimybes atgauti žalos atlyginimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

144. Atsakovas A. O. nepateikė jokių įrodymų, iš kurių matytųsi jo valia parduoti žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini.

15Atsakovai E. O. ir A. O. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 84-87) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovų motyvas, susijęs su jų patiriamais ir nuolat augančiais nuostoliais, nepaneigia atsakovų teisės į nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ieškovų abejonės preliminarios sutarties tikrumu nepagrįstos. Atsakovai nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes neturėjo kito analogiškos vertės turto, kurį būtų galėję pasiūti vietoj areštuoto buto, ar finansinių galimybių įmokėti pinigų sumą, lygią buto vertei, arba pateikti laidavimo raštą, o preliminari sutartis nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nors, anot ieškovų, atsakovai neįrodė, kad jie, pardavę butą su rūsiu ir žemės sklypą, gautus pinigus būtų panaudoję grąžinti bankui dalį paskolos, ieškovai nenurodo, kokie objektyvūs įrodymai tai galėtų būti, išskyrus atsakovų valios pareiškimą. Aplinkybė, kad gautus už parduotą žemės sklypą, esantį Karūnavos kaime, Kėdainių rajone, pinigus atsakovai išleido ne padengdami dalį banko paskolos ar atsiskaitydami su ieškovais, neleidžia daryti išvados, kad pardavę kitą žemės sklypą ir butą su rūsiu gautus pinigus atsakovai būtų panaudoję savo reikmėms.

16Atskirasis skundas tenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą neteisėtai todėl, kad nėra teisinio pagrindo ieškovų atžvilgiu taikyti preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo pasekmes ir kad skundžiama nutartis prieštarauja teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nepagrįstai, nes iš anksto gautos pinigų sumos (avanso) grąžinimą laikė nuostoliais ir neįvertino galimybių išvengti dalies (po 200 Lt/mėn.) nuostolių. Dėl padarytų materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) skundžiama nutartis naikinama, o nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas išsprendžiamas iš esmė, atsakovų E. O. ir A. O. prašymą atmetant.

20CPK 147 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, dėl ko gali atsirasti nuostolių. Todėl įstatymų leidėjas suteikė teismui galimybę, siekiant užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalauti iš priešingos šalies atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo. Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutai tarpusavyje susiję ir panašūs: laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovo interesus (patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą), nuostolių atlyginimo užtikrinimu – atsakovo interesus (nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą). [...] Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostolių jau atsirado ir kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (pavyzdžiui, nuostoliai dideli ir ieškovas gali vengti atlyginti juos, slėpti turimą turtą ir pan.). Taikant nuostolių atlyginimo institutą turi būti abiejų sąlygų visuma. Net ir esant aplinkybei, kad nuostoliai realiai gali atsirasti arba jau atsirado, tačiau ieškovas yra ir bus pajėgus juos atlyginti, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas netaikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1520/2009).

21Ieškovai neneigia, kad galinčių atsirasti atsakovų E. O. ir A. O. nuostolių suma didelė ir jie nebūtų pajėgūs, esant reikalui, tuos nuostolius iškart atlyginti. Tačiau apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos, susijusios su atsakovų E. O. ir A. O. nuostolių atsiradimu ir/ar jų realumu.

22Ieškovai įtaria, kad preliminari buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta 2009 m. gegužės 9 d. tarp atsakovės E. O. ir N. C. (b. l. 53-54), sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 str.), todėl negalioja.

23Pažymėtina, jog negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Niekiniai sandoriai negalioja savaime nuo sudarymo momento, t. y. šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, neprivalo vykdyti iš jo kylančių prievolių, toks sandoris negalioja neatsižvelgiant, ar yra teismo sprendimas pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Sudarius niekinį sandorį laikoma, kad sandoris nebuvo sudarytas ir jis nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė sandorio dalyviai, sudarydami šį sandorį. Tuo tarpu sandoris, kurį teismas gali pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (lot. ab initio) arba tik į ateitį (lot. ex nunc), yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 str. 2 d.). Šalys, kiti suinteresuoti asmenys gali neginčyti tokių sandorių ir prisiimti iš jų kylančias teises bei pareigas. Išvardinti teisinio reglamentavimo skirtumai paaiškinami tuo, kad niekiniai sandoriai pažeidžia imperatyvias teisės normas, viešąją tvarką ar gerą moralę, o nuginčijami – dispozityvias teisės normas ir/ar tik nežymiai (formaliai) imperatyvias normas. Pvz., nepaisant sandorio formos trūkumų, galiotų tarp fizinių asmenų žodžiu sudaryta paskolos sutartis dėl 5 050 Lt, nors paskolos sutartis dėl didesnės nei 5000 Lt sumos pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį turi būti sudaroma paprasta rašytine forma. Ar sandoris, kuris pažeidžia imperatyvias nuostatas, yra niekinis ar nuginčijamas, priklauso nuo įstatymų leidėjo. Įstatymų leidėjas kiekvienu atveju nurodo, ar imperatyvios normos pažeidimas reiškia, kad sandoris per se negalioja. Jeigu nenumatyta, kad sandoris per se negalioja, laikoma, kad sandoris yra nuginčijamas.

24Tariami sandoriai (CK 1.86 str.) priskiriami prie niekinių sandorių, tačiau teisėjų kolegija ex officio negali konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (CK 1.78 str. 5 d.), nes nėra pakankamo pagrindo abejoti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties šalių valia ir teismas negali pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų - N. C. - teisių ir/ar pareigų.

25Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į CK 1.75 straipsnį. CK 1.75 straipsnio 1-2 dalys numato, kad jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, bet neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais ar daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant sandorius, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Preliminari sutartis - šalių susitarimas, kuriuo šalys jame aptartomis sąlygomis įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktu atsakovė E. O. įsipareigojo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ateityje, todėl tam, kad, remiantis šia sutartimi, būtų prielaidos įpareigoti ieškovus užtikrinti atsakovės E. O. 10 145 Lt nuostolių atlyginimą, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota viešame registre. Duomenų, kad minėta sutartis būtų buvusi įregistruota viešame registre, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai panaudojo preliminarios sutarties sudarymo faktą prieš trečiuosius asmenis (ieškovus) ir atsakovės E. O. 10 145 Lt nuostolius, atsiradusius nutraukus preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pripažino pagrįstais.

26Be to, 5 000 Lt avansas iš 10 145 Lt (5 000 Lt avansas + 5 000 Lt bauda + 145 Lt palūkanų) dydžio nuostolių sumos yra ne atsakovės E. O. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradę nuostoliai, o, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nepagrįstai gauta pinigų suma, kurią ji gavo iš buvusio būsimo pirkėjo N. C. ir kurią dėl minėtos priežasties privalo grąžinti (CK 6.237 str. 1-2 d.). Atsakovei E. O. nuosavybės teise liko butas, kurį ji ketino parduoti, taigi ji, grąžindama N. C. 5 000 Lt avansą, jokio turtinio nuostolio nepatyrė.

27Kalbėdama apie kitą atsakovų E. O. ir A. O. nuostolių dalį, susijusią su buto ir žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, pardavimu bei atsiskaitymu prieš terminą su banku, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog atsakovai tokiu būdu stengiasi sumažinti savo turto masę ir kartu ieškovų galimybes atgauti žalos atlyginimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Pareigos atsiskaityti su banku už suteiktą kreditą prieš terminą atsakovai E. O. ir A. O. neturi. Atvirkščiai, pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį (b. l. 7-8) atsakovams E. O. ir A. O. galioja draudimas atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, išskyrus potencialius kreditorius – ieškovus. Dar daugiau, areštuoto buto ir/ar žemės sklypo (b. 13-15), kurie nėra įkeisti bankui, pardavimas gali sudaryti sąlygas pareikšti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo (actio Pauliana), jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, o atsakovai nebeturėtų turto, nes bus perleidę jį, iš kurio būtų buvę galima sumokėti ieškovams priteistą žalos atlyginimą. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis, kaip prieštaraujanti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarčiai, naikinama.

28Galiausiai akcentuotina, jog teisingumo principo vienas iš aspektų reikalauja, kad asmuo, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, imtųsi visų nuo jo valios priklausančių priemonių, užkertančių kelią atsirasti nuostoliams, ir vengtų tokių veiksmų, kurie padėtų atsirasti ar padidintų nuostolius. Pasak atsakovų E. O. ir A. O. , jiems nereikia buto su rūsiu, esančių duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, nes gyvena individualiame name, esančiame duomenys neskelbtini, bet priversti per mėnesį išleisti vidutiniškai po 200 Lt už buto išlaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis, todėl atlygintinomis išlaidomis, kadangi atsakovai gali jų išvengti parduodami butą su rūsiu ir padėdami gautus pinigus į teismo, notaro ar antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios, esant reikalui, lėšos galės būti panaudotos vykdant teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

29Susiklosčius nurodytai situacijai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovų E. O. ir A. O. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti nuotolių struktūrą, ryšį su CK 1.75 straipsniu, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi bei teisingumo principu, todėl neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo ieškovus atlyginti juos. Skundžiama nutartis naikinama, o atsakovų E. O. ir A. O. prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetamas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovų E. O. ir A. O. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai 4. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 7-8) ieškovų... 5. Atsakovai E. O. ir 6. Be to, vykdant minėtą nutartį buvo... 7. Pardavę butą ir sklypą atsakovai būtų gavę 280 000 Lt, kuriuos ketino... 8. Ieškovai yra fiziniai asmenys. Ieškovų finansinis pajėgumas abejotinas:... 9. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 70-71)... 10. Ieškovai R. M. ir 11. 1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su... 12. 2. Skundžiama nutartis naikintina dar ir dėl... 13. 3. Atsakovų E. O. ir 14. 4. Atsakovas A. O.... 15. Atsakovai E. O. ir 16. Atskirasis skundas tenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 20. CPK 147 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos... 21. Ieškovai neneigia, kad galinčių atsirasti atsakovų E. O.... 22. Ieškovai įtaria, kad preliminari buto su... 23. Pažymėtina, jog negaliojantys sandoriai yra... 24. Tariami sandoriai (CK 1.86 str.) priskiriami prie niekinių sandorių, tačiau... 25. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į CK 1.75... 26. Be to, 5 000 Lt avansas iš 10 145 Lt (5 000... 27. Kalbėdama apie kitą atsakovų 28. Galiausiai akcentuotina, jog teisingumo... 29. Susiklosčius nurodytai situacijai,... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2... 31. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą...