Byla 2A-1761-823/2014
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Ekobox LT“, BUAB „Urban.lt“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Ekobox LT“, BUAB „Urban.lt“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 103 111,06 Lt skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2008 m. kovo 5 d. AB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo UAB „EkoboxLT“ pasirašė kredito sutartį Nr. 031-97190 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią UAB „EkoboxLT“ buvo suteiktas 176 088 EUR kreditas gamybiniams įrengimams įsigyti ir gamybiniam pastatui rekonstruoti. Skolininkas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė banko naudai penkiolika jam nuosavybės teise priklausančių įrengimų. 2008 m. kovo 5 d. atsakovas D. S. laidavimu užtikrino kredito bankui grąžinimą. Atsakovo sutuoktinė I. S. parašu patvirtino, kad ji supranta pasekmes dėl galimo kredito negrąžinimo, ir kad susipažino su Kredito bei Laidavimo sutarties sąlygomis, todėl I. S. laikytina solidaria skolininke. UAB „EkoboxLT“ laiku kredito negrąžino, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Ekobox LT“ buvo iškelta bankroto byla. Pardavus trečiajam asmeniui priklausantį įkeistą turtą buvo gauta 300 000 Lt suma. Bankroto administratorius ieškovui pervedė 234 973,72 Lt sumą, kurią ieškovas įskaitė skolos dengimui. Atsakovai laidavo visą kredito sumą, todėl iš jų solidariai priteistina likusi skolos dalis.

5Atsakovai D. S. ir I. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio nuostatas. Laidavimo galiojimą numato Laidavimo sutarties 19 punktas. Kredito sutartis buvo nutraukta 2010 m. spalio 5 d., terminas pateikti ieškinį baigėsi 2011 m. sausio 5 d., tuo tarpu ieškovas kreipėsi į teismą tik praėjus dviems su puse metų. Pats ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą, nes Kredito sutartis nutraukta dar 2010 m. spalio mėnesį, o kreditorinis reikalavimas trečiajam asmeniui buvo pareikštas tik kitų metų liepos mėnesį. Kredito sutartyje numatytas UAB „Urban.lt“ laidavimas, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į šią įmonę dėl skolos padengimo. Kadangi kreditas trečiajam asmeniui išmokėtas su sąlyga, kad bankui bus pateikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikta garantija ne mažiau kaip 80 proc. kredito sumos, laiduotojai garantavo ne daugiau kaip 20 proc. kredito sumos. Atsakovė išreiškė tik neprieštaravimą sandoriui, ji nelaikytina Laidavimo sutarties šalimi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidarią skolą yra nepagrįstas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. S. ieškovo naudai 103 111,06 Lt skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 103 111,06 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; ieškinio reikalavimus atsakovei I. S. atmetė; priteisė iš atsakovo D. S. valstybės naudai 3 062 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nurodė, kad Laidavimo sutarties įžanginė dalis patvirtina, jog Laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB banko SNORAS ir atsakovo D. S.. Atsakovė I. S. nenurodoma kaip šios sutarties sudarytoja bei šalis, ji tik pasirašė sutartyje, kad yra supažindinta su sutarties sąlygomis kaip laiduotojo sutuoktinė. Tais atvejais, kai laiduotojas turi sutuoktinį, privalo būti sutuoktinio sutikimas dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė I. S. nebuvo laiduotoja, ji tik davė rašytinį sutikimą dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. D. S. Laidavimo sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, o ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo D. S. sutuoktinei I. S. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal Laidavimo sutartį.

8Teismas konstatavo, kad ieškovas savo pasirinkimu gali kreiptis į laiduotojus ar garantą dėl skolos grąžinimo ir nesutiko su atsakovų argumentais, kad skolą turėtų grąžinti kiti laiduotojai ar garantas.

9Teismas nurodė, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Šiuo atveju prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Sąlyga, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių, atsiradusių paskolos sutarties pagrindu, įvykdymo yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta tarp atsakovo ir ieškovo sudarytoje Laidavimo sutartyje, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai ginčo santykiams netaikomi, kadangi laidavimo teisinio santykio šalys šiuos terminus yra pakeitusios tarpusavio susitarimu.

10Teismas nesutiko su atsakovų argumentais dėl ieškovo atsakomybės dėl kredito negrąžinimo ir pažymėjo, kad už UAB „Ekobox LT“ prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą laidavęs atsakovas buvo tiesiogiai susijęs su pagrindiniu skolininku (paskolos gavėju). Laiduotojas D. S. buvo UAB „Ekobox LT“ direktorius. Atsakovui, kaip verslininkui ir betarpiškai su paskolos gavėjo veikla bei jo prievolėmis susijusiam asmeniui, buvo arba turėjo būti žinoma UAB „Ekobox LT“ finansinė padėtis ir galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal su ieškovu sudarytą paskolos sutartį. Apie riziką, kuri atsiranda sudarant laidavimo sutartis, atsakovas buvo tinkamai informuotas. Byloje neįrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos Laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio. Ieškovui tinkamai nutraukus Kredito sutartį, atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų, iš atsakovo priteistina ieškovui negrąžinta ir neišieškota 1031 11,06 Lt skolos dalis.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovai D. S. ir I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Šalių susitarimo, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo, nebuvo. Laidavimo sutarties galiojimą apibrėžia ne Laidavimo sutarties 13 punktas, o Laidavimo sutarties 19 punktas. Laidavimo sutartis aiškintina atsakovų naudai vadovaujantis contra proferentem taisykle. Buvo laiduota už terminuotą prievolę, kredito sutartis buvo nutraukta 2010 m. spalio 5 d. Tai reiškia, kad terminas pateikti ieškinį baigėsi 2011 m. sausio 5 d. Kadangi ieškinys surašytas 2012 m. liepos 12 d., jis pareikštas praleidus senaties terminą daugiau kaip 2,5 metų.

132) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų argumentų, kad ieškovas yra pats atsakingas dėl kredito negrąžinimo. Tikėtina, kad ieškovas nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų skolos susigrąžinimui ir dėl ieškovo neveikimo sumažėjo skolos susigrąžinimo galimybės. Be to, ir ieškinys atsakovams surašytas 2012 m. liepos 12 d. Nėra aišku, kodėl buvo delsiama reikalavimą pareikšti, kodėl nebuvo išieškota skolos iš kito laiduotojo - UAB „Urban.lt“. Nuo Kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio laiduotojui surašymo dienos praėjo 646 dienos. Neaktyvus ir nesavalaikis reikalavimų pareiškimas gali lemti galimybių susigrąžinti skolą sumažėjimą.

143) Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl esminių atsakovų argumentų, liečiančių ieškovo teisių neįgyvendinimą garanto atžvilgiu, iš esmės nepasisakyta. Sprendime tik nurodyta, kad teismas nesutinka su atsakovų argumentais dėl to, kad skolą turėtų gražinti kiti laiduotojai ar garantas. Atsakovų įsitikinimu, ieškovas atsisakė laidavimo, neįgyvendindamas savo kaip kreditoriaus teisių pagal garantiją. Ieškovas pažeidė terminą prašymui dėl garantijos išmokėjimo pateikti, ir tokiu veiksmu garantijos atsisakė. Pagal CK 6.86 straipsnį, tokiu atveju laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės.

154) Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad rizika bei nuostoliai, kuriuos bankas patyrė dėl savo paties neveiklumo, nereikalaudamas iš kredito gavėjų visos būtinos informacijos, priskirtini pačiam bankui. Atsakovų manymu, bankas, administruodamas skolininką ir netinkamai įgyvendindamas bei neįgyvendindamas teisių pagal prievolių užtikrinimo priemones, pažeidė rūpestingumo ir atidumo standartus, todėl ieškinys atmestinas ir D. S. atžvilgiu.

165) Atsakovas D. S. buvo pagrįstai įsitikinęs, kad laiduoja tik už 20 proc. kredito sumos, visą šią sumą padengia garantijos suma.

176) Teismo sprendimas dėl 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Tokios palūkanos, jeigu sprendimas dėl skolos priteisimo iš D. S. būtų paliktas nepakeistas, nepriteistinos arba mažintinos atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas fiziniam asmeniui. Sandoris yra nekomercinio pobūdžio, todėl tenkinant tokį reikalavimą palūkanos neturėtų viršyti 5 proc. Net ir pačioje Kredito sutartyje nustatyta palūkanų norma buvo mažesnė.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BAB bankas SNORAS prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

191) Apie laidavimo galiojimą aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta Laidavimo sutartyje, nustatant, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki bus įvykdyti visi skolininko (UAB „Ekobox LT“) įsipareigojimai bankui pagal kredito sutartį, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad Laidavimo sutarties 19 punkto nuostatos gali pakeisti Laidavimo sutarties 9 punkte nustatytą laiduotojo atsakomybės terminą.

202) Garantija yra subsidiari prievolė, vykdytina tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas ir solidariąją prievolę turintys laiduotojai. Vadovaujantis 2003 m. lapkričio 5 d. Bendradarbiavimo sutartimi, banko teisė į draudimo išmoką atsiranda, kai yra realizuojamos kredito užtikrinimo priemonės. Šiuo atveju banko teisė į draudimo išmoką atsiras, kai bankas pateiks garantui įrodymus, kad yra realizuotos užtikrinimo priemonės, tarp jų ir D. S. bei UAB „Urban.lt“ laidavimai.

213) Apeliantų nurodyto prašymo išmokėti garantinę išmoką pateikimo termino nesilaikymas negali būti traktuojamas kaip banko atsisakymas nuo garantijos. Bendradarbiavimo sutartyje nėra nurodyta, kad nesilaikymas termino pateikti prašymą dėl garantinės išmokos sumokėjimo yra prilyginamas atsisakymui nuo garantijos. Bankui bendradarbiaujant su Invega nusistovėjo praktika, kad prašymas dėl garantinės išmokos išmokėjimo teiktinas kai realizuojamos paskolos užtikrinimo priemonės ir tampa aiški mokėtinos garantinės išmokos suma.

224) Paskolos administravimo laikotarpiu įvyko ne vienas susitikimas su skolininko vadovu (laiduotoju), kuriame buvo aptariamos paskolos grąžinimo sąlygų pakeitimo galimybės. Jeigu skolininko vadovas (laiduotojas) būtų pasiūlęs bankui priimtinus pasiūlymus, tai banko ir skolininko kredito sutartis būtų pratęsta ir bankui nereikėtų kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo. Bankas siekė ginčą sureguliuoti taikiai ir todėl jis neturėtų būti laikomas nerūpestingu ir neatidžiu, jeigu pirmenybę teikė ne priverstinio, o sutartinio pobūdžio ginčo sureguliavimo priemonėms.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

24Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. S., kaip laiduotojo, priteista kreditoriui negrąžintos skolos dalis ir procesinės palūkanos. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 5 d. Laidavimo sutartimi atsakovas D. S. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už įsipareigojimų pagal tos pačios dienos Kredito sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Ekobox LT“, ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas D. S. Laidavimo sutartį sudarė kaip UAB „Ekobox LT“ vadovas. Kreditas, už kurį laiduota Laidavimo sutartimi, UAB „Ekobox LT“ suteiktas gamybiniams įrengimams įsigyti ir gamybiniam pastatui remontuoti (Kredito sutarties 3.1 punktas).

25Priklausomai nuo sandorio sudarymo tikslo, šalių statuso, teisės doktrinoje skiriamos dvi laidavimo rūšys: komercinis ir nekomercinis. Pastarasis įprastai pripažįstamas tais atvejais, kai laiduotojas yra fizinis asmuo, prisiimantis laidavimo prievolę nesusijusiais su jo verslo, prekybos, amato ar profesijos tikslais, o kreditorius – finansų įstaiga ar kitas juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1348/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Laidavimo sutartis, iš kurios kildinamas šioje byloje reiškiamas ieškovo reikalavimas, sudaryta verslo tikslais (atsakovui kaip bendrovės vadovui laiduojant už bendrovės verslo tikslais imamą kreditą), t.y. laidavimas yra komercinis. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad laidavimo sandoris, pagal kurį reiškiamas ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje, yra nekomercinio pobūdžio.

26Asmuo, sudarydamas laidavimo sutartį, atlygintinai ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidariosios laiduotojo atsakomybės atveju laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Tarp ieškovo ir atsakovo D. S. sudarytoje Laidavimo sutartyje ieškovo pareiga pirmiausia reikalauti prievolės įvykdymo iš kitų asmenų nenumatyta, priešingai, joje aiškiai įtvirtinta solidari laiduotojo atsakomybė, taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo iš atsakovo D. S., o pastarasis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas savo reikalavimą pirmiausiai nukreiptų į kitą laiduotoją ar garantą.

27Laidavimo sutarties 2, 6.1 punktuose aiškiai įtvirtinta laiduotojo atsakomybės apimtis - laiduojama už visų UAB „Ekobox LT“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir jos priedus tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutartimi laiduotojo atsakomybės ribos su garantija nėra siejamos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog jie buvo įsitikinę, kad laiduoja tik už 20 proc. prievolės pagal Kredito sutartį. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje Laidavimo sutarties galiojimas atsakovų nebuvo ginčijamas tuo pagrindu, kad ji būtų buvusi sudaryta laiduotojui iš esmės suklydus dėl prisiimamos prievolės apimties (CK 1.90 straipsnis).

28Garantijos sampratą ir garanto prievolės ribas nustato CK 6.90 – 6.92 straipsniai. Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalies nuostatą, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Tai reiškia, kad kreditorius pirmiausia turi pareikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko, ir tik šiam atsisakius vykdyti prievolę ar neįvykdžius per nustatytą terminą, šios prievolės įvykdymo jis gali reikalauti iš garanto. Tuo tarpu laidavimo sutartis kreditoriui suteikia teisę pasirinkti asmenį, kuris įvykdys prievolę ar jos dalį. Taigi, ieškovas pagrįstai teigia, kad garantija vykdytina tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas ir solidariąją prievolę turintys laiduotojai. Būtent tokia nuostata įtvirtinta ir tarp ieškovo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties (b.l. 118, t. I) 8.1 punkte, t.y. ieškovas įgyja teisę reikalauti garanto įsipareigojimų vykdymo tik po to, kai realizuoja įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo.

29Faktą, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą: buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis bei kreditorius šių savo teisių atsisakė (CK 6.86 straipsnis), turi pagrįsti laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013; 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2013). Apeliantai teigia, kad ieškovas atsisakė garantijos, praleisdamas Bendradarbiavimo sutartyje numatytą terminą reikalavimui dėl garantinės išmokos išmokėjimo pareikšti. Kolegija pažymi, kad į bylą pateiktos Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktas numato UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teisę, bet ne pareigą atsisakyti išmokėti garantiją jei reikalavimas išmokėti garantijos išmoką pateikiamas pasibaigus sutarties 7.2 punkte numatytam 400 kalendorinių dienų terminui, o sutarties 7.2 punktas numato šalims galimybę susitarti dėl kitokių kreipimosi dėl garantinės išmokos išmokėjimo terminų. Atsižvelgdama į tai kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad prašymo išmokėti garantinę išmoką pateikimo termino nesilaikymas negali būti traktuojamas kaip ieškovo atsisakymas nuo garantijos, juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju ieškovui būtų buvę atsisakyta išmokėti garantinę išmoką dėl Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte įtvirtinto kreipimosi termino pažeidimo. Tuo pačiu nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad atsakovas D. S. nagrinėjamu atveju yra atleistinas nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.

30Apeliantai nurodo, kad ieškovas yra pats atsakingas dėl kredito negrąžinimo, ir dėl šios priežasties jo reikalavimas D. S. atžvilgiu turėtų būti atmestas. Teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigių reiškia reikalavimą įpareigoti laiduotoją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatintinas reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, taigi dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė. Tai reiškia, kad netgi pripažinus, jog ieškovas yra kaltas dėl skolininko prievolės neįvykdymo, tai nesudarytų pagrindo atleisti skolininką ir laiduotoją nuo prievolių įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-514/2013).

31Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.88 straipsnio 1 dalies ir teigia, kad šalių susitarimo, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo, nebuvo. Kolegija su tokiu apeliantų vertinimu nesutinka. Laidavimo sutarties 19 punktas, kuriuo remiasi apeliantai, numato, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, t.y. šiuo punktu nukreipiama į sutarties nuostatas, apibrėžiančias šalių įsipareigojimų apimtį. Laiduotojo įsipareigojimus numato Laidavimo sutarties 6 punktas, o pagal Laidavimo sutarties 13 punktą laiduotojo įsipareigojimų galiojimas baigiasi skolininkui įvykdžius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius įsipareigojimus už skolininką. Laidavimo sutarties gramatinis ir sisteminis aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad ja šalys susitarė dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Apeliantai remiasi contra proferentem taisykle (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju abejonių dėl aptariamų Laidavimo sutarties sąlygų nekyla – jos yra aiškios, nesudėtingos konstrukcijos, ir įprastos laidavimo sutarčių sudarymo praktikoje.

32Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo apeliantai ginčija remdamiesi tuo, kad procesinės palūkanos nagrinėjamu atveju nepriteistinos arba mažintinos, nes reikalavimas reiškiamas fiziniam asmeniui, o sandoris yra nekomercinio pobūdžio. Kaip jau minėta, laidavimo sandoris, pagal kurį reiškiamas ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje, yra komercinio pobūdžio, o atsakovas D. S., šį sandorį sudarydamas, veikė kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju 8 procentų dydžio procesinės palūkanos numatytos Laidavimo sutarties 6.6 punkte, t.y. šalys yra laisva valia sulygusios dėl didesnio procesinių palūkanų dydžio, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad toks susitarimas prieštarauja įstatymams ar sąžiningumo bei protingumo principams. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, Kredito sutartyje numatytas toks pats – 8 procentų, procesinių palūkanų dydis (Kredito sutarties 13.23 punktas).

33Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ar proceso teisės normų, nenukrypstant nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos bylose, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantų apeliacinis skundas atmetamas.

34Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

35Apeliacinį skundą atmesti.

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai... 4. Nurodė, kad 2008 m. kovo 5 d. AB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo UAB... 5. Atsakovai D. S. ir I. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas nurodė, kad Laidavimo sutarties įžanginė dalis patvirtina, jog... 8. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo pasirinkimu gali kreiptis į laiduotojus... 9. Teismas nurodė, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu... 10. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais dėl ieškovo atsakomybės dėl... 11. Apeliaciniu skundu atsakovai D. S. ir I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. 1) Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 13. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų argumentų,... 14. 3) Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl esminių atsakovų argumentų,... 15. 4) Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad rizika bei... 16. 5) Atsakovas D. S. buvo pagrįstai įsitikinęs, kad laiduoja tik už 20 proc.... 17. 6) Teismo sprendimas dėl 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo yra... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BAB bankas SNORAS prašo... 19. 1) Apie laidavimo galiojimą aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta Laidavimo... 20. 2) Garantija yra subsidiari prievolė, vykdytina tada, kai prievolės neįvykdo... 21. 3) Apeliantų nurodyto prašymo išmokėti garantinę išmoką pateikimo... 22. 4) Paskolos administravimo laikotarpiu įvyko ne vienas susitikimas su... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 24. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš... 25. Priklausomai nuo sandorio sudarymo tikslo, šalių statuso, teisės doktrinoje... 26. Asmuo, sudarydamas laidavimo sutartį, atlygintinai ar neatlygintinai... 27. Laidavimo sutarties 2, 6.1 punktuose aiškiai įtvirtinta laiduotojo... 28. Garantijos sampratą ir garanto prievolės ribas nustato CK 6.90 – 6.92... 29. Faktą, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo... 30. Apeliantai nurodo, kad ieškovas yra pats atsakingas dėl kredito... 31. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 32. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų... 33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 35. Apeliacinį skundą atmesti.... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti...