Byla 2A-514/2013
Dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės studijos“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1892-413/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės studijos“ .

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (laiduotojo) pagal 2007 m. sausio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-13 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais 105 534,17 EUR skolą, 10,65 procentų procesines palūkanas ir pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais 116 455,11 EUR skolą ir 10,65 procentų procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš ieškovo AB DnB NORD banko (toliau tekste - Bankas) ir kredito gavėjas (trečiojo asmens) UAB „Saulės studijos“ 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. Kreditavimo sutarčių Nr. K-2504-2007-13, Nr. K-2504-2007-176 su visais pakeitimais ir papildymais bei atsakovo su Banku 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. sudarytų Laidavimo sutarčių Nr. K-2504-2007-16, Nr. K-2504-2007-179, kuriomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Bankui. Kredito gavėjas laiku nevykdė savo įsipareigojimų, todėl Bankas nutraukė Kredito sutartis ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.

4Atsakovas ir trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, kadangi Kreditavimo sutartys neįvykdytos dėl ieškovo neveikimo ir ekonominės krizės, kurią atsakovas ir trečiasis asmuo laikė force majeure aplinkybe. Kredito gavėjas ieškovui buvo pateikęs prašymą dėl dalies soliariumų įrangos pardavimo, tačiau ieškovas netenkino šio prašymo dėl likvidaus turto pardavimo, tokiu būdu sumažino kredito gavėjo galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, skolos išieškojimo nukreipimas į laiduotojo paskutinį gyvenamąjį būstą, negali būti ginamas įstatymo.

5Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, trečiajam asmeniui UAB „Saulės studijos iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 2012 m. kovo 22 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui AB DnB Nord bankui iš atsakovo R. S. priteisė 221 989,28 eurų skolą, 10,65 procentų dydžio procesines palūkanas, 11 665 Lt žyminį mokestį, 2 736 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei priteisė 22,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad kredito gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų, kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad Bankas tinkamai nebendradarbiavo su skolininku, todėl laiduotojui neatsirado pareiga atsakyti pagal savo prievoles, kadangi atsakovas nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nebendradarbiavimo ar piktnaudžiavimo teise faktą. Priešingai, teismas nustatė, kad skolininkas tik 2011 m. kovo 23 d. pateikė prašymą ieškovui leisti parduoti įrangą, kurios likvidacinė vertė 5400 Lt, bylos nagrinėjimo eigoje šalims buvo suteikta galimybė ginčą spręsti taikiai, tačiau abiems pusėms priimtino ginčo sprendimo būdo šalys nesurado. Nei kredito gavėjas, nei laiduotojas neginčijo sutarties sąlygų (jos nutraukimo) ir nepateikė įrodymų, kad jie būtų veikę už sutarties išsaugojimą arba inicijavę jos sąlygų pakeitimą. Teismas taip pat laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ekonominį šalies sunkmetį būtų galima pripažinti force majeure aplinkybe, nes ši aplinkybė nepripažįstama, jeigu sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismas laikė teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo paskutinio gyvenamojo būsto, kadangi šie argumentai nesusijęs su ginčo dalyku, skolos priteisimu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismui nebuvo pateikta leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nebendradarbiavimo faktą. Šiai išvadai pagrįsti teismas nurodo vienintelę aplinkybę – atsakovo prašymą parduoti įrangą, kurios likvidacinė vertė 5400 Lt. Apeliantas laiko, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes byloje yra kitų bendradarbiavimo pareigos pažeidimą patvirtinančių įrodymų, kurių teismas neįvertino. Viena iš leistinų įrodymų yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai (CPK 177 str. 1,2 d.), kurių teismas nevertino. Atsakovas 2011 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ne tik raštu, tačiau ir žodžiu kreipėsi į Banką su prašymais leisti parduoti įrangą, tačiau ieškovas šiuos prašymus ignoravo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo šios aplinkybės, todėl laikytina, jog šį faktą ieškovas pripažino (CPK 187 str.). Taigi, ieškovas netenkinęs kredito gavėjo prašymo dėl likvidaus turto pardavimo, sumažino trečiojo asmens galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

112. Ieškovas savo neveikimu prisidėjo prie kredito gavėjo prievolių neįvykdymo. Tokiu būdu ieškovas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Kredito sutartis, todėl laikytina, kad pažeidė Kredito sutarčių nuostatas ir bendradarbiavimo pareigą. Jeigu ieškovas būtų atsižvelgęs į prašymus dėl turto pardavimo, siekęs išsaugoti Kredito sutartis, UAB „Saulės studijos“ būtų užtekę lėšų dengti kredito įmokas.

123. Kredito gavėjas nepažeidė sutarties sąlygų, todėl neatsirado Laidavimo sutarčių 2.1 punkte numatyta sąlyga, laiduotojo atsakomybei kilti.

134. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo apelianto prašymo dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar sumažinimo, nes esant ieškovo kaltei, yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (netesybų, nuostolių atlyginimo). Apeliantas 2011 m. spalio 6 d. teismo posėdyje teikė prašymą atleisti apeliantą nuo delspinigių mokėjimo arba juos mažinti, tačiau sprendimu šis reikalavimas nebuvo išspręstas. Civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (t. y. netesybų, nuostolių atlyginimo) (CK 6.259 str. 2 d.). Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).

145. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumento dėl skolos išieškojimo nukreipimo į laiduotojo paskutinį gyvenamą būstą, laikydamas jį nesusijusiu su ginčo dalyku. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir neteisėta, kadangi prieštarauja civilinio proceso tikslams ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovo teisės realizavimas nukreipiant išieškojimą į atsakovo turtą sąlygotų vienintelio ir paskutinio būsto praradimą. Šis argumentas yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, nes teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas nepiktnaudžiavo teise pareikšdamas ieškinį laiduotojui, esant pradėtoms UAB „Saulės studijos“ įkeisto turto realizavimo procedūroms ir esant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijoms bei galimybėms susigrąžinti skolą tiesiogiai iš skolininko. Pažymi, kad solidarioji atsakomybė negali būti absoliutinama ir ja turi būti naudojamasi sąžiningai, protingai ir teisingai, nevaržant be pagrindo ar neproporcingai kitų asmenų teisių. Apeliantas laiko, kad ieškovas piktnaudžiavo teise pareikšdamas ieškinį laiduotojui, kadangi ieškovas savo teisę į skolos priteisimą gali realizuoti nukreipdamas išieškojimą į pagrindinio skolininko UAB „Saulės studijos“ kilnojamąjį turtą, lėšas.

155. Teismas sprendimu neišsprendė visų atsakovo reikalavimų, t., y., dėl procesinių palūkanų sumažinimo, tokiu būdu suvaržė atsakovo teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

166. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti didesnes nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines palūkanas, kadangi atsakomybė kyla tiesiogiai laiduotojui - fiziniam asmeniui. Apelianto ir ieškovo Laidavimo sutartyse nenustatyta laiduotojų atsakomybės didesniu palūkanų dydžiu, negu nustatytas įstatymuose, todėl laikytina, jog gali būti skaičiuojamos ne didesnės nei 5 procentų procesinės palūkanos.

177. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktų garantijų, kuriomis buvo garantuotas Kreditavimo sutarčių palūkanų apmokėjimas. Šios aplinkybės įvertinimas yra svarbus nustatant ar ieškovas nepiktnaudžiavo teise pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą.

188. Teismo sprendimas nemotyvuotas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Apelianto dėstomi argumentai ir byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Trečiojo asmens prašymu buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai (susitarimų preambulės D punktas ir 1.1. punktas), tokiu būdu sudarant galimybes trečiajam asmeniui įvykdyti prievoles. Tačiau trečiasis asmuo nevykdė įsipareigojimų ir pakeistomis sąlygomis. Banko bendradarbiavimo pareigos tinkamą vykdymą įrodo ir paties apelianto į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys tarpusavyje bendravo ieškodamos galimo taikaus ginčo išsprendimo.

212. Byloje negali būti nustatinėjama Banko, kaip kreditoriaus kaltė, nes Bankas reikalauja prievolę įvykdyti natūra. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011), ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatus reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis. Pripažinus, kad Banko kaltę dėl trečiojo asmens prievolės neįvykdymo, nebūtų pagrindo atleisti skolininką ir laiduotoją nuo prievolių vykdymo, todėl bet kokie apelianto argumentai dėl tariamo Banko bendradarbiavimo pareigos pažeidimo yra už ginčo ribų ir negali turėti įtakos sprendžiant Banko reikalavimo pagrįstumą.

223. Šalies paaiškinimai yra tik viena iš įrodymų rūšių, kuri neturi didesnės įrodomosios galios, todėl teismas šalies paaiškinimus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

234. Kredito sutartys buvo sudarytos jau prasidėjus ekonominei krizei, todėl trečiasis asmuo, sudarydamas sutartis, jau buvo įvertinęs ekonominės krizės padarinius ir į juos atsižvelgė sudarydamas sutartis.

245. Sprendimo panaikinimo pagrindu negali būti ir atsakovo dėstomi argumentai dėl pasikeitusių teisės normų, reglamentuojančių soliariumų įrangą. Trečiasis asmuo, vykdydamas veiklą soliariumų rinkoje, kartu prisiėmė ir riziką dėl galimų tokios rinkos reguliavimų pasikeitimų. Pasikeitus teisės normoms, trečiasis asmuo, kurio vadovas yra apeliantas, neinicijavo sutarčių sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, todėl laikytina, kad pasikeitusios verslo sąlygos trečiajam asmeniui ir apeliantui buvo priimtinos.

256. Trečiasis asmuo už sutarčių neįvykdymą atsako be kaltės.

267. Vadovaujantis sutarčių bendrųjų sąlygų 38 punkto ir 41.1. punkto sąlygomis, Bankas turėjo teisę nutraukti sutartis trečiajam asmeniui pirmą kartą pavėlavus atlikti įmoką. Trečiasis asmuo kredito sutarčių nevykdė nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, o Bankas sutartis nutraukė tik 2010 m. gruodžio 27 d.

278. Šioje byloje sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas iš atsakovo, todėl teismas pagrįstai nevertino atsakovo argumentų, susijusių su skolos išieškojimu iš vienintelio atsakovo būsto.

289. Kreditorius skolininkui pažeidus prievoles turi teisę pasirinkti, kokiomis reikalavimo priemonės pasinaudoti ir kokiu metu. Banko reikalavimai nėra patenkinti iš įkeisto turto.

2910. Apelianto reikalavimas sumažinti procesines palūkanas iki 5 proc. dydžio yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-718/2010 pasisakė, kad iš atsakovų priteistos 17,51 procento metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nelaikytinos neprotingai didelėmis.

3011. Sprendime pateiktas įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pakankamai išsamus, kad būtų galima pripažinti, jog skundžiamas sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

3112. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

32Trečiojo asmens BUAB „Saulės studijos“ bankroto administratorius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo pareigos įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui, kai skolininkas neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės.

36Ieškovas prašė iš atsakovo, kuris laidavimo sutartimi užtikrino trečiojo asmens prievolės ieškovui įvykdymą, priteisti 221 989,28 eurų skolą, kurią sudaro negrąžintas kreditas, palūkanos ir delspinigiai, 10,65 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nes skolininkas neįvykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, nustatęs, kad trečiasis asmuo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl atsakovas, kaip laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas su trečiuoju asmeniu atsako ieškovui už neįvykdytas prievoles.

37Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus; ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas, todėl laikytina, jog kreditorius pažeidė kredito sutarties sąlygas ir tokiu atveju neatsirado Laidavimo sutarčių 2.1 punkte numatyta sąlyga laiduotojo atsakomybei kilti; teismas nesvarstė dėl laiduotojo civilinės atsakomybės netaikymo ar sumažinimo; kreditoriaus įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, todėl kreditorius turi galimybę išsiieškoti skolą iš garanto, taip pat iš trečiojo asmens turto, o reikšdamas ieškinį laiduotojui piktnaudžiauja savo teisėmis; pasak apelianto, teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad skolos išieškojimas nukreiptas į paskutinį laiduoto būstą ir neišsprendė atsakovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų sumažinimo, be to, teismo sprendimas nemotyvuotas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

38Faktinės bylos aplinkybės

39CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

40Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. sudarė Kreditavimo sutartis Nr. K-2504-2007-13 ir Nr. K-2504-2007-176, pakeisdamos ir papildydamos jas 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. Susitarimais, kuriais trečiajam asmeniui buvo suteiktas 280 931,41 eurų kreditas su kintama palūkanų norma (1 t., 8-21, 24-39 b. l.). Prievolių įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gruodžio 11 d. Laidavimo sutartimis, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai Bankui vykdys prievoles. Laidavimai galioja ir visiems kredito sutarčių pakeitimams ir papildymams (1 t., 22-23, 40-41 b. l.). Skolininkas laiku nevykdė savo įsipareigojimų (1 t., 44-45, 47-48 b. l.), todėl Bankas nutraukė minėtas kredito sutartis ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko bei kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti skolą iš laiduotojo.

41Dėl laiduotojo atsakomybės

42Prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).

43Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkas neįvykdė prievolių Bankui, todėl pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios atsakomybės esmė yra ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip laiduotojas, turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

44Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimo pareigos pažeidimo.

45Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai laikosi pozicijos, kad prievolės neįvykdytos dėl Banko kaltės, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pažeidimo, nes iškilus sunkumams, kredito gavėjas ne kartą kreipėsi į Banką dėl leidimo parduoti kredituojamą ir Bankui įkeistą įrangą, tačiau Bankas į šiuos prašymus neatsakė, tokiu būdu pats Bankas pažeidė kreditavimo sutarčių sąlygas ir laiduotojui neatsirado Laidavimo sutarčių 2.1 punkte numatyta sąlyga atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apelianto argumentus.

462009 m. balandžio 27 d. susitarimai Nr. K-2504-2007-13/1, Nr. K-2504-2007- 176/1 liudija, kad trečiojo asmens prašymu buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai (susitarimų preambulės D punktas ir 1.1. punktas), tokiu būdu sudarant galimybes trečiajam asmeniui įvykdyti prievoles. Tokie Banko veiksmai, esant kredito gavėjo prašymui, reiškia palankesnių ir lankstesnių sąlygų sudarymą tokiam skolininkui dėl kredito pagal sutartį grąžinimo ir gali būti vertinami atsižvelgimu į skolininko padėtį, dėl kurios jam tapo būtina atidėti kredito grąžinimo įmokų terminus. Ieškovas teisingai pažymi, kad 2009 m. balandžio 27 d. susitarimai buvo sudaryti jau prasidėjus ekonominei krizei, todėl trečiasis asmuo, sudarydamas šiuos susitarimus, jau buvo įvertinęs ekonominės krizės padarinius. Tačiau trečiasis asmuo ir pakeistomis sąlygomis nevykdė įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kredito sutarčių pakeitimai, sudaryti trečiojo asmens prašymu, įrodo, kad Bankas tinkamai bendradarbiavo ir sudarė sąlygas sutarčių išsaugojimui, o šalių susirašinėjimas liudija, kad šalys tarpusavyje bendravo ieškodamos galimo taikaus ginčo išsprendimo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovo atsiliepimo argumentams, kad Bankas neprivalėjo besąlygiškai priimti skolininko teikiamų siūlymų dėl įrangos pardavimo, todėl apelianto argumentai dėl nesuteikto leidimo parduoti kredituojamą įrangą nevertintini kaip ieškovo kaltė dėl skolininko prievolių neįvykdymo ar bendradarbiavimo ir kooperavimo pareigos pažeidimas.

47Apeliantas pažymi, kad kredituojamos įrangos pardavimo būtinybę lėmė 2009 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos sveikatos ministro įsakymu Nr. V-517 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, kuriose buvo iškelti nauji reikalavimai soliariumų įrangai (sumažinta ultravioletinė apšvita), tačiau skolininko rašto turinys Bankui liudija, kad soliariumų įrangos pardavimo būtinybę lėmė jos perteklius dėl sumažėjusio klientų srauto ekonominės krizės metu, o kitą dalį įrangos buvo būtina parduoti dėl to, jog ši negalėjo būti pritaikyta naujajam apšvitos reikalavimui arba šis pritaikymas buvo brangus ir ekonomiškai nepagrįstas. Todėl abejotini apelianto argumentai dėl galimybės nenuostolingai realizuoti trečiojo asmens nurodomus soliariumus (1 t., 116-120 b. l.), kurių dalis pasak kredito gavėjo buvo iš viso nepritaikomi naujiems reikalavimams ir tokiu būdu išvengti nuostolių ir priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Taigi, aplinkybė, kad skolininkas tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į Banką dėl leidimo parduoti kredituojamą įrangą, o Bankas šiuo klausimu nepriėmė skolininkui palankaus sprendimo, negali būti vertinama, kaip galimybių apribojimas skolininkui įvykdyti prievoles, nes kaip jau minėta, abejotina galimybė nenuostolingai realizuoti naujajam apšvitos reikalavimui nepritaikomą įrangą.

48Dėl kreditoriaus kaltės konstatavimo, lemiančio laiduotojo sutartinės atsakomybės sumažinimą arba atleidimą nuo jos (CK 6.259 str.)

49Apelianto nuomone, Bankas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, todėl teismas turėjo svarstyti dėl laiduotojo civilinės atsakomybės netaikymo ar sumažinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009 konstatuota, kad ieškinio reikalavimas įvykdyti prievolę natūra turi būti atskirtas nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę ir kad priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

51Byloje ieškinio reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigių reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti laiduotoją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tiek laiduotojas, tiek skolininkas, būdami solidariai atsakingi už prievolę pagal kredito sutartis, turi pareigą vykdyti prievolę natūra. Minėta, kad kreditorius savo pasirinkimu gali nukreipti reikalavimą dėl tokios prievolės įvykdymo arba į skolininką, arba į laiduotoją, ar į juos abu. Ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatintinas reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, taigi dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė. Tai reiškia, kad netgi pripažinus, jog ieškovas yra kaltas dėl skolininko prievolės neįvykdymo, tai nesudarytų pagrindo atleisti skolininką ir laiduotoją nuo prievolių įvykdymo.

52Dėl kreditoriaus galimybės išieškoti skolą iš skolininko ar garanto

53Apelianto teigimu, Bankas nesąžiningai elgiasi pareiškęs ieškinį laiduotojui, nes turi galimybę išsiieškoti skolą iš skolininko turto, be to, kredito gavėjo prievolės yra užtikrintos UAB garantija.

54Garantijos sampratą ir garanto prievolės ribas nustato CK 6.90 – 6.92 straipsniai. Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalies nuostatą, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Tai reiškia, kad kreditorius pirmiausia turi pareikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko, ir tik šiam atsisakius vykdyti prievolę ar neįvykdžius per nustatytą terminą, šios prievolės įvykdymo jis gali reikalauti iš garanto. Tuo tarpu laidavimo sutartis kreditoriui suteikia teisę pasirinkti asmenį, kuris įvykdys prievolę ar jos dalį. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į garantą ar pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, kaip jau minėta, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas ir laiduotojas nebuvo susitarę dėl subsidiarios laiduotojo atsakomybės, todėl laiduotojas neturi teisės reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą. Be to, byloje nėra pateikta Garantijos sutartis, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti garanto pareigų apimties. Taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog kreditorius pareiškęs reikalavimą laiduotojui, elgiasi nesąžiningai, juolab, kad dalis skolos jau yra išieškota iš skolininko turto.

55Dėl procesinių palūkanų

56Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo sumažinti procesines palūkanas. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo išaiškino, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

57Nagrinėjamu atveju, laiduotojas įsipareigojo Bankui atsakyti ta pačia apimti, kaip ir skolininkas (laidavimo sutarčių 2.1.1.p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė kredito sutartyse nustatytas palūkanas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl šio reikalavimo skundžiamame sprendime nepasisakyta, tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

58Dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo paskutinio būsto

59Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas iš laiduotojo, todėl teismas pagrįstai nevertino atsakovo argumentų, susijusių su skolos išieškojimu iš vienintelio atsakovo būsto. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimai nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat plačiau nepasisako dėl šių argumentų.

60Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

61Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių teismo sprendimo motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 05 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-226/2011 ir kt.).

63Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

64Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas yra atsakęs į pagrindinius šalių argumentus, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad sprendimas nemotyvuotas, atitinkamai negalima sprendimo pripažinti negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

65Dėl kreditoriaus reikalavimo apimties

66Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Saulės studijos iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 2012 m. kovo 22 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Bankroto proceso metu, realizavus kreditoriui įkeistą turtą, ieškovui buvo pervesta 23 352 Lt suma. Šią aplinkybę patvirtina apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktas raštas bei bankroto administratoriaus- UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras raštas (2 t., 86-87 b.l.). Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui priteistą skolą nuo 221 989,28 eurų iki 215 225,28 eurų (23 352 Lt x 3,4528 = 6 763 eurų).

67Dėl bylinėjimosi išlaidų

68Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o priteista suma sumažinta tik atsižvelgiant į bankroto proceso metu patenkintą kreditoriaus reikalavimo dalį, todėl laikytina, kad iš esmės atsakovui priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 815 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2 t., 85 b. l.) ir valstybei Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atidėtas 11 665 Lt žymis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., 68-69 b. l.) (CPK 93 str., 98 str.).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

71Sumažinti ieškovui akcinei bendrovei DnB Nord bankui (į. k. 112029270) iš atsakovo R. S. (a. k. ( - ) priteistą 221 989,28 eurų skolą iki 215 225,28 eurų.

72Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

73Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DnB Nord bankui iš atsakovo R. S. 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir valstybei 11 665 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas ir trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, kadangi Kreditavimo... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, trečiajam asmeniui UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 10. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismui nebuvo pateikta leistinų... 11. 2. Ieškovas savo neveikimu prisidėjo prie kredito gavėjo prievolių... 12. 3. Kredito gavėjas nepažeidė sutarties sąlygų, todėl neatsirado Laidavimo... 13. 4. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo apelianto prašymo dėl civilinės... 14. 5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumento dėl skolos išieškojimo... 15. 5. Teismas sprendimu neišsprendė visų atsakovo reikalavimų, t., y., dėl... 16. 6. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti didesnes nei CK 6.210 straipsnio... 17. 7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Investicijų ir verslo... 18. 8. Teismo sprendimas nemotyvuotas.... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 20. 1. Apelianto dėstomi argumentai ir byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo... 21. 2. Byloje negali būti nustatinėjama Banko, kaip kreditoriaus kaltė, nes... 22. 3. Šalies paaiškinimai yra tik viena iš įrodymų rūšių, kuri neturi... 23. 4. Kredito sutartys buvo sudarytos jau prasidėjus ekonominei krizei, todėl... 24. 5. Sprendimo panaikinimo pagrindu negali būti ir atsakovo dėstomi argumentai... 25. 6. Trečiasis asmuo už sutarčių neįvykdymą atsako be kaltės.... 26. 7. Vadovaujantis sutarčių bendrųjų sąlygų 38 punkto ir 41.1. punkto... 27. 8. Šioje byloje sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas iš atsakovo,... 28. 9. Kreditorius skolininkui pažeidus prievoles turi teisę pasirinkti, kokiomis... 29. 10. Apelianto reikalavimas sumažinti procesines palūkanas iki 5 proc. dydžio... 30. 11. Sprendime pateiktas įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pakankamai... 31. 12. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo... 32. Trečiojo asmens BUAB „Saulės studijos“ bankroto administratorius... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 35. Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo pareigos įvykdyti skolininko prievolę... 36. Ieškovas prašė iš atsakovo, kuris laidavimo sutartimi užtikrino trečiojo... 37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame... 38. Faktinės bylos aplinkybės ... 39. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 40. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2007 m. sausio 29 d. ir... 41. Dėl laiduotojo atsakomybės... 42. Prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė,... 43. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkas neįvykdė... 44. Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimo pareigos pažeidimo. ... 45. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai... 46. 2009 m. balandžio 27 d. susitarimai Nr. K-2504-2007-13/1, Nr. K-2504-2007-... 47. Apeliantas pažymi, kad kredituojamos įrangos pardavimo būtinybę lėmė 2009... 48. Dėl kreditoriaus kaltės konstatavimo, lemiančio laiduotojo sutartinės... 49. Apelianto nuomone, Bankas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje... 51. Byloje ieškinio reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą, sumokėti... 52. Dėl kreditoriaus galimybės išieškoti skolą iš skolininko ar garanto ... 53. Apelianto teigimu, Bankas nesąžiningai elgiasi pareiškęs ieškinį... 54. Garantijos sampratą ir garanto prievolės ribas nustato CK 6.90 – 6.92... 55. Dėl procesinių palūkanų... 56. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo sumažinti... 57. Nagrinėjamu atveju, laiduotojas įsipareigojo Bankui atsakyti ta pačia... 58. Dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo paskutinio būsto... 59. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje... 60. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo... 61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, o tai... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 63. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas... 64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas yra atsakęs į pagrindinius... 65. Dėl kreditoriaus reikalavimo apimties... 66. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2011... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 68. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti.... 71. Sumažinti ieškovui akcinei bendrovei DnB Nord bankui (į. k. 112029270) iš... 72. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 73. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DnB Nord bankui iš atsakovo R. S. 1 815...