Byla 3K-3-35/2013

Dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės, tretieji asmenys V. Z. ir I. Z

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., A. J. ir A. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., A. J., A. J. ieškinį atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės, tretieji asmenys V. Z. ir I. Z..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti nesąžiningais Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Kredito unija) veiksmus; atleisti laiduotojus R. J., A. J. ir A. J. nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis Nr. 103/06 L2 ir Nr. 103/06 L1, sudarytas su Kredito unija (toliau – laidavimo sutartys); arba nutraukti laidavimo sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovai nurodo, kad 2006 m. gruodžio 15 d. I. Z. sudarė su atsakovu Kredito unija paskolos sutartį Nr. 103/06/LTL, pagal kurią I. Z. buvo suteikta 413 500 Lt dydžio paskola žemės sklypui įsigyti. Pagal laidavimo sutartis ieškovai R. J. ir A. J. laidavo už I. Z. ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Kredito unijai, jeigu ji tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti taip pat buvo įkeista 5544/15800 dalis A. J., A. J., R. J., I. Z. ir V. Z. bendrąja daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo.

7I. Z. tinkamai neįvykdžius prievolės pagal paskolos sutartį, 2008 m. sausio 3 d. buvo areštuotas jai priklausantis turtas – ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis reikalavimų pagal paskolos sutartį, tačiau, Kredito unijai sutikus ir panaikinus areštą, šis turtas (butas su rūsiu) sutartine hipoteka buvo įkeistas kito kreditoriaus (Nordea Bank Finland Plc) reikalavimams užtikrinti.

8Ieškovų manymu, atsakovas, leisdamas panaikinti I. Z. priklausančio turto, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis atsakovo reikalavimų pagal paskolos sutartį, areštą ir įkeisti šį turtą kito kreditoriaus prievolės įvykdymui užtikrinti, sąmoningai atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą. Kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc reikalavimams pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti buvo įkeisti dar du butai, todėl smarkiai sumažėjo skolininkų I. Z. ir V. Z. galimybė atsiskaityti su Kredito unija. Laiduotojams apie Kreditavimo sutartį nebuvo pranešta, tai iš esmės pažeidė jų teisėtus interesus. Vadovaujantis CK 6.200 straispnio 2 dalyje įtvirtintu bendradarbiavimo ir kooperavimosi principu, skolininkai privalėjo informuoti laiduotojus apie kietinimą prisiimti papildomų įsipareigojimų. Kredito unijos sutikimas panaikinti skolininkų turtui uždėtą areštą vertintinas kaip atsakovo siekis nesąžiningais veiksmais įgyti kuo didesnį R. J. ir A. J. turtą, pasinaudojant laidavimo sutartyse nustatyta skolininkų ir laiduotojų solidariąja atsakomybe. Ieškovai taip pat nurodo, kad prisiimant atsakomybę pagal laidavimo sutartis esminę reikšmę turėjo skolininkų finansinė padėtis bei jų turimo turto apimtis. Laiduotojai negalėjo tikėtis, kad kreditorius pats savo nesąžiningais veiksmais leis skolininkams prisiimti papildomų įsipareigojimų.

9Atsakovas Kredito unija atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad neturi pareigos informuoti laiduotojus apie skolininkų prisiimamus įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir savo veiksmais nepažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Sutikimas panaikinti areštą skolininkės areštuotam pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą turtui negali būti prilyginamas kreditoriaus atsisakymui savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą. Kadangi atsakovas nepažeidė nei paskolos sutarties, nei laidavimo sutarčių sąlygų, tai nėra teisinio pagrindo nutraukti laidavimo sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo. Ieškovai ieškiniu siekia išvengti civilinės atsakomybės, kylančios iš laidavimo sutarčių, ir elgiasi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovo Kredito unijos naudai iš ieškovų solidariai 3800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal laidavimo sutarčių 3 punktą laiduotojai įsipareigojo atsakyti kaip solidarieji skolininkai tuo atveju, jei paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Kai skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę. Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta. Teismas sprendė, kad atsakovo sutikimas panaikinti areštą skolininkės areštuotam pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą turtui negali būti prilyginamas kreditoriaus atsisakymui savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą. Kadangi atsakovas nepažeidė nei paskolos sutarties, nei laidavimo sutarčių sąlygų, tai nėra teisinio pagrindo nutraukti laidavimo sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo bei atleisti ieškovus nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, kad Kredito unijos sutikimas panaikinti areštą skolininkės areštuotam pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą turtui turi būti prilyginamas kreditoriaus atsisakymui savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš pagrindinės skolininkės turto ir todėl laiduotojai atleistini nuo atsakomybės, nes CK 6.86 straipsnyje įtvirtintas laiduotojo atleidimo nuo prievolės (laidavimo) įvykdymo pagrindas aiškintinas sistemiškai su CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią analogiškos rizikos paskirstymo taisyklės taikomos esant nustatytai subsidiariajai laiduotojo prievolei ir netaikomos, jeigu skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), nebent būtų susitarta kitaip. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju esant solidariajai laiduotojo ir skolininko atsakomybei, kreditoriaus sprendimas pirmiausia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu ar kita prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone ar teise pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pats skolininkas, nėra laiduotojo prievolės pasibaigimo pagrindas, nurodytas CK 6.86 straipsnyje. Kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus galimybe patenkinti reikalavimą kitais būdais ar iš kitų asmenų, nereiškia pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito kreditoriaus naudai nustatyto prievolės užtikrinimo CK 6.86 straipsnio prasme. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

14Ieškovų argumentus dėl laidavimo sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo teismas atmetė nurodydamas, kad ieškovai laidavimo sutartyse nenustatė jokių sąlygų, kurios leistų kontroliuoti asmens, už kurį laiduojama, veiksmus prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus, turinčius įtakos skolininko galimybėms pačiam įvykdyti kredito sutartimi prisiimtas prievoles, o taip pat laiduotojų atsakomybės už skolininko prievoles rizikos padidėjimą. Solidaraus laidavimo atveju, kai laiduojama be jokių sąlygų, skirtų užtikrinti laiduojančio asmens galimybę kontroliuoti asmens, už kurį laiduojama, finansines galimybes vykdyti sutartį, negali būti laikoma esminiu laidavimo sutarties pažeidimu vien tai, kad pasikeičia asmens, už kurį laiduota, finansinių įsipareigojimų ir turimo turto apimtis ir (ar) santykis. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nesąžiningais skolininko veiksmais ieškovai laiko papildomą kredito paėmimą, kas lemia ne tik finansinių skolininko įsipareigojimų, bet ir turimo turto padidėjimą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovai prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamoje byloje. Byloje atsakovas yra juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas, o ieškovai ir tretieji asmenys – fiziniai asmenys, todėl byla susijusi su viešojo intereso apsauga – vartotojų viešojo intereso gynimu, ir teismai privalo būti aktyvūs ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasatoriai, kaip vartotojai, yra silpnesnioji laidavimo sutarčių šalis. Tam, kad būtų konstatuotas viešojo intereso egzistavimas, pakanka nustatyti, jog konkretūs pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmai (neveikimas) prima facie pažeidžia ar gali pažeisti vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, Vartotojų teisių apsaugos įstatymui ar kitiems teisės aktams. Šioje civilinėje byloje atsakovas yra didelė finansinių paslaugų teikėja Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad jos teikiamomis paslaugomis naudojasi daug vartotojų, kurių teisės ir interesai gali būti tiesiogiai veikiami atsakovui nesilaikant jam taikomų apdairumo ir rūpestingumo standartų.

19Paskolos sutartis, sudaryta su finansines paslaugas tiekiančiu asmeniu, kvalifikuojama vartojimo sutartimi, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad vartojimo sutartyse sutarčių laisvės principas yra ribojamas (CK 6.188 straipsnis). Atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartis, privalėjo įvertinti kasatorių turtinę padėtį ir įsitikinti, ar jų finansinė ir ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog jie sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o tokios pareigos neįvykdęs jis turėjo prisiimti padarinius.

20Atsakovas nesiėmė priemonių, kurios būtų užtikrinusios paskolos sutarties vykdymą, nors šios sutarties 5.3 punkte įtvirtinta jo pareiga reikalauti iš paskolos gavėjo papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, jei kyla grėsmė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti paskolos sutarties arba vienašališkai ją nutraukti, jei paskola buvo naudojama ne pagal paskirtį. Kasatoriai neturi pareigos vykdyti laidavimo sutarčių, nes padarinių kilo dėl atsakovo nerūpestingo elgesio bei paskolos sutarties sąlygų nevykdymo.

21Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad teismai privalėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas sąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant paskolos sutartį, ar tinkamai vykdė ją ir laidavimo sutartis, ar pasinaudojo paskolos sutartyje įtvirtintomis teisėmis ir ar trečiajam asmeniui nevykdant paskolos sutarties, pagrįstai taikė laidavimo sutartyse numatytas pasekmes.

222. Dėl CK 6.86 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai išaiškino, kad CK 6.86 straipsnis turi būti aiškinamas sistemiškai su 6.80 straipsnio 2 dalimi, todėl galimybė atleisti laiduotojus nuo atsakomybės gali būti svarstoma tik esant subsidiariajai laidotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybei. Kasatorių nuomone, šios normos reglamentuoja skirtingas situacijas: CK 6.80 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas išieškojimo eiliškumas, o CK 6.86 straipsnyje – galimybė atleisti laiduotoją nuo atsakomybės, kai kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl negali lemti viena kitos taikymo sąlygų. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę atleisti laiduotojus nuo atsakomybės, nesiejo šios normos taikymo su laiduotojų atsakomybės rūšimi, todėl laiduotojai CK 6.86 straipsnio pagrindu gali būti atleisti nuo atsakomybės esant tiek subsidiariajai, tiek solidariajai laiduotojų ir pagrindinio skolininko atsakomybei.

23CK 6.86 straipsnyje nustatytos dvi alternatyvios galimybes, kai laiduotojai gali būti atleidžiami nuo atsakomybės: 1) kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą; 2) kreditorius atsisako kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju I. Z. paskolos sutarties tinkamas vykdymas buvo užtikrintas kasatorių laidavimu bei paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio pagrindu 2007 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 457 920,40 Lt išieškojimo Kredito unijos naudai. Antstolis areštavo skolininkės turtą, taigi, Kredito unija turėjo pirmenybės teisę bei realią galimybę patenkinti visą ar didžiąją dalį savo reikalavimo. Tačiau atsakovas 2008 m. vasario 22 d. davė sutikimą, kad areštas būtų panaikintas bei leido šį turtą įkeisti kitam kreditoriui, taip atsisakydamas savo pirmenybės teisės pradėti išieškojimo procesą iš skolininkės turto, kartu atsisakydamas pirmenybės teisės patenkinti kreditoriniaus reikalavimą. Toks atsakovo elgesys atitinka CK 6.86 straipsnyje nustatytas sąlygas, todėl yra pagrindas atleisti laiduotojus nuo atsakomybės.

24Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorių ieškinį dėl ieškovų atleidimo nuo atsakomybės, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, pateikdamas antstolių kontorai vykdomąjį raštą, išduotą pagrindinės skolininkės pasirašyto vekselio pagrindu, įgyvendino jam įstatymo suteiktą teisę rinktis, iš kurio solidariųjų skolininkų išsiieškoti skolą, ir išieškojimą nukreipė į pagrindinę skolininkę.

25Nepaisant to, kad laidavimo sutartyse nenustatyta atsakovui jokių pareigų, jis privalėjo laikytis įstatyme nustatytų sutarčių vykdymo bei bendrųjų teisės principų. Atsižvelgiant į laidavimo sutarčių esmę bei prigimtį, kurios yra grindžiamos tarpusavio pasitikėjimo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo principais, ne tik laiduotojas turi elgtis sąžiningai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas prievolių vykdymas kreditoriui, bet ir pats kreditorius turi tinkamai naudotis savo teisėmis bei elgtis sąžiningai. Atsakovo veiksmai, kurie neatitinka minimalių protingumo reikalavimų bei prieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams, negali būti laikomi tinkamu ir sąžiningu sutarties vykdymu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kylantys padariniai negali būti perkeliami laiduotojams.

26Atsakovas Kredito unija su ieškovų kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

271. Dėl pirmumo teisės patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Kredito unija davė sutikimą panaikinti buto areštą ir leido šį turtą įkeisti kitam kreditoriui, taip atsisakydama savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš I. Z. nuosavybės teise priklausančio turto. Byloje nustatyta, kad areštas buvo panaikintas su sąlyga, kad skolininkė apie 120 000 Lt iš gaunamos paskolos skirs skolai Kredito unijai padengti, pervedant lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2008 m. kovo 14 d. antstolis pervedė atsakovui 34 736,10 Lt, o skolininkė paaiškino, kad dalį lėšų Nordea Bank Finland Plc dėl jai nežinomų priežasčių užšaldė. Jos sąskaitoje esančios lėšos (7300 eurų) buvo įkeistos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Taigi, skolininkė I. Z. apgaulės būdu, žinodama, kad dalis lėšų (7300 eurų) pagal kredito sutartį bus įkeista Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui bei pasinaudodama atsakovo pasitikėjimu, išvengė buto arešto bei įkeitė jį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Atsakovas Kredito unija neturėjo tikslo atsisakyti pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą, o pagrįstai tikėjosi, kad atsisakęs buto arešto gaus iš skolininkės ne mažesnę kaip 120 000 Lt sumą skolai padengti. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad Kredito unijos sutikimas panaikinti areštą notaro vykdomojo įrašo pagrindu areštuotam skolininkės turtui negali būti prilyginamas pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą atsisakymui.

282. Dėl laidavimo sutarties prigimties ir santykio su kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Laidavimo sutartyse nustatyta, kad laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako Kredito unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, šiuo atveju atsakovas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones įgyvendinti, t. y. gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė, tiek laiduotojai. Kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip.

293. Dėl kreditoriaus nesąžiningumo. Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas pats savo nesąžiningais veiksmai sudarė tokią faktinę situaciją, kai galimybių išieškoti skolą iš pagrindinės skolininkės turto neliko, o visa atsakomybė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo perkelta laiduotojams. Kaip jau minėta, kreditorius solidariojo laidavimo atvejais turi teisę pasirinkti asmenį, kuris įvykdys prievolę ar jos dalį, tačiau tokios kreditoriaus teisės įgyvendinimas jokiu būdu negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. Be to, Kredito unija pagrįstai tikėjosi, kad skolininkei suteikiamo kredito dalis bus pervesta skolai Kredito unijai padengti, todėl nėra pagrindo manyti, kad kreditorius, sutikdamas su turto arešto panaikinimu, sąmoningai siekė pakenkti laiduotojams.

304. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą. Kasatoriai teigia, kad Kredito unija nesiėmė priemonių, kurios būtų užtikrinusios paskolos sutarties vykdymą, nes nepasinaudojo paskolos sutartyje nustatyta galimybe kreditoriui vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Kreditoriaus kaltė yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl skolininko civilinės atsakomybės sumažinimo arba visiško jo atleidimo nuo atsakomybės. Aiškinant teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus kaltės nustatymo kriterijus, reikšmingus sprendžiant sumažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės skolininką, pažymėtina, kad kredito įstaigos veiklos rizikos prisiėmimas, nenutraukiant paskolos sutarties prieš nustatytą galutinį paskolos grąžinimo terminą, dar nereiškia kaltės dėl žalos kreditoriui atsiradimo.

315. Dėl vartojimo teisinių santykių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nedaro išimčių dėl pacta sunt servanda principo laikymosi. Nagrinėjamu atveju skolininkė nevykdė prievolių pagal sutartį, todėl teismas turi pagrindą tenkinti kreditoriaus reikalavimą, nepaisant sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus spręndimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo vartojimo sutartimis ir jų sąlygų vertinimo pagal sąžiningumo kriterijus, taip pat dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

35Dėl viešojo intereso egzistavimo

36Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina pagal pateiktus dokumentus nustačius, kad pagrindinė ir (ar) kita (nagrinėjamu atveju – laidavimo) sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas ex officio privalėjo vertinti kreditoriaus (atsakovo) veiksmus sąžiningumo aspektu (CK 6.188 straipsnis), nes kasatoriai, kaip laiduotojai, yra silpnesnioji laidavimo sutarčių šalis, o atsakovas yra didelė finansinių paslaugų teikėja Lietuvoje, jos paslaugomis naudojasi daug vartotojų, kurių teisės ir interesai gali būti tiesiogiai veikiami atsakovui nesilaikant jam taikomų apdairumo ir rūpestingumo standartų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pateiktus į bylą dokumentus kredito ir laidavimo sutartys bylos duomenų kontekste nelaikytinos vartojimo sutartimis. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju teismai turėjo vertinti laidavimo sutartis kaip ribojančias sutarčių laisvės principą (CK 6.188 straipsnis). Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai, spęsdami dėl kasatorių atleidimo nuo atsakomybės pagal sudarytas laidavimo sutartis arba šių sutarčių nutraukimo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartis, privalėjo įvertinti kasatorių turtinę padėtį ir įsitikinti, ar jų finansinė ir ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jie sugebės įvykdyti prisimtus įsipareigojimus, o tokios pareigos neįvykdęs turi prisiimti padarinius.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas <....>, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurias draudžia imperatyviosios teisės normos, taip pat kurios prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatorių sudarytos laidavimo sutartis tokiomis nelaikytinos. Teismų nustatyta, kad trečiasis asmuo I. Z. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią buvo suteikta 413 500 Lt paskola žemės sklypui pirkti. Ji buvo užtikrinta kasatorių laidavimu ir dalies žemės sklypo, priklausančiu kasatoriams (laiduotojams) ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, įkeitimu. Pagal byloje esančius duomenis negalima teigti, kad šios sutartys sudarytos trečiojo asmens ir (ar) kasatorių, kaip vartotojų, asmeniniams tikslams tenkinti, todėl teismai spręsdami dėl laidavimo sutarčių kasatorių (ieškovų) nurodytais ieškinio reikalavimais, pagrįstai netaikė CK 6.188 straipsnio nuostatų. Be to, pažymėtina, kad vartotojams taikoma įstatyme nustatyta papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai) – išimčių ir nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

38Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kurios būtų užtikrinusios paskolos sutarties vykdymą ir netaikė paskolos sutarties nuostatų, leidusių sutartį nutraukti, o bylą nagrinėję teismai privalėjo nustatyti, ar atsakovas sąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją. Kaip jau minėta, nagrinėjamojoje byloje pagal ieškinio reikalavimus vertintinos paskolos ir laidavimo sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis, todėl teismai neturėjo ex officio taikyti įstatyme nustatytą papildomą apsaugą, spręsdami šalių ginčą dėl laiduotojų (kasatorių) atleidimo nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas nutraukti kredito sutartį; kredito sutarties vykdymą ir galimybę ją nutraukti kasatoriai vertina kaip aplinkybę dėl jų atleidimo nuo laidavimo sutarčių vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojai gali būti atleidžiami nuo atsakomybės, tik konstatavus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini taikant CK 6.86 straipsnio nuostatas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus dėl sutarčių vertinimo vartotojų sutartimis.

39Dėl CK 6.86 straipsnio aiškinimo ir taikymo

40Kasaciniame skunde teigiama, kad kasacinis teismas, aiškindamas laiduotojų solidariosios atsakomybės ypatumus, yra nurodęs, jog, esant solidariajai laiduotojo atsakomybei, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą, tačiau kasacinis teismas nenurodė, jog solidarioji atsakomybė panaikina galimybę atleisti laiduotojus nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad CK6.86 straipsnis gali būti taikomas tik esant subsidiariajai laiduotojų ir pagrindinių skolininkų atsakomybei, plečiamai aiškino kasacinio teismo suformuotą CK 6.80 ir 6.81 straipsnių taikymo praktiką.

41Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde nurodomų teisės normų aiškinimo, yra konstatavęs, kad, analizuojant laiduotojo solidariąją prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu, kaip yra nagrinėjamu atveju), sistemiškai turi būti aiškinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies, ir 6.86 straipsnio nuostatos. CK 6.86 straipsnyje įtvirtintas laiduotojo atleidimas nuo savo prievolės įvykdymo pagrindas, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šios rizikos priskyrimas kreditoriui sietinas su CK 6.80 traipsnio 2 dalimi, pagal kurią analogiškos rizikos paskirstymo taisyklės taikomos esant nustatytai subsidiariajai laiduotojo prievolei ir netaikomos, jeigu skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), nebent būtų susitarta kitaip dėl užtikrinimo būdų eiliškumo taikymo. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti vienu iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigia CK 6.86 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

42Teisėjų kolegija pažymi, kad tik tuo atveju, jeigu kreditorius atsisako savo pirmenybės teisių, kuriomis pasinaudodamas būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau laiduotojas turi įrodyti, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą: buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis bei kreditorius šių savo teisių atsisakė. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovo (kreditoriaus) sutikimas panaikinti skolininko turto areštą ½ daliai buto, areštuoto pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nenulemia laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnyje nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta šią teismų išvadą, nes byloje nėra nustatytų teisiškai reikšmingų faktų, būtinų taikant CK 6.86 straipsnio nuostatas. Byloje nekonstatuota, kad kreditorius turėjo realią galimybę patenkinti reikalavimą iš turto, kurio arešto panaikinimui davė sutikimą; kad kreditorius reikalavimo nukreipimo į šį turtą atsisakė. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad trečiajam asmeniui (skolininkei), gavus refinansavimą iš kito kreditoriaus, buvo padengta dalis skolos, už kurios grąžinimą laidavo kasatoriai. Pažymėtina, kad pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip, to šiuo atveju padaryta nebuvo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditorius nukreipė išieškojimą į skolininkės įkeistą turtą (žemės sklypus), davė sutikimą panaikinti areštą skolininko atitinkamai turto daliai su sąlyga, kad, gavus refinansavimą, bus grąžinta atitinkama dalis skolos. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo (skolininkė) nepervedė kreditoriui visos sutartos sumos, kuri būtų dengusi tik dalį skolos, nėra pakankama konstatuoti atsakovo (kreditoriaus) nesąžiningumo ar siekimo didinti laiduotojų atsakomybės riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovo (kreditoriaus) duotas sutikimas panaikinti areštą ½ daliai buto, areštuoto vykdymo procese, nesudaro pagrindo atleisti laiduotojus nuo atsakomybės. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.86 straipsnio nuostatas ginčo santykiams reglamentuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios normos aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.

43Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

44Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas (kreditorius) nesiėmė priemonių, kurios būtų užtikrinusios paskolos sutarties vykdymą, nes nepasinaudojo paskolos sutartyje nustatyta galimybe vienvaldiškai ją nutraukti. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad kredito įstaigos veiklos rizikos prisiėmimas, nenutraukiant paskolos sutarties prieš nustatytą galutinį paskolos grąžinimo terminą, negali būti vertinama kaip aplinkybė atleisti laiduotojus nuo atsakomybės jų nurodytu pagrindu. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pats atsakovas savo veiksmais sudarė tokią faktinę situaciją, kai išieškoti skolą iš pagrindinės skolininkės turto neliko, o atsakomybė pagal paskolos sutartį tenka laiduotojams. Jau minėta, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos faktus, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo (kreditoriaus) veiksmai būtų lėmę CK 6.86 straipsnyje nustatytu pagrindu atleisti kasatorius (laiduotojus) nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai reikšmingų faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, kasacinis teismas iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde neteigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė bylos faktus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, o apeliuojama į tai, kad laidavimo sutartis teismai turėjo vertinti kaip prieštaraujančias sąžiningumo kriterijams. Teismai nenustatė, kad sutarčių sąlygos prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms arba būtų įstatyme (CK 6.86 straipsnyje) nustatytas pagrindas atleisti kasatorius (laiduotojus) nuo atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad byloje nepaneigti atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad kasatoriai sutiko laiduoti už trečiojo asmens paskolą, žinodami, jog paskola bus užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka; kad tiek laiduotojai, tiek skolininkai pervertino įkeičiamą turtą, be to, tikėjosi, kad jo vertė padidės, pakeitus žemės sklypo paskirtį. Teisėjų kolegijos požiūriu, laiduotojų rizikos prisiėmimas, be kita ko, nesuteikia teisės atleisti juos nuo atsakomybės kasatorių nurodytu pagrindu. Bylos duomenimis, išieškojimas pagal kredito sutartį pirmiausia buvo nukreiptas į (trečiojo asmens) skolininkės turtą. Be to, solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.60 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, o tam tikras motyvų neišsamumas negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingus procesinius sprendimus. Remadamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Kasaciniame teisme patirta 51,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

47Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1700 Lt, ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį, todėl priteistina iš kasatorių.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš kasatorių R. J. (duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (duomenys neskelbtini) po 17,33 Lt (septyniolika litų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

51Priteisti iš kasatorių R. J. (duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (duomenys neskelbtini) po 566,67 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (duomenys neskelbtini) naudai.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.