Byla e2-1416-186/2016
Dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – A. O., L. V., E. O

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4478-467/2016 pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovėms antstolei D. M., uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,TG Invest-1“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – A. O., L. V., E. O..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas M. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių 2016 m. kovo 9 d. aktą Nr. 0012/13/00283 ir 2016 m. kovo 21 d. aktą Nr. 0012/13/00283-1 bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 572/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu; stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą; kiemo statinius; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
  2. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą; taip pat prašė uždrausti UAB „TG Invest – 1“ iškeldinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovą M. O., ieškovo dukrą E. O. ir ieškovo buvusią sutuoktinę L. V. iš nurodyto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad UAB „TG Invest – 1“ yra UAB „Medicinos banko“ dukterinė įmonė, kurios veiklos tikslas – turto įsigijimas, kuris buvo naudojami užstatams, banko paskoloms gauti, jų efektyviam valdymui ir plėtrai. Tai sudaro pagrindą manyti, jog egzistuoja grėsmė, kad UAB „TG Invest – 1“ šį turtą perleis. Gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė ieškovo, jo buvusios sutuoktinės bei nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl iškeldinimas paliktų juos be gyvenamosios vietos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo M. O. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jo turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais bei taikyti restituciją ir grąžinti varžytynėse parduotą turtą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovas yra jau ne kartą skundęs antstolės D. M. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00283, kurioje vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „Medicinos bankas“ naudai būtent iš jam įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y., ieškovas teikė teismui įvairius skundus, skundė teismų nutartis instancine tvarka ir pan. Šiuose procesiniuose dokumentuose dėstomi iš esmės ieškiniui identiški motyvai, o būtent tai, kad Rygos miesto Ziemelu rajono teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, vadovaujantis CPK normomis bei 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, turėjo būti sustabdyti bet kokie vykdymo veiksmai ir išieškojimai iš ieškovo turto. Visi šie ieškovo skundai buvo atmesti, o apeliacinės instancijos teismas nutartis paliko nepakeistas. Taip pat atmestas ir ieškovo skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-15991-235/2016, kurioje antstolės veiksmai vykdomojoje byloje pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų apie ieškovo paduoto ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pagrįstumą, dėl ko nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Vertindamas aplinkybę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentą, jog atsakovė UAB „TG Invest-1“ ketina perleisti ginčo turtą, o vien ieškovo pasvarstymai apie šio atsakovo veiklą, nėra pakankamas įrodymas tokiai grėsmei konstatuoti.
  4. Teismas pažymėjo, jog kita prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas UAB „TG Invest – 1“ iškeldinti ieškovą, jo buvusią sutuoktinę ir nepilnametę dukrą iš atsakovui parduoto turto iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, negali būti taikoma ir dėl to, jog ji nėra susijusi su ieškinio reikalavimais, t. y. ieškovas ieškiniu nereiškia jokių reikalavimų dėl vykdomo iškeldinimo ar panašių naujojo turto savininko veiksmų.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskirajame skunde ieškovas M. O. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos skundo argumentus:
    1. Teismas ne tik nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir išsakė išankstinę nuomonę dėl ieškinio nepagrįstumo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog ieškovas analogiškais faktiniais ir teisiniais pagrindais yra jau ne kartą skundė antstolės D. M. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00283 ir šie skundai buvo atmesti, nesuponuoja pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    2. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų šioje bylos stadijoje, kad atsižvelgiant į UAB ,,TG Invest-1“ veiklos pobūdį, ieškovui priklausęs turtas gali būti perleistas.
    3. Prašymas uždrausti iškeldinti ieškovą bei ieškinyje nurodytus asmenis yra susiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi UAB ,,TG Invest-1“ jau pateikė reikalavimus ieškovui išsikraustyti ir šie dokumentai yra pateikti kartu su ieškiniu.
  2. Atsiliepime atsakovė UAB „Medicinos bankas“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Ieškovas nepagrindė, kad tikėtinai jo ieškinys bus patenkintas, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai ir neproporcingai pažeistų išieškotojo bei sąžiningo turto įgijėjo UAB ,,TG Invest-1“ teises ir teisėtus interesus.
    2. Ieškovas nuolat skundė antstolės veiksmus bei teismo nutartis dėl skundų netenkinimo remdamasis vieninteliu argumentu, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismo 2014 m. kovo 4 sprendimu iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, vadovaujantis CPK normomis ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 ,,Dėl bankroto bylų“, turėjo būti sustabdyti bet kokie vykdymo veiksmai ir išieškojimai iš ieškovo turto. Pažymėtina, kad ieškovui bankroto byla Latvijos Respublikoje yra nutraukta. Užbaigus ieškovui fizinio asmens bankroto bylą Latvijos Respublikoje, neliko vienintelio teisinio argumento, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį. Be to, ieškovo ginčijami turto pardavimo iš varžytynių aktai sudaryti jau po bankroto bylos ieškovui užbaigimo, t. y. aktai surašyti 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. kovo 21 d. Dėl to jiems sudaryti netgi nebuvo ieškovo nurodytos kliūties – ieškovui iškeltos bankroto bylos Latvijos Respublikoje.
    3. Antstolė ieškovo turtą realizavo teisėtai, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23112-558/2014 pagal antstolės prašymą išaiškino, kad ieškovui iškelta bankroto byla Latvijos Respublikoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties Nr. I-1666V/2010 vykdymui įtakos neturi. Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-104/2014 palikta nepakeista.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus padaręs išvadą, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų spręsti, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės.
  4. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad civilinė byla dėl ginčo esmės pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovėms antstolei D. M., UAB „Medicinos bankas“ ir UAB ,,TG Invest-1“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra išnagrinėta ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes nėra pasibaigęs jo apskundimo apeliacine tvarka terminas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012; 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-255-512/2015; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nors ir neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovo reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jam palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė. Nustačius, kad ieškinys priima facie nepagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Taigi nesant pirminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, įtvirtintų CPK 144 straipsnio 1 dalyje – ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  5. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiti atskirojo skundo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

12Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai