Byla 2A-1427/2012
Dėl neteisėto lėšų nurašymo, delspinigių, palūkanų ir kitų reikalavimų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. K. ir atsakovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3071-605/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Citadele“ bankas, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. K. ir AS „Parex bankui“ dėl neteisėto lėšų nurašymo, delspinigių, palūkanų ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti 25 077,84 Lt nepagrįstai iš įmonės nurašytų lėšų, 83,64 Lt delspinigių, 6 procentų palūkanas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) panaikinti ieškovui teisę į nepagrįstai prisiskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, sumažinti AB „Parex bankas“ kreditoriaus reikalavimą iki 826 931 Lt; 3) panaikinti 2006 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutartį LS/006/152; 4) taikyti restituciją, grąžinant iš banko 379 872,86 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) išreikalauti iš AB „Parex bankas“ per 2007-2008 metus kaip garantines įmokas nurašytas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. ( - ) IĮ „Talka“ lėšas, pateikiant vertybinių popierių sąskaitos išrašą; 6) įpareigoti AB „Parex bankas“ grąžinti neteisėtai nusavintą 863 200 Lt terminuotą indėlį bei 6,47 procentų palūkanas iki 2009 m. vasario 19 d. (40 335,42 Lt), iš viso 903 535,42 Lt bei 6,47 procentų palūkanas nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi IĮ „Talka“ iškelta bankroto byla, prie jos prijungta kita civilinė byla pagal ieškovo AB „Parex bankas“ ieškinį L. K., kurį bankas grindžia L. K. prisiimtais įsipareigojimais dėl IĮ „Talka“ paimto kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/006/004. Minėtas kreditas užtikrintas hipotekos lakštais su įkeistu nekilnojamuoju turtu bei L. K. 2006 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/006/152. Minėtoje civilinėje byloje L. K. nurodė, jog bankas pirmas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes be įmonės žinios ir sutikimo iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos nurašė ir negrąžino 25 077,84 Lt lėšų. IĮ „Talka“ nesuteikė bankui teisės disponuoti įmonės bankinėje atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, o banko atliktas lėšų nurašymas prieštarauja tiek sutarčiai dėl įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, tiek sutarčiai dėl vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo, todėl banko veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl to, kad bankas be įmonės žinios pradėjo nurašinėti atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias lėšas, įmonė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, t. y. negalėjo mokėti kredito palūkanų. Nurašydamas lėšas iš atsiskaitomosios įmonės sąskaitos, bankas pažeidė ne tik CK 6.913, 6.922 straipsnių nuostatas bei banko aptarnavimo sutartį, bet ir vertybinių popierių aptarnavimo sutartį bei vertybinių popierių atpirkimo sutartis. Be to, bankas, pažeisdamas vertybinių popierių atpirkimo sutartis, veikdamas tik savo nuožiūra, pardavė vertybinius popierius ne sutartyse numatytomis sąlygomis, būdais ir terminais ir taip padarė įmonei nuostolį.

6Atsakovas AB „Citadele“ bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad bankas turėjo teisę nurašyti lėšas nuo atsiskaitomosios sąskaitos garantinėms sumos pagal vertybinių popierių atpirkimo sutartis. Ieškovo sudarytoje 2008 m. gegužės 15 d. vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties specialiojoje dalyje yra ieškovo patvirtinimas, kad jis susipažinęs su banko patvirtintomis Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 55 punkte įtvirtinta, jog atsiradus kliento įsiskolinimui bankui, pastarasis turi teisę įsiskolinimą padengti iš kliento sąskaitoje esančių lėšų. Akcijų kainai nukritus žemiau sutartos ribos, o ieškovui nepapildžius garantinės sumos, ieškovas tapo skolingas bankui, todėl pastarasis turėjo teisę nurašyti lėšas įsiskolinimui padengti iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos. Atsakovas pažymėjo, kad bankas turėjo teisę pardavinėti akcijas jų kainai sumažėjus iki tam tikros ribos, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nes tokia buvo ieškovo savininko L. K. nuostata. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neneigia savo skolos bankui, kuri atsirado akcijų kainoms nukritus ir kurią bankas pasidengė nusirašydamas lėšas nuo atsiskaitomosios sąskaitos. Be to, atsakovas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ieškovas sutiko su lėšų nurašymu, o banko veiksmai negalėjo turėti įtakos ieškovui mokant palūkanas pagal kreditavimo sutartį. Lėšų nurašymo laikotarpiu ieškovas tinkamai vykdė prievoles pagal kreditavimo sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nepadarė ieškovui 379 872,86 Lt žalos parduodamas vertybinius popierius Pažymėjo, kad akcijos buvo parduotos per protingą terminą be ypatingo delsimo. Vertybinių popierių sutartyje nėra susitarta dėl akcijų realizavimo momento, prognozuoti akcijų rinkos perspektyvų tiksliai neįmanoma, todėl akcijų kainoms pakilus, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti neva negautą kainų skirtumą. Be to, ieškovas nepagrįstai prašo taikyti restituciją, nes tai yra sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmė, o šiuo atveju vertybinių popierių atpirkimo sandoriai yra galiojantys. Ieškovas taip pat kelia klausimą dėl lėšų, įkeistų indėlio sutartimi, nurašymo, nurodydamas, jog bankas šias lėšas nurašė neteisėtai. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad įkeitimo sutartis buvo sudaryta apsaugoti banko interesus, jei UAB Investicijų ir verslo garantijos“ pareikalautų banko išmokėti lėšas pagal mokėjimo garantiją, kurią bankas išdavė ieškovo prašymu, pagal ieškovo ir banko sudarytą garantijos suteikimo sutartį. Bankas, gavęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ raštą, kuriuo reikalaujama sumokėti pagal mokėjimo garantiją, išmokėjo minėtai bendrovei 863 200 Lt, o pagal indėlio įkeitimo ir garantijos suteikimo sutartis išmokėtą sumą padengė įkeistu indėliu.

7Trečiasis asmuo AS „Parex banka“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su 2 ir 3 ieškinio reikalavimais. Atsiliepime pažymima, kad AS „Parex banka“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d., 2011 m. birželio 28 d. nutartimis, kurių administratorius neskundė. Dėl ieškovo argumento, kad bankas be ieškovo žinios nurašinėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje sukauptas lėšas, skirtas kredito palūkanoms pagal kreditavimo sutartį padengti, trečiasis asmuo nurodė, kad bankas savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį įvykdė, t. y. suteikė kreditą, o ieškovas įsipareigojo kreditą grąžinti bei sumokėti palūkanas ir kitus susijusius mokėjimus, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Bankas pagal kreditavimo sutartį neprisiėmė rizikos dėl ieškovo nemokumo. Ieškovo nurodomi banko atlikti veiksmai – lėšų nurašymas nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos nesusiję su kreditavimo sutarties vykdymu, jie buvo atlikti vykdant kitas tarp banko ir ieškovo sudarytas sutartis. Dėl reikalavimo panaikinti laidavimo sutartį, trečiasis asmuo nurodė, kad kreditoriaus kreditorinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje nėra prievolės pasibaigimo pagrindas, todėl ieškovo argumentas, kad patvirtinus AS „Parex banka“ kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, ieškovo prievolė pagal kreditavimo sutartį pasibaigė bei pasibaigė L. K. prievolė pagal laidavimo sutartį, yra nepagrįstas.

8Trečiasis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: teismas priteisė iš atsakovo AB „Citadele“ bankas 25 077,84 Lt nepagrįstai nurašytų lėšų, 83,64 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisė iš atsakovo 755 žyminio mokesčio ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

11Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė sutartis dėl vertybinių popierių atpirkimo (2008 m. liepos 23 d. Nr. 8-406, 2008 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 8-453, 2008 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 8-455, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 8-494), kuriomis pardavėjas (ieškovas) perleido jam nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius, o pirkėjas (atsakovas) priėmė juos savo nuosavybėn. Šių sutarčių 2.2. punkte šalys atitinkamai sulygo, kad šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis pardavėjas atperka iš pirkėjo pagal šios sutarties sąlygas perleistus vertybinius popierius, o pirkėjas perleidžia vertybinius popierius pardavėjo nuosavybėn pagal šios sutarties sąlygas. Banko sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartimi Nr. KJPB_08 buvo atidaryta ieškovo L. K. IĮ „Talka“ atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), iš kurios buvo nurašomos garantinės įmokos lėšos. Nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. spalio 6 d. AB „Parex“ bankas be ieškovo žinios ir sutikimo iš pastarojo minėtos atsiskaitomosios sąskaitos nurašė ir negrąžino 25 077,84 Lt lėšų.

12Teismas, įvertinęs 2008 m. rugpjūčio 19 d. vertybinių popierių atpirkimo sutarties Nr. 8-455 nuostatas, sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad minėta sutartimi šalys nesulygo, jog reikalingas lėšas bankas nusirašys iš įmonės bankinės atsiskaitomosios sąskaitos, todėl sprendė, kad AB „Parex bankas“, nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. spalio 6 d. be ieškovo sutikimo iš pastarojo atsiskaitomosios sąskaitos Nr.( - ) nurašydamas 25 077,84 Lt lėšų, tai yra: 1) pagal banko dokumentą Nr. 425117 – 6000 Lt už REPO sutartį Nr. 1374; 2) pagal banko dokumentą Nr. 425116 - 3011,10 Lt už REPO sutartį Nr. 1374; 3) pagal banko dokumentą Nr. 425921 - 1525,56 Lt už REPO sutartį Nr.1362; 4) pagal banko dokumentą Nr. 425488 - 3391,18 Lt už REPO sutartį Nr.1382; 5) pagal banko dokumentą Nr. 439872 - 5018,50 Lt už REPO sutartį Nr.1362; 6) pagal banko dokumentą Nr. 439873 - 501,50 Lt už REPO sutartį Nr.1374; 7) pagal banko dokumentą Nr. 439874 – 430 Lt už REPO sutartį Nr.1382; 8) pagal banko dokumentą Nr.465902 - 3248,46 Lt už REPO sutartį Nr.8-471; 9) pagal banko dokumentą Nr. 465903 - 1951,54 Lt už REPO sutartį Nr.8-455, pažeidė minėtąsias vertybinių popierių aptarnavimo, banko sąskaitos aptarnavimo sutartis, o taip pat ir CK 6.913, 6.922 straipsnių reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad iš sutarties dėl vertybinių popierių atpirkimo Nr. 8-455 turinio matyti, kad ji skirta įmonės vertybinių popierių sąskaitai Nr. ( - ), tačiau ne įmonės bankinei atsiskaitomajai sąskaitai Nr. ( - ), iš kurios buvo nurašomos lėšos pagal vertybinių popierių sutartis. Toks nurašymas nebuvo numatytas ir 2001 m. liepos 25 d. banko sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartyje Nr. KJPB06_08, kurios pagrindu buvo tvarkoma bankinė atsiskaitomoji sąskaita. Kadangi lėšas AB „Parex“ bankas nurašė iš įmonės bankinės atsiskaitomosios sąskaitos ne vertybinių popierių pirkimui, o garantinei įmokai, teismas sprendė, kad toks lėšų panaudojimas prieštarauja sutarčių aiškinimo bei sutarčių vykdymo taisyklėms. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.

13Teismas, atsižvelgę į tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovui teisę į jo paties nepagrįstai priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, sumažinti AB „Parex bankas“ kreditorinį reikalavimą iki 826 931 Lt spręstinas bankroto byloje.

14Dėl kitų ieškovo reikalavimų, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutarties LS/006/152 panaikinimu, restitucijos taikymu, terminuoto indėlio grąžinimu, teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija nutrauktų sandorių teisėtumo. Teismas nurodė, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Nesant duomenų apie laidavimu užtikrintos prievolės įvykdymą, laikytina, kad laidavimas yra nepasibaigęs. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, laidavimu užtikrinta pagrindinė prievolė pasibaigė, laikytina nepagrįsta. Vien kreditorinio reikalavimo patvirtinimas nesudaro pagrindo laidavimo sutartį panaikinti.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Trečiasis asmuo L. K. apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui dėl neišspręstų ieškinio 2, 4, 5, 6 punktų reikalavimų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kitų ieškinio reikalavimų motyvuodamas tuo, kad ieškovas neginčija nutrauktų sandorių teisėtumo. Teismas nesivadovavo faktiniais ieškinio argumentais. Vienašališkai atsakovo įvykdyti sandoriai dėl ieškinyje nurodytų pagrindų yra neteisėti, todėl niekiniai. Dėl to nėra būtinumo teismui teikti prašymo sandorius dar pripažinti ir negaliojančiais.
  2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas ieškinyje (ieškinio 2 dalis 1 punktas) vis tik prašė pripažinti sandorius negaliojančiais, t. y. sandoriai buvo ginčijami.
  3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinio reikalavimų pagrindimas nurodant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį bankroto administratorius pareiškia ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ar galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais apima ir prašymą pripažinti sandorius negaliojančiais. Taigi ieškiniu teikiamas prašymas taikyti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą kartu yra ir prašymas pripažinti sandorius negaliojančiais.
  4. Teismas buvo neaktyvus, atsisakydamas nagrinėti bankroto administratoriaus teikiamus reikalavimus, nors to reikalavo viešasis interesas. Net ir nesant ieškinyje pareikšto reikalavimo sandorius pripažinti negaliojančiais, CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga teismui peržengti pareikštų reikalavimų ribas, nes to reikalauja viešasis interesas, t. y. pripažinti sandorius negaliojančiais ir be ieškinio reikalavimo.

17Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 25 077,84 Lt nepagrįstai nurašytų lėšų, delspinigiai ir 6 proc. metinės palūkanos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo šiuos ieškovo reikalavimus atmesti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bankas neturėjo teisės nurašyti lėšų iš atsiskaitomosios sąskaitos garantiniam indėliui pagal vertybinių popierių atpirkimo sutartis papildyti. Teismas vertino 2008 m. rugpjūčio 19 d. vertybinių popierių atpirkimo sutarties ir 2001 m. liepos 25 d. banko sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutarties nuostatas, tačiau nepasisakė dėl kito šalių teisiniams santykiams taikytino akto – Banko bendrųjų paslaugų taisyklių, kurių 55 punkte įtvirtinta banko teisė, atsiradus kliento įsiskolinimui, įsiskolinimą padengti iš kliento sąskaitose esančių lėšų.
  2. Teismas nepasisakė dėl senaties taikymo padarytai žalai atlyginti. Net jei būtų pripažinta, kad bankas pažeidė vertybinių popierių atpirkimo sutartis ir neteisėtai nurašė lėšas nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos, pritaikius ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.) ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, nes nurašymams iki 2008 m. birželio 10 d. 19 877,84 Lt sumai taikytina senatis.
  3. Teismui visgi nusprendus, kad bankas netinkamai vykdė vertybinių popierių atpirkimo sutartį, nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą sumą vien dėl to, kad bankas pasirinko ne tą savo interesų gynimo būdą, t. y. nurašė lėšas nuo sąskaitos vietoj to, kad parduotų vertybinius popierius). Ieškovas neįrodė, kad banko pasirinktas skolos susigrąžinimo būdas padarė jam 25 077,84 Lt žalos. Ieškovas neneigia savo skolos bankui, kuri atsirado akcijų kainoms nukritus ir kurią bankas pasidengė nusirašydamas lėšas nuo atsiskaitomosios sąskaitos, o tik teigia, kad bankas privalėjo parduoti akcijas ir taip pasidengti skolą. Bet kuriuo atveju ieškovas būtų netekęs 25 077,84 Lt vertės turto. Vadinasi, nėra priežastinio ryšio tarp banko netinkamai vykdomos vertybinių popierių atpirkimo sutarties ir žalos ieškovui atsiradimo. Tenkinus šį reikalavimą, išeitų, jog ieškovas tampa vėl skolingas bankui. Be to, iš sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu iš banko priteisti 83,64 Lt delspinigiai.

18Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Latvijos AS „Parex banka“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl Latvijos AS „Parex banka“ priskaičiuotų palūkanų, delspinigių panaikinimo, kreditorinio reikalavimo sumažinimo palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovui iškelta bankroto byla, todėl jo reikalavimas panaikinti banko teisę į priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir sumažinti kreditorinį reikalavimą iki 826 931 Lt yra spręstinas bankroto byloje. Pažymėtina, jog bankroto byloje kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo klausimas jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d., 2011 m. birželio 28 d. nutartimis, minėtos nutartys yra įsiteisėjusios, apeliacine tvarka nebuvo skundžiamos.

19Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą ieškovas bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovo reikalavimas dėl nepagrįstai priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių panaikinimo bei AB „Parex bankas“ finansinio reikalavimo sumažinimo iki 826 931 Lt spręstinas bankroto byloje, o ne šioje byloje, dėl to šis ieškovo reikalavimas atmestas pagrįstai. Spręsdamas dėl kitų ieškinio reikalavimų, susijusių su laidavimo sutarties panaikinimu, restitucijos taikymo, terminuoto indėlio grąžinimo, teismas pagrįstai nurodė, kad L. K. IĮ „Talka“ neginčija nutrauktų sandorių teisėtumo. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad ieškiniu buvo ginčijamos sutartys.

20Atsiliepimu į atsakovo AB „Citadele“ apeliacinį skundą ieškovas bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pagal apelianto su ieškovu sudarytą vertybinių popierių atpirkimo sutartį Nr. 8-455, ieškovui nepapildžius garantinės sumos, jis netapo skolingas apeliantui, todėl apeliantas neturėjo jokios teisės nurašyti pinigines sumas iš ieškovo banko sąskaitos remiantis apelianto nurodomų Taisyklių 55 punktu, o taip pat teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo vadovautis šių Taisyklių 55 punktu. Taigi teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, kad apeliantas, neteisėtai nurašydamas pinigines sumas iš ieškovo banko sąskaitos, nepagrįstai praturtėjo. Kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti nepagrįstai apelianto pasisavintas lėšas, o ne atlyginti nuostolius, šiam ieškinio reikalavimui yra taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi apelianto argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo teiginiai dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nes skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui ne nuostolius, o 25 077,84 Lt nepagrįstai nurašytų lėšų, nes apeliantas pažeidė vertybinių sąskaitų aptarnavimo, banko sąskaitos aptarnavimo sutartis bei CK 6.913, 6.922 straipsnių reikalavimus.

21Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl restitucijos taikymo. Apeliantas menamus banko padarytus vertybinių popierių atpirkimo ir piniginių lėšų įkeitimo sutarčių pažeidimus supranta kaip atskirus sandorius ir prašo juos pripažinti negaliojančiais bei taikyti restituciją, tačiau banko atlikti veiksmai nėra sandoriai CK 1.63 straipsnio prasme. Net jei banko atliktus veiksmus būtų galima pripažinti pažeidžiančiais sutartis, t. y. laikyti neteisėtais, nei trečiasis asmuo, nei ieškovas neįrodinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, kaltės, priežastinio ryšio). Dėl ydingo ieškinio dalyko suformulavimo teismas ieškinio tenkinti ir negalėjo. Apeliantas taip pat klaidingai vertina teismo aktyvumo pareigą, nurodydamas, jog teismas, net ir nesant atskiro reikalavimo, privalėjo pripažinti sandorius negaliojančiais. Aplinkybė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė nesuponuoja, jog teismas privalo pats spręsti dėl pažeistų teisių gynybos būdo. Apeliantas taip pat prašo sumažinti kreditorinį reikalavimą, tačiau pažymėtina, kad AB ‚Citadele“ bankas 1 000 986,89 Lt kreditorinio reikalavimo ieškovo atžvilgiu nebeturi. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens šioje byloje AS „Parex banka“ 953 233,76 Lt kreditorinį reikalavimą, perimtą iš AB „Citadele“ banko. Šiuo metu AB „Citadele“ banko reikalavimas sudaro 54 753,13 Lt.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

24Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. K. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti reikalavimai panaikinti atsakovui teisę į nepagrįstai prisiskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, sumažinti AB „Parex bankas“ kreditoriaus reikalavimą iki 826 931 Lt; taikyti restituciją, grąžinant iš banko 379 872,86 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; išreikalauti iš AB „Parex bankas“ per 2007-2008 metus kaip garantines įmokas nurašytas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. ( - ) IĮ „Talka“ lėšas, pateikiant vertybinių popierių sąskaitos išrašą; įpareigoti AB „Parex bankas“ grąžinti neteisėtai nusavintą 863 200 Lt terminuotą indėlį bei 6,47 procentų palūkanas iki 2009 m. vasario 19 d. (40 335,42 Lt), iš viso 903 535,42 Lt bei 6,47 procentų palūkanas nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutartį LS/006/152, kuria L. K. laidavo už L. K. IĮ „Talka“ prievoles. Atsižvelgdama į CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies nepasisako.

26Apeliaciniame skunde pirmiausia prašoma „panaikinti ieškovui teisę į jo paties nepagrįstai priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius“, nes, apelianto teigimu, šių palūkanų bankas negavo dėl jo paties kaltės. Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas AB „Parex bankas“ 1 007 986,89 Lt kreditoriaus reikalavimas, todėl prašoma sumažinti reikalavimą iki pagrindinės negrąžinto kredito sumos, t. y. 826 931 Lt.

27Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje buvo patvirtintas AB „Parex bankas“ (dabar AB „Citadele“ bankas) kreditoriaus reikalavimas (t. 1, b. l. 122-123). Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius AB „Parex bankas“ perleido savo reikalavimą naujajam kreditoriui AS „Parex banka“, Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino AS „Parex banka“ reikalavimą 953 233,76 Lt sumai, o pradinis kreditorius AB „Parex bankas“ išsaugojo reikalavimą 54 753,11 Lt sumai.

28Nepaisant šio atlikto reikalavimo perleidimo ir dėl to įvykusio kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo, tiek AB „Parex bankas“ (dabar AB „Citadele“ bankas), tiek AS „Parex banka“ reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi teismo nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimas, yra procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojama, kad kreditorius turi nurodytos apimties reikalavimo teisę į skolininką. Argumentai, kodėl atsakovai neturi tokio dydžio reikalavimo teisės į L. K. IĮ „Talka“ turėjo būti pareikšti bankroto byloje, prieš teismui priimant nutartį patvirtinti minėtus reikalavimus, arba vėliausiai – apeliacine tvarka skundžiant minėtą nutartį, kuria tokie reikalavimai buvo patvirtinti. Ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovui teisę į, apelianto teigimu, nepagrįstai priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius kvalifikuojamas kaip reikalavimas pripažinti, kad teismas bankroto byloje nepagrįstai patvirtino tokio dydžio reikalavimą, o kreditorius neturi tokios reikalavimo teisės. Taigi apeliantas atskirai reiškiamu ieškiniu siekia nuginčyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus. Tokio pobūdžio klausimai galėtų būti nagrinėjami tik bankroto byloje, atsižvelgiant į specialias bankroto teisinius santykius reglamentuojančias normas ir Įmonių bankroto įstatyme numatytus ribojimus tikslinti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintus reikalavimus (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto reikalavimą konstatavęs, kad jis negali būti tenkinamas atskirai nuo L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylos.

29Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas taikyti restituciją, grąžinant iš banko 379 872,86 Lt, ir priteisti 6 procentų dydžio palūkanas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki bus įvykdytas teismo sprendimas. Ieškinyje toks reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, pagal kurias atsakovas nevykdė pareigos parduoti vertybinius popierius geriausiomis klientui sąlygomis, pardavė vertybinius popierius tada, kai jų kaina jau buvo nukritusi, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 1 dalį. Ieškinyje buvo prašoma pripažinti vertybinių popierių pardavimo sandorius negaliojančiais ir CK 6.147 straipsnio 2 dalies pagrindu taikyti restituciją, atlyginant ieškovo turto praradimą piniginio ekvivalento būdu. Kadangi restitucija taikoma dėl atsakovo kaltės, ieškovo manymu, turi būti atlyginama didžiausia turto vertė.

30Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą nurodydamas, kad ieškovas neginčija nutrauktų sandorių teisėtumo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė tokią išvadą, nes ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas tų reikalavimų neišnagrinėjo, neatskleidė bylos esmės ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad byloje pateikti visi reikalingi įrodymai motyvuotam procesiniam sprendimui priimti ir siekdama užtikrinti greitą bylos išnagrinėjimą bei proceso koncentracijos principą, teisėjų kolegija pati negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) pasisako dėl ieškovo reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais ir priteisti pinigų sumas už atsakovo parduotus vertybinius popierius.

31Teisėjų kolegija nesutinka su ieškinio argumentais, kad nerealizuodamas teisės parduoti vertybinių popierių tuo metu, kai įgijo teisę tai padaryti, o realizuodamas juos vėliau, atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį. Pagal šalių sudarytas sutartis dėl vertybinių popierių atpirkimo nustatyta pirkėjo (atsakovo) teisė, o ne pareiga parduoti vertybinius popierius, kai vertybinių popierių kaina krinta, o pardavėjas (ieškovas) nepapildo arba nepakankamai papildo garantinę sumą. Apeliantas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad pats L. K. prieštaravo vertybinių popierių pardavimui, nes vylėsi, kad akcijų kaina pakils ir jam pavyks išvengti nuostolių. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai delsė parduoti vertybinius popierius, juolab nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsakovą raginęs tai daryti. Pažymėtina, kad vertybinių popierių kainos svyravimą sunku pagrįstai prognozuoti, todėl vien aplinkybė, kad vertybinių popierių kaina buvo nukritusi tuo metu, kai jie buvo parduoti, palyginus su tuo momentu, kai atsakovas įgijo teisę juos parduoti, nereiškia, kad bankas juos pardavė neteisėtai. Juolab tai nereiškia, kad yra neteisėti vertybinių popierių pardavimo sandoriai, o nei ieškovas, nei apeliantas konkretaus sandorio negaliojimo pagrindo taip pat nenurodė ir neįrodinėjo. Taigi nors ir nepakankamai motyvuodamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą.

32Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai pasisavintą 863 200 Lt terminuotą indėlį bei 6,47 procento palūkanas iki 2009 m. vasario 19 d. (40 335,42 Lt) bei 6,47 procento palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Toks reikalavimas ieškinyje iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas nukreipė išieškojimą į įkeistą indėlį anksčiau, nei tą galėjo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus.

33Pirmosios instancijos teismas atmetė tą reikalavimą nurodydamas, kad ieškovas neginčija nutrauktų sandorių teisėtumo. Apeliaciniame skunde dėl reikalavimo grąžinti terminuotą indėlį nieko konkrečiai nėra pasisakoma, tačiau bendrai nurodoma, kad ieškovas prašė pripažinti sandorius negaliojančiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų dėl ieškinio reikalavimo grąžinti terminuotą indėlį ir palūkanas, taigi šioje dalyje bylos esmė liko neatskleista. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad byloje pateikti visi reikalingi įrodymai motyvuotam procesiniam sprendimui priimti ir siekdama užtikrinti greitą bylos išnagrinėjimą bei proceso koncentracijos principą, teisėjų kolegija pati negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) pasisako dėl ieškovo reikalavimo priteisti terminuotą indėlį ir palūkanas.

34Pirmiausia, teisėjų kolegija nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais dėl to, kad atsakovas padarė painiavą su garantijos galiojimo data, todėl neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą indėlį. Byloje esantis ieškovo 2008 m. gegužės 29 d. prašymas suteikti garantiją (t. 1, b. l. 37) patvirtina, kad ieškovas prašė nustatyti garantijos galiojimo pabaigą 2009 m. vasario 12 d. Atsakovas pripažino, kad 2008 m. birželio 6 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išduotoje mokėjimo garantijoje Nr. VB3/08/GR617 per klaidą buvo nurodyta trumpesnė garantijos galiojimo data, t. y. iki 2009 m. vasario 7 d. Kadangi tokia garantijos galiojimo trukmė netiko UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, minėtai bendrovei buvo išduota nauja garantija, kurios galiojimo trukmė iki 2009 m. vasario 12 d. imtinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis garantijos galiojimo terminas visiškai atitiko paties ieškovo valią, nes 2008 m. gegužės 29 d. prašyme suteikti garantiją jis būtent ir prašė, kad garantija galiotų iki 2009 m. vasario 12 d. Kadangi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2009 m. vasario 9 d. pareiškė atsakovui reikalavimą sumokėti pagal mokėjimo garantiją Nr. VB3/08/GR617, t. y. galiojant banko išduotai garantijai, atsakovas pagrįstai tokį pareikštą reikalavimą tenkino.

35Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas per anksti nukreipė išieškojimą į įkeitimo objektą (indėlį), nes remiantis CK 4.216 straipsnio 1 dalimi įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prievolė nėra įvykdyta, tačiau ne anksčiau kaip praėjus dvidešimčiai dienų po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2009 m. vasario 11 d. raštu pareikalavo iš ieškovo iki 2009 m. vasario 12 d. sumokėti bankui 863 200 Lt bei nurodė, kad priešingu atveju remiantis indėlio įkeitimo sutartimi Nr. ĮS/006/031 nuo terminuoto indėlio sąskaitos nurašys reikalaujamas sumas. Pagal minėtos įkeitimo sutarties 2.2. punktą bankas turi teisę nedelsiant, be papildomo įspėjimo, savo nuožiūra bei pasirinktu būdu vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto, jei nevykdomi ar netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal garantijos suteikimo sutartį. Garantijos suteikimo sutarties specialiųjų sąlygų 3 punkte nustatyta, kad klientas įkeičia banko naudai garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas ir savo reikalavimo teisę į banką grąžinti šias lėšas, kaip nustatyta bendrųjų sąlygų 5.2. punkte. Kliento, išskyrus fizinius asmenis, vardu atidarytoje garantijos padengimo sąskaitoje banke esanti pinigų suma laikoma bankui pateiktu finansiniu užstatu, kuriuo užtikrinamas kliento prievolių, atsirandančių pagal sutartį, tinkamas įvykdymas bankui. Iš ieškovo prašymo suteikti garantiją matyti, kad juo ieškovas įkeitė terminuoto indėlio sutarties Nr. D01_28172 sąskaitą 863 200 Lt sumai iki 2009 m. vasario 19 d.

36Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų, kurių įsipareigojo laikytis ieškovas, 3.2. punkte nustatyta, kad bankas, gavęs pretenziją ir nusprendęs mokėti pagal garantiją, turi teisę sutartyje nustatyta tvarka panaudoti kliento garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas, sumokėdamas pagal gavėjo pateiktą pretenziją. Jeigu dėl kokių nors priežasčių bankas negali panaudoti kliento garantijos padengimo sąskaitoje esančių lėšų, jis turi teisę raštu pareikalauti, kad klientas per 7 kalendorines dienas nuo tokio rašto išsiuntimo dienos sumokėtų bankui sumą, kurios iš banko reikalauja gavėjas. Klientui nustatytu laiku nesumokėjus reikalaujamos sumos ir bankui sumokėjus pagal gavėjo reikalavimą savo sąskaita, kliento prievolė sumokėti banko reikalaujamas sumas išlieka tol, kol bus visiškai įvykdyta. Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punkte nustatyta, kad klientas, užtikrindamas savo prievolių, atsirandančių pagal sutartį, tinkamą įvykdymą bankui, įkeičia banko naudai garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas ir savo reikalavimo teisę bankui grąžinti šias lėšas. Kliento, išskyrus fizinius asmenis, vardu atidarytoje garantijos padengimo sąskaitoje banke esanti pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą laikoma finansiniu užstatu, kuriuo užtikrinamas kliento prievolių, atsirandančių pagal sutartį, tinkamas įvykdymas bankui.

37Ieškinyje atsakovo teisė nukreipti išieškojimą į įkeistą terminuotą indėlį nepagrįstai siejama su garantijos galiojimo termino pabaiga. Indėlis įkeistas užtikrinant ieškovo įsipareigojimų bankui, prisiimtų pagal garantijos suteikimo sutartį, įvykdymą, todėl pagrindas bankui nukreipti išieškojimą į įkeistą indėlį yra ne garantijos galiojimo pabaiga, o ieškovo prievolės pagal garantijos suteikimo sutartį pažeidimas. Atsakovas 2009 m. vasario 11 d. pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 12 d. sumokėtų bankui 863 200 Lt, o priešingu atveju nuo terminuoto indėlio sąskaitos nurašys reikalaujamas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje situacijoje atsakovo elgesys nėra aiškus. Jei atsakovas manė, kad atsakovo terminuoto indėlio sąskaitoje esančios lėšos yra garantijos padengimo sąskaitoje esančios lėšos, tai remdamasis Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2. punktu jis turėjo teisę be jokio įspėjimo panaudoti garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas, sumokėdamas pagal gavėjo pateiktą pretenziją. Ir tik jei bankas negalėtų panaudoti garantijos padengimo sąskaitoje esančių lėšų, jis turi teisę raštu pareikalauti, kad klientas per 7 kalendorines dienas sumokėtų bankui sumą, kurios iš banko reikalauja garantijos gavėjas. Pagal Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.3. punktą neįvykdžius sutartyje nurodytų įsipareigojimų, klientas neatšaukiamai sutinka ir neprieštarauja, kad bankas ne ginčo tvarka nurašytų lėšas nuo visų kliento sąskaitų, esančių banke arba įstatymų nustatyta tvarka nukreiptų išieškojimą į šios sutarties 5 skyriuje nurodytą įkeistą turtą.

38Iš ieškovo prašymo suteikti garantiją matyti, kad terminuotojo indėlio sutarties sąskaita nebuvo garantijos padengimo sąskaita. Šalys niekur šios terminuotojo indėlio sąskaitos neįvardino kaip garantijos padengimo sąskaitos. Tai nenurodyta ir Indėlio įkeitimo sutartyje. Priešingai, ieškovo prašyme nurodyti garantiją langelyje „Prievolių įvykdymo užtikrinimas“ ties sakiniu „Pavedame bankui nurašyti garantijos sumą nuo banko sąskaitos ir pervesti į garantijos padengimo sąskaitą“ nieko nėra pažymėta. Tame pačiame langelyje pažymėta, kad taikomas kitas prievolių įvykdymo užtikrinimas, ir įkeičiama terminuoto indėlio sutarties sąskaita 863 200 Lt sumai. Dėl šios priežasties atsakovas nepagrįstai rėmėsi Finansinių užtikrinimų susitarimo įstatymu ir jame suteikta teise įkaito gavėjui nesilaikant jokių terminų nukreipti išieškojimą į finansinį užstatą. Remiantis Garantijos suteikimo sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktu ir Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punktu Finansinių užtikrinimų susitarimo įstatymas taikomas tik įkeičiant garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas ir reikalavimo teisę grąžinti šias lėšas. Konstatuota, kad terminuotojo indėlio sąskaitos negalima prilyginti garantijos padengimo sąskaitai, todėl šalys nesusitarė, kad Finansinių užtikrinimų susitarimo įstatymas bus taikomas ir įkeičiant terminuotą indėlį. Vadinasi, indėlio įkeitimui turėjo būti taikomos bendrosios Įkeitimo sutarties Nr. ĮS/006/031 ir CK normos, todėl atsakovas nukreipti reikalavimo teisę į įkeistą indėlį turėjo teisę tik laikydamasis įkeitimo sutarties ir CK 4.216 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą ne anksčiau kaip praėjus dvidešimčiai dienų po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Šalių susitarimu gali būti nustatytas kitoks, tačiau ne trumpesnis kaip dešimties dienų, lengvatinis terminas.

39Pagal Įkeitimo sutarties 2.2. punktą bankas turi teisę nedelsiant, be papildomo įspėjimo, savo nuožiūra vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto mokėjimų pagal garantijos suteikimo sutartį dengimui, jei nevykdomi ar netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal garantijos suteikimo sutartį. Minėta, kad terminuoto indėlio sąskaita nebuvo garantijos padengimo sąskaita, todėl remiantis Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2. punktu bankas turėjo teisę pareikalauti, kad klientas per 7 kalendorines dienas sumokėtų bankui sumą, kurios reikalauja garantijos gavėjas. Tuo tarpu bankas 2009 m. vasario 11 d. raštu nustatė vienos dienos terminą, o jau kitą dieną indėlį nurašė, tuo pažeisdamas Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2. punktą. Be to, nors pagal Įkeitimo sutarties 2.2. punktą bankas turi teisę nedelsiant, be papildomo įspėjimo, savo nuožiūra vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto, tačiau pagal CK 4.216 straipsnio 1 dalį terminas nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą negali būti trumpesnis kaip dešimt dienų. Taigi Įkeitimo sutarties 2.2. punktas prieštaravo CK 4.216 straipsnio 1 daliai, nes tokiai įkeitimo sutarčiai nebuvo taikomas Finansinių užtikrinimų susitarimo įstatymas. Įkeitimo sutarties Nr. ĮS/006/031 2.2.1. punktą teisėjų kolegija laiko niekiniu sandoriu, nes jis prieštarauja CK 4.216 straipsnio 1 daliai (CK 1.80 str. 1 d.). Taigi bankas per anksti nukreipė išieškojimą į terminuotą indėlį, kol dar tokios teisės neturėjo.

40Kadangi bankas per anksti nukreipė išieškojimą į įkeistą indėlį, o jei būtų laikęsis CK nustatytų terminų, indėlio terminas būtų pasibaigęs, ieškovui priklausytų palūkanos už visą indėlio sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškinio reikalavimas priteisti 6,47 procento dydžio metines palūkanas nuo 863 200 Lt už bendrą 260 dienų skaičių (kurį galiojo indėlio sutartis), tenkinamas. Palūkanos už šį indėlį teismo skaičiavimu sudaro 39 782,88 Lt, ir šios palūkanos priteisiamos iš atsakovo. Reikalavimas priteisti iš atsakovo terminuotą indėlį netenkinamas, kadangi neginčijama, jog terminuotas indėlis buvo įkeistas atsakovui, kuris turėjo teisę nukreipti išieškojimą į indėlį, jei ieškovas nevykdys savo pareigų pagal garantijos suteikimo sutartį. Aplinkybė, jog atsakovas išieškojimą į terminuotą indėlį nukreipė anksčiau, nei turėjo teisę pagal CK normas, nesudaro pagrindo grąžinti patį indėlį ieškovui.

41Ieškovas formulavo reikalavimą priteisti „6,47 procentų palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad 6,47 procentų palūkanų dydis buvo nustatytas terminuoto indėlio sutartyje, šios palūkanos atliko mokėjimo funkciją už atsakovo naudojimąsi indėlyje esančiomis lėšomis. Šalys nesusitarė, kad 6,47 procentų palūkanų dydis bus taikomas ir tais atvejais, kai atsakovas pažeis prievolę sumokėti terminuoto indėlio palūkanas. Pareiga atsakovui sumokėti terminuoto indėlio palūkanas atsirado 2009 m. vasario 19 d. Remiantis indėlio sutarties 5.1. punktu sutarties pasibaigimo dieną bankas indėlį ir neišmokėtas palūkanas perveda į asmeninę sąskaitą. Atsakovas sutartį pažeidė ir nustatytu terminu terminuoto indėlio palūkanų, sudarančių 39 782,88 Lt, ieškovui nesumokėjo. Dėl šios priežasties CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovas privalo mokėti 6, o ne 6,47 procentų dydžio palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

42Dėl atsakovo apeliaciniu skundo

43Apeliaciniu skundu AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 25 077,84 Lt nepagrįstai nurašytų lėšų, 83,64 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.

44Apeliaciniame skunde pirmiausiai nurodoma, kad teismas, tenkindamas minėtą reikalavimą, nepasisakė dėl Banko bendrųjų paslaugų taisyklių, kuriomis remiantis atsakovas turėjo teisę padengti įsiskolinimą iš kliento sąskaitose esančių lėšų. Akcijų kainai nukritus žemiau sutartos ribos, o ieškovui nepapildžius garantinės sumos, ieškovas tapo skolingas bankui, todėl pastarasis turėjo teisę nurašyti lėšas atsiradusiam įsiskolinimui padengti iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos.

45Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutarties dėl vertybinių popierių atpirkimo 5.4. punktą šalys sulygo, kad jeigu pardavėjas (šiuo atveju ieškovas) šios sutarties 5.1 – 5.2. sąlygomis nepapildo arba nepakankamai papildo garantinę sumą, paskutinės dienos kainai nukritus žemiau 43,91 Lt, pirkėjas (šiuo atveju atsakovas) turi teisę parduoti visus pagal šią vertybinių popierių atpirkimo sutartį pardavėjo perleistus pirkėjui vertybinius popierius. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos sutarties nuostatomis įtvirtinta vienintelė atsakovo elgesio galimybė, kai ieškovas nepapildo arba nepakankamai papildo garantinę sumą – parduoti pagal atpirkimo sutartį atsakovo įgytus vertybinius popierius. Nors sutarties 5.1 – 5.2. punktuose nustatyta pardavėjo (ieškovo) pareiga krintant vertybinių popierių kainai nuolat papildyti garantinę sumą ir informuoti apie tai pirkėją (atsakovą), tačiau šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės yra aiškiai aptartos tos pačios sutarties 5.4. punkte. 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartyje dėl vertybinių popierių atpirkimo nenumatyta atsakovo teisė ieškovo nesumokėtas garantines sumas nurašyti iš ieškovo bankinės atsiskaitomosios sąskaitos. Remiantis CK 6.922 straipsnio 1 dalimi, lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu. Be kliento nurodymo lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str. 2 d.). Šalių 2001 m. liepos 25 d. sudaryta Banko sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartis Nr. KJPB06_08 garantinių sumų nurašymo be kliento sutikimo nenumato, taigi atsakovo atliktas garantinių sumų nurašymas neturi teisinio pagrindo.

46Be to, tokio teisinio pagrindo atsakovui nesukuria nei 2008 m. gegužės 15 d. vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartis, nei Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės, kurių ieškovas įsipareigojo laikytis. Atsakovas remiasi minėtų taisyklių 55 punktu, kuriame įtvirtinta banko teisė nusirašyti kliento mokėtinas sumas nuo visų kitų banke esančių kliento sąskaitų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 55 punkte nustatyta teise atsakovas galėtų remtis, jei 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartyje dėl vertybinių popierių atpirkimo specialiai nebūtų aptartos teisinės pasekmės, kai ieškovas nesumoka garantinių sumų. Minėta, kad šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės yra aiškiai aptartos tos pačios sutarties 5.4. punkte. Teisėjų kolegija, aiškindama 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartį dėl vertybinių popierių atpirkimo pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir atsižvelgdama į vertybinių popierių atpirkimo sutarčių esmę pažymi, kad garantinės sumos paskirtis yra užtikrinamoji. Garantinės sumos sumokėjimas skirtas užtikrinti banko interesus, kad krintant sutarties dalyku esančių vertybinių popierių kainai būtų užtikrintas pardavėjo pagal sutartį pareigų (atpirkti vertybinius popierius už nustatytą kainą) įvykdymas. Analogišką funkciją atlieka ir pirkėjui perduodami pardavėjo vertybiniai popieriai, kurie pagal savo esmę yra užstatas, užtikrinantis, kad net jei pardavėjas neįvykdys savo pareigos juos atpirkti, pirkėjo parduoti vertybiniai popieriai padengs visus (ar bent didžiąją dalį) jo nuostolių. Kai vertybinių popierių kaina krenta, o pardavėjas neįmoka garantinės sumos, sumažėja banko turimų užtikrinimo priemonių vertė, ir bankas įgyla sutartyje aptartą teisę parduoti jam perleistus vertybinius popierius. Tačiau tai nereiškia, kad bankas turi reikalavimo teisę į nesumokėtą garantinę sumą tam, kad jo turimos užtikrinimo priemonės grįžtų į ankstesnę padėtį. Juo labiau nesumokėtos garantinės sumos nėra mokėtina suma bankui, kurią bankas turi teisę ne ginčo tvarka nurašyti nuo kliento sąskaitos. Apelianto AB „Citadele“ bankas argumentai dėl jo teisės nurašyti ieškovo nesumokėtas garantines sumas nuo ieškovo sąskaitos atmetami.

47Apeliantas AB „Citadele“ bankas be kita ko remiasi ieškinio senatimi ir nurodo, kad turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pareikštas ieškinys nesirėmė civilinės atsakomybės normomis, nėra įrodinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Nustačius, kad atsakovas lėšas nuo ieškovo banko sąskaitos nurašė be įstatyminio ir sutartinio pagrindo, o šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos atsakovas pažeidė, reikalavimas tenkinamas remiantis sutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, taikant restituciją (CK 6.145 str. 1 d.), taigi taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

48Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net jei bankas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą (nurašė lėšas nuo sąskaitos vietoje to, kad parduotų vertybinius popierius), ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovui nepadaryta žala. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad reikalavimas grąžinti atsakovo nepagrįstai nurašytas lėšas nėra teisiškai kvalifikuojamas kaip reikalavimas atlyginti padarytą žalą. Jei, apelianto manymu, atsakovui grąžinus jo nepagrįstai nurašytas lėšas ieškovui šis toliau liktų skolingas atsakovui, apeliantas AB „Citadele“ bankas gali siekti įgyvendinti savo teises L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

49Apeliantas taip pat nurodo, kad iš banko nepagrįstai priteisti 83,64 Lt delspinigiai. Ieškovas teigė, kad tai yra banko neteisėtais veiksmais (lėšų nurašymu) padaryta žala, nes dėl lėšų nurašymo ieškovas negalėjo vykdyti prievolių pagal kreditavimo sutartį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra priežastinis ryšys tarp lėšų nurašymo ir prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį neįvykdymo, tačiau tai nebuvo padaryta.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas priteisti 83,64 Lt delspinigius, kuriuos nurašė bankas už prievolių pagal kreditavimo sutartį nevykdymą, yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti konstatavus, kad jis pažeidė 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartį dėl vertybinių popierių atpirkimo ir nepagrįstai nurašė nuo ieškovo banko sąskaitos garantines sumas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto AB „Citadele“ bankas argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iš tiesų nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atlikto lėšų nuo banko sąskaitos nurašymo ir ieškovo negalėjimo įvykdyti prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį. Nepaisant to, šis procesinis pažeidimas neleidžia teigti, kad šis reikalavimas išspręstas neteisingai ir atsakovo apskaičiuoti delspinigiai ieškovui priteisti nepagrįstai (CPK 329 str. 1 d.). Iš ieškovo banko sąskaitos ( - ) išrašo matyti, kad atsakovas 2008 m. spalio 21 d. nurašė 83,64 Lt delspinigių pagal kredito sutartį. Laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. spalio 21 d. atsakovas skirtingais pervedimais nurašė nuo minėtos sąskaitos nurašė sumas, sudarančias 25 077,84 Lt. Tų sumų būtų pakakę, kad ieškovas laiku būtų sumokėjęs palūkanas pagal kredito sutartį ir nebūtų kilusi ieškovo pareiga mokėti delspinigius, todėl yra pakankamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, pasireiškusios ieškovui kilusia pareiga mokėti 83,64 Lt delspinigius.

51Apelianto AB „Citadele“ bankas argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

52Apelianto L. K. argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

54Atsakovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas apeliacinio skundo netenkinti.

55Trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

56Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

57Priteisti ieškovui bankrutuojančiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ (kodas 149537957) iš atsakovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas (kodas 112021619) 39 782,88 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus, aštuoniasdešimt aštuonis centus) skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

58Likusią Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į... 5. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d.... 6. Atsakovas AB „Citadele“ bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti.... 7. Trečiasis asmuo AS „Parex banka“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su 2... 8. Trečiasis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė sutartis dėl vertybinių... 12. Teismas, įvertinęs 2008 m. rugpjūčio 19 d. vertybinių popierių atpirkimo... 13. Teismas, atsižvelgę į tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla,... 14. Dėl kitų ieškovo reikalavimų, susijusių su 2006 m. rugpjūčio 3 d.... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Trečiasis asmuo L. K. apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą pirmosios... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti Kauno... 18. Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo... 19. Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą ieškovas... 20. Atsiliepimu į atsakovo AB „Citadele“ apeliacinį skundą ieškovas... 21. Atsiliepimu į trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą atsakovas AB... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 23. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ... 24. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. K. skundžia pirmosios instancijos... 25. Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas... 26. Apeliaciniame skunde pirmiausia prašoma „panaikinti ieškovui teisę į jo... 27. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 28. Nepaisant šio atlikto reikalavimo perleidimo ir dėl to įvykusio kreditorių... 29. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria... 30. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą nurodydamas,... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškinio argumentais, kad nerealizuodamas... 32. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 33. Pirmosios instancijos teismas atmetė tą reikalavimą nurodydamas, kad... 34. Pirmiausia, teisėjų kolegija nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais... 35. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas per anksti nukreipė išieškojimą... 36. Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų, kurių įsipareigojo... 37. Ieškinyje atsakovo teisė nukreipti išieškojimą į įkeistą terminuotą... 38. Iš ieškovo prašymo suteikti garantiją matyti, kad terminuotojo indėlio... 39. Pagal Įkeitimo sutarties 2.2. punktą bankas turi teisę nedelsiant, be... 40. Kadangi bankas per anksti nukreipė išieškojimą į įkeistą indėlį, o jei... 41. Ieškovas formulavo reikalavimą priteisti „6,47 procentų palūkanas pagal... 42. Dėl atsakovo apeliaciniu skundo... 43. Apeliaciniu skundu AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti pirmosios... 44. Apeliaciniame skunde pirmiausiai nurodoma, kad teismas, tenkindamas minėtą... 45. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.... 46. Be to, tokio teisinio pagrindo atsakovui nesukuria nei 2008 m. gegužės 15 d.... 47. Apeliantas AB „Citadele“ bankas be kita ko remiasi ieškinio senatimi ir... 48. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net jei bankas pasirinko netinkamą... 49. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš banko nepagrįstai priteisti 83,64 Lt... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas priteisti 83,64 Lt... 51. Apelianto AB „Citadele“ bankas argumentais keisti ar naikinti pirmosios... 52. Apelianto L. K. argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Atsakovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas apeliacinio skundo... 55. Trečiojo asmens L. K. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 56. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą.... 57. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai L. K. individualiai įmonei „Talka“... 58. Likusią Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį...