Byla e2-684-302/2018

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Račkausko Agrotech“, uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Optika ir technologijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tvirta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eikos statyba“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Račkausko Agrotech“, uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Optika ir technologijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tvirta“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovė UAB „Eikos statyba“ 2017 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, įformintą rašte Nr. 10-BD-(169.6), kuriuo UAB „Eikos statyba“ pretenzija dalyje atmesta ir UAB „Eikos statyba“ leisti susipažinti su ūkio subjektų grupės UAB „Infes“, UAB „IRDAIVA“, UAB „Poolservice.LT“ bei UAB „LitCon“ pasiūlymuose pateiktais kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė organizuoja viešąjį pirkimą „Kultūrinio – istorinio reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo I etapo darbai“, pirkimo Nr. 182441, (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu leisti jai susipažinti su kitų dalyvių kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos dalyviai nurodė kaip konfidencialius. Ieškovės vertinimu, tokiais veiksmais perkančioji organizacija nepagrįstai apribojo jai galimybę ginti pažeistas teises bei įrodyti kitų tiekėjų neatitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. nutraukė Pirkimo procedūras.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 753,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 750 Eur žyminio mokesčio.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nutraukdamas bylą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas (klaidingai nurodė, jog byla nutraukiama CPK 293 str. 1 p. pagrindu). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio bus išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme.
6. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovė UAB „Eikos statyba“ pateikė teismui prašymą priteisti 4 554,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovei UAB „Eikos statyba“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 753,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 750 Eur žyminį mokestį.
8. Įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situacija pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga vertinti skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, kadangi toks vertinimas nesukeltų ieškovei jokių teisinių padarinių – pirkimui esant nutrauktam grąžinti ieškovę į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir leisti susipažinti su kitų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais nėra pagrindo. Todėl byla nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 9 punktu bei VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu.
9. Nagrinėdamas ieškovės UAB „Eikos statyba“ prašymą priteisti 4 554,24 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad Pirkimas buvo nutrauktas nustačius, jog būtina atlikti dalines projekto korekcijas bei ištaisyti techninio projekto klaidas, kurių neįmanoma ištaisyti nekeičiant techninių sprendimų, dėl ko keičiasi Pirkimo objekto apimtys, o sutarties vykdymo etape projekto keitimai sąlygotų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Tai reiškia, kad Pirkimas buvo nutrauktas dėl visiškai su ieškiniu nesusijusių priežasčių. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, ruošdama Pirkimo dokumentus nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kas sąlygojo tiek ginčo Pirkimo, tiek ir šios bylos nutraukimą. Teismo vertinimu, ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės neapdairumo. Kita vertus, ieškovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, turėjo domėtis bei galėjo sužinoti, kad atskirojo skundo pateikimo metu atsakovės sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo teismui nebuvo apskųstas, todėl ir atskirąjį skundą pateikti nebuvo pagrindo. Dėl šios priežasties pagrįstomis laikytos ieškovės išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (750 Eur žyminis mokestis ir 2 753,96 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), o nepagrįstomis – apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Vertindamas ieškovės prašomų priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydį teismas nustatė, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų sumų bei pažymėjo, kad ieškovė susiklosčiusioje situacijoje iš esmės neturėjo pareigos atsisakyti ieškinio arba jį atsiimti, kadangi tai yra tik jos teisė. Tuo tarpu atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą buvo sąlygotas Pirkimo dokumentuose padarytų klaidų, kurias atsakovė turėjo ištaisyti dar iki Pirkimo paskelbimo. Dėl šių priežasčių teismas priteisė ieškovei dalį jos prašomų bylinėjimosi išlaidų (2 753,96 Eur).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti arba priteistiną sumą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartyje nurodyti neapdairūs atsakovės veiksmai (trūkumų techniniame projekte padarymas ir sprendimas nutraukti Pirkimą) niekaip nėra susiję su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir juo labiau negali būti laikoma šių išlaidų atsiradimo priežastimi. Ieškovė išlaidas patyrė ne dėl to, kad atsakovė parengė ir paskelbė Pirkimo sąlygas su techniniais trūkumais, o dėl to, kad pageidavo susipažinti su kitų tiekėjų pateikta konfidencialia informacija ir, negavusi teigiamo atsakymo, inicijavo šią bylą. Pats teismas pripažino, kad Pirkimo nutraukimas nebuvo susijęs su pareikštu ieškiniu ir šiuo momentu nėra žinoma ar ieškovo reikalavimai išnagrinėjus bylą būtų pripažinti pagrįstais.
2. Iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą teismas neįvertino jos elgesio bylos nagrinėjimo metu – ieškinys pateiktas teismui 2017 m. rugsėjo 13 d., o Pirkimas nutrauktas 2017 m. rugsėjo 18 d.; apie Pirkimo nutraukimą ieškovė sužinojo dar tą pačią dieną, todėl turėjo imtis veiksmų bylinėjimosi išlaidoms sumažinti, pvz. atsiimti ieškinį ir susigrąžinti žyminio mokesčio dalį, tačiau to nepadarė.
3. Byloje yra akivaizdžių duomenų, kad bylinėjimosi išlaidas sąlygojo ir pačios ieškovės veiksmai, todėl teismas turėjo spręsti dėl jų paskirstymo tarp šalių.
4. Konstatuodamas aplinkybę, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ir priimdamas sprendimą priteisti visas pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas išlaidas teismas nenagrinėjo kitų priteistinam bylinėjimosi išlaidų dydžiui svarbių aplinkybių (byla nebuvo sudėtinga ar specifinė, joje nebuvo keliami jokie nauji klausimai, byloje iki jos nutraukimo net nevyko pasiruošimas jos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, nebuvo teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Atsižvelgęs į tokias aplinkybes teismas turėjos priteitinas bylinėjimosi išlaidas bent jau sumažinti.
12. Ieškovė UAB „Eikos statyba“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti bei priteiti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos atsakovės veiksmų, nes būtent jos veiksmai lėmė civilinės bylos nutraukimą. Pirkimo dokumentų netinkamas parengimas užkirto kelią iš esmės išnagrinėti ieškovės inicijuotą ginčą.
2. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ar neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl nėra jokio pagrindo jas sumažinti.
3. Taip pat nepagrįstas ir argumentas, kad atsakovei nutraukus pirkimą ieškovė turėjo atsisakyti ieškinio. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove jai siekiant sudaryti byloje taikos sutartį, taip pat neinformavo ieškovės, kad po sprendimo nutraukti bylą buvo gauta kito tiekėjo pretenzija, kurios ji netenkino.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo neskundžiama, teismas šioje dalyje nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja.
15. Atsakovės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi, jos vertinimu, ieškovės išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, be to, jos elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas. Pažymi, jog teismui nusprendus, kad nėra pagrindo ieškovės išlaidų nepriteisti, jos turėtų būti bent jau proporcingai sumažintos.
16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
17. Nors šiuo konkrečiu atveju iš dalies sutiktina su atsakove, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ne atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau akivaizdu, kad jas lėmė atsakovės veiksmai jos organizuotame Pirkime, kuris jau po ieškinio pateikimo buvo nutrauktas dėl pačios atsakovės kaltės. Būtent dėl atsakovės netinkamai paruoštų Pirkimo sąlygų, kurių neįmanoma pataisyti neskelbiant naujo viešojo pirkimo, ieškovės inicijuota civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama bei joje negali būti priimamas galutinis sprendimas. Pažymėtina, kad priimant byloje galutinį sprendimą šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje numatytas taisykles, tuo tarpu dėl pačios atsakovės veiksmų (Pirkimo nutraukimo) bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstytos pagal minėtame straipsnyje nurodytas taisykles, o turi būti skirstomos pagal CPK 94 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Būtent dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų.
18. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovė, sužinojusi apie Pirkimo nutraukimą, privalėjo atsiimti ieškinį bei susigrąžint dalį žyminio mokesčio, taip sumažindama bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta pirmą kartą nutraukti bylą, ieškovė buvo apskundusi atskiruoju skundu. Jame ji nesutiko su tokiu teismo sprendimu, nurodydama, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tiekėjai atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą nėra apskundę, be to, neaiškūs yra tokio nutraukimo padariniai ieškovės teisėms. Tai reiškia, kad ieškovė kvestionavo teismo sprendimą bylą nutraukti nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl pagrįstai neteikė teismui pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo ar nesiėmė jokių kitų veiksmų bylos užbaigimui. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio atsiėmimas yra ieškovės teisė, bet ne pareiga. Dėl šių priežasčių atmestinas ir apeliantės argumentas dėl ieškovės netinkamo elgesio bylos nagrinėjimo metu.
19. Apeliantė skunde taip pat kelia klausimą dėl priteistinų išlaidų dydžio. Pažymi, jog teismas neįvertino jam nustatyti svarbių aplinkybių, stadijos, kurioje byla pasibaigė, o prašomą sumą priteisė tik konstatavęs, kad ji neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Teismas su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas skundžiama nutartimi buvo tenkintas tik iš dalies (atmestas prašymas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme). Pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovės detalizuotos bei pagrįstos prie prašymo pridėtais rašytiniais įrodymais. Iš jų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė konsultacijos, pretenzijos perkančiajai organizacijai bei ieškinio teismui parengimas. Jokios išlaidos už veiksmus, kurių byloje nebuvo atlikta, nenurodytos. Išlaidos detalizuotos pagal advokato darbo valandas. Teismo vertinimu jos nėra nepagrįstai didelės, o aplinkybė, kad prašomos priteisti sumos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, nenustatyta. Tai sąlygoja sprendimą pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio nemažinti.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.