Byla 2-237-943/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2816-614/2016 pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens po 175,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė atsiėmė ieškinį, teismas jį paliko nenagrinėtą.
  3. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti pretenzijas dėl indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos, todėl bylinėjimosi išlaidas iš jų priteisė lygiomis dalimis.

8

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atskirajame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos ir klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Trečiasis asmuo nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema.
    2. Draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos tik po to, kai gaunami duomenys apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo. Trečiasis asmuo nedisponuoja duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iki kredito įstaigų draudžiamųjų įvykių. Todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra ir negali būti atsakinga dėl atsakovės BAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo, neperduodant duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias draudimo išmokas.
    3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 m. buvusio teisinio indėlių bei investicijų draudimo sistemos reglamentavimo. Byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, atitinkamai nėra ir pagrindo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
    4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokų ieškovams, kol negavo atitinkamų duomenų iš banko, todėl neprivalo atlyginti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens netinkamo elgesio, kadangi pastarieji nepripažino jos lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, todėl ieškovė privalėjo kreiptis į teismą.
    2. Jeigu VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ būtų laikiusius įstatymų, ieškovė nebūtų kreipusis į teismą ir patyrusi bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14 Dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos vienodinimo

  1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina
  2. Konstitucinis Teismas dar 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
  3. Vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir analogiškose situacijose teismo priimtus procesinius sprendimus, atsižvelgiant į atskirajame skunde keliamą klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nenuoseklumo ir nevienodumo bei neabejotiną poreikį keliamu klausimu dėl trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas analogiškose situacijose (BAB banko SNORAS bankroto byloje) ir galutinai suformuoti vieningą teismo praktiką, trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajam skundui išnagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
Dėl trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas
  1. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad ji nepripažino ieškinio reikalavimų, o draudimo išmoką išmokėjo vos tik gavusi atitinkamą informaciją iš BAB banko SNORAS, todėl ne jos veiksmai nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą jai nebuvo išmokėta draudimo išmoka už iš atsakovės įsigytą indėlio sertifikatą, o ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Visgi, draudimo išmokos ieškovei buvo išmokėtos po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Dėl nurodytos priežasties ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį atsiėmė ir prašė civilinę bylą nutraukti.
  3. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Taigi, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse iki šiol nebuvo suformuotos vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas BAB banko SNORAS indėlininkų bylose, pastarajai byloje dalyvaujant trečiojo asmens procesiniu statusu. Vienose teismo nutartyse laikytasi pozicijos, kad ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens, t. y. apeliantės, veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad ieškovai buvo priversti kreiptis į advokatą bei inicijuoti teisminį procesą ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-116-186/2017, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-302/2017, 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016). Kitose teismo nutartyse nurodama, kad atsakomybė už atsisakymą pripažinti ieškovės lėšoms draudimo apsaugos taikymą pirmiausia tenka bankui, t. y. atsakovei, todėl atitinkamai tik atsakovė ir privalo atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pastaroji pozicija Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra vyraujanti, teisinio argumentavimo požiūriu pagrįsta ir ja turėtų būti vadovaujamasi kaip sektina.
  5. Visų pirma, tokią poziciją suponuoja įstatyminis teisinis reglamentavimas. Ginčo metu galiojusios Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 (2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo redakcija) 13 punkte taip pat reglamentuota, kad draudėjas, kuriam yra įvykęs draudžiamasis įvykis, privalo pateikti draudimo įmonei draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlininkus ir jų indėlius ir (arba) įsipareigojimus investuotojams ir investuotojus, kurių vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios.
  6. Taigi, tam, kad galėtų būti apskaičiuotos ir indėlininkams išmokėtos draudimo išmokos, būtent bankui nustatyta imperatyvi pareiga perduoti draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlininkus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Draudimo įmonė (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) iš atsakovės negavusi duomenų apie indėlininkus neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pastariesiems išmokėti draudimo išmokas, t. y. įstatymo pagrindu jai nekilo pareiga savo iniciatyva apskaičiuoti ir išmokėti indėlininkams draudimo išmokas. Be to, paties sandorio pobūdis ir klausimas dėl jo dalykui taikytinos ar netaikytinos draudimo apsaugos teisine prasme buvo neaiškus, kėlė pagrįstų abejonių, todėl atsakovei BAB bankui SNORAS nepripažįstant jos pačios finansiniam produktui, t. y. indėlio sertifikato sutartims, taikytinos draudimo apsaugos, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo nesutikti su pastarosios pozicija ir savavališkai išmokėti indėlininkams draudimo išmokas. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinkta pozicija draudimo išmokas apskaičiuoti ir išmokėti tik gavus teismo atsakymą dėl indėlio sertifikato sutarčiai taikytinos draudimo apsaugos, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina pagrįsta, kadangi tokiu būdu galėjo būti siekiama išvengti kitų su draudimo išmokų išmokėjimu susijusių teisminių ginčų.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent banko pasyvus elgesys, laiku neperduodant trečiajam asmeniui duomenų apie ieškovės indėlio sertifikatą, taip pat aktyvus gynybinės pozicijos, kad indėlio sertifikatams netaikytina draudimo apsauga, laikymasis, o ne apeliantės atsisakymas apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, gavus atitinkamus duomenis, nulėmė tiek ieškovės kreipimąsi į teismą, negalint pasinaudoti bankui patikėtų lėšų draudimo institutu, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Aplinkybė, kad ne atsakovė, o apeliantė patenkino ieškovės reikalavimą, apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką, nepaneigia atsakovės kaltės dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Juolab, kad ir ieškinio patenkino atveju, pinigų sumą turėtų išmokėti ne bankas, o draudimo įmonė. Taigi, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad jos procesinis elgesys nelaikytinas netinkamu, todėl jai negali kilti pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėdama draudimo išmoką ieškovei už turėtą indėlio sertifikatą tik po to, kai kasacinis teismas pripažino šiam finansiniam produktui taikytiną draudimo apsaugą, laikėsi IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos draudimo išmokų mokėjimo tvarkos, todėl negali būti atsakinga už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  8. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016). Šios bylos kontekste, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad buvę teisiniai neaiškumai dėl indėlių sertifikatų sutartims taikytinos draudimo apsaugos, negali paneigti pagrįstai civilinį procesą inicijavusių ieškovų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šios išlaidos gali ir turi būti atlyginamos priteisiant jas tik iš banko.
  9. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėdama draudimo išmoką ieškovei, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimo savo iniciatyva, o vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo remtis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o turi būti vadovaujamasi jau minėta bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant tiek į šalių elgesį iki bylinėjimosi teisme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tokių išlaidų susidarymo priežastis konstatuotina, kad būtent atsakovės BAB banko SNORAS veiksmai (neveikimas), kuriais pastaroji nepripažino ieškovės įsigytam indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos ir neperdavė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų apie indėlininkę, nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Byloje nenustatyta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo pareigą iki kasacinio teismo išaiškinimo, dėl indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos, apskaičiuoti ir išmokėti indėlininkams draudimo išmokas, atitinkamai nenustatytas ir netinkamas draudimo įmonės procesinis elgesys ar veiksmai, dėl kurių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
  2. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovės ir trečiojo asmens. Atsižvelgiant į tai, kad negali būti paneigiama pagrįstai civilinį procesą inicijavusios ieškovės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš už jų susidarymą atsakingo asmens, t. y. atsakovės. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiama 350,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

18„Priteisti ieškovei O. T. (a. k. ( - ) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (j. a. k. 112025973) administravimui skirtų lėšų 350,44 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

19Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.