Byla eA-81-492/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VDI) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-22 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-054, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1V-310 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
  2. Pareiškėjas nurodė, jog 2010 m. liepos 22 d. pradėjo įgyvendinti veiklas projekte „Kokybės vadybos sistemos diegimas bei piliečių aptarnavimo gerinimo Valstybinėje darbo inspekcijoje“ (projekto kodas VP1-4.3-VRM-01-V-01-054) (toliau – ir Projektas). Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas. Vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Agentūros pateiktą išvadą, 2013 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-361, kuriuo sumažino Projektui skirtą finansavimą ir nustatė grąžintiną sumą. VDI pažymėjo, kad šio įsakymo neskundė. Projektas baigtas, ministro įsakyme nurodytos lėšos grąžintos, neplaninės patikros metu 2013 m. lapkričio 13 d. neatitikimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktuose nustatytos galimos sankcijos už viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus jam buvo pritaikytos ir realizuotos.
  3. Agentūra 2014 m. sausio 27 d. informavo pareiškėją apie pažeidimo tyrimo atnaujinimą įgyvendintame Projekte ir pateikė patikslintą pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM) siūlė Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi, t. y. 489 519,42 Lt (141 774,62 Eur) ir šią sumą pripažinti susigrąžintina suma. Pareiškėjas 2014 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir FM) pateikė skundą dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo įgyvendintame Projekte, prašydamas pripažinti, kad Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą ir įpareigoti Agentūrą laikytis pradinio pažeidimo tyrimo išvados, o patikslintą pažeidimo tyrimo išvadą laikyti negaliojančia, tačiau FM 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir pripažino, kad pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas teisėtai ir pavedė Agentūrai pažeidimo tyrimą atnaujinti dar kartą, atsižvelgiant į paaiškėjusias naujas aplinkybes dėl proporcingumo principo taikymo. Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2015 m. gruodžio 9 d. patikslino pažeidimo tyrimo išvadą, kuria VRM pasiūlė Projektui skirtą finansavimą papildomai sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi, t. y. 22 593,12 Eur ir šią sumą pripažinti susigrąžintina suma. 2016 m. sausio 13 d. Vidaus reikalų ministras priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pakartotinai sumažino projektui skirtą finansavimą ir nustatė papildomą grąžintiną sumą 22 593,12 Eur (19 204,15 Eur Europos Sąjungos lėšų ir 3 388,97 Eur bendrojo finansavimo lėšų). VDI vertinimu, įsakymas yra neteisėtas, priimtas nepagrįstai atnaujinus 2011 m. pareiškėjos tariamai įvykdyto ir 2012 m. lapkričio 27 d. Agentūros išvada užbaigto nagrinėti pažeidimo tyrimą (toliau – ir Pradinis tyrimas), todėl pažeidžia non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą.
  4. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT), 197, 198, 1981 punktus, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Pažeidimų tyrimo metodika), 4, 10, 271 punktus, kadangi pakartotinai priimtoje patikslintoje išvadoje nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos padarytu pažeidimu, nes pasak jo, Valstybės kontrolės rekomendacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Todėl tvirtino, kad Agentūra, gavusi Valstybės kontrolės išvadą, turėjo įvertinti, ar joje nurodomos naujos aplinkybės ir tik įvertinusi šias aplinkybes kaip naujai paaiškėjusias, nuspręsti dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo. Teigė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti vertinamos naujai atsiradusios aplinkybės, t. y. po pažeidimo nustatymo priimti teisės aktai.
  5. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
  6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčijamu Įsakymu sumažinta pareiškėjo įgyvendinamam Projektui finansavimo suma ir pareiškėjas įpareigotas grąžinti jam išmokėtų lėšų dalį – 22 593,12 Eur. Nurodė, jog ginčijamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Agentūros pateiktą 2015 m. gruodžio 9 d. pažeidimo tyrimo išvadą ir joje nurodytas faktines pažeidimo tyrimo aplinkybes, t. y. pareiškėjas, įgyvendindamas projektą ir atlikdamas pirkimą, pirkimo dokumentuose nustatė tiekėjų konkurenciją ribojančius ir diskriminuojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, taip pažeisdamas VPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrindamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi.
  7. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra atnaujino pareiškėjo padaryto pažeidimo tyrimą, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas, kuriose Agentūrai buvo nurodyta peržiūrėti projektų pažeidimų tyrimus, ir nustačius, kad finansinė korekcija pritaikyta ne nuo visos sutarties sumos, atnaujinti pažeidimo tyrimą ir taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo visos viešojo pirkimo sutarties sumos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos nėra privalomos vykdyti, kadangi Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu yra paskirta audito institucija, ji yra kompetentinga institucija, atliekanti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytas funkcijas, todėl į jos pateikiamas rekomendacijas turi būti atsižvelgiama. Be to, Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes ir pasiūlė taikyti ne 25 proc. nuo visos pirkimo sutarties sumos finansinę korekciją, o 5 proc. nuo sutarties vertės. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija Agentūros parinkta vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 9 punktu.
  8. Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Gairės yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, tačiau tai nereiškia, kad Gairės neturi būti taikomos ar Agentūra gali nesivadovauti Gairėmis ir pasirinkti finansinių korekcijų dydžius savo nuožiūra. Pažymėjo, kad jei Agentūra parinktų finansines korekcijas nesilaikydama Gairėse nurodytomis nuostatomis, taip ji pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui pritaikyta mažiausia galima finansinė korekcija, o Agentūra teisėtai ir pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą, kadangi pagrindas atnaujinti tyrimą buvo audito institucijos pateikta informacija.
  9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jam nepagrįstai pritaikytos 2013 m. redakcijos Gairės, kadangi pareiškėjui pritaikytos naujos redakcijos Gairės nustatė švelnesnes korekcijas ir yra palankesnės pareiškėjai. Taikant finansines korekcijas yra siekiama ne nubausti paramos gavėjus už padarytas pažeidimus, o nustatyti netinkamai panaudotų ES paramos lėšų sumas ir jas susigrąžinti. Paaiškino, kad finansinių korekcijų taikymas padeda apskaičiuoti netinkamas išlaidas, užtikrinant proporcingumą ir paramos gavėjų lygiateisiškumą, ir jokiu būdu negali būti laikomas bausme. Paaiškėjus, jog finansinė korekcija pritaikyta netinkamai, jos ištaisymas neturėtų būti laikomas principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimu.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  11. Paaiškino, kad Agentūra yra įpareigota pradėti pažeidimo tyrimą pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios skirtos ne tik Radviliškio rajono savivaldybės administracijos projektui, bet ir kitiems projektams, kuriuose finansinė korekcija buvo pritaikyta ne nuo visos pirkimo sutarties sumos. Tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos projekte, tiek pareiškėjo vykdytame Projekte, finansinė korekcija buvo pritaikyta ne nuo visos sutarties vertės dėl identiško pažeidimo. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), vertindama pareiškėjo pirkimą, konstatavo, kad minėti reikalavimai dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus, kadangi apriboja tiekėjų, neturinčių sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centro Lietuvos Respublikoje, bet galinčių laiku užtikrinti kokybišką pirkimo sutarties vykdymą, galimybes dalyvauti pirkime.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (II t., b. l. 1–12) pareiškėjo skundą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 22 d. Agentūra ir VDI pasirašė Projekto „Kokybės vadybos sistemos diegimas bei piliečių aptarnavimo gerinimas Valstybinėje darbo inspekcijoje“, projekto kodas Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-054, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis), pagal kurią pareiškėjui buvo skirta Europos socialinio fondo finansinė parama iki 2 491 559,10 Lt (721 605,39 Eur) Projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas Projekto veiklai įgyvendinti atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį paslaugų pirkimą. Dėl pirkimo procedūrų tinkamumo Agentūra kreipėsi į VPT, kuri pateikė išvadą ir konstatavo, kad buvo pažeistos VPĮ nuostatos, todėl išreiškė nuomonę, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį. Pareiškėjas 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. (24)SD-1433 kreipėsi į VPT, pateikdamas papildomus paaiškinimus ir argumentus dėl pirkimo procedūrų dokumentų atitikties VPĮ, tačiau VPT nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia išvadoje nurodytų VPĮ pažeidimų, todėl VPT neturi teisinio pagrindo keisti išvadą. Agentūra 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. ESF-12-SD-03184 kreipėsi į pareiškėją, prašydama informuoti apie priimtą sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. (15)SD-3702 informavo, kad nenutrauks paslaugų pirkimo sutarties vykdymo, nes, jo nuomone, vykdydamas Projekte numatytų paslaugų pirkimą ir sudarydamas sutartį jis nepažeidė imperatyvių VPĮ nuostatų. Agentūra 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. ESF-12-SD-04284 informavo pareiškėją, kad pradės pažeidimo tyrimo procedūrą. Agentūra 2012 m. gegužės 25 d. pradėjo ir 2012 m. lapkričio 27 d. baigė pažeidimo tyrimą bei 2012 m. lapkričio 27 d. surašė išvadą, jog pareiškėjas, pirkimo dokumentuose numatė tiekėjų konkurenciją ribojančius ir diskriminuojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Agentūra netinkamomis išlaidomis pripažino 25 proc. pagal sutartį deklaruotos techninės įrangos vertės. Pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra VRM pasiūlė Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi, t. y. 24 867,92 Lt (7 202,25 Eur), ir šią sumą pripažinti susigrąžintina suma.
  3. 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priėmė įsakymą Nr. IV-361 „Dėl finansavimo sumažinimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta Projektui skirta finansavimo lėšų suma 24 867,92 Lt (7 202,25 Eur), nustatyta nauja Projektui skirta finansavimo lėšų suma – iki 2 906 378,08 Lt (841 745,27 Eur), nustatyta grąžintina Projekto vykdytojai išmokėta ES lėšų dalis – 21 137,73 Lt (6 121,91 Eur) ir bendrojo finansavimo lėšų dalis – 3 730,19 Lt (1 080,34 Eur).
  4. Agentūra, atsižvelgdama į pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas, 2014 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. ESFS07-2014-00412 atnaujino pažeidimo tyrimą pareiškėjo vykdytame Projekte ir 2014 m. sausio 20 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje už teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, nuostatų pažeidimą pasiūlė VRM Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi, t. y. 489 519,42 Lt (141 774,62 Eur), ir šią sumą pripažinti susigrąžintina suma. Pareiškėjas 2014 m. vasario 7 d. kreipėsi į FM, prašydamas pripažinti, kad Agentūra pažeidimo tyrimą atnaujino neteisėtai ir nepagrįstai, patikslintą pažeidimo tyrimo išvadą laikyti negaliojančia bei įpareigoti Agentūrą laikytis pirminės pažeidimo tyrimo išvados. Išnagrinėjusi skundą FM 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (24.16-01)-5K-1403225-5K-1403581-6K-1403976 pripažino, kad pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas teisėtai ir nurodė Agentūrai atnaujinti pažeidimo tyrimą dar kartą atsižvelgiant į naujas aplinkybes dėl proporcingumo principo taikymo traktavimo bei persvarstyti finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2013)9527 pakeistas COCOF gairių 2.1 lentelės 9 punkte numatytas švelnesnes finansines korekcijas ir 2014 m. kovo 28 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-095 pakeistas Pažeidimų tyrimo metodikos rekomendacijas.
  5. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta Projektui skirta finansavimo lėšų suma 22 593,12 Eur ir nustatyta, kad grąžintina išmokėta lėšų dalis yra 22 593,12 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, vykdydamas Projekte numatytų paslaugų pirkimą pažeidė VPĮ nuostatas. Šių VPĮ nuostatų pažeidimas yra konstatuotas 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IV-361, kuris nebuvo ginčytas ir kurio nuostata dėl Projekto finansavimo sumažinimo 24 867,92 Lt (7 202,25 Eur) ir šių lėšų susigrąžinimo buvo realiai įgyvendinta.
  6. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad Valstybės kontrolė, kaip struktūrinių fondų audito institucija, turėjo teisę teikti rekomendacijas Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, o pastaroji turėjo pagrindą 2014 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. ESFS07-2014-00412 atnaujinti pažeidimo tyrimą, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai, jog Agentūra neprivalėjo atnaujinti pažeidimo tyrimo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos buvo skirtos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vykdytam Projektui, o ne pareiškėjos vykdytam Projektui. Pasisakė, kad iš rekomendacijų turinio akivaizdu, jog Valstybės kontrolė Agentūrai buvo nurodžiusi peržiūrėti ir kitų Projektų pažeidimų tyrimus ir nustačius, kad finansinė korekcija pritaikyta ne nuo visos sutarties sumos, imtis analogiškų veiksmų kaip pažeidimo Projekte Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-047 atveju, t. y. atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą ir tinkamai pritaikyti finansinę korekciją nuo visos viešojo pirkimo sutarties vertės, kas buvo nustatyta ir pareiškėjos vykdytame Projekte.
  7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra pažeidimo tyrimą atnaujino vadovaudamasi Pažeidimų tyrimo metodikos 14 punktu, kuris nustato, kad įgyvendinančioji institucija tiesiogiai ar per vadovaujančiąją instituciją vykdo gautą audito institucijos rekomendaciją dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo ir apie atliktus veiksmus informuoja vadovaujančiąją instituciją. Ši nuostata reiškia, kad gautą audito institucijos rekomendaciją įgyvendinančioji ar vadovaujančioji institucija turi vykdyti, nes kitokios alternatyvos nėra numatytos. Pažeidimų tyrimo metodikos (2014 m. gruodžio 1 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-409 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. gruodžio 3 d.) 271 punktas nustato, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas; atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas Rekomendacijų III, IV ir V skyriuose nustatyta tvarka ir terminais. Todėl teismas sprendė, kad akivaizdu, jog audito institucijos pateikta informacija, įskaitant ir rekomendacijas, yra laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas pažeidimo tyrimo atnaujinimui. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai, veikdama jai suteiktos kompetencijos ir įgalinimų ribose, bei vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą pareiškėjo vykdytame Projekte, kurį užbaigusi 2015 m. gruodžio 9 d., surašė pažeidimo tyrimo išvadą, todėl pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo tyrimas negalėjo būti atnaujintas, teismas atmetė.
  8. Teismas pažymėjo, jog pažeidimo tyrimas (atnaujinto pažeidimo tyrimas) yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu jis nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti. Šia procedūra yra siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos (toliau –ir ES) fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Valstybių narių įgaliotos įgyvendinančiosios institucijos atitinkamos programos įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant atitinkamo projekto įgyvendinimui skirtas paramos lėšas (ex ante), tiek jas išmokėjus (ex post). Todėl, sprendė, kad Agentūra (įgyvendinančioji institucija) pati įtarusi pažeidimą, ar gavusi informaciją iš trečiųjų šalių apie įtariamą pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jai priskirtas funkcijas ir suteiktą kompetenciją atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, jei tyrimo metu paaiškėja, kad paramos lėšos (atitinkama jų dalis) projekto vykdytojui (galutiniam paramos gavėjui) buvo neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos, turi priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras.
  9. Įvertinęs skundžiamą įsakymą, teismas sprendė, kad jis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jį skaitant kartu su 2015 m. gruodžio 9 d. pažeidimo tyrimo išvada akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jis yra pagrįstas, kuo remiantis ir kaip yra paskaičiuotos netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, grąžintinos lėšos, taip pat pritaikytos finansinės korekcijos dydis, argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai.
  10. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamu Įsakymu iš esmės ir buvo atliktas „finansinis koregavimas“ (finansinė korekcija) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010, (toliau – ir Bendrasis reglamentas) prasme.
  11. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, todėl vertino, jog pareiškėjai buvo pritaikyta akivaizdžiai palankesnė, t. y. 2013 m. Gairių redakcija, ir pritaikytas šiose Gairėse numatytas minimalus finansinės korekcijos dydis. Pasisakė, kad pareiškėjas nenurodė Gairių nuostatos, kuria remiantis jam pritaikytos finansinės korekcijos dydis nagrinėjamu atveju galėtų būti mažinamos ir nustatoma mažesnė, nei minimali korekcija, todėl pareiškėjo argumentus dėl Gairių netinkamo taikymo ar proporcingumo principo nesilaikymo teismas atmetė. Taip pat, pasisakė, jog pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-857/2014), šioje administracinėje byloje nebuvo pagrindo vadovautis, kadangi bylų faktinės aplinkybės netapačios.
  12. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad įvertinus išlaidų tinkamumą ir atlikus pažeidimo tyrimą tinkamomis pripažintos išlaidos ir pritaikytos finansinės korekcijos vėliau negali būti peržiūrėtos ir tai laikytina principo non bis in idem pažeidimu. Pareiškėjo 2010 m. liepos 22 d. sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 8 dalyje yra numatyta sutarties vykdymo kontrolė ir sutarties šalių atsakomybė Projekto įgyvendinimo metu. Šios dalies 8.1. punkte paminėtoms institucijoms yra numatyta teisė tikrinti ir kontroliuoti Projektus tiek jų įgyvendinimo metu, tiek ir trejus metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas Projektas, užbaigimo. Nagrinėjamu atveju šis terminas nebuvo pažeistas, nes Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, įtariamo pažeidimo tyrimą atnaujino 2014 m. sausio 20 d. sprendimu, o Projektas buvo įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas 2007–2013 metams.
  13. Teismas pasisakė, kad po atnaujinto pažeidimo tyrimo pareiškėjui taikyta finansinio koregavimo priemonė vertintina kaip pareiškėjo atžvilgiu vykdyta administracinė priemonė, todėl sprendė, kad pareiškėjui Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija nelaikytina sankcija (nuobauda) ir pareiškėjo argumentus dėl principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8III.

9

  1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti.
  2. Nurodo, kad tiek atsakovas Agentūrai atnaujinus pažeidimo tyrimą, tiek teismas teigdamas, kad pažeidimo tyrimas atnaujintas pagrįstai, rėmėsi teisės akto nuostata, kuri taikytina naujai paaiškėjusiems pažeidimams ir neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad PAFT 1981 punktas nustato, kad jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo.
  3. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1552/2014. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad šiuo atveju tuo pačiu klausimu ir tuo pačiu teisiniu pagrindu yra priimti du administraciniai sprendimai dėl to paties pažeidimo. Paaiškina, kad pripažinus pažeidimo tyrimo atnaujinimą pagrįstu ir teisėtu, šiuo atveju pažeidimo tyrimo atnaujinimo institutas tampa priemone už tą patį pažeidimą nubausti pareiškėją dar kartą, t. y. iš jo antrą kartą reikalaujama grąžinti lėšas, nors aplinkybės, susijusios su pažeidimu, nepasikeitė ir nėra pagrindo teigti, kad pirmą kartą finansinė korekcija buvo pritaikyta netinkamai.
  4. Tvirtina, kad Agentūra neteisėtai atnaujino pažeidimo tyrimą ir patikslino 2012 m. lapkričio 27 d. priimtą pažeidimo tyrimo išvadą, taip pažeisdama PAFT 197, 198, 1981 punktus, Pažeidimų tyrimo metodikos 4, 10, 271 punktus, pagal kuriuos Agentūra (įgyvendinančioji institucija) turi teisę atnaujinti pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės.
  5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į Pažeidimų tyrimo metodikos 271 punktą, kuris pažeidimo tyrimo atnaujinimo galimumą grindžia naujų aplinkybių paaiškėjimu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias gali nurodyti audito institucija, pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas. Vadovaujantis šiuo punktu, pareiškėjas daro išvadą, kad tam, jog būtų daromas pažeidimo tyrimo atnaujinimas būtinas naujų aplinkybių paaiškėjimas, naujas aplinkybes taip pat turi nurodyti ir audito institucija. Tačiau, vadovaudamasis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvertino pačias Valstybės kontrolės rekomendacijas. Tokia teismo išvada, pareiškėjo teigimu, prieštarauja naujų aplinkybių, reikšmingų tyrimo atnaujinimo, esmei. Pareiškėjas mano, kad atnaujinant pažeidimo tyrimą naujai paaiškėjusios aplinkybės turėtų būti vertinamos pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl aplinkybių, laikytinų naujai paaiškėjusiomis, kurios aktualios proceso atnaujinimui administracinėse bylose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino audito institucijos rekomendacijose pateiktos informacijos atitikimo naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pareiškėjo nuomone, Valstybės kontrolės nurodyta aplinkybė, kad už pažeidimą pritaikius 25 proc. finansinę korekciją nuo techninės įrangos vertės, o ne nuo visos sutarties sumos, buvo pažeistos Gairių nuostatos, iš esmės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad pačios Valstybės kontrolės rekomendacijos neegzistavo pradinio pažeidimo tyrimo metu ir negalėjo būti pripažintos naujai paaiškėjusia aplinkybe. Vienintelė patikslintose išvadose ir 2016 m. sausio 13 d. įsakyme nurodyta nauja aplinkybė yra pakartotinai sumažinamas projektui skirtas finansavimas, kuri taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
  6. Pareiškėjas Gairių rekomendaciniu pobūdžiu ir proporcingumo principu grindžia savo teiginį, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad 2013 m. balandžio 26 d. atsakovo įsakymu finansinė korekcija buvo pritaikyta netinkamai. Pareiškėjas mano, kad nurodyta praktika pagrindžia pareiškėjo teiginį, kad valstybėms narėms nėra privaloma griežtai ir nenukrypstamai Gairių laikytis, todėl nors Gairėse finansinė korekcija numatyta nuo visos sutarties sumos, šios korekcijos dydžio sumažinimas nėra draudžiamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą (ypač į tai, kad nėra nustatyta, kad finansiniai nuostoliai galėjo būti ar buvo patirti), todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad 2013 m. balandžio 26 d. atsakovui priėmus įsakymą dėl finansinės korekcijos, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, kaip nurodo Valstybės kontrolė. Pareiškėjo nuomone, Valstybės kontrolė nurodė Gairių nuostatas taikyti kaip imperatyviai įpareigojančias, kas iš esmės prieštarauja jų rekomendaciniam pobūdžiui.
  7. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 21–24), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
  8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Pažeidimų tyrimo metodikos 14 punktas, ir teigia, kad šio punkto formuluotė „įgyvendinančioji institucija tiesiogiai ar per vadovaujančią) instituciją vykdo gautą audito institucijos rekomendaciją dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo ir apie atliktus veiksmus informuoja vadovaujančiųjų instituciją“ neleidžia teigti, kad ji taikoma tik naujo pažeidimo atveju, priešingai, teigiama, kad vykdomos visos audito institucijos (t. y. valstybės kontrolės) rekomendacijos.
  9. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino to, jog šiuo atveju tuo pačiu klausimu ir tuo pačiu teisiniu pagrindu yra priimti du administraciniai sprendimai dėl to paties pažeidimo. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nėra pritaikyta nauja korekcija, t. y. nėra priimti du vienas kitam prieštaraujantys administraciniai sprendimai, o tik pagal paaiškėjusias naujas aplinkybes koreguojama ir tikslinama sugrąžintina suma.
  10. VRM teigimu, pareiškėjas nepagrindžia savo nuomonės, kodėl nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės turėtų būti vertinamos pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl aplinkybių, laikytinų naujai paaiškėjusiomis, kurios aktualios proceso atnaujinimui administracinėje byloje. Atsakovas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė ir ekstraordinarinė priemonė įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Praktika, pagal kurią teismo procesas būtų susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo.
  11. Atsakovas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad gairės yra rekomendacinio pobūdžio ir turi būti laikomasi proporcingumo principo. Tačiau pažymi, kad toks Gairių pobūdis nereiškia, kad jos neturi būti taikomos ar Agentūra gali nesivadovauti Gairėmis ir pasirinkti finansinių korekcijų dydžius savo nuožiūra, ar taikyti taip, kaip reikalauja pareiškėjas.
  12. Pareiškėjas nurodo, kad jam užkertamas kelias ginčyti patį pažeidimą, tačiau pažymi, kad pačio pažeidimo jis neginčija, tik ginčija pažeidimo tyrimo atnaujinimą ir sprendimą, kuriuo perskaičiuota jam pritaikytos finansinės korekcijos suma. Jei pareiškėjo manymu jis pažeidimo nepadarė, tai turėjo ginčyti 2012 m. lapkričio 27 d. pažeidimo tyrimo išvadą ir 2013 m. balandžio 26 d. VRM įsakymą, tačiau to nepadarė.
  13. Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo atsakovas pažymi, jog taikant finansines korekcijas siekiama ne nubausti paramos gavėjus už padarytas pažeidimus, o nustatyti netinkamai panaudotų ES paramos lėšų sumas ir jas susigrąžinti. Finansinių korekcijų taikymas padeda apskaičiuoti netinkamas išlaidas, užtikrinant proporcingumą ir paramos gavėju lygiateisiškumą, ir jokiu būdu negali būti laikomas negali būti laikomas bausme. Atsakovo nuomone, paaiškėjus, kad finansinė korekcija pritaikyta netinkamai, jos ištaisymas siekiant užtikrinti jau minėtus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, neturėtų būti laikomas principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimu.
  14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 25–31), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  15. Agentūra nesutinka su pareiškėjo nurodomu Pažeidimų tyrimo metodikos 14 punkto taikymu. Agentūros nuomone, šiame punkte aiškiai suformuluota, kad įgyvendinančioji institucija turi vykdyti audito (ar kitos kompetentingos) institucijos rekomendaciją dėl pažeidimo tyrimo atlikimo nedarant skirtumo, ar dėl pažeidimų jau buvo anksčiau atliktas tyrimas ar ne.
  16. Agentūros nuomone, pareiškėjo bandymas neteisingai nustatytų netinkamų išlaidų patikslinimą prilyginti pakartotiniam baudimui (ir non bis in idem principo pažeidimui), neatitinka struktūrinės paramos valdymo ir netinkamų išlaidų nustatymo taisyklių bei principų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.
  17. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimo trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Pažeidimo tyrimo metodikos 14 punkte, kurio pagrindu Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą, apskritai neminima naujai paaiškėjusių aplinkybių kategorija. Pagal 14 punkto formuluotę pateikta Valstybės kontrolės rekomendacija yra pagrindas įgyvendinančiajai institucijai atlikti pažeidimo tyrimą.
  18. Pareiškėjo interpretacija, kad Valstybės kontrolės Rekomendacija Nr. EX.38 dėl finansinės korekcijos taikymo neatitinka PAFT 1981 punkte nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių turinio, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone yra neteisinga ir klaidinanti. Pažymi, kad aptariama nuostata apskritai nėra taikoma Valstybės kontrolės atliekamiems auditams, nes Valstybės kontrolė savo pastebėjimus ir rekomendacijas teikia ne kaip pažeidimų tyrimo procedūros (kurioje pagal PAFT 193–1991 punktus dalyvauja įgyvendinančioji ir tarpinė institucijos) tiesioginė dalyvė, bet kaip struktūrinių fondų audito institucija. Taigi, Valstybės kontrolei pateikus rekomendaciją dėl pažeidimo tyrimo atlikimo, turi būti taikomas ne PAFT 1981 punktas (kaip klaidingai nurodo pareiškėjas), bet Pažeidimų tyrimo metodikos 14 punktas, kuris nustato, jog Agentūra turi vykdyti audito institucijos rekomendaciją dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo.
  19. Pareiškėjo siūlymas struktūrinės paramos pažeidimų tyrimo procedūrai taikyti proceso atnaujinimo administracinėse bylose analogiją, Agentūros nuomone, taip pat nepagrįstas. Nurodo, jog proceso atnaujinimo administracinėse bylose institutas turi savarankišką paskirtį ir negali būti taikomas šios bylos kontekste susiformavusiems netinkamų išlaidų nustatymo teisiniams santykiams aiškinti, juolab, kaip nurodyta aukščiau, šiame etape net nepasibaigęs Projekto kontrolės ir priežiūros laikotarpis, todėl panašumų ieškojimas su proceso atnaujinimo institutu, Agentūros vertintinas kritiškai.
  20. Agentūros teigimu, pareiškėjo pozicija, kad reikalavimas techninės įrangos gamintojui turėti sertifikuotą aptarnavimo centrą Lietuvoje yra formalus ir mažareikšmis pažeidimas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodytas reikalavimas dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus, kadangi apribojo tiekėjų, neturinčių sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centro Lietuvos Respublikoje, bet galinčių laiku užtikrinti kokybišką pirkimo sutarties vykdymą, galimybes dalyvauti pirkime.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-22 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-054“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1V-310 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų grąžinimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.
  3. Byloje nėra ginčo dėl paties nustatyto pažeidimo fakto – kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Kokybės vadybos sistemos diegimas bei piliečių aptarnavimo gerinimas Valstybinėje darbo inspekcijoje“ (projekto kodas VP1-4.3-VRM-01-V-01-054), kuriam buvo skirta Europos socialinio fondo finansinė parama iki 2 491 559,10 Lt (721 605,39 Eur), ir atlikdamas pirkimą, pirkimo dokumentuose nustatė tiekėjų konkurenciją ribojančius ir diskriminuojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (Techninės specifikacijos 3.32.2 punkto reikalavimas techninės įrangos gamintojui turėti sertifikuotą aptarnavimo centrą Lietuvoje), pažeidė VTĮ 25 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrino VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi. Apie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams, projekto vykdytojas buvo informuotas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. 4S-215. Vidaus reikalų ministras 2013 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-361, kuriuo sumažino projektui skirtą finansavimą ir nustatė grąžintiną sumą – 21 137,73 Lt (6 121,91 Eur) Europos Sąjungos lėšų ir 3 730,19 Lt (1 080,24 Eur) bendrojo finansavimo lėšų. 2013 m. rugsėjo 30 d. projektas Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-054 buvo baigtas, ministro įsakyme nurodytos lėšos grąžintos, neplaninės patikros metu 2013 m. lapkričio 13 d. neatitikimų nenustatyta.
  4. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kvestionuoja atsakovo administracinius sprendimus, kuriais buvo atnaujintas, remiantis Valstybės kontrolės rekomendacija, pažeidimo tyrimas, ir Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-22, kuriuo vėliau buvo koreguotas už tą patį pažeidimą Vidaus reikalų ministras 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu paskirtos finansinės korekcijos dydis. Ginčijamas Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1V-22 buvo priimtas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-(80-2741)-2845 pateiktoje metinės kontrolės ataskaitoje nurodytus Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vykdyto projekto Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-047 audito metu nustatytus pažeidimus, t. y. kad finansinė korekcija buvo pritaikyta netinkamai, nes finansinės korekcijos taikyta ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo įrangos vertės, neatitinka COCOF gairių nuostatų, todėl Agentūrai nurodė peržiūrėti ir kitų pažeidimų tyrimus, bei nustačius, kad finansinės korekcijos pritaikytos netinkamai, tyrimus atnaujinti ir taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo viešojo pirkimo sutarties vertės.
  5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-22 panaikinimo, nurodė, kad Valstybės kontrolė, kaip struktūrinių fondų audito institucija, turėjo teisę teikti rekomendacijas Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, o pastaroji turėjo pagrindą 2014 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. ESFS07-2014-00412 atnaujinti pažeidimo tyrimą, pasisakė, kad audito institucijos pateikta informacija, įskaitant ir rekomendacijas, yra laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas pažeidimo tyrimo atnaujinimui. Rėmėsi Bendrojo reglamento 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 101 straipsniu, kurie imperatyviai įpareigoja valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, taip pat atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Darė išvadą, jog pareiškėjui Įsakymu Nr. 1V-22 pritaikyta finansinė korekcija nelaikytina sankcija (nuobauda), todėl pareiškėjos argumentus dėl principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimo, atmetė kaip nepagrįstus.
  6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Agentūra neteisėtai, pažeisdama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197, 198, 1981 punktus, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 4, 10, 271 punktus, atnaujino pažeidimo tyrimą ir patikslino 2012 m. lapkričio 27 d. priimtą pažeidimo tyrimo išvadą. Nurodo, kad Agentūra (įgyvendinančioji institucija) turi teisę atnaujinti pažeidimo tyrimą tik tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės. Mano, kad, Valstybės kontrolės nurodyta aplinkybė, jog už pažeidimą pritaikius 25 proc. finansinę korekciją nuo techninės įrangos vertės, o ne nuo visos sutarties sumos, buvo pažeistos Gairių nuostatos, iš esmės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Akcentuoja, kad už tą patį pažeidimą jam buvo sankcijos pritaikytos antrą kartą ir pažeistas principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), be to, teigia, jog Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ir nėra pagrindo manyti, kad Vidaus reikalų ministro 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-361 paskirtos finansinės korekcijos dydis buvo neproporcingas ir neatitinkantis jų.
  7. Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.
  8. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m.liepos 13 d. įstatymo Nr.IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
  9. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) 1260/1999 (Bendrasis reglamentas), 58 straipsnio normose yra įtvirtinti bendrieji ES bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai: 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose: a) apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje; b) numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; c) numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą. Reglamento Nr. 1083/2006 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria vadovaujančią, tvirtinančią ir audito institucijas.
  10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintos „Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklės“, kurių 2 punkto 1 dalyje Audito institucija apibrėžiama kaip atsakinga už 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, 62 straipsnyje nurodytų funkcijų atlikimą. Byloje nėra kvestionuojama aplinkybė, kad Valstybės kontrolė, veikdama kaip valstybės narės skirta audito institucija, atliko Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir kitose Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemą sudarančiose institucijose valstybinį auditą, kurio metu vertino valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą bei 2012 metais Europos Komisijai deklaruotas lėšas.
  11. Bendrojo reglamento 62 straipsnis, nustatantis Audito institucijos funkcijas, įtvirtina, kad veiksmų programos audito institucija visų pirma turi užtikrinti, kad siekiant patikrinti, ar veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai, kad būtų atliekamas auditas; užtikrinti, kad būtų atliekamas tinkamai atrinktų operacijų auditas, siekiant patikrinti deklaruotas išlaidas. Bendrojo reglamento 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, visų pirma įgyvendinant šias priemones: užtikrinant, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 58-62 straipsnių ir veiktų efektyviai, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant ir susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis.
  12. Atsižvelgiant į Bendrojo reglamento reikalavimus, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos veiktų efektyviai, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant ir susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, bei į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų „Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų“ 14 punktą, įtvirtinantį, kad Institucija vykdo tiesiogiai ar per vadovaujančiąją instituciją gautą audito institucijos rekomendaciją dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo, spręstina, kad Agentūra 2014 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. ESFS07-2014-00412 pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą.
  13. Pareiškėjo argumentas, kad pažeidimo tyrimas galėjo buvo atnaujintas neteisėtai, kadangi nebuvo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip tai numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punkte bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkte, teisėjų kolegijos laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėjo nurodomos teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su Bendrojo reglamento 62 straipsnio reikalavimais.
  14. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punkte numatyta, kad jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkte numatyta, kad ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punktu, pateikus prašymą įgyvendinančiajai institucijai įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, ar paaiškėjus kitoms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas Rekomendacijų III, IV ir V skyriuje nustatyta tvarka ir terminais.
  15. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu) turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktų konstatavimui, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui, nes Bendrojo reglamento 62 straipsnio nuostatos audito tikslais nurodo veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos efektyvų veikimą, kelio pažeidimams užkirtimą, pažeidimų nustatymą ir ištaisymą ir susigrąžinimą neteisėtai sumokėtų sumų. Tiek prevencinio pobūdžio tikslų aspektu, tiek neteisėtai sumokėtų sumų teisingo dydžio nustatymo prasme, nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolės nustatytas analogiško pažeidimo tyrimo trūkumas, kai buvo akivaizdžiai neteisingai pasirinktais Gairių taikymo kriterijus ir finansinė korekcija nustatyta ne nuo visos paramos sutarties sumos, bet tik tam tikros jos dalies (deklaruotos techninės įrangos vertės), laikytina ta naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu ir yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui, t. y. neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimui.
  16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrojo reglamento 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikiamas finansinis koregavimas buvo faktinis pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą. Susidariusi situacija neturėtų būti vertinama kaip principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimas, nes pareiškėjui finansinė korekcija nebuvo papildomai antrą kartą taikyta toms pačioms sumoms (deklaruotos techninės įrangos vertei), kurioms buvo pritaikyta Vidaus reikalų ministro 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-361.
  17. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Pastaroji nuostata reiškia, kad atliekamas finansinis koregavimas nustačius pažeidimus turi būti atliekamas ne formaliai, bet atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o argumentai dėl taikomos priemonės turi būti išdėstyti administraciniuose sprendimuose.
  18. Pažeidimų tyrimo metodikos 26 punktas reglamentuoja, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo.
  19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į Gairių rekomendacinį pobūdį, nurodoma, kad Gairių tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos, bei pažymima, kad atlikdama koregavimą, valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius (Bendrojo reglamento 98 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2013 m. gruodžio 23 d. administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2015 m. gegužės 5 d. administracinėje byloje Nr. A492-857/2015, 2016 m. liepos 8 d. administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016).
  20. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime, byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, [kaip pagrindinėje byloje] tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (46–48 punktai).
  21. Todėl, nors tai netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinę taikytinos korekcijos sumą, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. Taigi, tokios aplinkybės, [kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos sąlygos atitiktis nacionaliniam įstatymui, pareiga naudojantis savo ištekliais įvykdyti ribotą sutarties dalį] ir tai, kad nustatyta tik galbūt nedidelė finansinio poveikio rizika, gali turėti įtakos nustatant galutinę taikytinos finansinės korekcijos sumą (49–50 punktai).
  22. Taigi pasisakytina, kad Gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, vykdytojui taikyti mažesnį/didesnį korekcijos dydį. Agentūros pakartotinai patikslintoje pažeidimo tyrimo 2015 m. gruodžio 9 d. išvadoje nurodoma, kad nustatyti projekto vykdytojo padaryti VPĮ pažeidimai nėra paneigiami pateiktais paaiškinimais, tačiau atsižvelgiama į tai, kad vykdant pirkimą pirkimo sąlygos buvo prieinamos visiems potencialiems tiekėjams, pretenzijų ar kitų nusiskundimų dėl nustatyto reikalavimo įrangos gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje nebuvo gauta, konkursui pateikti net trys tiekėjų pasiūlymai, kas suponuoja, kad buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, be to, nebuvo atmestų pasiūlymų, taip pat nebuvo nustatyta kitų COCOF gairėse nurodytų pažeidimų, netinkamomis finansuoti pripažino 5 proc. sutarties vertės, t. y. 29 795,37 Eur. Ši suma, nustatant galutinę netinkamų finansuoti išlaidų sumą, buvo sumažinta 7 202,25 Eur suma, kuri buvo nustatyta atsakovo 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-361.
  23. Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros išvadoje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas taikytinos finansinės korekcijos dydis, pažymi, kad padarytas pažeidimas (viešojo pirkimo sąlyga – Techninės specifikacijos 3.32.2 punkto reikalavimas techninės įrangos gamintojui turėti sertifikuotą aptarnavimo centrą Lietuvoje) savo pobūdžiu iš esmės neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams ir paramos sutarties tinkamam įvykdymui, galima finansinio poveikio rizika nebuvo nustatyta, dėl jo fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, todėl gali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis. Už tokį pažeidimą, atlikus jo pakartotinį tyrimą, finansinė korekcija, kuri turėjo būti skiriama nuo visos paramos sutarties sumos, galėjo būti mažesnio dydžio negu gairėse tokiu atveju nurodomi 5 procentai.
  24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines pažeidimo aplinkybes, ko pasekoje galimas kilti minimalias finansinio poveikio rizikas, daro išvadą, kad atsakovo 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-361 paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga bei neturėtų būti labiau didinama. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad atsakovas, apskaičiuodamas finansinę korekciją nuo visos paramos sutarties sumos, turėjo pagrindą pritaikyti mažesnį procentinį dydį, negu šiam atvejui taikytina gairių minimali 5 procentų riba, ir palikti finansinės korekcijos sumą, kuri buvo nustatyta 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-361 – 7 202,25 Eur.
  25. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą, ir, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkina pareiškėjo skundą ir panaikina ginčijamą atsakovo 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-22. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai konstatavęs nustatyto pažeidimo tyrimo atnaujinimo teisėtumą, neįvertino aplinkybių, reikšmingų nustatant konkrečiu atveju adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

14Pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti.

16Pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą patenkinti.

17Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-22 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-054, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1V-310 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų grąžinimo“.

18Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai