Byla I-1488-394/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas R. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-3454-8896 ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paduoti.

5Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad skundžiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendime klaidingai nurodoma, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalis nurodo, kada gali būti apskųsti teismo sprendimai. Apribojimus pateikti kasacinį skundą nurodo CPK 341 straipsnis. Pareiškėjo kasacinis skundas susijęs su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, todėl jam apribojimai skundui paduoti netaikomi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, nutraukdamas teisinės pagalbos teikimą, atėmė iš pareiškėjo teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

6Atsakovas atsiliepime (b. l. 16–20) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas R. T. 2016 m. spalio 20 d. pateikė Šiaulių skyriui 2016 m. spalio 17 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo kasacine tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalimi, trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti suėjo 2016 m. gruodžio 20 d. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo kasaciniam skundui paduoti R. T. galėjo teikti iki 2017 m. kovo 20 d. (CPK 345 str. 2 d.), šis terminas yra naikinamasis ir nėra atnaujinamas. Šiaulių skyrius 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo, procesinių dokumentų teismui rengimo ir atstovavimo pareiškėjui kasacinės instancijos teisme. Sprendimas galiojo iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Audrius Karpinskas, kuris 2016 m. gruodžio 12 d. raštu informavo Šiaulių skyrių, kad pareiškėjo atstovavimas byloje pagal Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą yra neperspektyvus, kadangi teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties advokatas prašė nutraukti pareiškėjui R. T. antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šiaulių skyrius 2016 m. gruodžio 22 d. raštu atsisakė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi pagal advokato Audrius Karpinsko 2016 m. gruodžio 12 d. pateiktame rašte išdėstytus argumentus Šiaulių skyrius negalėjo priimti pagrįsto ir motyvuoto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos R. T. nutraukimo. Advokatas Audrius Karpinskas 2017 m. sausio 3 d. pakartotinai raštu informavo Šiaulių skyrių, kad atsisako teikti R. T. antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą ir kartu paprašė pakeisti jį kitu advokatu. Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 31 d. sprendimu pakeitė advokatą Audrių Karpinską advokate Rasa Valiukiene. Advokatė Rasa Valiukienė 2017 m. kovo 16 d. raštu informavo Šiaulių skyrių, kad pareiškėjo atstovavimas byloje pagal Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą yra neperspektyvus, kadangi teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties advokatė prašė nutraukti pareiškėjui R. T. antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroninės socialinių išmokų sistemos duomenis pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimas 2017 m. vasario 1 d. buvo nutrauktas, Šiaulių skyrius negalėjo spręsti klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos R. T. nutraukimo. Pareiškėjas R. T. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė Šiaulių skyriui dokumentus, patvirtinančius, kad jam socialinės pašalpos gavėjo statusas yra pratęstas iki 2017 m. liepos 1 d.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo R. T. manymu, jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, antstoliui Vaidui Drungilui 2016 m. vasario 26 d. priėmus turto arešto aktą Nr. 036-2610. R. T., nesutikdamas su šiuo antstolio priimtu turto arešto aktu su skundu kreipėsi į antstolį Vaidą Drungilą. Antstolis 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. 036-3439 R. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu, su skundu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. vasario 26 d. turto arešto aktą Nr. 036-2610, kadangi vykdomojoje byloje neteisingai buvo nurodyta ieškinio suma ir nenurodytas dokumentas, kurio pagrindu išduotas aktas. Papildomai pareiškėjas prašė teismo sumažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio nuo 50 proc. iki 20 proc., skolos dydį sumažinti 1610,29 Eur bei išaiškinti jam išlaikymo skolos susidarymą ir antstolio vykdymo išlaidas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turto arešto akte klaidingai nurodyta, jog jis yra areštuoto turto savininkas, nors gyvenamąjį namą yra išsinuomojęs iš motinos iki 2050 m. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-816-304/2016 atmetė R. T. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad antstolio Vaido Drungilo 2016 m. vasario 26 d. turto arešto aktas Nr. 036-2610 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jog turto arešto akte nurodyta neteisinga išieškoma suma, nenurodytas dokumentas, kurio pagrindu surašytas aktas, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo sumažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio nuo 50 proc. iki 20 proc. bei sumažinti 1610,29 Eur sumą iš išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėjo teismui nurodyta aplinkybė, kad turto arešto akte buvo klaidingai nurodyta, jog jis yra areštuoto turto savininkas, atmesta kaip nepagrįsta, kadangi mirus pareiškėjo motinai jis 2010 m. rugpjūčio 16 d. priėmė jos palikimą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, priėmęs palikimą, VĮ Registrų centre neįregistravo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, turto arešto akte pagrįstai buvo nurodyta, kad areštuojamas ne pareiškėjo turtas, o turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus. R. T., nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, kreipėsi į teismą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-816-304/2016 panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 atmetė pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2016 m. gegužės 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-816-304/2016. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad antstolio Vaido Drungilo 2016 m. vasario 26 d. turto arešto aktas Nr. 036-2610 yra teisėtas ir pagrįstas, o kiti R. T. apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti, vadovaujantis CPK 312 straipsnio nuostatomis, kadangi R. T. kėlė naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. R. T., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016, pageidavo ją skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

8Atsakovas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka tik esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo, o ne fakto klausimus. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes bei susipažinusi su Tarnybai pateiktais duomenimis, nustatė, kad R. T. iš esmės nesutinka su jam antstolio apskaičiuotu išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžiu, kas yra fakto klausimas, kuris nesudaro pagrindo kasaciniam procesui pradėti. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo nepriima ir jų nevertina bei nepasisako dėl faktinių bylos aplinkybių, antrinės teisinės pagalbos teikimas apskundžiant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 yra neperspektyvus. Šiaulių skyrius įvertinęs visas aplinkybes bei nustatęs, kad du antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti advokatai atsisakė rengti pareiškėjui kasacinį skundą, nesant tam teisinio pagrindo, pagrįstai padarė išvadą, kad tolimesnis pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjui kasacinės instancijos teisme, būtų neperspektyvus.

9Pareiškėjo skundas atmestinas.

10Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-3454-8896, kuriuo nutrauktas pareiškėjui 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paduoti.

11Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, nurodyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, o 23 straipsnyje įtvirtinta, kokiais atvejais skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas. Taigi teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus, kuriais laikytini tiek Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, tiek Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą sąlygojančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.)

12Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui R. T. administracinėje byloje dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo: parengti procesinius dokumentus ir atstovauti kasacinės instancijos teisme; paskirti advokatą Audrių Karpinską teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 35–36). Advokatas Audrius Karpinskas 2016 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių prašydamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (kadangi atstovavimas byloje yra neperspektyvus), nutraukti pareiškėjui R. T. Tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 37–38). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. gruodžio 22 d. raštu (b. l. 39–40) atsisakė nutraukti pareiškėjui R. T. antrinės teisinės pagalbos teikimą, atsisakymą grindė advokato prašymo motyvų ir teisinių argumentų trūkumu. Advokatas Audrius Karpinskas 2017 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, prašydamas pakeisti jį kitu advokatu (b. l. 41–42). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 43) nusprendė pakeisti pareiškėjui R. T. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąjį advokatą Audrių Karpinską kita advokate – Rasa Valiukiene. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 48–49) pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo: procesinių dokumentų parengimo, atstovimo kasacinės instancijos teisme. 2017 m. kovo 16 d. advokatė Rasa Valiukienė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (prašyme nurodytas 9 punktas laikytinas rašymo apsirikimu), nutraukti pareiškėjui R. T. antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 50–51). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius skundžiamu 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-3454-8896 (b. l. 21–23), vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nutraukė pareiškėjui R. T. 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsakovas skundžiamame 2017 m. gegužės 3 d. sprendime nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas apskundžiant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 yra neperspektyvus, kadangi Tarnybai pateikta informacija bei dokumentai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį kasacinės instancijos teismui teiktiną dokumentą.

13Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-17-N-3454-8896 priėmimo motyvus, aktualios VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (8 p.). Atsižvelgiant į tai, tikrinant skundžiamo VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu iš tikro galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo atstovavimas byloje, kurioje jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, yra neperspektyvus.

14Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011). Kita vertus, apie bylos perspektyvumą nėra spręstina atliekant atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai žinomų konkrečios bylos faktinių duomenų vertinimą bei pasisakant dėl galimos bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1359/2014). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą.

15Šiuo konkrečiu atveju VGTPT Šiaulių skyrius, gavęs advokatės Rasos Valiukienės pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (b. l. 50–51), turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam kasaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016.

16Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-816-304/2016 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ir 2016 m. gegužės 19 d. priėmė nutartį atmesti pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų (2016 m. vasario 26 d. turto arešto akto Nr. 036-2610 panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0047/07/1866, skolininkas R. T., išieškotoja G. T. dėl išlaikymo išieškojimo). Telšių rajono apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad turto arešto aktas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ir 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą (b. l. 30–33). Minėtoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad areštuotas ne pareiškėjo turtas, o turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto arešto aktas yra teisėtas, pagrįstas, be to, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo sumažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio nuo 50 proc. iki 20 proc. per mėnesį, nes pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad dirba, taip pat pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl 5560 Lt skolos išminusavimo iš išlaikymo įsiskolinimo, remiantis sudaryta 1997 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartimi. Šiaulių apygardos teismas toje pačioje nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjo R. T. apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti įrodymais Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gegužės 22 d. nutartį bei 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir 2002 m. rugpjūčio 26 d. pažymėjimus apie išskaitas iš R. T. uždarbio negali būti nagrinėjamas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tarnyba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui R. T. administracinėje byloje dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo, tik, 2017 m. kovo 16 d. gavusi advokatės Rasos Valiukienės pranešimą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame konstatuotas aplinkybių, numatytų Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kurioms esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, egzistavimas.

17VGTPT Šiaulių skyrius ginčijamą sprendimą grindžia tuo, kad pareiškėjo pateikta informacija bei dokumentai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį kasacinės instancijos teismui teiktiną dokumentą, o būtent, jog R. T. nesutinka su jam antstolio apskaičiuotu išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžiu, kas yra fakto klausimas, nesudarantis pagrindo kasaciniam procesui pradėti.

18Pareiškėjas Tarnybos sprendimo neteisėtumą sieja su sprendimo turinio trūkumais, o būtent aplinkybe, kad pareiškėjo kasacinis skundas susijęs su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, todėl apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje, tokiam skundui paduoti netaikomi.

19CPK 346 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai, o būtent: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Taigi, kasacinio skundo pateikimo galimybes griežtai apriboja anksčiau nurodytas CPK 346 straipsnis, kuris neįtvirtina kasacinio skundo – kaip pakartotinės apeliacijos – galimybės, todėl vien alternatyvi faktinių aplinkybių traktavimo galimybė nesudaro pagrindo su kasaciniu skundu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kadangi kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinis teismas analizuoja vien teisės klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2002; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463-699/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).

20Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo kasacinio skundo teikimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties apskundimo neatitiktų Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų. Sutiktina su atsakovu, jog pareiškėjo pateikta informacija (pateikti dokumentai ir jo paaiškinimai) leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti pareiškėjo prašomą įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą, nes nėra prielaidų, pakankamų kasaciniam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu iš esmės pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjui R. T. 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3454-17878 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principams, įtvirtintiems šio įstatymo 3 straipsnyje. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visas pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei detaliai ir aiškiai motyvavo jo faktinį bei teisinį priėmimo pagrindą, sprendimas priimtas ir tinkamai pasirašytas tam įgalioto subjekto, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus.

21Kadangi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamą sprendimą, pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Nepanaikinus sprendimo, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paduoti negali būti tenkinamas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

22Kartu atkreiptinas atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus dėmesys į tai, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, vadovaujantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, priėmimas daugiau nei po 6 mėnesių nuo sprendimo skirti antrinę teisinę pagalbą priėmimo laikytina ydinga praktika, tai akivaizdžiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirčiai ir principams, o būtent VGTP įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principams, taip pat nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, įtvirtintu svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis: „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis: „institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“ ir kt.). Akcentuotina, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą realizavo operatyviai, t. y. į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2016 apskundimo kasacine tvarka kreipėsi 2016 m. spalio 20 d., o Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos (skirtos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu) nutraukimo priėmė tik 2017 m. gegužės 3 d., jau suėjus naikinamajam 6 mėnesių terminui kasaciniam skundui paduoti (CPK 345 straipsnio 2 dalis).

23Bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas (kuriuo yra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius), priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, privalo laikytis teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių, gero administravimo principo bei veikti operatyviai, taip, kaip numato teisės aktai.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

25Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas R. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti... 5. Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad skundžiamame Valstybės... 6. Atsakovas atsiliepime (b. l. 16–20) nurodė, kad su pareiškėjo skundu... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo R. T. manymu, jo teisės ir teisėti... 8. Atsakovas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai gali... 9. Pareiškėjo skundas atmestinas.... 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės... 11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės... 12. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 13. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo... 14. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą... 15. Šiuo konkrečiu atveju VGTPT Šiaulių skyrius, gavęs advokatės Rasos... 16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Telšių rajono... 17. VGTPT Šiaulių skyrius ginčijamą sprendimą grindžia tuo, kad pareiškėjo... 18. Pareiškėjas Tarnybos sprendimo neteisėtumą sieja su sprendimo turinio... 19. CPK 346 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad kasacija galima tik tuo atveju,... 20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo... 21. Kadangi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo... 22. Kartu atkreiptinas atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 23. Bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas (kuriuo yra ir Valstybės... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 25. Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...