Byla 2A-2491-260/2014
Dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys Ž. E., L. E. ir S. E

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3170-179/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo Alytaus energija ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys Ž. E., L. E. ir S. E..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1), kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo 1 283,37 Lt skolą už nuolat tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas, 55,53 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nėra pasirašęs Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu tiekiama šilumos energija į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutartis su atsakovu nėra sudaryta, tačiau tarp šalių susiklostę šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai konkliudentinių veiksmų pagrindu. Atsakovas už tiekiamą šilumos energiją ir paslaugas reguliariai nemoka, skola už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. yra 1 283,37 Lt.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 20–21) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpos, į kurias ieškovė tiekia šilumos energiją, atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2011 m. spalio 26 d., tačiau faktiškai jis jomis nesinaudoja, nes buvę šio buto savininkai savavališkai, be atsakovo leidimo gyvena minėtose patalpose ir naudojasi visomis ieškovės teikiamomis paslaugomis. Tokiu atveju negalima laikyti, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su atsakovu, kadangi atsakovas jokiais savo konkliudentiniais veiksmais negalėjo išreikšti valios sudaryti sutartį ir prisiimti įsipareigojimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (b.l. 122–124) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 338,90 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei priteisė iš atsakovo 26,74 Lt pašto išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. spalio 26 d. varžytynėse nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu nėra pasirašyta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nors oferta, kurioje numatyta, kad už pateiktą šilumos energiją ir kitas paslaugas atsakovas privalo apmokėti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą norminiuose aktuose nustatytais terminais ir kainomis, atsakovui buvo išsiųsta dar 2012 m. sausio 19 d. Tačiau teismas, nepaisant to, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė sutartis, sprendė, kad tarp šalių egzistuoja šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, kadangi iš atsakovo elgesio spręstina, jog jo valia buvo sudaryti sandorį konkliudentiniais veiksmais. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu L. E., buvo vienašališkai nutraukta atsakovui iš varžytynių įsigijus ginčo butą. Teismas, nustatęs, kad 2013 m. spalio 1 d. atsakovas už tiekiamą šilumos energiją ir teikiamas kitas paslaugas yra skolingas ieškovei 1 283,37 Lt, taip pat 55,53 Lt delspinigių, ieškinį tenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 127–129) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą atsirado remiantis atsakovo konkliudentiniais veiksmais. Teismas, darydamas tokią išvadą, nenurodė jokių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią išvadą. Atsakovas jokiais konkliudentiniais veiksmais objektyviai negalėjo sukurti ir nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo. Atsakovas nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2014 m. vasario 11 d. negalėjo valdyti ir naudotis jam priklausančiomis patalpomis, kadangi jose be teisėto pagrindo ir atsakovui prieštaraujant gyveno buvusių patalpų savininkų E. šeima. Esant neteisėtiems buvusių patalpų savininkų veiksmams, kuriais buvo trukdoma atsakovui naudotis ir valdyti patalpas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas savo veiksmais išreiškė valią sudaryti su šilumos energijos tiekėju sutartį dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo.
  2. Byloje nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą tiekta šilumos energija ir karštu vandeniu pagal su L. E. sudarytą 2007 m. sausio 17 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį naudojosi tretieji asmenys. Minėta sutartis galiojo ir skolos susidarymo laikotarpiu, ir vėliau, o pareiga mokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra numatyta minėtoje sutartyje. Nors, ieškovės teigimu, su trečiuoju asmeniu L. E. sudaryta sutartis nutrūko atsakovui įsigijus butą, tačiau savininko pareiga atlyginti į už jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą bei karštą vandenį negali būti siejama tik su patalpų priklausymo nuosavybės teise faktu. Nuosavybės teisės perėjimas atsakovui nesukūrė prievolinių teisinių santykių su šilumos tiekėju. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta 2007 m. sausio 17 d. sutartis buvo nutraukta, tretieji asmenys jokiais veiksmais taip pat neišreiškė valios nutraukti sutartį, todėl už patiektą šilumos energiją ir suvartotą karštą vandenį privalo mokėti faktinis vartotojas, o teismo išvada dėl 2007 m. sausio 17 d. sutarties pasibaigimo laikytina nepagrįsta. Ieškovė nepagrįstai pareigą informuoti apie patalpų savininko pasikeitimą perkėlė atsakovui, kadangi pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį būtent trečiasis asmuo turi informuoti šilumos tiekėją apie patalpų savininko pasikeitimą.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. sausio 19 d. ofertos išsiuntimas atsakovui bei jo veiksmai patvirtina sutarties su ieškove sudarymą. Atsakovas nurodytos ofertos nėra gavęs, kadangi dėl trečiųjų asmenų naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis jis nėra gavęs jokių šių patalpų adresu siųstų dokumentų.

10Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 141–144) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog skolos susidarymo laikotarpiu šalių nesiejo prievoliniai sutartiniai santykiai, yra nepagrįsti. Vien rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai, kadangi sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmeniui įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją realizuojama konkliudentiniais veiksmais. Be to, tais atvejais, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko, buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Nurodytos aplinkybės svarbios sprendžiant dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su buvusia buto savininke nutraukimo ir naujos sutarties su atsakovu sudarymo momento, t. y. buto įsigijimo momento. Ieškovei apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimą tapo žinoma tuomet, kai didėjant įsiskolinimui už tiekiamą šilumos energiją ieškovė nutarė kreiptis į teismą ir patikrino viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovė vienašališkai nutraukė su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, kadangi pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo buto įsigijimo momento, t. y. nuo 2011 m. spalio 26 d. tenka atsakovui. Atsakovas tinkamai pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją nevykdė, o be to, niekad neinformavo ieškovės apie galimą trečiųjų asmenų faktinį gyvenimą bute. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno ir faktiškai juo naudojosi ne atsakovas, bet tretieji asmenys. Tačiau net jei tokios aplinkybės ir būtų nustatytos, ieškovė, kaip šilumos energijos tiekėja, turi teisę reikšti reikalavimus pagal viešai teikiamus duomenis. Kadangi pareiga išlaikyti, rūpintis turimu turtu, mokėti už jį mokesčius ir t. t. tenka turto savininkui, net ir kitų asmenų faktinis naudojimasis butu nesudarytų pagrindo ieškovei reikalauti apmokėti už tiektą šilumos energiją trečiųjų asmenų. Nors atsakovas nurodė, kad jis ieškovės siųstos ofertos negavo, tačiau būdamas protingas, rūpestingas asmuo, neinformavo ieškovės apie susidariusią situaciją ir tik 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovė gavo atsakovo pranešimą dėl jam siunčiamų dokumentų siuntimo kitu nei ginčo butas adresu. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-835/2013 ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. yra patenkintas ir atsakovas priteistas sumas yra sumokėjęs.

11Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

14Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Litesko“ filialo Alytaus energijos ieškinys atsakovui D. Z. dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

15Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsiskaitymo už į butą patiektą šilumos energiją, kai su buto savininku nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

16Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Z., kuris minėtą butą įsigijo varžytynėse 2011 m. spalio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu (b.l. 4). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį nurodytą butą išviešintas 2011 m. gruodžio 9 d. Ieškovė minėtam butui tiekia šilumos energiją ir už faktiškai minėtam butui per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. patiektą šilumos energiją šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui yra susidaręs 1 283,37 Lt įsiskolinimas (b.l. 3). Rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos energijos tiekimo minėtam butui su apeliantu nėra sudaryta, nors 2012 m. sausio 19 d. ieškovė yra išsiuntusi apeliantui Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ofertą (b.l. 2). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už patiektą šilumos energiją iš apelianto, kaip buto savininko, priteisimo ir pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi apeliantas jokiais konkliudentiniais veiksmais nėra išreiškęs valios dėl šių santykių atsiradimo, nes apeliantui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, o kartu ir ieškovės tiekiama šilumos energija trukdo tretieji asmenys, buvę buto savininkai. Būtent buvę buto savininkai, pagal su kuriais sudarytą ir galiojančią šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį yra tiekiama šilumos energija apeliantui nuosavybės teise priklausančiam butui ir kurie yra faktiniai šilumos energijos vartotojai, privalo atsiskaityti su ieškove už jos patiektą šilumos energiją. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai apelianto atžvilgiu tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą ir kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodęs, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl patalpų savininko pareigos sumokėti už patiektą šilumos energiją, kai šilumos energija tiekiama į patalpas su savarankiškais inžineriniais tinklais (dėl ko nagrinėjamos civilinės bylos ir minėtos bylos ratio decidendi nesutampa), taip pat yra išaiškinta, kad savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Pagal teisinį reguliavimą šilumos energija tiekiama sutarties pagrindu. Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Tačiau tuo pačiu kasacinis teismas minėtoje 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 pažymėjo, kad tais atvejais, kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas ir dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui netiekiant jos daliai patalpų, tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą inter alia gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją.

18Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su apeliantu nėra sudaryta, nekilo, tačiau pirmosios instancijos teismas apelianto pareigą atlyginti už ieškovės patiektą šilumos energiją kildino iš šalis siejančių šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykių, kurių atsiradimas patvirtintas apelianto konkliudentiniais veiksmais. Teismas, remdamasis CK 6.384 straipsnio nuostata, numatančia, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, sprendė, kad su apeliantu yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiais susiklostė remiantis apelianto konkliudentiniais veiksmais teigdamas, kad teismas nenurodė jokių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią išvadą, o be to, apeliantui negalint naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, jis jokiais konkliudentiniais veiksmais objektyviai negalėjo sukurti ir nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad su apeliantu nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pagrįstai sprendė, kad tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais (nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo) veiksmais pagal standartines sąlygas. Duomenų apie tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiame bute esantys šilumos energijos įrenginiai būtų atjungti nuo energijos tiekimo tinklo nėra, todėl šiems esant prijungtiems prie šilumos energijos tiekimo tinklo laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp šalių atsirado būtent konkliudentinių veiksmų pagrindu. Apeliantas, įsigijęs nuosavybės teise butą, nesikreipė į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo minėtam butui nutraukimo, neatjungė bute esančių šildymo įrenginių nuo šilumos energijos tiekimo tinklo, todėl savo konkliudentiniais veiksmais, įgijęs nuosavybės teises į butą, kartu prisiėmė ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į šilumos energijos tiekimo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ypatumus, pripažįstama, kad patalpų, esančių daugiabučiame name, savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą inter alia gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, jog apeliantas būtų atsisakęs ieškovės tiekiamos šilumos energijos, pagrįstai sprendė, kad apelianto įrenginiams esant prijungtiems prie šilumos energijos tiekimo tinklo, jis konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, pagal kurią turi atlyginti ieškovei už jos patiektą šilumos energiją. Apelianto argumentai, jog negalint naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu dėl trečiųjų asmenų kaltės jis jokiais savo veiksmais negalėjo išreikšti valios dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, vien ta aplinkybė, kad apelianto bute esantys įrenginiai buvo prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklo, laikytina patvirtinančia konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, buvimo faktą.

19Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog byloje yra nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu į apeliantui nuosavybės teise priklausantį butą tiekta šilumos energija ir karštu vandeniu pagal su L. E. sudarytą 2007 m. sausio 17 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį naudojosi tretieji asmenys. Pirmosios instancijos teismo apeliacine tvarka skundžiamame sprendime tokia aplinkybė nėra nustatyta, o be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantys duomenys, tarp jų ir apelianto papildomai teismui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiame teismo sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kad skolos už teiktą šilumos energiją susidarymo laikotarpiu ginčo bute gyveno kiekvienas iš trečiųjų asmenų. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. priteisimo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarp šalių kilusio ginčo (b.l. 79–82), teismas nustatė, kad buvusi buto savininkė L. E. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinta priverstinai antstolio pagalba 2012 m. rugsėjo 10 d. Aplinkybę, kad kartu su ja buvo iškeldintas ir jos sutuoktinis S. E., nurodė pats apeliantas. Taigi esant duomenims, kad L. E. ir S. E. priverstinai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinti dar 2012 m. rugsėjo 10 d., nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kas skolos susidarymo laikotarpiu (2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. spalio 1 d.) nurodytame bute gyveno minėti asmenys. Šiems asmenims esant iškeldintiems iš buto dar iki skolos susidarymo laikotarpio ir nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie net ir po priverstinio iškeldinimo faktiškai gyveno minėtame bute, negalima pagrįstu laikyti apelianto argumentą, kad jie naudojosi ieškovės tiekiama šilumos energija. Byloje esantis iškeldinimo protokolas (b.l. 115) patvirtina, kad trečiasis asmuo Ž. E. priverstinai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldintas su antstolio pagalba 2014 m. vasario 11 d., tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad už susidariusią skolą už patiektą minėtam butui šilumos energiją atsakovei yra atsakingas ne apeliantas. Kaip jau yra pripažinta, apeliantui įsigijus nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtent jis, kaip buto savininkas, turi pareigą atlyginti ieškovei už minėtam butui tiektą šilumos energiją. Jei apeliantas dėl trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo faktiškai negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, o kartu ir ieškovės tiekiama šilumos energija, apeliantui nėra užkertamas kelias išieškoti iš kaltų asmenų jo dėl to patirtus nuostolius. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas, įsigijęs iš varžytynių butą ir jam esant žinomoms aplinkybėms, kad tretieji asmenys gera valia neatlaisvina jam nuosavybės teise priklausančio buto, būtų nurodęs šias aplinkybes ieškovei, kad būtų kreipęsis į ieškovę dėl galimo šilumos energijos tiekimo minėtam butui nutraukimo, neinformavo ieškovės apie tai, kad jis realiai negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, ką pakankamai atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, kuriam įstatymai numato pareigą rūpintis ir išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį butą, būtų padaręs.

20Apelianto teigimu, kadangi su L. E. 2007 m. sausio 17 d. sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis nei apeliantui įsigijus butą, nei skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo nutraukta, būtent šios sutarties pagrindu tretieji asmenys privalo atlyginti ieškovei už jų faktiškai sunaudotą šilumos energiją. Kaip jau buvo nurodyta, byloje įrodymų, kad skolos susidarymo laikotarpiu ginčo bute būtų faktiškai gyvenusi L. E. nėra, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ji ir jos sutuoktinis dar iki skolos susidarymo laikotarpio priverstinai buvo iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad tretiesiems asmenims pareiga atsiskaityti už faktiškai suvartotą šilumos energiją atsirado šios sutarties pagrindu, nėra pagrindo. Duomenų apie tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu su pirmiau paminėtame bute gyvenusiu trečiuoju asmeniu Ž. E. būtų sudaryta kokia nors šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis nėra, todėl jam nesant ginčo buto savininku negalima pripažinti, kad pareiga atlyginti už patiektą šilumos energiją jam atsirado sutartinių teisinių santykių pagrindu. Be to, nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad skolos susidarymo laikotarpiu su L. E. 2007 m. sausio 17 d. sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis galiojo. Apelianto teigimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina šios sutarties nutraukimo fakto, o tretieji asmenys jokiais veiksmais taip pat neišreiškė valios nutraukti minėtą sutartį. 2007 m. sausio 17 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56–60), sudarytoje tarp UAB „Litesko“, atstovaujamos UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“, bei L. E., yra numatyta, kad sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui (sutarties 18 punktas), tačiau tuo pačiu sutartyje įtvirtinta nuostata (sutarties 20 punktas), kad šilumos tiekėjas (ieškovė), gavęs informaciją iš vartotojo ar VĮ Registrų centro apie buto (patalpų) savininko pasikeitimą, pasilieka sau teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir laikyti, kad konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su nauju buto (patalpų) savininku. Taigi minėtoje sutartyje šalys susitarė dėl galimybės šilumos tiekėjui jo iniciatyva vienašališkai nutraukti sutartį, o ieškovės veiksmų visuma, nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė šia teise pasinaudojo ir su L. E. sudarytą sutartį, gavusi informaciją apie tai, kad pasikeitė ginčo buto savininkas, vienašališkai nutraukė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik ieškinio reikalavimai, reiškiami apeliantui kaip naujajam buto savininkui, bet ir tai, kad ieškovė, gavusi informaciją, jog pasikeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, iš karto apeliantui siuntė ofertą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties su juo sudarymo (b.l. 2). Tuo atveju, jei ieškovė ir toliau būtų tiekusi šilumos energiją pagal su ankstesne buto savininke sudarytą sutartį, tikėtina, kad ji tokių veiksmų nebūtų ėmusis ir nebūtų rodžiusi iniciatyvos sudaryti rašytinę sutartį dėl šilumos energijos tiekimo būtent su apeliantu. Taigi nurodytų aplinkybių visuma, 2007 m. sausio 17 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtinta galimybė ieškovei vienašališkai nutraukti su L. E. sudarytą sutartį, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė šia teise pasinaudojo, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog minėta sutartis skolos susidarymo laikotarpiu galiojo. Sutartyje esant įtvirtintai galimybei ieškovei vienašališkai nutraukti minėtą sutartį, trečiųjų asmenų veiksmai ar elgesys dėl sutarties nutraukimo nelaikytini reikšmingais. Be to, apelianto argumentai, kad tretieji asmenys jokiais veiksmais neišreiškė valios nutraukti sutartį nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo.

21Apelianto argumentai, kad ieškovė nepagrįstai būtent apeliantui perkėlė pareigą pranešti jai apie buto savininkų pasikeitimą, neturi reikšmės galutinio procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui, kadangi, kaip jau buvo numatyta, ieškovė ne tik gavusi informaciją iš vartojo apie buto savininko pasikeitimą, bet taip pat šią informaciją gavusi iš viešų registrų, turėjo teisę nutraukti su L. E. sudarytą sutartį. Tačiau tuo pačiu paminėtina, kad ieškovės argumentai, jog apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalys, būtų kreipęsis į ieškovę ir pateikęs jai informaciją apie buto savininko pasikeitimą, net jei apeliantui ši pareiga nėra numatyta, laikytini pagrįstais, kadangi bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, nuosavybės teise įgijęs nekilnojamąjį turtą (butą), žinodamas, kad jam yra teikiamos tam tikros paslaugos ar tiekiama energija, kreiptųsi į atitinkamą paslaugų teikėją ar energijos tiekėją su šia informacija dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Kiekvienas turto savininkas, kuriam tenka pareiga rūpintis turimu turtu ir jį išlaikyti, mokėti mokesčius už jį ir pan., būdamas pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, imtųsi pirmiau nurodytų veiksmų. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas nėra gavęs jam siųstos ofertos dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas, nebūtų galėjęs kreiptis į ieškovę dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas, būdamas ginčo buto savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų.

22Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė pagristą išvadą, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumos energiją (nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.), nesant sudarytos ginčo patalpų savininko rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, o su buvusia buto savininke L. E. 2007 m. sausio 17 d. sudarytai sutarčiai esant nutrauktai, šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikytina sudaryta patalpų savininko – apelianto ir ieškovės konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, dėl ko būtent apeliantui tenka pareiga atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją per nurodytą laikotarpį.

23Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistina iš ieškovės jo sumokėtas žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26apeliacinį skundą atmesti.

27Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1), kuriame prašė priteisti... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 20–21) su ieškiniu nesutiko,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (b.l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 127–129) prašo panaikinti Alytaus rajono... 10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 141–144) prašo... 11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsiskaitymo už į butą... 16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad rašytinė šilumos vartojimo... 19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo... 20. Apelianto teigimu, kadangi su L. E. 2007 m. sausio 17 d. sudaryta šilumos... 21. Apelianto argumentai, kad ieškovė nepagrįstai būtent apeliantui perkėlė... 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytas faktines bylos... 23. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios... 24. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistina iš ieškovės jo... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti...