Byla e2A-423-381/2018
Dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1796-259/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kamesta“ (toliau – ir atsakovė), prašydama jai iš atsakovės priteisti nepagrįstai įgytus 289 855,17 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė Kauno mieste pagal 1992 m. gegužės 4 d. ir 15 d. statybos rangos sutartis vykdė Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, kuriuos (kaip Nemuno krantinės nebaigtą statybą) 1995 m. valstybė perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Nuo 2004 m. ieškovė ir atsakovė prie minėtų sutarčių sudarinėjo papildomus susitarimus ir toliau vykdė darbus ir plėtė jų apimtis. 2005 m. sausio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 44-4-l/RD(l) „Dėl Marvelės gatvės rekonstrukcijos Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo“, kuriuo šalys susitarė, kad darbai bus vykdomi pagal kasmet pasirašomus susitarimus. Šiuose susitarimuose ieškovė ir atsakovė įsipareigojo nustatyti konkrečių metų statybos darbų apimtis, terminus, jų apmokėjimo sumą, kainų indeksavimą (tuo atveju, jei dėl to būtų pasiektas šalių susitarimas). Pagal 2005 m. sausio 3 d. pasirašytą papildomą susitarimą atsakovė pateikė ieškovei apmokėti 2007 m. birželio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 002136 4 783 164,58 Lt sumai. Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė šią sumą apmokėti, todėl šalių ginčas buvo nagrinėjamas teisme. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė minėtą sumą atsakovei iš ieškovės ir dalį prašytų palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka. 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 nurodė, kad pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punktą sutarties kaina gali būti indeksuojama, tačiau nevienašališkai, o tarpusavio susitarimu, dėl kurio sudarymo šalys turi apsispręsti kasmet. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad rangovas darbus nesant konkretaus rašytinio susitarimo dėl kainos indeksavimo atliko savo rizika, todėl bendra mokėtina suma turi būti sumažinta tokiu dydžiu, kokiu buvo neteisėtai indeksuota. Ieškovės nuomone, šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra konstatuoti prejudiciniai faktai, turintys tiesioginės reikšmės šiai civilinei bylai.
  3. 2005 m. gruodžio 14 d. neskelbiamų derybų būdu kaip papildomiems darbams prie anksčiau teismų nagrinėto 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo ir tokiomis pačiomis sąlygomis ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 2452 dėl darbų, numatytų techniniame projekte „Gatvės nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto valymo įrenginių tiesyba“ bei pėsčiųjų perėjų įrengimo iš metalinių gofruotų vamzdžių ir Marvelės upelio nukanalizavimo darbų sąmatose, kurių bendra vertė 16 963 939 Lt. Šios sutarties 3 punkte, analogiškai kaip ir 2005 m. sausio 3 d. sutartyje, buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais, sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime, kuris, nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą.
  4. 2007 m. liepos mėnesį, nesant pasirašytų susitarimų, kuriuose būtų nustatytos 2007 metų statybos darbų apimtys, terminai, jų apmokėjimo suma, atsakovė pateikė du Marvelės gatvės rekonstrukcijos Kaune (nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto vandenvalos įmonės) atliktų darbų aktus, kuriuose nurodė, kad prie 2005 m gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 esančiose lokalinėse sąmatose nustatyta darbų kaina indeksuojama. Darbų kaina buvo neteisėtai padidinta nuo 1 534 919, 42 Lt iki 2 000 000 Lt ir nuo 1 809 646,25 Lt iki 2 345 377,59 Lt, t. y. bendra sutarties kaina atsakovo neteisėtai vienašališkai buvo padidinta 1 000 811,92 Lt arba 289 855,17 Eur. Vėliau pasirašytuose 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452(4) ir 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452(5) dėl tų pačių darbų šalys susitarė minėtiems darbams 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 kainos nedidinti (kainos neindeksuoti). Be to, atsakovė nesant tam pagrindo naudojo statybų kainų indeksą ir jį lygino su 2004 m. liepos mėnesiu, kai rangos sutartis pasirašyta tik 2005 m. gruodžio 14 d. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė pateikė 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. KAM 002238 ir KAM 002239, kuriose nurodyta darbų kaina su pritaikytu indeksu. Ieškovė sąskaitas apmokėjo 2007 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu Nr. 2676 ir 2007 rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 3036. Kadangi ieškovė atsakovei apmokėjo už tai, ko nei sutarties, nei įstatymo nuostatos nenustatė, ieškovei iš atsakovės turi būti priteista suma, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo.
  5. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką atsakovė pirmiausia atlikdavo darbus ir tik po to ieškovė parengdavo ir pasirašydavo susitarimus dėl statybos darbų kainos. Todėl ir nagrinėjamu atveju 2007 metų liepos mėnesį buvo pateiktos ieškovei pasirašyti pažymos už jau atliktus statybos darbus, kurių kaina dar nebuvo patvirtinta šalių atskiru susitarimu. Tačiau pagal 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 3 punktą atsakovė galėjo reikalauti indeksuoti statybos kainą, todėl atliktų darbų ir išlaidų pažymose išrašė statybos darbų kainą ir pritaikytą statybos sąnaudų kainų indeksą. Vėliau, jau po statybos darbų atlikimo, ieškovė paruošė susitarimus, kuriuose įrašė atsakovės atliktų darbų pažymose nurodytas darbų kainas su pritaikytu indeksu. Tai reiškia, kad šiais susitarimais ieškovė patvirtino statybos darbų kainas su pritaikytais statybos sąnaudų kainų indeksais. Be to, ieškovė už atliktus darbus apmokėjo. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra skirtingos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2452 dėl darbų, numatytų techniniame projekte „Gatvės nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto valymo įrenginių tiesyba“ bei pėsčiųjų perėjų įrengimo iš metalinių gofruotų vamzdžių ir Marvelės upelio nukanalizavimo, atlikimo. 2007 m. liepos mėnes įbuvo surašyti du atliktų darbų aktai (pažymos), kuriuose nurodoma, kad nuo metų pradžios ieškovė atliko darbų, kurių bendra vertė pirmajame akte yra 2 000000 Lt, o antrajame – 2 345 377,59 Lt. Šioms sumoms apmokėti 2007 m. liepos 31 d. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė susitarimą Nr. 2452(4), kuriame šalys susitarė, jog, vykdydamos 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punkto įsipareigojimus, susitaria nustatyti darbų apimtis 2007 metams (iš 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 bendros sutarties kainos) už 2 000 000 Lt. Ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė susitarimą Nr. 2452(5), kuriame susitarė, jog vykdydamos 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punkto įsipareigojimus, susitaria nustatyti darbų apimtis 2007 metams (iš 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 bendros sutarties kainos) už 2 345377,59 Lt. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėjo 2007 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu Nr. 2676 ir 2007 m. rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 3036.
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovės 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 2452 3 punkto įgyvendinimo, taip pat dėl šalių 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir 2007 rugsėjo 19 d. sudarytų susitarimų Nr. 2452(4) ir Nr. 2452(5) vertinimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad šalys nesudarė papildomų susitarimų dėl 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutartyje įvirtintos teisės indeksuoti atliktų darbų kainą, todėl atsakovė atliktų darbų kainą indeksavo vienašališkai. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarytais susitarimais šalys susitarė indeksuoti atliktų darbų kainą, šių susitarimų ieškovė neginčijo, todėl jie galioja ir sukėlė teisines pasekmes.
  4. 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutartis Nr. 2452 buvo sudaryta, šalių patvirtinta, vykdoma, šalių susitarimu ar kita tvarka sutartis nebuvo pakeista. Rangos sutarties 3 punkte šalys įtvirtino galimybę atskiru susitarimu dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių indeksuoti atliktų darbų kainą. Teismas vertino, kad sutarties šalys šia galimybe pasinaudojo, sudariusios 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą Nr. 2452(4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarimą Nr. 2452(5). Susitarimų tekste aiškiai išreikšta valia pagal 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties 3 punkto nuostatas nustatyti darbų apimtis 2007 metams, darbų atlikimo terminus ir darbų apmokėjimo sumą. Kad šalys susitarė indeksuoti atliktų darbų kainas, įrodo ir atliktų darbų aktų (pažymų) turinys, kuriuose nurodyta darbų kaina be indekso, taikomas indeksas ir galutinė indeksuota darbų kaina. Minėtus atliktų darbų aktus (pažymas) ieškovės atstovai pasirašė, nustatyta tvarka pastabų prieštaravimų atsakovei nereiškė. Ieškovė sumokėjo atsakovei pagal šalių suderintas rangos sutarties, papildomų susitarimų sąlygas nustatytą pinigų sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte yra įrašytas prie taikomo kainų indekso ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2452(4). Atliktų darbų aktai (pažymos) apie atliktų darbų apimtis ir kainas datuojami 2007 m. liepos mėnesio data, o papildomi susitarimai yra surašyti 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. Tačiau teismas nurodė, kad surinktų įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog šalys tarėsi dėl atliekamų darbų kainos indeksavimo, sudarė susitarimus indeksuoti atliktų darbų kainą ir tokį susitarimą įgyvendino. Teismas, remdamasis šių nustatytų aplinkybių visuma, nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė vienašališkai indeksavo atliktų darbų kainas.
  5. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 nustatė prejudicinius faktus, turinčius tiesioginės reikšmės šiai civilinei bylai. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 ir buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už statybos darbus, kuriuos atliko UAB ,,Kamesta“ pagal tą pačią 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 2452, tačiau šios bylos ratio decidendi yra visiškai skirtingos. Išnagrinėtoje byloje UAB ,,Kamesta“ prašė iš Kauno savivaldybės administracijos priteisti apmokėjimą už statybos darbus pagal 2007 m. birželio mėnesio atliktų darbų pažymas bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kai iš viso nebuvo tarp šalių pasirašyti jokie susitariamai dėl statybos darbų kainos. Šioje nagrinėjamoje byloje po atliktų darbų aktų (pažymų) surašymo ieškovė pasirašė du susitarimus, kuriuose įrašė atliktų darbų pažymose nurodytas indeksuotas statybos darbų kainas. Be to, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, nagrinėjamoje byloje ieškovė geranoriškai apmokėjo už statybos darbus kainą su pritaikytu indeksu. Apmokėjimo už statybos darbus indeksuotą kainą faktas taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog šalys buvo susitarusios dėl indekso taikymo.
  6. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo. Šiuo atveju pinigų sumos pagal šalių suderintas kainas ir susitarimais pritaikytą kainų indeksą ieškovės buvo sumokėtos, todėl, teismo vertinimu, siekdama atgauti pagal sutartis sumokėtas sumas ieškovė turėtų nuginčyti sandorius.
  7. Kadangi ieškovės ieškinys buvo atmestas, teismas priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas 1 887,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.193 straipsnyje, taip pat netinkamai taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaujantis 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punktu, vienintelis teisėtas pagrindas skaičiuoti ir mokėti indeksuotą kainą yra tarp šalių sudarytas susitarimas, kuriuo perskaičiuojama bendra sutarties kaina, ir tik tų darbų, kurie atliekami po tokio susitarimo pasirašymo, tačiau jokiu būdu ne kaina už jau atliktus darbus iki tokio susitarimo pasirašymo, nes susitarimas atgal negalioja. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl atliktų darbų kainos indeksavimo, nes atliktų darbų aktus (pažymas) ieškovės atstovai pasirašė, nustatyta tvarka pastabų, prieštaravimų atsakovei nereiškė. Minėtų pažymų pasirašymas nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl atliktų darbų kainos indeksavimo, pažymomis buvo tik patvirtintas darbų atlikimo faktas. Šalių valią, susijusią su 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punktu, patvirtina ieškovės ir atsakovės 2008 m. gegužės 8 d. pasirašytas susitarimas Nr. 200-2-2452(7), iš kurio matyti, kad 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties kaina buvo indeksuojama tik tada, kai dėl to šalys aiškiai susitardavo.
    2. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atliktų darbų kainą indeksavo vienašališkai, nesant šalių susitarimo šiuo klausimu, pažeidė principą, jog iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti asmenų teisės, kuris yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, žr. pvz. 2013 m. spalio 25 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013, 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008 ir kt.
    3. Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010, nurodydamas, kad bylų ratio decidendi yra skirtingos. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjami tokie patys neteisėti atsakovo veiksmai vykdant visiškai analogiškų sąlygų sutartį. Kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl sutarties kainos indeksavimo 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punkte nustatyta tvarka, teismas, kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-406/2010, privalėjo atliktų darbų kainą sumažinti tokiu dydžiu, kokiu atsakovė neteisėtai ją indeksavo.
    4. Tarp šalių sudarytų 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties 3 punkto nuostatos, 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo Nr. 2452 (4) ir 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarimo Nr. 2452 (5) sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitiko šalių valią bei buvo taikomos šalims sudarant susitarimus, todėl ieškovė neturėjo pagrindo jas ginčyti. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, neapriboja ieškovei teisės savo reikalavimą ginčyti remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Tokia teismo išvada neatitinka sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl sandorio negaliojimo instituto paskirties. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos neteisėtam praturtėjimui konstatuoti, nes šalys nebuvo sudariusios susitarimo, kuriuo būtų indeksuojama bendra sutarties kaina ar atlikti darbai. Atsakovei buvo sumokėta už tai, ko nei 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties, nei susitarimų, nei įstatymų nuostatos nenustatė. Dėl šios priežasties atsakovė turtą įgijo nesant tam teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai praturtėjo, todėl privalo ieškovei atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).
    5. Ieškovė į bylą pateikė tarp šalių sudarytą 2008 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr. 200-2-2452(7), kuris įrodo, kaip 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties kaina buvo indeksuojama, kai dėl jos šalys susitardavo. Tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nevertino ir priimdamas sprendimą dėl jo nepasisakė. Nurodytame susitarime, kaip ir nurodyta 2005 m. gruodžio 14 d. sutartyje, buvo indeksuojama bendra sutarties kaina, o ne jau atliktų darbų kaina. Dėl to turi būti laikoma, kad 2007 m. liepos mėnesio atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose atliktų darbų kaina indeksuota neteisėtai, ne pagal 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties sąlygas. Be to, 2008 m. gegužės 8 d. susitarime, kai šalys susitarė likusių darbų kainą indeksuoti dėl tuo metu buvusio statybų piko, kaina buvo indeksuojama pritaikant kelių ir gatvių statybos sąnaudų kainų indeksą – 1,246, t. y. mažesnį, nei atsakovė vienašališkai indeksavo 2007 metais, taikydama Statybų sąnaudų kainų indeksą 1,303, nors buvo atliekami gatvės rekonstrukcijos darbai.
    6. 2007 m. liepos mėnesį atsakovė pateikė dvi atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, kuriose nurodė, kad darbų kaina indeksuojama (padidinama) Statybos sąnaudų kainų indeksu 1,303 ir 1,088, kuris gautas iš Statistikos departamento pateiktos informacijos apie statybų kainų indeksą 2007 m. gegužės mėnesį lyginant su 2004 m. liepos mėnesiu, nors sutartis Nr. 2452 po neskelbiamų derybų buvo sudaryta 2005 m. gruodžio mėnesį. Dėl to indeksavimas yra neteisėtas ir dėl šios aplinkybės, dėl kurios teismas sprendime argumentų nepateikė.
    7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punktą. Pagal šį punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsakovės atstovė pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuose nurodyta, kad pasirengimo teismo posėdžiams ir dalyvavimo 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžiuose kaina yra po 399,30 Eur. 2017 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 2017026 ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 2017053 nurodyta, kad pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo teismo posėdžiuose kiekis 2,75 val., kaina už vieną valandą 120 Eur. Tačiau pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už vieną valandą galėtų būti tik 81,76 Eur (0,1 × 817,6 Eur). Šios sąskaitos išrašytos prieš teismo posėdžius, todėl nebuvo įvertinta jų trukmė (atitinkamai 8 ir 32 minutės), o pasiruošimo posėdžiams laikas atskirai nedetalizuotas.
  3. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas tinkamai įvertino sutartį bei sudarytus susitarimus, nepažeidė sutarčių vertinimo taisyklių.
    2. Skundo argumentas, kad pagal 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties 3 punktą vienintelis teisėtas pagrindas skaičiuoti ir mokėti kainą pritaikius indeksą tik tų darbų, kurie sudaryti po susitarimo pasirašymo, yra nepagrįstas. Teisės aktai leidžia šalims nustatyti, kad susitarimai gali būti taikomi iki jų sudarymo atsirandantiems santykiams(CK 6.189 straipsnio 2 dalis), kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
    3. Nors skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 ir buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už statybos darbus, kuriuos atliko UAB ,,Kamesta“ pagal tą pačią 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 2452, tačiau šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra visiškai skirtingos. Išnagrinėtoje byloje UAB ,,Kamesta“ prašė priteisti iš ieškovės apmokėjimą už statybos darbus pagal 2007 m. birželio mėnesio atliktų darbų pažymas bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras, kai iš viso nebuvo tarp šalių pasirašyti jokie susitarimai dėl statybos darbų kainų indeksavimo. Šioje byloje nagrinėjamu atveju po atliktų darbų aktų (pažymų) surašymo, ieškovė pasirašė du susitarimus dėl indeksavimo taikymo, kuriuose įrašė atliktų darbų pažymose nurodytas indeksuotas statybos darbų kainas. Be to, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, šioje byloje ieškovė geranoriškai apmokėjo už statybos darbus kainą su pritaikytu indeksu. Apmokėjimo už statybos darbus indeksuotą kainą faktas taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažino, kad šalys buvo susitarusios dėl indekso taikymo.
    4. Šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, pinigų sumas pagal šalių suderintas kainas ir susitarimais pritaikytą kainų indeksą ieškovė sumokėjo, todėl apmokėjimas už atliktus darbus negali būti kvalifikuojamas kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas.
    5. Ieškovė, teigdama, kad byloje neištirti įrodymai, turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Ieškovė skunde tik išvardijo kai kuriuos teismo sprendime neaptartus įrodymus ir kaip reikalavimo pagrindą suformuluotas aplinkybes, tačiau neatskleidė, koks jų santykis su sprendime aptartais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, nepagrindė šių įrodymų reikšmės. Tai, kad 2008 m. gegužės 8 d. susitarimo Nr. 200-2-2452(7) teksto turinys skiriasi nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo Nr. 2452(4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarimo Nr. 2452(5), neįrodo fakto, kad šalys ankstesniuose susitarimuose nebuvo susitarusios dėl kainos indeksavimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad statybų kainų indeksas negalėjo būti lyginamas su 2004 m. liepos mėnesiu, kai sutartis buvo sudaryta 2005 m. gruodžio 14 d. Tačiau nustatant darbų kainas jos buvo skaičiuojamos 2004 metų įkainiais, be to, ieškovė net neginčija susitarimų dėl indeksavimo taikymo, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir indeksavimo dydžio.
    6. Remiantis Rekomendacijomis maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 1 983,25 Eur, tačiau byloje advokatas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, prašymo atnaujinti terminą parengimą išrašė sąskaitą tik 1 089 Eur sumai (įskaitant PVM). Taip pat nėra neprotingas ir per didelis apmokėjimas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. 399,30 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą viename teismo posėdyje yra taip pat nurodyta su pridėtinės vertės mokesčiu, į šią sumą yra įskaitytos ir kelionės išlaidos. Be to, turėtų būti įvertinta ir tai, kad ginčo suma yra nemaža.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi prašydama priteisti iš atsakovės jai apeliantės be pagrindo sumokėtas lėšas, t. y. apginti apeliantės interesus taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pareikšto reikalavimo pagrindu apeliantė nurodė argumentus, kad nors formaliai ginčo lėšos atsakovei buvo pervestos pagal 2005 m. gruodžio 14 d. bylos šalių sudarytą sutartį Nr. 2452 dėl Marvelės gatvės rekonstrukcijos (toliau – Rangos sutartis), tačiau realiai apeliantė atsakovei sumokėjo daugiau nei privalėjo. Mokėjimo ginčo apimtyje apeliantė neprivalėjo atlikti, nes šalys nesusitarė indeksuoti Rangos sutarties kainos, tačiau atsakovė tą padarė vienašališkai. Pirmosios instancijos, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus bei atsikirtimus, padarė priešingą išvadą (žr. nutarties 8–10 punktus). Nesutikdama su tokiu ieškinio faktinio pagrindo vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad: 1) teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 3 punkto sąlygą, nes pagal ją ginčo šalys galėjo susitarti tik dėl numatytų atlikti, bet ne jau atliktų, darbų kainos perskaičiavimo; 2) teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarimais (toliau kartu – ir Susitarimai) buvo patvirtintas tik darbų atlikimo faktas, bet ne išreikšta šalių valia dėl Rangos sutarties kainos indeksavimo. Be to, apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Būtent šių teiginių pagrįstumo įvertinimas sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.
  3. Dėl apeliantės pasirinkto teisių gynimo būdo, kuris glaudžiai susijęs su apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų turinio. Bylos šalys sutaria, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė galėtų būti pripažinta nepagrįstai praturtėjusia tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad apeliantė jai už atliktus darbus sumokėjo daugiau nei šalys susitarė (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016, 14–21 punktus). Taigi pripažinimas, kad apeliantė ir atsakovė sulygo dėl Rangos sutartyje nustatytos kainos perskaičiavimo (indeksavimo), savaime lemtų išvadą, jog nėra sąlygų tenkinti ieškinio reikalavimų.

13Dėl Rangos sutarties 3 punkto aiškinimo ir Susitarimų kvalifikavimo

  1. Byloje nustatyta, kad Rangos sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta tokia sąlyga: „Šalys susitaria, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime, kuris, nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą“.
  2. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantė neginčija, jog pagal nurodytą sąlygą Rangos sutarties kaina galėjo būti keičiama dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių tik šalių tarpusavio susitarimu. Tačiau apeliaciniame skunde akcentuojama, kad remiantis Rangos sutarties 3 punktu galėjo būti perskaičiuojama tik numatytų atlikti, bet ne jau atliktų darbų kaina, ir indeksuojama turėjo būti bendra sutarties kaina.
  3. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).
  4. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė susitarimą Nr. 2452(4), o 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarimą Nr. 2452(5). Abiejuose susitarimuose aiškiai nurodyta, kad jie sudaromi dėl Rangos sutarties 3 punkto vykdymo. Susitarimuose taip pat įrašyta, kad apeliantė ir atsakovė jais susitaria nustatyti ne tik darbų apimtis, bet ir jų kainą. Apeliantė neginčija, kad Susitarimus pasirašė ir vizavo jos įgalioti darbuotojai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Susitarimuose nurodytos sumos sutampa su 2007 m. liepos mėnesio atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose nurodytomis sumomis. Pažymose įrašyta darbų kaina apskaičiuota pritaikant statybos sąnaudų kainų indeksus, šią aplinkybę aiškiai nurodant pažymų eilutėse „Statybos sąnaudų kainų indeksas 1,303“ ir „Statybos sąnaudų kainų indeksas 1,088“ prie konkrečių darbų, kurių atlikimo kaina indeksuojama. Pažymose nurodyta kaina be indekso, taikomas indeksas ir galutinė kaina pritaikius indeksą. Be to, vienos iš pažymų eilutėje „Rangos sutarties Nr.“ nurodyta ne tik Rangos sutartis, bet ir papildomas susitarimas Nr. 2452(4). Šias pažymas apeliantės įgalioti darbuotojai pasirašė ir atsakovei pateikus apmokėti PVM sąskaitas–faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma sutampa su pažymose ir minėtuose susitarimuose nurodytomis sumomis, sąskaitas apmokėjo. Dėl Susitarimų ir pažymų ryšio Susitarimų sąlygos turi būti vertinamos ne atsietai nuo pažymų, bet tarpusavyje su jomis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
  5. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos pripažindamas, jog Susitarimais buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl konkrečių darbų kainos indeksavimo pagal Rangos sutarties 3 punktą. Teigdama, kad Susitarimais buvo patvirtinta tik darbų atlikimo apimtis, apeliantė ignoruoja nedviprasmišką Susitarimų turinį, kuriame, kaip aptarta nutarties 25 punkte, įrašytas jų sudarymo pagrindas (Rangos sutarties 3 punktas), nurodyta pritaikius statybos sąnaudų kainų indeksus perskaičiuota dalies atliktų statybos darbų kaina. Dėl to kaip nemotyvuoti atmestini apeliantės argumentai, kad Susitarimuose nebuvo išreikšta šalių valia dėl kainos indeksavimo. Kainų indeksų ir darbų, kurių kaina indeksuojama, detalizavimas kituose šalių pasirašytuose dokumentuose – 2007 m. liepos mėnesio atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose, betarpiškai susijusiose su Susitarimais, Susitarimų teisinės galios ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia.
  6. Iš Rangos sutarties 3 punkto formuluotės negalima spręsti, kad sutarties šalys neturėjo teisės sudaryti susitarimo, kuriuo būtų nustatyta, jog perskaičiuojama konkrečių darbų kaina, numatyta Rangos sutartyje. Priešingai, nuostata, kad gali būti indeksuojama konkrečiais metais atliekamų statybos darbų kaina, teikia pagrindą išvadai, jog šalys galėjo susitarti ne tik dėl bendros sutarties kainos, bet ir jos dalies indeksavimo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Po indeksavimo pasikeitusios bendros sutarties kainos nenurodymas šalių sudarytuose susitarimuose dėl indeksavimo neturėtų būti laikomas priežastimi tokius susitarimus laikyti neatitinkančiu Rangos sutarties 3 punkte įtvirtintos sąlygos.
  7. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad Rangos sutarties 3 punkto lingvistinė formuluotė lemia, jog formaliai susitarimas dėl darbų kainos pakeitimo turėjo būti sudaromas iki darbų atlikimo. Vis dėlto įvertinusi tokios sąlygos paskirtį – sušvelninti infliacijos ir (ar) pasikeitusių mokesčių keliamus padarinius, Susitarimų sudarymo aplinkybes (Susitarimų projektus vizavo daugelio ieškovės padalinių atsakingi darbuotojai), jų įvykdymą ir neginčijimą beveik 10 metų, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nepažeisdamos Rangos sutarties 3 punkto, susitarimą dėl kainos pakeitimo ginčo šalys galėjo sudaryti ir atsakovei atlikus darbus (CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymuose nėra nustatyto draudimo tarpusavio santykius reglamentuoti retrospektyviai (CK 6.189 straipsnio 2 dalis). Esminę reikšmę tokiu atveju turėtų susitarimo, atitinkančio Rangos sutarties 3 punkte nustatytus formos ir turinio reikalavimus, sudarymas. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovė nurodė, o ieškovė neginčijo to, kad Susitarimus parengė būtent ieškovė.
  8. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad faktą, jog Susitarimais nebuvo indeksuota statybos darbų kaina, patvirtina šalių 2008 m. gegužės 8 d. pasirašytas susitarimas Nr. 200-2-2452(7). Tai, kad pastarasis susitarimas, kuriuo indeksuota bendra Rangos sutarties kaina, yra detalesnis nei Susitarimai, nepaneigia Susitarimų teisinės galios ir jais išreikštos bylos šalių valios – juo Susitarimai nebuvo koreguojami (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2008 m. gegužės 8 d. susitarimo Nr. 200-2-2452(7) įrodomosios reikšmės. Tačiau tai yra mažareikšmis teismo procesinio sprendimo trūkumas, nes motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu gali būti laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo klaida nepasisakant dėl vieno iš apeliantės argumentų viseto gali būti ištaisyta apeliacinės instancijoje teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo ir faktų nustatymo klaidas ir jas ištaisyti.
  9. Apeliantė taip pat teigia, kad ši byla turėjo būti išspręsta taip pat, kaip ir kitoje byloje nagrinėtas ginčas tarp apeliantės ir atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010, kurioje, be kita ko, spręstas klausimas, ar pagrįstai buvo indeksuota darbų kaina esant analogiškai Rangos sutartyje įtvirtintai sąlygai, 2010 m. spalio 25 d. nutartyje išdėstytos išvados dėl ginčo sprendimo rezultato nėra saistančios nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, jog priešingai nei byloje Nr. 3K-3-406/2010 nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybos darbų kaina buvo indeksuota ne vienašališkai atsakovės sprendimu, bet bylos šalių bendra valia. Dėl to abejose bylose ir skiriasi galutinis procesinis rezultatas. Kita vertus, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas Rangos sutarties 3 punkte įtvirtintą sąlygą aiškino taip pat kaip ir kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-406/2010. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, tiek ( - ) straipsnio 2 punktą.
  10. Apeliacinio skundo argumentas, jog Susitarimais taikyti nepagrįsti kainų perskaičiavimo indeksai, yra nesusijęs su apeliantės pasirinktu teisių gynimo būdu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos nurodydamas, kad apeliantė, mananti, jog Susitarimais buvo patvirtinti pernelyg dideli statybos darbų kainų indeksai, turėtų ginčyti tokias sąlygas remdamasi sandorių negaliojimo teisiniais pagrindais.
  11. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo dėl šios teismo sprendimo dalies ieškovė neįrodė. Pripažinus, kad apeliantė ir atsakovė susitarė dėl Rangos sutartyje nustatytos kainos perskaičiavimo, nėra pagrindo atskirai pasisakyti dėl to, ar egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 7 punktą ir 8.19 papunktį, o tuo pačiu ir CPK 98 straipsnio 2 dalį, nes iš ieškovės priteisė nepagrįstai didelę išlaidų, atsakovės patirtų atsiskaitant su advokate už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, dalį. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo surengti du posėdžiai: 2017 m. gegužės 30 d. vykęs posėdis truko 8 min, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 32 min. Nors bendra teismo posėdžių trukmė sudaro tik 40 minučių, tačiau atsakovei atstovavusios advokatės darbo vieta yra Vilniuje, o bylos nagrinėjimas vyko Kaune. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad 798,60 Eur išlaidų už advokatės pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose suma yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų paslaugų kiekiui. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei visų už advokatės pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose turėtų išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalį.
  3. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir atsakovei iš ieškovės priteisdamas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai