Byla 3K-3-406/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos bei palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo juridinio asmens atstovų veiksmų ginčijimu esant statybos rangos santykiams.

6Ieškovas nurodė, kad 1992 m. gegužės 4 ir 15 d. sudarė su atsakovu statybos rangos sutartis, pagal kurias vykdė statybos rangos darbus, susijusius su Marvelės gatvės rekonstrukcija ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimu. Šios sutartys buvo pildomos ir keičiamos vėliau šalių pasirašytais papildomais susitarimais. Pagal 2005 m. sausio 3 d. šalių pasirašytą papildomą susitarimą atsakovas (užsakovas) pagal ieškovo (rangovas) pateiktą 2007 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus turėjo sumokėti 4 783 164,58 Lt. Atsakovas 2008 m. sausio 30 d. raštu atsisakė vykdyti šią prievolę motyvuodamas tuo, kad šalių susitarimuose dėl darbų atlikimo numatyta, jog rangovas darbus atlieka ir perduoda užsakovui pagal kasmetinius darbų vykdymo grafikus, o 2007 metams toks grafikas nebuvo sudarytas. Ieškovo teigimu, nors jis nebuvo sudarytas, tačiau atsakovas darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktus bei išlaidų sąmatas. Ieškovo nuomone, atsakovas, pasirašęs atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmęs apmokėti 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2007 m. birželio mėnesį, pagal 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 7 punktą, privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 783 164,58 Lt skolos bei 177 567 Lt palūkanų.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalys pagal 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimo 5 punktą nebuvo raštu suderinusios 2007 metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos, o ieškovas darbus vykdė be statybos leidimo ir užsakovo neperduotoje statybvietėje, t.y. savavališkai. Ieškovas vienašališkai indeksavo darbų kainą. Atsakovo darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmę 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, viršijo savo įgaliojimus, todėl ieškinys turi būti atmestas. Be to, su ieškovu sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis, į kurią yra įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, todėl už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai, jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo visą skolą - 4 783 164,58 Lt bei dalį palūkanų - 133 301,31 Lt, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad šalių atstovai pasirašė atliktų darbų aktus už 2007 m. birželio mėnesį visai skolos sumai, šie aktai atitinka perdavimo–priėmimo aktams įstatymo keliamus reikalavimus, todėl turi būti laikoma, kad ieškovas (rangovas) perdavė, o atsakovas (užsakovas) priėmė 2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, viršijo savo įgaliojimus, nurodydamas, kad šiuo pagrindu priešieškinio byloje dėl aktų, kaip dvišalių sandorių, pripažinimo negaliojančiais, nėra, o kol šie aktai nenuginčyti, jie šalims sukelia teisinių padarinių. Teismas sprendė, kad statybos leidimo neturėjimas ir statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, nes šios faktinės aplinkybės neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos užsakovas priėmė; nurodė, jog atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų, nes pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktų, 15 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas statybos projektu ir leidimu bei statybos technine priežiūra turėjo pasirūpinti atsakovas. Byloje neįrodyta, kad jis ieškovui būtų pateikęs nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kurio išdavimo klausimus sprendžia pats, ar būtų perdavęs statybvietę, nors privalėjo tai padaryti. Dėl to, teismo nuomone, net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto projekto, nepaskyrė asmens, vykdančio techninę priežiūrą ir pan.), užsakovas privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus. Teismas sprendė, kad šalys, nors ir ne rašytine forma, buvo susitarusios dėl 2007 m. atliktų darbų apimties ir kainos. Teismas laikė, jog darbų kainų indeksavimas buvo atliktas ne vienašališkai rangovo, o derybų metu šalims pasiekus susitarimą ir pritaikius Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų kainų indeksą. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog su ieškovu 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis, į kurią galbūt įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, nepaneigia ieškovo teisės gauti atlyginimą už statybos rangos darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį. Atsakovas, apmokėjęs už atliktus darbus pagal rangos sutartį, galės šia aplinkybe remtis, jei ieškovas Koncesijos sutarties pagrindu sieks gauti atlyginimą už tuos pačius darbus.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 5 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendimu. Teismo manymu, šios sutarties šalys nagrinėjamu atveju nesilaikė sutartinių nuostatų: ieškovas nereikalavo, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl darbų 2007 metais, ir pasikliovė atsakovo pareigūnų elgesiu, o atsakovas šiame procese nevykdė savo pareigų, kaip užsakovas bei savivaldos institucija. Teismas pažymėjo, kad liudytojai, pirmiau nurodytu laikotarpiu ėję svarbias pareigas atsakovo struktūriniuose padaliniuose, patvirtino, jog ieškovo veiksmai atsakovui buvo žinomi, jog, įvertinus situaciją, kuri tuo metu buvo susiklosčiusi minimo projekto vykdymo procese, t. y. siekiant išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, ieškovui buvo leista 2007 m. tęsti darbus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, apibūdinančiais atsakovo pareigūnų elgesį ieškovui atliekant bei atlikus ginčo darbus, apelianto nurodomo rašytinio kasmetinio susitarimo dėl darbų 2007 m. nebuvimas neduoda pagrindo spręsti apie ieškovo veiksmų savavališkumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad darbų kainos indeksavimą ieškovas atliko ne vienašališkai, o derybų metu šalims susitarus dėl indeksavimo taikymo, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų kainų indeksą. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė, kad yra viešasis juridinis asmuo, todėl jo darbuotojai neturėjo teisės savo nuožiūra susitarti dėl biudžeto lėšų panaudojimo, todėl atsakovui nėra prievolės sumokėti ieškovui už padarytus statybos rangos darbus. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad šioje byloje yra viešasis interesas, siūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų, susijusių su ieškovo prašomos priteisti skolos pagrįstumu, taip pat ir dėl argumentų, susijusių su reikalavimu apmokėti už Marvelės gatvės tiesybos darbus, kurie gali būti įtraukti į Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartį, nors apeliaciniame skunde dėl šios teismo išvados nepasisakoma. Tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, motyvuojant tuo, kad šiuo metu savivaldybė neturi įrodymų, jog ieškovas nėra atlikęs darbų už nurodytą sumą, ar juos atlikęs nekokybiškai, kad sutinka su darbų verte, išskyrus indeksavimą, nes ,,iki šios dienos neturi įrodymų ją nuginčyti“, kad atsakovui nekyla abejonių dėl to, kad darbų yra atlikta mažiau nei nurodyta aktuose, tačiau atsisako juos apmokėti, nes aktus pasirašė neįgalioti asmenys. Teisėjų kolegija laikė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia vykdydamas procesinę pareigą ir nuo šalių prašymo nepriklauso (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismai neatsižvelgė į veiksmų atlikimą per atstovus reglamentuojančias nuostatas. Atsakovo darbuotojai, priimdami Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, nesant 2005 m. sausio 3 d. šalių papildomo susitarimo 5 punkte numatyto rašytinio susitarimo, viršijo savo įgaliojimus. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl jo darbuotojai neturi teisės savo nuožiūra susitarti dėl biudžeto pinigų panaudojimo. Atsakovas niekada nepritarė minėtiems savo darbuotojų veiksmams, atsisakė apmokėti ieškovo pateiktą 2007 m. birželio 29 d. sąskaitą faktūrą, todėl turi būti laikoma, jog šie neteisėti veiksmai atsakovui nesukėlė teisinių padarinių.

142. Teismai pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes įteisino ieškovo nepagrįstą praturtėjimą: ieškovui priteista pinigų suma, nors susitarimo dėl jos (teisinio pagrindo) nėra.

153. Teismai pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į sutarties šalių tikruosius ketinimus, taip pat į tai, kad iš pažeidimo negali kilti teisė. Ieškovo 2007 metais atlikti darbai, atsižvelgiant į šalių valios išraišką, laikytini savavališkais. Sudarant 2005 m. sausio 3 d. papildomą susitarimą, atsakovas neturėjo nustatytų 36 426 484 Lt šio susitarimo vykdymui, todėl šalys šio susitarimo 5 punkte susitarė, kad numatyti darbai bus vykdomi kiekvienais metais, patvirtintus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą, pasirašant susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių metų statybos darbų apimtis, terminai bei apmokėjimo suma. Teismai, konstatuodami, kad, nesant rašytinio susitarimo dėl darbų 2007 metais, šalys dėl jų susitarė, nepagrįstai prioritetą teikė ne susitarimo pažodiniam aiškinimui bei jame aiškiai įtvirtintai šalių valiai, bet neaiškaus turinio tariamiems susitarimams. Papildomo susitarimo 5 punkte nustatyta, kad sutarties kaina gali būti indeksuojama abipusiu susitarimu, tuo tarpu ieškovas kainą indeksavo vienašališkai. Teismai nepagrįstai pripažino šį indeksavimą tinkamu.

164. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes konstatavo esant susitarimą dėl 2007 m. atliktinų darbų, remiantis vien liudytojų parodymus. Teismai nevertino to, kad savivaldybės administracija darbuotojų, pasirašiusių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, veiksmams nepritarė, atsisakė apmokėti sąskaitą, nebuvo šalių rašytinio susitarimo dėl indeksacijos.

175. Teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt žyminio mokesčio, tačiau priteista 36 483,39 Lt.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį. Atsiliepimu iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisiniai argumentai.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo asmens atstovavimą sudarant sandorius, viešojo asmens sandorio sudaryto viršijus įgaliojimus, nuginčijimą ir negaliojimą bei sutarčių aiškinimo taisykles, taikymo ir aiškinimo.

22Dėl šalių sutarties aiškinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo

23Savivaldybė, atlikdama viešąsias funkcijas, pavyzdžiui, kurdama atitinkamos savivaldybės teritorijos infrastruktūrą – kelius, tiltus, komunikacijas ir kt., neišvengiamai dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Pagal CK 2.36 straipsnio 2 dalį savivaldybė įgyja teises ir prisiima pareigas per savivaldybių valdymo institucijas. Savivaldybės sutartines prievoles vykdo jos valdymo organai, darbuotojai. Jeigu statybos rangos darbai atliekami pagal sutartį, kuri kiekvienais metais turi būti tikslinama priklausomai nuo finansavimo, tai rašytinio patikslinimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad susitarimo dėl darbų atlikimo nėra. Tą patvirtina darbų pagal sutartį atlikimas ir apmokėjimas už šiuos darbus pagal kasmet patikslinamus kiekius ir apimtis. Rašytiniai patikslinimai, kurių nebuvimu grindžiama savivaldybės pozicija byloje, yra tik sutarties dalių įvykdymo ir apmokėjimo detalizavimas. Atitinkamai tai reiškia, kad savivaldybės darbuotojai, pasirašę aktus dėl dalies statybos darbų priėmimo, finansinius dokumentus dėl jų apmokėjimo, nesudaro savarankiškų statybos rangos sutarčių, nes jų veiksmai iš esmės yra jau sudarytų sutarčių vykdymas ir sutartinių santykių tęsinys. Ar konkretūs statybos darbai gali būti laikomi statybos rangos sutarties dalyku, sprendžiama pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, byla Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., byla Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Įstatyminės sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti: laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

24Nagrinėjamu atveju 1992 m. gegužės 15 d. prasidėjusių šalių statybos rangos sutartinių santykių objektas yra Marvelės gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimo darbai. 2007 m. bei vėliau atlikti darbai buvo atliekami kaip sudėtinė viso statybų projekto dalis. Ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė 2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Tokia šalių tarpusavio santykių praktika niekuo nesiskyrė nuo įprastinės darbų atlikimo ir apmokėjimo praktikos, išskyrus tai, kad šiuo atveju nebuvo pasirašytas specialus rašytinis susitarimas dėl darbų atlikimo. Atskiro 2007 m. atliktų darbų sutarties įforminimo nebuvimas nereiškia, kad darbai buvo atlikti savavališkai, kad nėra šalių sutarties, kad savivaldybės darbuotojai, pasirašydami 2007 m. atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą, sudarė sandorį be įgaliojimo ar viršijo jį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nors specialaus rašytinio susitarimo dėl 2007 m. atliktinų darbų ir nėra, bet esant bendro pobūdžio ir galiojančioms 1992 m. sudarytoms rangos sutartims, kuriose nurodomas sutarties dalykas susijęs su 2007 m. atliktais darbais, bei atsižvelgiant į šalių elgesį po sutarties sudarymo, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai buvo pastatyti ir eksploatuoti visą statybos objektą, į jo statybą įtraukiant ir darbus, už kuriuos apmokėjimas yra ginčijamas šioje byloje.

25Savivaldybė, grįsdama savo poziciją byloje, pateikia argumentus dėl savavališkos statybos. Šiuo aspektu paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog statybos leidimo neturėjimas ir statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, nes, teismo teigimu, šios faktinės aplinkybės neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos užsakovas priėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos teisėtumas – svarbi sąlyga įgyvendinant su statyba susijusias civilines teises, ir būtina nustatyti, kas turėjo užtikrinti statybų teisėtumą. Nors statybos teisiniai santykiai tarp šalių prasidėjo dar 1992 m., kai buvo pasirašytos sutartys dėl statybos darbų, bet statybos darbai buvo vykdomi be statybos leidimo. 2008 m. atsakovo Vidaus audito skyriaus ataskaitoje teigiama, kad statybos leidimas Marvelės gatvės tiesybai išduotas 2007 m. gegužės 25 d., o leidimo vykdyti Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo darbus atsakovas neturi. Pažymėtina, kad statybos leidimas yra išduodamas statytojui (užsakovui), kuris nagrinėjamu atveju yra pats atsakovas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad statybos projektą, leidimą bei statybos techninę priežiūrą turėjo užtikrinti atsakovas. Nors sutartys pasirašytos dar 1992 m., užsakovas ne tik negavo statybos leidimo, bet ir ilgą laiką neprieštaravo statybai nesant išduoto statybos leidimo. Užsakovas žinojo apie vykdomus statybos darbus neturint statybos leidimo ir dėl to ne tik kad nesiėmė jokių teisinių priemonių, bet priešingai – pasirašinėjo atliktų darbų aktuose, o neteisėtumo klausimą iškėlė kai reikėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekia pašalinti savavališkos statybos padarinių – nereikalauja nugriauti statybos objekto, priešingai – naudojasi statybos rangos objektais. Dėl to darytina išvada, kad šie argumentai nesąžiningai pateikiami siekiant išvengti apmokėjimo už statybos darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų netinkamo taikymo nepagrįsti.

26Dėl per atstovą atliktų veiksmų ginčijimo

27Sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris niekinis, jis negalioja nepriklausomai nuo to, yra priimtas teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar ne. Byloje niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, t. y. savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Jei sandoris tik nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį negaliojančiu, būtina pareikšti reikalavimą įstatymo nustatyta procesine tvarka. Šioje byloje atsakovas nepareiškė reikalavimo byloje dėl statybos rangos sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. nepareiškė priešieškinio dėl sandorio nuginčijimo. Nepaisant to atsakovas teigia, kad sandoris negalioja dėl to, kad jį sudarė neįgaliotas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsikirtimas teisiškai nereikšmingas. Sandoris, kuris sudarytas neįgalioto asmens (CK 1.92 straipsnis), kai viešojo asmens vardu veikia be įgaliojimo jo darbuotojai, yra priskiriami prie nuginčijamųjų sandorių, o ne prie niekinių, t. y. nesukeliančių civilinių teisių ir pareigų. Taigi, jei asmuo teigia, kad sandoris negalioja, jis turi reikšti dėl to ieškinį. Šito byloje nebuvo padaryta, todėl visi veiksmai atlikti pagal šalių sutartį, taip pat darbų atlikimo aktai, pasirašyti savivaldybės darbuotojų, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį ir pripažinus juos negaliojančiais, yra galiojantys ir savivaldybei sukuriantys civilines teises ir pareigas. Esant galiojančiam statybos rangos sandoriui pagrindo teigti, kad rangovas nepagrįstai praturtėjo užsakovo sąskaita, nėra.

28Dėl neteisėto kainos indeksavimo

29

30Pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punktą sutarties kaina gali būti indeksuojama dėl infliacijos ar pasikeitusių mokesčių ir nustatoma šalių susitarime, kuris pasirašomas kiekvienais metais, nustatant darbų apimtis, terminus ir apmokėjimą. Taigi kaina pagal sutartį galėjo būti indeksuojama, tačiau ne vienašališkai, o tarpusavio sutarimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta susitarimo dėl kainos indeksavimo, sudaryto 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punkte nustatyta tvarka. Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti nuo sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygas, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis), todėl bendra pagal sutartį mokėtina suma mažinama tokiu dydžiu, kokiu buvo neteisėtai indeksuota. Atliktų darbų aktuose nurodyta darbų vertė – 3 670 886,09 Lt – buvo padidinta 1,303 karto. Taigi atliktų darbų kaina vienašališkai buvo padidinta iki 4 783 164,58 Lt. Rangovas darbus, nesant konkretaus rašytinio susitarimo dėl kainos indeksavimo, atliko savo rizika. Reikalaudamas priteisti už atliktus darbus, rangovas galėjo byloje įrodinėti ir indeksavimo sąlygas, t. y. pasikeitusias statybos sąnaudas ir tai, kaip jų pokytis keičia visą sutarties kainą, tačiau to nepadarė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo rangovui priteisti visą jo prašomą sumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistiną sumą 1 112 278,49 Lt, t. y. iki 3 670 886,09 Lt. Atitinkamai mažinamos palūkanos, kurios (5 proc. metinių palūkanų dydžio) nuo 3 670 886,09 Lt už 204 dienų pradelstą laikotarpį yra 102 583,66 Lt.

31Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo

32Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes konstatavo esant susitarimą dėl 2007 m. atliktinų darbų, remiantis vien liudytojų parodymais. Šis argumentas atmestinas dėl dviejų priežasčių. Pirma, kasatorius šį argumentą formuluoja nurodydamas, kad teismas rėmėsi tik vienos rūšies įrodymais – liudytojų parodymais, tačiau nepagrindžia, kodėl šie įrodymai netinkami faktinių aplinkybių buvimui pagrįsti, pavyzdžiui, netikslūs, išgalvoti. Antra, teismai išvadą apie susitarimo dėl darbų atlikimo 2007 m. padarė vadovaudamiesi bylos aplinkybių visuma, t. y. ne tik liudytojų parodymais, bet ir pačių šalių pozicijomis byloje bei tarpusavio dokumentacija.

33Dėl žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančių CPK nuostatų netinkamo taikymo

34Kasacinio skundo argumentai dėl žyminio mokesčio pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas (ir jo sprendimą apeliacine tvarka tikrinęs apeliacinės instancijos teismas) priteisdamas žyminį mokestį netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 36482,39 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Pažymėtina, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Nurodyta trisdešimt tūkstančių litų suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad CPK nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Tai reiškia, kad trisdešimt tūkstančių litų suma neindeksuotina ir visais atvejais žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė (apeliacinės instancijos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą) 36 482,39 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Susidarius žyminio mokesčio permokai, ši turi būti grąžinama, bet ne priteisiama iš pralaimėjusios bylą šalies CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl dalies, kuria buvo priteista 36482,39 Lt žyminio mokesčio, priteistiną žyminio mokesčio sumą sumažinant 6482,39 Lt, t. y. iki 30 000 Lt. Ieškovui 6482,39 Lt žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinama iš valstybės biudžeto (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis kasacinio skundo argumentų pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas kasacine tvarka pakeisti dalį skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų šioje byloje.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37Bendras atmestų ir patenkintų materialinių teisinių reikalavimų santykis bylą išnagrinėjus kasacine tvarka yra 77 proc. ieškovo naudai, t. y. ieškovas prašė priteisti 4 783 164,58 Lt (neįskaičiuojant palūkanų už šią sumą), o buvo priteista 3 670 886,09 Lt (neįskaičiuojant palūkanų už šią sumą). Atsižvelgiant į tai ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

38Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo reikalavimų byloje nepareikšta, todėl šios kasacinio teismo nepriteisiamos.

39Už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 30 000 Lt. Atsižvelgiant į bendrą atmestų ir patenkintų materialinių teisinių reikalavimų santykį, atsakovas privalo padengti 77 proc. šio žyminio mokesčio sumos, t. y. 23 100 Lt. Pirmosios instancijos teisme iš atsakovo priteista didesnė suma nei reikėtų, todėl ji mažinama iki 23 100 Lt. Nors teikiant apeliacinį skundą žyminis mokestis nepagrįstai nebuvo sumokėtas, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė. Kasacinis teismas ištaiso šią teismų klaidą priteisdamas į valstybės biudžetą: iš ieškovo 6900 Lt, iš atsakovo 23 100 Lt. Teikdamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 30 000 Lt, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6900 Lt išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą atlyginimas.

40Kasaciniame procese valstybė patyrė 32,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš bylos šalių: 25,20 Lt valstybės naudai priteisiama iš atsakovo,

417,53 Lt – iš ieškovo.

42Taip pat pakeičiamas 23,49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas šia tvarka: 18,08 Lt valstybės naudai priteisiama iš atsakovo, 5,41 Lt – iš ieškovo.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti:

46Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) ieškovui UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) priteistus 4 783 164,58 Lt (keturis milijonus septynis šimtus aštuoniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus 58 ct) skolos ir 133 301,31 Lt (šimtą trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus vieną litą 31 ct) palūkanų sumažinti priteisiant 3 670 886,09 Lt (tris milijonus šešis šimtus septyniasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 9 ct) skolos ir 102 583,66 Lt (šimtą du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 66 ct) palūkanų.

47Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) ieškovui UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) priteisti 23 100 (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų) Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios instancijos teisme.

48Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 18,08 Lt (aštuoniolika litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

49Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 5,41 Lt (penkis litus 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

50Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

51Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 23 100 (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

52Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. kodas 188764867) priteisti 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu kasaciniame teisme.

53Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 25,20 Lt (dvidešimt penkis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

54Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 7,53 Lt (septynis litus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

55Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) 6482,39 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų 39 ct) žyminio mokesčio permoką.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo juridinio asmens atstovų... 6. Ieškovas nurodė, kad 1992 m. gegužės 4 ir 15 d. sudarė su atsakovu... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalys... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. 1. Teismai neatsižvelgė į veiksmų atlikimą per atstovus... 14. 2. Teismai pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes... 15. 3. Teismai pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į... 16. 4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas,... 17. 5. Teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes ieškovas prašė... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Dėl šalių sutarties aiškinimą reglamentuojančių taisyklių... 23. Savivaldybė, atlikdama viešąsias funkcijas, pavyzdžiui, kurdama atitinkamos... 24. Nagrinėjamu atveju 1992 m. gegužės 15 d. prasidėjusių šalių statybos... 25. Savivaldybė, grįsdama savo poziciją byloje, pateikia argumentus dėl... 26. Dėl per atstovą atliktų veiksmų ginčijimo... 27. Sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris niekinis, jis... 28. Dėl neteisėto kainos indeksavimo... 29. ... 30. Pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punktą sutarties... 31. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą... 33. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančių CPK nuostatų... 34. Kasacinio skundo argumentai dėl žyminio mokesčio pagrįsti, nes pirmosios... 35. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 37. Bendras atmestų ir patenkintų materialinių teisinių reikalavimų santykis... 38. Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo reikalavimų byloje nepareikšta, todėl... 39. Už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 30 000 Lt.... 40. Kasaciniame procese valstybė patyrė 32,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 41. 7,53 Lt – iš ieškovo.... 42. Taip pat pakeičiamas 23,49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio... 46. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867)... 47. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867)... 48. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867)... 49. Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai... 50. Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai... 51. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867)... 52. Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) atsakovui Kauno miesto... 53. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867)... 54. Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai... 55. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...