Byla e2A-801-823/2016
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės BRANDMAKERS LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3006-614/2016 dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Layher Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės BRANDMAKERS LT, UAB 90 186,04 EUR skolą už parduotas prekes (pastolius ir su jais susijusią įrangą), 3 994,35 EUR palūkanas bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
  2. Atsakovė BRANDMAKERS LT, UAB ieškovės reikalavimus dėl 86 238,89 EUR skolos ir 3 961 EUR palūkanų pripažino, tačiau ginčijo ieškovės reikalavimus pagal dvi sąskaitas –faktūras: 2015 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LAY-5802003 (2 763,91 EUR) ir 2015 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą –faktūrą Nr. LAY-5802033 (183,24 EUR). Atsakovė taip pat prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, t. y. iki 2017 m. sausio 31 d. Nurodė, kad jos veikla priklauso nuo sezoniškumo, su atsakove neatsiskaito du stambūs užsakovai (UAB „Jono statyba“ ir UAB „LitCon“), todėl, negaudama apyvartinių lėšų, atsakovė šiuo metu negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė ėmėsi teisinių priemonių skolai iš UAB „Jono statyba“ išieškoti, tačiau tai užtruks tam tikrą laiką.
  3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė su ieškove iš dalies atsiskaitė, todėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Ieškovės atstovas prašė teismo priimti dalinį sprendimą dėl 64 290,38 EUR skolos, dėl kurios tarp šalių nėra ginčo, o atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą netenkinti

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. daliniu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Layher Baltic“ iš atsakovės BRANDMAKERS LT, UAB 64 290,38 EUR skolos, atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą atmetė.
  2. Atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjjimo teismas nurodė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito jau ilgą laiką (nuo 2014 metų pabaigos), atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, be to, nėra aišku, ar iki sprendimo vykdymo atidėjimo termino pabaigos atsakovė atgaus skolas iš savo debitorių.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė BRANDMAKERS LT, UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą tenkinti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovės veikla priklauso nuo sezoniškumo – įmonė intensyviausiai savo veiklą vykdo šiltuoju metų laiku. Šaltuoju metų laiku atsakovė gauna minimaliai pajamų arba jų iš viso neturi. Dėl šios priežasties teismo sprendimo vykdymas iš karto atsakovei būtų neįmanomas, o priverstinis skolos išieškojimas komplikuotų vėlesnių įplauksiančių lėšų paskirstymą bei atsakovės veiklą.
    2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ieškovės statybinius pastolius nupirko būtent žiemos metu ir su ieškovės vadovu žodžiu susitarė dėl mokėjimų atidėjimo iki kitų metų pabaigos. Atsakovė planavo atsiskaityti su ieškove kai bus gautos lėšos iš atsakovės užsakovų už atsakovės suteiktas pastolių nuomos paslaugas. Neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė pakeitė savo poziciją ir, pažeisdama šalių žodinį susitarimą, kreipėsi į teismą dėl visos skolos išieškojimo iš karto.
    3. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės argumentus, kad atsakovė 2015 m. pavasarį sudarė dvi didelės apimties sutartis su UAB „Jono statyba“ bei UAB „LitCon“ dėl pastolių nuomos, pagal kurias atsakovė iš UAB „Jono statyba“ turėjo gauti apie 183 000 EUR, o iš UAB „LitCon“ – apie 61 000 EUR. Iš šių lėšų atsakovė ketino atsiskaityti su ieškove, tačiau užsakovai su atsakove neatsiskaitė. Atmetant atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą, nebuvo įvertinta ir tai, kad atsakovė jau ėmėsi teisinių priemonių skolai išieškoti. Atsakovė turi užtektinai potencialiai gautinų lėšų, tačiau jų atgavimas gali užtrukti.
    4. Ieškovė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ir leido atidėti skolos mokėjimus, todėl teismo argumentas, kad atsakovė skolinga ieškovei ilgą laiką, nėra toks reikšmingas. Be to, skolos senumo aplinkybė negali turėti tiesioginės įtakos sprendimui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Layher Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės argumentas, kad jos veikla sezoniška ir šaltuoju metų laiku ji negali gauti pajamų bei atsiskaityti su ieškove, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė su ieškove neatsiskaito jau nuo 2014 m. pabaigos.
    2. Atidėjus sprendimo vykdymą būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti skolą per įmanomai trumpiausią terminą. Atsakovė jau pusantrų metų neatsiskaito su ieškove ir siekia šį terminą pratęsti dar vieneriems metams. Atsakovė skolinga ieškovei didelę sumą, todėl atsakovės prievolių nevykdymas didina ieškovės patiriamus nuostolius.
    3. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė jai žodžiu atidėjo mokėjimo prievoles, yra melagingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė niekada ir jokiomis aplinkybėmis nėra atidėjusi mokėjimo prievolių atsakovei. Atsakovės įvardijamas tariamas mokėjimo prievolės atidėjimas už nusipirktus pastolius iš esmės reikštų prekių pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuriai yra taikoma privaloma rašytinė forma. Šiuo atveju šalys tokios pirkimo išsimokėtinai sutarties sudariusios nebuvo.
    4. Ieškovė neturi nukentėti dėl to, kad atsakovė neatgauna skolų iš savo skolininkų. Be to, atsakovė nepagrįstai į sumas, kurias ji planuoja gauti, įskaičiuoja iš UAB „LitCon“ gautinas sumas, kadangi visas iš minėtos įmonės gautinas sumas atsakovė yra perleidusi kitai įmonei – UAB „Always Simple“. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad skolų išsiieškojimo tikimybė iš atsakovės skolininkų yra ypač maža.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

10

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo apeliaciniu skundu neginčijama ir teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
  2. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
  3. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir įvertinti tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.
  4. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė negalėjimą teismo sprendimo priėmimo metu atsiskaityti su ieškove grindė argumentais, susijusiais su jos veiklos sezoniškumu bei užsakovų neatsiskaitymais su ja, nepateikdama teismui jokių įrodymų, atspindinčių jos turtinę padėtį. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su atsakovės apeliaciniu skundu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sezoninis įmonės veiklos pobūdis savaime nereiškia, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki ir kad ji nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo.
  6. Kaip jau minėta, atidėti sprendimo vykdymą galima tik išimtinais atvejais, kai dėl susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių skolininko turtinė padėtis neleidžia vykdyti prievolių bendra tvarka. Įmonės vykdomos veiklos sezoniškumas, kolegijos vertinimu, savaime negali būti laikomas tokia išimtine aplinkybe. Kaip pagįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriam gerai žinomi jo vykdomos veiklos ypatumai, todėl šie ypatumai turi būti įvertinami nustatant šalių atsiskaitymo tvarką pagal tarp jų sudarytas sutartis.
  7. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovė su ieškove žodžiu susitarė dėl mokėjimų atidėjimo iki kitų metų pabaigos. Šių apeliantės teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o ieškovė tokį susitarimą neigia.
  8. Priešingai nei teigia apeliantė, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reikšmingi yra ir skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, kadangi tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą. Taigi, ta aplinkybė, kad apeliantės įsiskolinimas ieškovei atsirado dar 2014 m. pabaigoje, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip reikšminga sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliantės akcentuojamas jos veiklos sezoniškumas, kolegijos vertinimu, negali pateisinti prievolės nevykdymo kelerius metus.
  9. Apeliantei neįrodžius, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių teismo priimto sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, argumentų, susijusių su apeliantės finansinės būklės pagerėjimu ateityje (skolų atgavimo iš atsakovės skolininkų realumu) analizė netenka reikšmės, todėl kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
  10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas apeliantės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė CPK 284 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai