Byla 2-1572-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdymo atidėjimo, išdėstymo bei išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo, civilinėje byloje Nr. 2-1349-590/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metmedė” (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, antstolis D. B.) dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,LitCon“ ieškinį atsakovei UAB ,,Metmedė“ dėl žalos atlyginimo ir 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 96 090,38 Eur nuostolių atlyginimą, 9 656,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 401,79 Eur už advokato pagalbą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 96 090,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 9 Eur, o iš atsakovės – 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimis taikytą atsakovės turto areštą iki 96 090,38 Eur bei nusprendė iš teismo specialiosios sąskaitos J. A. sumokėti 102 Eur, T. A. T. – 85 Eur, D. A. – 363 Eur.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą, sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistą žalos atlyginimą iki 74 915,81 Eur, 7 353,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metinių palūkanų nuo 74 915,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 360,95 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
  3. Atsakovė UAB „Metmedė“ pateikė teismui prašymą sprendimo įvykdymą atidėti iki 2016 m. birželio 30 d. ir sprendimo vykdymą išdėstyti 1 metams ir 6 mėnesiams bei sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, pelnas yra nedidelis, o didesnę sumą, pakankamą atsiskaityti su ieškove, atsakovė galėtų mėginti sukaupti tik per vienerių – dvejų metų laikotarpį kitų kreditorių sąskaita, su sąlyga, jog atsakovės skolininkai sąžiningai vykdys savo prievoles pagal kitas sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad net ir išmokėjus skolos dalį, lygią įmonės balanse turimoms lėšoms (5 497 Eur), vis tiek liktų nepadengta 109 127,87 Eur skolos dalis, tačiau tokiu atveju įmonės veikla visiškai nutrūktų, nes neliktų apyvartinių lėšų, negalima būtų atsiskaityti su energijos ir paslaugų tiekėjais, darbuotojais, valstybe. Įmonės įsiskolinimai tretiesiems asmenims šiuo metu yra pakankamai dideli – 345 129 Eur, tad akivaizdu, kad skubus skolos išieškojimas iš įmonės finansinių lėšų, nesužlugdant įmonės veiklos, praktiškai neįmanomas. Atsakovės nuomone, tik skolos mokėjimo išdėstymas būtų socialiai teisingas ir labiau atitinkantis proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus, nes dėl įmonės veiklos specifiškumo skolos sumos išieškojimo nukreipimas į nekilnojamąjį turtą taip pat lemtų veiklos nutraukimą, nes įmonė prarastų pajamų šaltinį. Atsakovės įsitikinimu, skolos mokėjimo išdėstymas nepakenks ieškovės turtiniams interesams, nes atsakovės skola ieškovės metinėje pajamų apyvartoje sudaro tik 0,35 proc. dalį.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
  2. Teismas iš atsakovės pateiktų 2015 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų padarė išvadą, kad jos veikla buvo stabili bei pelninga ir atsakovė priteistą sumą gali sumokėti.
  3. Teismas pažymėjo, kad prašymą atidėti sprendimo įvykdymą ir jį išdėstyti atsakovė grindžia dideliais finansiniais sunkumais, kurie gali lemti nemokumą, įmonės veiklos nutraukimą, tačiau, teismo įsitikinimu, ši prielaida nesudaro pagrindo taikyti išimtinį sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutą. Teismas akcentavo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, savo veikloje operuoja ne tik ilgalaikiu materialiuoju turtu, bet ir trumpalaikiu turtu (217 235 Eur), taigi turi galimybę jį perskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atsakovė nepaaiškino, koks turtas jai reikalingas tiesiogiai vykdant savo veiklą, o kokį galima realizuoti, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, o taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį 2016 m. laikotarpiu, kuomet buvo pateiktas prašymas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo kreditorius ir skolininkus, iš kurių būtų galima nustatyti įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus. Teismui nepateikti ir duomenys apie visas turimas banko sąskaitas ir jose esančias pingines lėšas, apie nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas pas trečiuosius asmenis.
  4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas tarp šalių prasidėjo dar 2009 metais, todėl atsakovė, žinodama, jog galbūt turės atlyginti ieškovei didelę nuostolių sumą, būdama sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, per pakankamai ilgą laiką galėjo imtis priemonių pasiruošti atlyginti prašomus nuostolius. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis nepaneigia atsakovės pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei neįrodo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo būtinumo.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Metmedė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir išdėstymo patenkinti, taip pat sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje neišduodant vykdomojo rašto iki bus išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepasisakė dėl visų prašymų, o tai vertintina kaip CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas. Atsakovė prašyme nurodė, kad planuoja kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos gavimo, kad galėtų iš karto atsiskaityti su ieškove. Kadangi paskolos gavimo procedūros dar nebuvo baigtos, buvo prašoma atidėti vykdymą iki 2016 m. birželio 30 d. Tačiau teismas dėl šios prašymo dalies nepasisakė. Be to, buvo prašoma stabdyti vykdymą iki vykdymo tvarkos pakeitimo (t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Šį klausimą teismas turėjo spręsti per 3 dienas, tačiau to nepadarė ir skundžiama nutartimi atmetė ir prašymą stabdyti vykdymą, nors pats klausimas nutartyje nebuvo nagrinėjamas.
    2. Teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktus finansinius duomenis. Atsakovės veiklos pajamų gavimas yra tiesiogiai susijęs su turimu nekilnojamuoju ilgalaikiu turtu – atsakovės pagrindinė ir vienintelė veikla – administracinių ir gamybinių patalpų nuoma. Pasiekti grynąjį 10 392 Eur pelną (tik dešimtadalį priteistos ieškovei sumos) atsakovė turėjo išleisti 403 713 Eur, o ši apyvarta buvo pasiekta tik išnuomojus visą turimą nekilnojamąjį turtą. Išnuomojus mažesnę dalį turto, mažėtų ir atsakovės pelnas. Todėl pradėjus išieškojimo procedūrą iš nekilnojamo turto, atsakovė negalės iš karto sugeneruoti 114 624,87 Eur sumos bei dar kelių tūkstančių antstolio išlaidų. Be to, turimas ilgalaikis turtas yra tik 24 866,13 Eur didesnis nei visi atsakovės įsipareigojimai, todėl pardavus iš varžytinių šį turtą, balansas (ilgalaikio turto ir įsipareigojimų) pasikeistų į neigiamą pusę, nes būtų parduotas pajamas generuojantis turtas. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nedelsiant pradėjus išieškojimą iš nekilnojamojo turto, 2015 m. balanse nurodytos sumos (nebaigtos vykdyti sutartis, per vienerius metus gautinos sumos) nebus gautos, todėl teismas nepagrįstai jas priskyrė prie neva geros atsakovės turtinės padėties.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė tam tikrų duomenų, įrodančių atsakovės sunkią turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį 2016 metų I ketv., nes jokių didesnių pokyčių per šį laikotarpį, palyginus su 2015 m., neįvyko. Kartu su prašymu buvo pateiktas 2015 m. balansas, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, pažyma apie naudojamą įmonės turtą, iš kurių matyti, kokie yra įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims ir kokie yra skolininkų įsipareigojimai atsakovei. Šių duomenų pakanka susidaryti nuomonę apie atsakovės skolinius įsipareigojimus. Be to, įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo nurodyti 2015 m. balanse kaip trumpalaikiai (per vienerius metus įvykdytini) ir ilgalaikiai (įvykdytini ilgau nei per vienerius metus). Atsakovė taip pat pateikė vienintelėje banko sąskaitoje esantį pinigų likutį prašymo pateikimo dieną. Buvo pateiktas ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovės turimą ir veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė neteikė duomenų apie pas trečiuosius asmenis esantį atsakovės turtą ir pinigines lėšas, nes tokių pas juos ir neturėjo.
    4. Atsakovė iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo nesutiko nei su žalos padarymo faktu, nei su jos dydžiu, todėl nesuprantamas teismo motyvas, neva atsakovė turėjo ruoštis žalos atlyginimui. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (ankstesnis bylos Nr. 2-2808-585/2011) jau buvo patenkinęs atsakovės prašymą dėl išdėstymo, todėl atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, kad pralaimėjusi ginčą dėl žalos priteisimo ji turės galimybę priteistą sumą išdėstyti.
    5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės turtiniai interesai yra apsaugoti priteista 6 proc. metinių procesinių palūkanų suma, todėl ieškovės galimi praradimai ir taip bus kompensuoti su kaupu – palūkanos jau siekia beveik pusę priteistos sumos.
    6. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės patirtas 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Už atsiliepimo į prašymą, pareikštą rašytinio proceso tvarka, parengimą, teismas galėjo priteisti maksimalią sumą lygią 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (748 Eur), t. y. 299,20 Eur, o už atstovavimą tik 0,1, t. y. 74,80 Eur. Taigi teismas galėjo priteisti ieškovei iš atsakovės tik 374 Eur.
  2. Ieškovė UAB „LitCon“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Atsakovės prašymas iš esmės buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė visa apimtimi, taip išspręsdamas visus prašyme keltus reikalavimus, nors dėl kiekvieno iš jų atskirai ir nepasisakė.
    2. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Atsakovės pateikti įrodymai neleido daryti išvados, kad jos turtinė padėtis yra tokia bloga, jog ji negali įprastine tvarka sumokėti teismų sprendimais priteistų sumų. 2015 m. atsakovė iš viso turėjo 701 855 Eur turto ir gavo 22 293 Eur grynojo pelno. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 345 129 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 86 220 Eur. Be to, atsakovė pateikė teismui tik preliminarius 2015 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, nors turėjo galimybę pateikti Juridinių asmenų registro patvirtintą šio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, todėl, tikėtina, atsakovės teismui pateikti įrodymai neatspindėjo jos tikrosios turtinės padėties 2015 m. laikotarpiu, kuri, manytina, yra geresnė nei kad bandoma įrodyti.
    3. Atsakovė įrodymų apie turtinę padėtį 2016 metais Vilniaus apygardos teismui nepateikė, nors turėjo pareigą ir galimybę juos pateikti. Šie įrodymai buvo pateikti tik Lietuvos apeliaciniam teismui, kas sudaro pagrindą tokių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti. Kita vertus, pateiktas preliminarus 2016 m. I ketvirčio balansas dar kartą patvirtina, kad atsakovės veikla iki šiol yra stabili ir pelninga, taigi, apeliantė neįrodė savo blogos turtinės padėties, ką būtina nustatyti, norint atidėti ir išdėstyti teismų sprendimų įvykdymą.
    4. Atsakovė veiklą vykdo nuo 1995 metų, jos pajamos nuolat auga, tad gali pasinaudoti ir alternatyviais teismų sprendimų įvykdymo šaltiniais, pavyzdžiui, kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos šiam tikslui suteikimo. Atsakovė tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad būtent tai ir ketina padaryti, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, jog ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, o tik apsiribojo 2016 m. gegužės 27 d. paraiškos paskolai gauti pateikimu, nepateikdama įrodymų, kokie šios paraiškos nagrinėjimo rezultatai, ar buvo kreiptasi į kitas kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo, kada konkrečiai ir kokio dydžio paskolą ketinama gauti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė nededa pakankamai pastangų imtis visų įmanomų priemonių teismų sprendimams įvykdyti, o tik imituoja tariamai savo geranoriškus ketinimus atsiskaityti su ieškove.
    5. Visi teismo nurodyti atsakovės į bylą nepateikti duomenys buvo reikšmingi ir būtini tam, kad Vilniaus apygardos teismas galėtų išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti atsakovės realias galimybes sumokėti teismų sprendimais priteistas sumas.
    6. Įvertinus šalių ginčo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo trukmę, priimtų teismų sprendimų turinį, kuriuose nuosekliai konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir preliminarus nuostolių dydis, akivaizdu, kad atsakovė, žinodama, jog bet kokiu atveju turės atlyginti ieškovei nuostolių sumą, būdama sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, per pakankamai ilgą terminą galėjo ir privalėjo imtis priemonių sukaupti ateityje mokėtinas sumas. Priimtų teismų sprendimų turinys negalėjo leisti atsakovei protingai tikėtis, kad jai apskritai nereikės atlyginti ieškovei jokių nuostolių.
    7. Atsakovė iki šiol net maža dalimi neįvykdė ieškovei palankių teismų sprendimų, neatliko jokių mokėjimų, kuriais bent iš dalies būtų pradėtos dengti priteistos sumos.
    8. Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės turtinės padėties ir suinteresuotumo siekti kuo skubesnio teismų sprendimų įvykdymo nėra teisiškai reikšmingi ir lemiami, sprendžiant klausimą dėl teismų sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Teismų praktikoje pažymima, kad nustačius, jog atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis.
    9. Vertinant ieškovės atsiliepimo į prašymą turinį, žodinio teismo posėdžio eigą ir trukmę, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka advokato suteiktos pagalbos masto ar yra neprotingo dydžio.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą bei sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, neišduodant vykdomojo rašto, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos pateiktus finansinius duomenis, neatsižvelgė į visus atsakovės nurodytus argumentus ir todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ginčo klausimui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija.
  4. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
  5. Nors CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šių nuostatų taikymas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais.
  6. Būtent tokios pozicijos, kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo nutartyse ne kartą išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
  7. Iš pirmiau nurodytų išaiškinimų akivaizdu, kad sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
  8. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, nes ji neturi ir negali iškarto „sugeneruoti“ teismo sprendimu priteistos 114 624,87 Eur sumos skolai apmokėti, savo ruožtu skubus šios sumos išieškojimas iš atsakovės turto, nesužlugdant įmonės veiklos, atsakovės teigimu, praktiškai neįmanomas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ir išdėstymas būtų proporcingas ir teisingas tiek ieškovės, tiek atsakovės interesų užtikrinimas.
  9. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registre esančio atsakovės balanso už 2015 metus, atsakovės turtas 2015 metais sudarė 687 715 Eur, iš jų 484 619 Eur – ilgalaikis turtas ir 203 096 Eur – trumpalaikis turtas (iš jo 5 497 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 342 891 Eur, iš jų 86 220 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2015 metais gavo 10 392 Eur grynojo pelno, tuo tarpu bendrasis įmonės pelnas sudarė 413 702 Eur, o veiklos sąnaudos – 403 713 Eur. Kaip nurodė pati atsakovė savo atskirajame skunde ir matyti iš prie skundo pateikto tarpinio 2016 metų balanso, 2016 metais didesnių įmonės turto vertės ir įsipareigojimų sumų bei jų santykio pasikeitimų neįvyko.
  10. Įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veikla yra stabili ir pelninga, taigi akivaizdžiai negali būti vertinama kaip finansiškai sudėtinga ir sunki, savo ruožtu vien ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu neturi sukauptos laisvos 114 624,87 Eur sumos, savaime nesuponuoja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo instituto taikymo galimybės, nes, kaip kad visiškai pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, būdama nuo 1995 metų veikiančiu juridiniu asmeniu, operuodama įvairiu (tiek ilgalaikiu nekilnojamuoju, tiek trumpalaikiu) turtu, atsakovė gali ir turi veiklą sureguliuoti bei turtą paskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismų sprendimą, o vien atsakovės nuogąstavimai, jog dėl skubaus priteistos sumos grąžinimo ieškovei gali nukentėti atsakovės veikla (sumažėti pelnas, atsirasti atsiskaitymo su kitais kreditoriais sunkumų), nėra pakankama priežastis nukrypti nuo bendrosios įsigaliojusių, privalomų sprendimų vykdymo tvarkos ir suteikti atsakovei prioritetą prieš ieškovės teisėtus lūkesčius.
  11. Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą, neįvertino atsakovės veiklos specifikos (nekilnojamojo turto nuoma), be kita ko aplinkybės, jog išieškojimas iš atsakovės turimo nekilnojamojo turto lemtų apeliantės pajamų šaltinio praradimą, pažymėtina, kad atsakovės nekilnojamojo turto vertė kur kas viršija ieškovei priteistos sumos dydį, todėl ieškovės reikalavimams patenkinti viso atsakovės turto pardavimas, galintis lemti veiklos nutraukimą, nebūtų reikalingas, tuo tarpu bendros pajamų sumos (ar grynojo pelno) sumažėjimo atsakovės veikloje galimybė, kaip jau minėta, nėra pakankama priežastis CPK 284 straipsnyje įtvirtintam institutui taikyti. Kita vertus, pardavus dalį nekilnojamojo turto, sumažėtų ne tik gaunamų pajamų suma, bet ir veiklos sąnaudų atitinkama dalis, ir nors apeliantė akcentuoja, kad ji turi ir kitų kreditorių, įsipareigojimų kuriems suma nedaug skiriasi nuo viso turimo ilgalaikio turto vertės, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog įsipareigojimų įvykdymo terminai kitiems kreditoriams yra suėję, yra negalimi jokie susitarimai su kitais kreditoriais dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo ar egzistuoja kitos aplinkybės, akivaizdžiai liudijančios, kad atsakovei tektų parduoti absoliučiai visą turimą turtą ir nutraukti veiklą. Kaip jau minėta, būtent atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, turinčiam įvykdyti teisėtą ir galiojantį teismo sprendimą, tenka atsakomybė taip perskirstyti turtą, koordinuoti savo veiklą ir (ar) pasirinkti realizuotiną turtą, kad būtų tinkamai ir laiku įvykdytas teismo sprendimas, o taip pat išvengta nepagrįstai didelių nuostolių pačiam skolininkui ir jo veiklai.
  12. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad iš atsakovės pateiktos pažymos apie nekilnojamojo turto panaudojimą matyti, jog ne visi atsakovės turimų administracinių patalpų nuomininkai kartu nuomoja ir tam tikrus gamybinius pastatus ir atvirškiai – ne visi gamybinių pastatų nuomininkai nuomojasi ir administracinius pastatus. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės teiginį neva, parduodant gamybines patalpas, nuomininkai nutrauks administracinių patalpų nuomos sutartis (arba atvirkščiai), į bylą nepateikta, todėl atsakovės argumentas dėl neišvengiamai patirtinų papildomų finansinių nuostolių išieškant iš dalies nekilnojamojo turto, atmestini kaip neįrodyti.
  13. Kita vertus, atsakovė, norėdama išvengti nekilnojamojo turto pardavimo, gali ieškoti alternatyvių teismo sprendimo įvykdymo būdų. Pažymėtina, kad nors atsakovė savo prašyme yra nurodžiusi, jog siekė paskolos kredito įstaigoje gavimo teismo sprendimui įvykdyti, į bylą buvo pateikta tik 2016 m. gegužės 27 d. viename iš bankų užpildyta paraiška, tačiau nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikta duomenų, kokie minėto banko užklausimo rezultatai arba ar buvo kreiptasi į kitas kredito įstaigas ir pan. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš kreditavimo paraiškos matyti, jog banko buvo prašoma 80 000 Eur paskolos, t. y. daugiau nei 30 000 Eur mažesnės sumos nei priteista teismo sprendimu, tačiau iki šiol jokia skolos ieškovei dalis (net ir ta, kurią atsakovė nesiekė gauti iš banko) ieškovei nesumokėta.
  14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei, prašančiai taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo institutą, tenka pareiga įrodyti šio instituto taikymo būtinas sąlygas, t. y. savo blogą turtinę padėtį ir (ar) kitas ypatingas, išimtines aplinkybes, pagrindžiančias būtinumą konkrečiu atveju suteikti skolininkui papildomų lengvatų, nepriklausomai nuo teisėtų išieškotojo interesų kiek įmanoma greičiau gauti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėta ieškovės, atsakovė nepateikė nei nuomos sutarčių su pažymoje dėl nekilnojamojo turto naudojimo nurodytais nuomininkais, nei kreditorių sąrašų su konkrečiomis įsipareigojimų sumomis ir datomis, nei pakankamų įrodymų, kad atsakovė neturi banko sąskaitų kituose bankuose (tik savo pačios parengta pažymą (patvirtinimą) apie vienintelės sąskaitos turėjimą). Priešingai nei interpretuoja apeliantė, jos pateiktų argumentų ir duomenų nepakanka CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam institutui taikyti.
  15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nuo 2009 metų vykstančio šalių ginčo eiga, be kita ko priimtų teismų procesinių sprendimų turinys, negalėjo leisti apeliantei protingai tikėtis, jog jai apskritai nereikės atlyginti ieškovei jokių nuostolių, todėl atsakovė, būdama sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, be kita ko ne pirmus metus veiklą vystantis juridinis asmuo, per pakankamai ilgą terminą galėjo ir privalėjo imtis priemonių sukaupti ateityje mokėtinas sumas ar kitaip pasirūpinti, kad jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės nesužlugdytų jos veiklos. Nuo pareigos elgtis apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai atsakovės neatleidžia jos nurodyta aplinkybė, kad ji iki pat 2016 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo nesutiko nei su žalos padarymo faktu, nei su jos dydžiu, nes jau pirmosios instancijos teismas 2011 m. salio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atsakomybės buvimą, tik sumažino priteisto žalos atlyginimo dydį, o 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 3K-3-586/2013), nors ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat konstatavo esant atsakovės prievolę atlyginti žalą ieškovei. Taigi, kaip jau minėta, nei viename proceso etape apeliantei nebuvo sudarytos prielaidos manyti, jog ji visiškai neturės atlyginti nuostolių ieškovei.
  16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant pirmiau nurodytai situacijai, t. y. atsakovei neįrodžius, jog jos padėtis yra ypatingai sunki ir (ar) apeliantės reikšmingi ir gintini interesai nusveria kreditorės interesą gauti teismo sprendimu priteistą sumą kiek įmanoma greičiau, atsakovės nurodomi argumentai dėl geros ieškovės finansinės padėties nepagrindžia sprendimo vykdymo išdėstymo taikymo būtinybės, kadangi pati savaime gera ieškovės turtinė padėtis neeliminuoja teismo spendimo privalomumo, bendros jo vykdymo tvarkos bei nepaneigia ieškovės teisės į kiek įmanoma greitesnį jos reikalavimų patenkinimą. Tais pačiais argumentais atmestini ir atsakovės teiginiai apie ieškovės teisėtų interesų užtikrinimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o taip pat priteistomis procesinėmis palūkanomis.
  17. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad skundžiama nutartis naikintina ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta, jog absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų.
  18. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju atsakovė vienu bendru prašymu prašė tiek atidėti, tiek išdėstyti sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja CPK 284 straipsnio 1 dalis, minėtiems prašymams išnagrinėti analizavo atsakovės turtinę padėtį, kitas atsakovės nurodytas aplinkybes, reikšmingas tiek prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tiek ir dėl atidėjimo išnagrinėti, todėl vien ta aplinkybė, kad motyvuojamoje dalyje teismas, konstatavęs, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir nėra jokių išimtinių aplinkybių suteikti atsakovei prioritetą prieš ieškovę, atskirai nepasisakė dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą, o atmetė atsakovės bendrą prašymą visa apimtimi, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neatitinkančia reikalavimo motyvuoti procesinį sprendimą.
  19. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad ji prašyme dėl vykdymo atidėjimo ir išdėstymo be kita ko prašė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje neišduodant vykdomojo rašto iki bus išspręstas atsakovės prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, ir klausimas dėl išieškojimo sustabdymo nebuvo teismo išspręstas iki skundžiamos nutarties priėmimo, pažymėta, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki 2016 m. birželio 7 d. nutarties vykdomasis raštas ieškovei išduotas nebuvo, tuo tarpu skundžiama nutartimi atmetus atsakovės prašymą, iki kurio išsprendimo apeliantė prašė neišduoti vykdomojo rašto, prašymas neišduoti vykdomąjį raštą visiškai pagrįstai nebuvo tenkintas.
  20. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi teismas atidėjo klausimo dėl vykdomojo rašto ieškovei išdavimo nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės atsakovės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, todėl atsakovės siekiamas rezultatas, t. y. kad iki klausimo dėl vykdymo išdėstymo galutinio išsprendimo ieškovė nepradėtų priverstinio išieškojimo iš atsakovės turto, faktiškai jau yra įgyvendintas.
  21. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei išdėstymo.
  22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, t. y. 726 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 ir 8.19, 9 punktus ieškovei iš atsakovės maksimaliai galima priteisti suma sudaro 378,45 Eur ((756,9 x 0,4) + (756,9 x 0,1)). Kadangi maksimaliai galimi priteisti dydžiai gali būti viršyti esant išimtinėms aplinkybėms (itin sudėtingas teisinis klausimas, itin didelė bylos, susijusios su nagrinėjamu klausimu, apimtis ir kt.), o šiuo atveju ieškovė nepagrindė tokių ypatingų aplinkybių ir būtent tokios išlaidų sumos dydžio būtinumo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį iki 378,45 Eur.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

12Pakeisti nutarties dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (j. a. k. 123412715) priteista 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų suma, ir nustatyti, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (j. a. k. 123412715) priteisiami 378,45 Eur (tris šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai