Byla e2S-281-613/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas šalies prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės akcinės bendrovės (toliau- AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. visiškai, priteisė iš atsakovo V. B., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), 994,86 Eur žalos atlyginimo, 47,29 Eur palūkanų, iš viso 1 042,15 Eur, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilnius.
  2. Ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą byloje priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymą grindė tuo, kad teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu už akių visiškai patenkino ieškovo ieškinį, tačiau neišsprendė visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes ieškovui nėra priteista bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (70,08 Eur). Nurodo, kad ieškovo atstovas neturėjo galimybės pateikti į bylą dokumentų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nebuvo galima numatyti, kada tiksliai bus nagrinėjama civilinė byla ir kad bus priimtas sprendimas už akių, be to, ieškovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka bus išnagrinėta byla.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad, priimdamas byloje 2017 m. spalio 24 d. sprendimą už akių, išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur). Kadangi daugiau įrodymų apie tokių išlaidų buvimą ir jų dydį teismui nebuvo pateikta, bylos nagrinėjimo metu nežinodamas apie ieškovo turėtas advokato pagalbos išlaidas, teismas neturėjo pagrindo šį klausimą išspręsti sprendimu. Pats ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, priimti byloje sprendimą už akių, todėl turėjo numanyti apie tokios galimybės realumą bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu teismui; tada teismas būtų išsprendęs minėtų išlaidų priteisimo klausimą. Neturėdamas ieškovo patirtų advokato išlaidų paskaičiavimo, teismas neturėjo galimybės išspręsti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, o išnagrinėjus bylą iš esmės dėl to priimti papildomą procesinį sprendimą nėra jokio įstatymo numatyto pagrindo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šiame straipsnyje taipogi numatyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui turi pateikti raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, jog ši nuostata nėra absoliuti, t. y. teismai turi atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, kurios susiklostė būtent konkrečioje civilinėje byloje. Klaipėdos rajono apylinkės teismas šiuo atveju nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nevertino konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių.
    2. Ieškovė ar jos atstovai negalėjo žinoti, kada teismas nagrinės bylą, koks bus pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas – žodinis procesas, organizuojant posėdį ir į ji kviečiant proceso dalyvius, ar rašytinis procesas. Net ir kitai proceso šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę organizuoti posėdį, o ne iš karto priimti sprendimą už akių.
    3. Pažymėjo, kad apie posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, datą ir laiką LITEKO VEP posistemyje nebuvo pateikta jokios informacijos, todėl ieškovė ir jos atstovai objektyviai negalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, kadangi ji negalėjo numatyti teismo procesinių veiksmų eigos.
    4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos nepagrįsto nutarties priėmimui.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

5Teismas

konstatuoja:

6VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Atskirasis skundas atmestinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas šalies prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus po to, kai teismas byloje priėmė sprendimą už akių.
  6. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino, remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  7. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
  9. Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. <...> Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
  10. Nagrinėjamu atveju apeliantė tokios galimybės – pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – neturėjimą motyvuoja tuo, kad jai nebuvo iš anksto pranešta apie sprendimo už akių byloje priėmimą.
  11. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, pareikštu teismui pateiktame ieškinyje, taigi apeliantė galėjo ir turėjo numanyti, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti byloje sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei tvirtina apeliantė, CPK nėra nustatyta teismui pareigos apie sprendimo už akių priėmimą iš anksto informuoti šalis. Šiuo atveju CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostata, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį <...> nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį <...> pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus, yra specialioji apelianto nurodomo CPK 133 straipsnio atžvilgiu, todėl pastarasis netaikomas.
  12. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, prašomas priteisti išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti apeliantė patyrė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tad ir dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti šių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  13. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais apeliantė disponavo dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, teismas sprendžia, kad sprendimo už akių priėmimas neturėjo jokios įtakos apeliantės galimybei pagal CPK 98 straipsnio nuostatas pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.
  14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

9Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai