Byla 2A-73-153/2009
Dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo ir jos neteisėto nutraukimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,

3sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienė-Švitinytei,

4dalyvaujant ieškovės UAB „Stoties turgus“ atstovui direktoriui E. V. P., atstovei advokatei R. Č., atsakovės AB „YIT Kausta“ atstovui advokatui A. G.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Stoties turgus“ atstovės advokatės R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1510-615/2008 pagal ieškovės UAB „Stoties turgus“ ieškinį atsakovei AB „YIT Kausta“ dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo ir jos neteisėto nutraukimo,

Nustatė

6Ieškovė UAB „Stoties turgus“ patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 52-56) prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „YIT Kausta“ 75 000 Lt netesybas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė 1999-11-16 šalių sudarytą statybos genrangos sutartį dėl prekybos ir paslaugų komplekso ( - ) , statybos, todėl privalo sumokėti ieškovei baudą, numatytą 1999-11-16 genrangos sutarties, pakeistos 2002-08-29 papildomu susitarimu, 11.1 punkte. Ieškovė visus įsiskolinimus pagal sutartį yra sumokėjusi, todėl ją nutraukti atsakovė neturėjo pagrindo. Ieškovė sutarties nutraukimo momentu jos iš esmės pažeidusi nebuvo, savo prievolę atsakovei, nors ir pavėluotai, įvykdė, todėl pastaroji negalėjo remtis prieš tai buvusiu, bet pašalintu sutarties pažeidimu, kaip pagrindu sutarčiai nutraukti.

8Atsakovė AB „YIT Kausta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties pakeitime numatytą baudą dėl vienašalio sutarties nutraukimo laikė nepagrįstu ir neteisėtu. Ieškovė visą sutarties vykdymo laiką delsė atlikti mokėjimus atsakovei ir nuolat pažeidinėjo sutartį. Ieškovės neatsiskaitymas už atliktus statybos darbus ir dokumentų pasirašymas atlikti naujus statybos darbus, neturint galimybės už juos tinkamai ir laiku atsiskaityti, sudarė pakankamą pagrindą atsakovei nesitikėti tinkamo sutarties vykdymo. Be to, atsakovė visiškai įvykdė visus sutartimi bei jos pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovei padengus ilgalaikį įsiskolinimą ir nesant šalių susitarimo dėl tolesnių statybos etapų vykdymo, sutartis buvo faktiškai įvykdyta. Papildomo susitarimo prie sutarties, sudaryto 2002 m. rugpjūčio 29 d., 11.1.2 punkte suformuluota nuostata dėl vienašalio sutarties nutraukimo, sumokant 75 000 Lt baudą, taikytina tuomet, kai sutartis nutraukiama vienos šalies valia nesant kitos šalies kaltės. Šis sutarties punktas negali pakeisti imperatyvių CK nuostatų dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį be jokių neigiamų pasekmių sau, kitai sutarties šaliai įvykdžius esminį sutarties pažeidimą.

9Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės UAB „Stoties turgus“ priteisė valstybei 17,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nustatė, kad šalys 1999 m. lapkričio 16 d. sudarė statybos genrangos sutartį dėl prekybos ir paslaugų komplekso Kaune, Šiaulių g. 30, statybos. Ši sutartis buvo papildyta 2002 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu. 1999 m. gruodį atsakovė pradėjo darbus ir juos vykdė iki 2003 m. rugpjūčio mėn. 2003 m. ieškovė už atliktus darbus buvo skolinga rangovui apie milijoną litų. 2006 m. atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kreipimosi į teismą dieną skola buvo 197 436,60 Lt. Dalį šios skolos ieškovė apmokėjo iki teismo sprendimo, kitą dalį skolos apmokėjo po galutinio teismo sprendimo. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta nebuvo. 2007 m. sausio 23 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad nutraukia sutartį. Ieškovė į atsakovės pranešimą raštu atsakė nesutinkanti su sutarties nutraukimu. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė netesybas prašo priteisti dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo šalių 2002 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto papildomo rašytinio susitarimo (1 t., b. l. 7) 11.1.2. punkto pagrindu, pagal kurį vienai šaliai vienašališkai nutraukus sutartį, ji privalo kitai šaliai sumokėti 75 000 Lt dydžio baudą. Reikalavimų pripažinti ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovę toliau vykdyti jam sutartimi suponuotus veiksmus, įpareigoti atsakovę ištaisyti prieš ketverius metus atliktų statybos darbų (ieškovės teigimu, atliktų nekokybiškai) trūkumus, ieškovė nepareiškė, prašė priteisti tik netesybas.

11Teismas nurodė, kad nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė, kad dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo ji patyrė kokius nors konkretaus dydžio nuostolius, nepateikė jokių savo patirtų nuostolių paskaičiavimų, todėl jos prašomos priteisti netesybos yra ne kompensuojamojo, o baudinio pobūdžio (CK 1.5 str. 4d.). CK 6.71 - 6.75 str., reglamentuojantys netesybas, baudinių netesybų nenumato. Netesybomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2003). Todėl prašoma išieškoti netesybų suma bet kokiu atveju turėtų būti mažinama taip, kad atitiktų dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš viso nenurodė, kad dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo ji patyrė kokius nors konkretaus dydžio nuostolius, o teismas negali išeiti už ieškinyje suformuluoto jo faktinio pagrindo ir dalyko ribų, todėl ieškinyje suformuluotu pagrindu (nenurodžius, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovė patyrė kokius nors konkretaus dydžio nuostolius bei nenurodžius jokių ieškovės patirtų nuostolių paskaičiavimų) reiškiamas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 1.5 str. 4 d., 6.71 str. - 6.75 str.).

12Pasisakydamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė savo pačios rašytiniais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, pati ilgą laiką iš esmės pažeidinėjo 2002 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyto susitarimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė turėjo teisę sutartį nutraukti vienašališkai (CK 6.217str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p.). Teismas šią aplinkybę pripažino savarankišku pagrindu ieškinį laikyti nepagrįstu ir atmesti.

13Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Stoties turgus“ atstovė advokatė R. Č. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti 3 600 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje bei ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliantės nuomone, teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas (CK 6.71-75 str.) ir vienašalį sutarties nutraukimą (CK 6.217 - 6.218 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

141) teismo išvada, kad ieškovės prašomos netesybos yra baudinio pobūdžio, nes ieškovė nenurodė konkretaus nuostolių dydžio bei netesybų, gali būti reikalaujama tik tuomet, kai ieškovė gali įrodyti konkrečius patirtus nuostolius ir tik įrodytų nuostolių dydžio, nes tik tuomet netesybos atliks savo kompensuojamąją funkciją, paneigia pačią netesybų instituto esmę. Netesybos yra skirtos tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Dėl netesybų yra susitariama iš anksto, kai nuostoliai negali būti tiksliai apskaičiuoti ar įvertinti. Šalių susitarimas šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), šalys turi jo laikytis, net jei vėliau paaiškėja, kad nuostoliai yra mažesni nei netesybos. Šalių susitarimas dėl netesybų vis tiek galioja, todėl viena šalis turi teisę jų reikalauti, o kita privalo jas sumokėti. Teismo išvada paneigia sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.), sutarties privalomumo, vykdytinumo principus (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Jei kreditorius visuomet turėtų įrodyti patirtus nuostolius, tuomet jis galėtų naudotis tiesiog nuostolių atlyginimo institutu, netesybų institutas civilinėje teisėje prarastų savo prasmę. Teismo sprendimas iš esmės paneigia šio instituto prasmę;

152) paminėta teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų. Netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-320/2008; 2008 m. birželio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-348/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008);

163) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad net jei ir būtų nurodyti konkretūs nuostoliai, tai teismui nesuteikia teisės šalių sutartas netesybas mažinti iki įrodyto nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-320/2008);

174) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybos gali būti mažinamos tik CK 6.73 str. 2 d. pagrindu, t. y. tik nustačius, kad: a) netesybos aiškiai per didelės arba b) jeigu įvykdyta dalis prievolės (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007, 2007m. lapkričio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2007). Teismas tokių pagrindų nenustatė, todėl nebuvo teisinio pagrindo šalių sutartą netesybų sumą mažinti ar tokį reikalavimą atmesti;

185) teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-320/2008; 2008 m. birželio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-348/2008). Teisė į netesybas siejama ne su nuostolių įrodymu, o tik su faktu, kad tam tikra šalies prievolė yra pažeista. Ieškovei įrodžius faktą, kad atsakovė be pagrindo, neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, t. y. konstatavus, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, pagal sutarties sąlygas ieškovei turėjo būti priteistos netesybos;

196) nors ieškovė neįrodinėjo ir neprivalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio, tačiau byloje yra nurodyta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patiria ir patirs nuostolių - tiek dėl netinkamai atliktų darbų, kurių trūkumus reikės taisyti, tiek dėl statybų objekto vertės sumažėjimo, tiek ir dėl sąnaudų ieškant naujo rangovo. Be to, konkrečių nuostolių įrodymas pareikalautų iš ieškovės papildomų sąnaudų, nes reikėtų skirti ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti. Tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo, šalių lygiateisiškumo principams (CK 1.5 str., 1.2 str., CPK 17 str.), be pagrindo apsunkintų ieškovės, kuri yra nukentėjusioji šalis šioje byloje, padėtį.

207) teismo išvada, kad vienašalis sutarties nutraukimas iš atsakovės pusės buvo teisėtas, net ir nesant sutarties pažeidimų sutarties nutraukimo metu, kadangi ieškovė ir anksčiau, iki nutraukiant sutartį, iš esmės sutartį pažeidinėjo, neatitinka nei CK 6.217 str. bei CK 6.218 str. nustatytų šio instituto taikymo taisyklių, tikslų, pažeidžia teisinių santykių stabilumo principą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vienašalis sutarties nutraukimas galimas, tik jei esminis sutarties pažeidimas egzistuoja sutarties nutraukimo metu, be to, jei yra laikomasi įstatymu nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Šios teisės normos yra imperatyvios, todėl sutarties nutraukimas, pažeidžiant šias teisės normas, negali būti laikomas teisėtu. (LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas c. b. 3K-P-346);

218) skundžiamame sprendime nurodytas CK 6.17 str. 2 d. 4 p. pagrindas yra tik vienas iš faktorių, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar esantis sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, ir esant esminiam sutarties pažeidimui pats savaime negali būti pagrindas nutraukti sutartį. Atsakovė nutraukdama sutartį nesiaiškino ir neturėjo jokių žinių apie ieškovės galimybes toliau vykdyti sutartį, nereikalavo jokių patvirtinimų, kad sutartis bus įvykdyta tinkamai (CK 6.220 str.). Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė ruošiasi toliau sutartį vykdyti (b. l. 171). Todėl atsakovės sprendimas nutraukti sutartį buvo neteisėtas ir negali būti pateisintas argumentais, išdėstytais teismo sprendime;

229) teismas neatsižvelgė į faktą, kad beveik ketverius metus, per kuriuos ieškovė ne kartą pažeidė sutartį, atsakovė sutarties nenutraukė, vadinasi, visą tą laiką abi šalys buvo suinteresuotos sutartinių santykių tąsa. Ieškovė padengė įsiskolinimus ir galėjo sutartį vykdyti toliau, ir buvo tam pasiruošusi. Netikėtas atsakovės sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu dėl aukščiau aptartų motyvų.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „YIT Kausta“ prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

241) apeliantė nesirėmė faktinėmis bylos aplinkybėmis. 1999-11-16 Statybos genrangos sutartyje šalys numatė, kad statybos darbų kaina, statybos darbų vykdymo bei finansavimo grafikai bus tvirtinami atskirais dokumentais, kurie bus laikomi sutarties priedais, todėl ši sutartis laikytina organizacine, jos nuostatos buvo taikomos tuomet, jei kas kita nebuvo numatyta atskiruose šalių susitarimuose. Paskutinis šalių susitarimas dėl statybos darbų atlikimo buvo sudarytas 2002-08-29, pagal kurį šalių atlikti paskutiniai statybos darbai buvo perduoti ieškovei 2003 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo aktais. Pagal sutarties 7.4. p. paskutinis ieškovės mokėjimas už įvykdytus darbus turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo darbų priėmimo aktų pasirašymo dienos, tačiau sumokėta 2007 m., po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą. Ieškovė per nurodytą laikotarpį įsiskolino didžiules sumas už atsakovės atliktus statybos darbus, iš esmės visą nutarties vykdymo laiką delsė atlikti mokėjimus ir nuolat pažeidinėjo sutartį. Pagal sutarties nuostatas ieškovė ir atsakovė buvo numatę susitarti dėl tolimesnių darbų ieškovei išsprendus statybos darbų finansavimo klausimą, t. y. ieškovei esant tikrai, kad ji galės tinkamai atsiskaityti su atsakove. Tačiau tai, kad ieškovė pasirašė sutarties papildymo dokumentus neturėdama galimybės laiku atsiskaityti už atliktus darbus, rodo sąmoningą ieškovės nusiteikimą pažeisti sutartį. Toks ieškovės elgesys sudarė pakankamą pagrindą remiantis CK 6.217 str. 2 d. 4 p. ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl kitos šalies kaltų veiksmų;

252) sutarties priede numatyta 75 000 Lt bauda taikytina tuomet, kai sutartis nutraukiama vienos šalies valia, nesant kitos šalies kaltės. Šis sutarties punktas negali pakeisti imperatyvių CK nuostatų dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį be jokių neigiamų pasekmių sau, kitai sutarties šaliai įvykdžius esminį sutarties pažeidimą;

263) atsakovė visiškai įvykdė visus sutartimi bei jos pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovei padengus ilgalaikį įsiskolinimą ir nesant šalių susitarimo dėl tolesnių statybos etapų vykdymo, sutartis buvo visiškai įvykdyta. Atsakovės 2007 m. sausio 23 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo tik formalumas, nesukeliantis ieškovei jokių neigiamų pasekmių;

274) apeliantės teiginiai apie UAB „Stoties turgus“ galimybę tęsti statybos darbus prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš UAB „Stoties turgus“ 2005-2006 m. balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų matyti, kad įmonės pelnas sumažėjo nuo 1,4 mln. Lt iki 0,4 mln. Lt. Ieškovės turimų lėšų buvo aiškiai nepakankama, nes statybos pabaigimo darbai pagal UAB „Kauno komprojektas“ atliktus skaičiavimus 2005 m. kainomis papildomai būtų kainavę apie 33 594 562 Lt;

285) ieškovė ne tik nenurodė konkretaus nuostolių dydžio, bet ir nepagrindė žalos, kaip atsakomybės elemento atsiradimo fakto, nepateikė jokių tokios žalos buvimo įrodymų bei priežastinio ryšio tarp galimo tokios žalos atsiradimo ir atsakovės veiksmų. Atsakovė formaliai nutraukė sutartį tuo metu, kai ją faktiškai jau buvo nutraukusi ieškovė, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti netesybų, kadangi pati pažeidė sutarties sąlygas ir faktiškai jos nevykdė.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., CPK 329 str. 2 d.).

31Bylos medžiaga patvirtina, kad papildomu susitarimu prie 1999 m. lapkričio 16 d. statybos genrangos sutarties (1 t., b. l. 7) ieškovė su atsakove bendru susitarimu pakeitė ir papildė sutarties 11 p.ir kitaip suformulavo sutarties 11.1.2 p., sutarties šalys nustatė, kad rangos sutartis gali būti vienašališkai nutraukta sumokėjus kitai šaliai 75 000,00 Lt, baudą, ir šalys nereiškia pretenzijų dėl galimų nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu.

32Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi šalys gali laisvai susitarti ir dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos.

33Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad šalių susitarimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo nesiejamas su nuostolių įrodymu, o tik su faktu, kad tam tikra šalies prievolė yra pažeista. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutarties nutraukimo teisėtumą, be pagrindo sureikšmino ne esminių sutarties sąlygų pažeidimo nustatymą, o nuostolių nebuvimo faktą.

34CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių.

35Sprendžiant, ar įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kokia yra sudarytos sutarties esmės, kas yra jos dalykas ir kokios yra esminės sutarties sąlygos. Aiškinant šalių sudarytą sutartį, jos sąlygas bei sprendžiant, kokios šios sutarties sąlygos yra esminės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu jos teksto aiškinimu, bet pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei tikslą (CK 6.193 str.).

36Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbus atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys 1999 m. lapkričio 16 d. sudarė statybos genrangos sutartį. Prie esminių sutarties sąlygų priskirtinos atsakovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ įsipareigojimas atlikti statybos darbus pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bylos duomenimis, ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ už atsakovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ darbus, atliktus 2001 m. –2003 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu, atsiskaitė tik 2007 metais (1 t., b. l. 76-112) ir tuo pažeidė statybos rangos 1999 m. lapkričio 16 d. sutarties 7.4 p. ir papildomo 2002 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo prie sutarties to paties punkto atsiskaitymo už atliktus darbus nustatytą sutartyje 10 dienų terminą (b. l. 6-7, 1t.). Atsakovė akcinė bendrovė „YIT, Kausta“ dėl dalies įsiskolinimo, delspinigių priteisimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus‘‘ (2 t., b. l. 8-12) kreipėsi į teismą. Atsakovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ mokestiniai reikalavimai iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, dalis reikalaujamos sumos priteista, kita skolos dalis nepriteista dėl atsakovės praleisto ieškinio senaties termino (2 t., b. l. 8-12).

37Atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ tvirtina, jog iš esmės rangos sutarties santykiai pasibaigė ne tik dėl sutarties nutraukimo, tačiau ir dėl to, kad atsakovė akcinė bendrovė ,,YIT Kausta“ atliko visus numatytus rangos sutartyje darbus. Atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ nenorėjo tęsti sutartinių santykių su ieškove uždarąja akcine bendrove „Stoties turgus“, nes ieškovė pažeidė esminę sutarties sąlygą, nurodytu sutartyje terminu neatsiskaitydama už 2001m. - 2003 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus, buvo įsiskolinusi atsakovei didžiules sumas už atliktus statybos darbus, iš esmės visą sutarties vykdymo laiką delsė atlikti mokėjimus ir nuolat pažeidinėjo statybos rangos sutartį. Pagal sutarties nuostatas, ieškovė ir atsakovė buvo numatę susitarti dėl tolesnių darbų ieškovei išsprendus statybos darbų finansavimo klausimą, t. y. ieškovei esant tikrai, kad ji galės tinkamai atsiskaityti su atsakove. Atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ mano, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes pasirašė susitarimus neturėdama lėšų. Tai sudarė pagrindą atsakovei manyti, kad ieškovė pažeis sutartį iš esmės. Pateikti byloje uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ balansai ir akcininkų susirinkimo protokolai patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ neturėjo pakankamai lėšų piniginei prievolei vykdyti nurodytais sutartyje terminais ir kad įmonės finansinė padėtis po sutarties nutraukimo nepagerėjo; to neginčijo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ direktorius, aiškindamas, kad finansiniai sunkumai atsirado dėl uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ privatizacijos (2 t., b. l. 14-31, 57-92).

38Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovė nutraukdama sutartį nesiaiškino ir neturėjo jokių žinių apie ieškovės galimybes toliau vykdyti sutartį, nereikalavo patvirtinimų apie sutarties vykdymą. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ privatizacijos duomenys buvo skelbiami viešai, bylos duomenimis, iki šiol neatsirado asmuo, norintis pirkti dalį įmonės akcijų, o tai, kad ieškovės įmonės turtinė padėtis priklauso nuo akcininkų turtinių įnašų, yra žinoma ir ieškovei, ir atsakovei. Todėl ieškovės motyvas, kad prieš nutraukdama sutartį atsakovė privalėjo pasidomėti ieškovės turtine padėtimi, taip pat ir galimybe toliau vykdyti sutartį, kolegijos manymu, yra nepagrįstas. Tai, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ nurodė atsakovei ruošti dokumentus pratęsti statybos leidimą, nepatvirtina fakto, kad ieškovė buvo finansiškai pajėgi darbus apmokėti, nes minėtu laikotarpiu ieškovė jau buvo skolinga atsakovei už atliktus darbus (b. l. 76-130, 1 t.).

39Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ prisiėmė pareigą teikti statybos paslaugas, laikydamasi prieduose prie šios sutarties nustatytų sąlygų, ir į tai, kad šios sutarties esmė yra ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Stoties turgus“ nuosavybės teise priklausančių ar kitais teisėtais pagrindais valdomų objektų statyba, yra pakankamas pagrindas teigti, kad pagal sutartį griežtas ieškovės prisiimtos prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, kad atsakovė, pagal šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytas sąlygas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog jai už statybos darbus bus tinkamai ir laiku sumokėta. Todėl apeliantės motyvas, kad atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ vienašališkai nutraukdama sutartį pasielgė neteisėtai, kai skolos apmokėjimo klausimas buvo praktiškai išspręstas (1 t., b. L. 8), pripažintinas visiškai nepagrįstu. CK 6.200 str. nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Nustačius, kad ieškovė daugiau kaip trejus metus delsė atsiskaityti už darbą, o dėl dalies išmokų sutarties šalis atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ turėjo kreiptis į teismą ir beveik metus bylinėtis su ieškovė, konstatuojama, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ elgesys sudarė pakankamą pagrindą atsakovei akcinei bendrovei ,,YIT Kausta“ remiantis CK 6.217 str. 1 d., 6. 218 str. vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ motyvas, jog sutarties nutraukimo momentu sutarties pažeidimo mokestinė prievolė neegzistavo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovei išsiųstas 2007 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 8), o teismo sprendimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo įsigaliojo tik 2007 m. gegužės 29 d. (2 t., b. l. 8-12). Todėl atsakovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

40Pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

41Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

42Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,... 3. sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienė-Švitinytei,... 4. dalyvaujant ieškovės UAB „Stoties turgus“ atstovui direktoriui E. V. P.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB... 6. Ieškovė UAB „Stoties turgus“ patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 52-56)... 7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė... 8. Atsakovė AB „YIT Kausta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalys 1999 m. lapkričio 16 d. sudarė statybos... 11. Teismas nurodė, kad nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje ieškovė... 12. Pasisakydamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teismas nurodė, kad iš... 13. Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Stoties turgus“ atstovė advokatė R.... 14. 1) teismo išvada, kad ieškovės prašomos netesybos yra baudinio pobūdžio,... 15. 2) paminėta teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 16. 3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad net jei ir būtų... 17. 4) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybos gali būti... 18. 5) teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad sutartinės netesybos... 19. 6) nors ieškovė neįrodinėjo ir neprivalėjo įrodyti patirtų nuostolių... 20. 7) teismo išvada, kad vienašalis sutarties nutraukimas iš atsakovės pusės... 21. 8) skundžiamame sprendime nurodytas CK 6.17 str. 2 d. 4 p. pagrindas yra tik... 22. 9) teismas neatsižvelgė į faktą, kad beveik ketverius metus, per kuriuos... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „YIT Kausta“ prašė... 24. 1) apeliantė nesirėmė faktinėmis bylos aplinkybėmis. 1999-11-16 Statybos... 25. 2) sutarties priede numatyta 75 000 Lt bauda taikytina tuomet, kai sutartis... 26. 3) atsakovė visiškai įvykdė visus sutartimi bei jos pakeitimais ir... 27. 4) apeliantės teiginiai apie UAB „Stoties turgus“ galimybę tęsti... 28. 5) ieškovė ne tik nenurodė konkretaus nuostolių dydžio, bet ir nepagrindė... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Bylos medžiaga patvirtina, kad papildomu susitarimu prie 1999 m. lapkričio 16... 32. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 33. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad šalių susitarimas dėl... 34. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nustatant, ar sutarties... 35. Sprendžiant, ar įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, būtina... 36. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą... 37. Atsakovė akcinė bendrovė „YIT Kausta“ tvirtina, jog iš esmės rangos... 38. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovė nutraukdama sutartį... 39. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovė akcinė bendrovė „YIT... 40. Pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl... 41. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 42. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo nekeisti....