Byla 2-442-343/2015
Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės Ūkio ministerijos atstovui P. S., atsakovams A. K., R. K., Z. K., L. D., D. D., I. K., K. A. M., V. P., V. A., R. N. įgaliotinei N.; atsakovų V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. atstovui advokatui D. S., trečiojo asmens Kauno LEZ valdymo UAB atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K., A. S., L. D., D. D., I. K., A. K., K. A. M., R. N., V. P., V. A., L. A. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB ir

Nustatė

2Ieškovė Ūkio ministerija ieškinyje prašo nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams žemę atlyginimo dydį:

  1. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) , 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. Š. 105000 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  2. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias K. K. 105 000 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  3. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. 105 000 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  4. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 224/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. 313 600 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  5. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 225/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. K. 315 000 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  6. Už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 212/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias Z. K. 296800 Lt (t.3, b.l. 4-11).
  7. Už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį A. S. – 288 700 Lt (t.7, b.l. 3-9).
  8. Už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį L. D., 83 700 Lt (t.1, b.l. 3-10);
  9. Už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio L. D. ir D. D., 72 000 Lt (t.1, b.l. 3-10).
  10. Už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį I. K. ir A. K., 156 200 Lt (t.2, b.l. 30-35).
  11. Už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį Kazimierai A. M. – 150 000 Lt (t.4, b.l. 73-78).
  12. Už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį R. N. – 82 200 Lt (t.8, b.l. 3-8).
  13. Už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį V. P. – 96 000 Lt (t.5, b.l. 3-8).
  14. Už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį V. A. ir L. A. – 225 900 Lt (t.6, b.l. 4-10).
  1. Dėl D. žemės sklypų.

3Ieškinyje (t.1, b.l. 3-10) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams L. D. ir D. D. priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypų, priklausiusių D., vertinimo ataskaitas. Žemės sklypų vertės nustatytos 2011 01 25, vertes nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitas L. D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 83 700 Lt, o abiems D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudarė 72 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-60 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ ir 2013 m. vasario 5 d. priėmė įsakymą Nr. IP(1.3)-63 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurių 1 punktą žemės sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams. 0,5577 ha žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruota 2013 m. kovo 22 d., 0,4802 ha žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013 m. balandžio 4 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su atsakovais D. taip pat yra sudaryta Sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Nuostolių atlyginimo dydis pagal L. D. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 146 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija L. D. yra pervedusi 83 700 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 62 300 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Atsakovų D. pateiktoje žemės sklypo, priklausiusio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertinimo ataskaitoje nuostolių atlyginimo dydis yra 178 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija D. D. yra pervedusi 72 00 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 106 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šių žemės sklypų nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose D. priklausančių žemės sklypų nurodytos vertės yra apskaičiuotos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formalia, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 83 700 Lt už L. D. žemės sklypą, 72 000 Lt už atsakovų D. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypus, nes pinigai yra pervesti D..

4Atsakovai D. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis (t.1, b.l. 116-120). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jų prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, yra atitinkamai: L. D. 0,55777 ha žemės sklypo 146 000 Lt, o L. D. ir D. D. 0,4802 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė yra 140 000 Lt. Be to yra nuostolis dėl nepaimtos žemė sklypo dalies ir jis yra lygus 38 000 Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal D. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

5Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.1, b.l. 193-195). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 02 04 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-60 ir 2013 02 05 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-63. Ieškovė ir atsakovai 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypai yra įregistruoti valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovų teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

  1. Dėl K. žemės sklypo.

6Ieškinyje (t.2, b.l. 30-35) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams I. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitas K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 156 200 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 30 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-51 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. kovo 22 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal K. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 299 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija I. K. yra pervedusi 156200 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 142 800 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šių žemės sklypų nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose K. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 156 200 Lt už atsakovų K. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti I. K..

7Atsakovai K. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis (t.2, b.l. 96-99). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jų prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 299 000 Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal K. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

8Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.2, b.l. 146-148). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 01 30 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-51. Ieškovė ir atsakovai 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypas yra įregistruotas valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovų teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

  1. Dėl K. žemės sklypo

9Ieškinyje (t.3, b.l. 4-11) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 1 240 400 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-58 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. kovo 22 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal Kazakevičių pateiktą vertinimo ataskaitą yra 2 131 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija į Kazakevičių nurodytas sąskaitas yra pervedusi 1 240 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 890 000 Lt yra dalimis pervesta į kiekvieno jų depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose Kazakevičiams priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: R. Š., K. K., A. K. po 105 000 Lt, A. K. – 313 600 Lt, R. K. – 315 000 Lt, Z. K. – 296 800 Lt už jų žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti kiekvienam iš savininkų.

10Atsakovai K. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis (t.3, b.l. ). Jų nuomone, ieškinys turėtų būti atmestas. Nurodo, jog žemės sklypo rinkos vertė turi būti nustatyta 2013 m. vasario 4 d., nes Lietuvos Aukščiausias teismas nustatė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatą lyginamosios vertės metodą ( 2012 12 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2013 02 04. Ieškovės nurodyta žemės sklypo vertinimo pažyma remtis negalima, nes nuo turto vertinimo iki jo paėmimo visuomenės poreikiams praėjo daugiau kaip dveji metai. Be to, yra pagrindas abejoti šios ataskaitos nepriklausomumu, objektyvumu ir teisingumu, nes VĮ žemės fondą, ieškovę ir Nacionalinę žemės tarnybą sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės ryšiai: pirma, pažymą parengė valstybės įmonė. Valstybė kaip įmonės savininkas teises ir pareigas įgyvendina per Vyriausybę ar jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Šiuo atveju valstybė savo kaip savininko teises ir pareigas įgyvendina per Žemės ūkio ministeriją. Įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmė Nacionalinė žemės tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina taip pat per Žemės ūkio ministeriją. Taigi, tiek įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams , tiek pažymą apie rinkos vertę parengusios institucijos yra Žemės ūkio ministerijos pavaldume. Be to, tas pats subjektas rengė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir tas pats subjektas atliko turto vertinimą. Ieškovė gi buvo užsakovas. Ataskaita apie žemė sklypo rinkos vertę yra neišsami, neatitinka įstatymų reikalavimų, jos turinys yra prieštaringas. 1) atskaitoje nieko neminima apie medynų vertę ir dėl to patirtus nuostolius, nors pagal 2011 04 05 Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr.25136 medynų vertė buvo 4 661 Lt. 2. Ataskaitoje nėra pateikta argumentus pagrindžiančių įrodymų. 3. Ataskaitoje nėra nurodyti kriterijai, kaip vertintojas nustatė, kokie sandoriai yra su nepagrįstai maža kaina, ir kokia kaina yra nepagrįstai didelė. 4. Ataskaitos turinys yra prieštaringas. Nors nurodoma, kad vadovaujamasi eile kriterijų atrenkant lyginamuosius pavyzdžius, tačiau realiai buvo vadovaujamasi tik dviem kriterijais: lokalizacija ir pardavimo data. 5. Abejonių kelia ir pataisos koeficientai, nes lokalizacijos požiūriu esantiems toje pačioje vietovėje žemės sklypams, lokalizacijos pataisa buvo taikoma tik vienam iš jų. 6. Abejonių kelia tai, kad po pataisų pritaikymo nustatyta sklypų vertė yra vienoda. 7. Ataskaitoje nurodoma, kad buvo analizuojami siūlomi parduoti sklypai, tačiau tokios analizės ataskaitoje nėra pateikta. Nesutinka, kad Kauno LEZ būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes ji nėra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, ji neturi jokių teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, priimtas sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.

11Papildomuose paaiškinimuose (t.3, b.l. 156-158) atsakovai nurodo, jog teikia UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktą vertinimą. Jie nurodo, jog reikia vadovautis būtent šia ataskaita, nes žemės sklypo vertė nustatyta įsakymo žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams priėmimo metu, ji parengta laikantis teisės aktų reikalavimų ir taikant lyginamosios vertės metodą, joje atsižvelgta į visas žemės sklypo savybes ir charakteristikas, ji parengta nepriklausomo turto vertintojo. Žemė sklypo rinkos vertė nustatyta 2 134 000 Lt.

12Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.3, b.l. 145-146). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 02 04 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-58. Ieškovė ir atsakovai 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypas yra įregistruotas valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovų teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

  1. Dėl K. A. M. žemės sklypo

13Ieškinyje (t.4, b.l. 73-78) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei K. A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K.A. M., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K.A. M. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 150 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-57 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. kovo 22 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal K.A. M. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 262 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija K.A. M. yra pervedusi 150 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 112 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose K.A. M. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 150 000 Lt už atsakovės K.A. M. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti K.A. M..

14Atsakovė K.A. M. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis (t.4, b.l. 127-130). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jos prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 262 000 Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal K.A. M. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

15Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.4, b.l. 124-125). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 02 04 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-57. Ieškovė ir atsakovė 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypas yra įregistruotas valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovų teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

  1. Dėl V. P. žemės sklypo.

16Ieškinyje (t.5, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio V. P., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą V. P. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 96 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-59 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. kovo 22 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal V. P. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 167 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija V. P. yra pervedusi 96 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 71 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose V. P. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 96 000 Lt už atsakovės V. P. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti V. P..

17Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte (t.5, b.l. 56-59). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jos prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 167000Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal V. P. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

18Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.5, b.l. 101-103). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 02 04 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-59. Ieškovė ir atsakovė 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypas yra įregistruotas valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovei nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovei nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovės teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

  1. Dėl A. žemės sklypo.

19Ieškinyje (t.6, b.l. 4-10) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams L. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 225 900 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-128 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. gegužės 17 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal A. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 431 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija V. A. yra pervedusi 225 900 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 205 100 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose A. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 225 900 Lt už atsakovų A. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti V. A..

20Atsakovai A. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte (t.6, b.l. 72-76). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jų prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 471000Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal A. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

  1. Dėl A. S. žemės sklypo.

21Ieškinyje (t.5, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A. S., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A. S. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 288 700 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. balandžio 30d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-129 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. gegužės 17 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal A. S. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 545 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija A. S. yra pervedusi 288 700 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 256300 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose A. S. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 288 700 Lt už atsakovės A. S. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti A. S..

22Atsakovė A. S. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės vertėmis (t.6, b.l. 67-73). Jos nuomone, ieškinys turėtų būti atmestas. Nurodo, jog žemės sklypo rinkos vertė turi būti nustatyta 2013 m. balandžio 30 d., nes Lietuvos Aukščiausias teismas nustatė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatą lyginamosios vertės metodą ( 2012 12 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2013 04 30. Ieškovės nurodyta žemės sklypo vertinimo pažyma remtis negalima, nes nuo turto vertinimo iki jo paėmimo visuomenės poreikiams praėjo daugiau kaip dveji metai. Be to, yra pagrindas abejoti šios ataskaitos nepriklausomumu, objektyvumu ir teisingumu, nes VĮ žemės fondą, ieškovę ir Nacionalinę žemės tarnybą sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės ryšiai: pirma, pažymą parengė valstybės įmonė. Valstybė kaip įmonės savininkas teises ir pareigas įgyvendina per Vyriausybę ar jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Šiuo atveju valstybė savo kaip savininko teises ir pareigas įgyvendina per Žemės ūkio ministeriją. Įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmė Nacionalinė žemės tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina taip pat per Žemės ūkio ministeriją. Taigi, tiek įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams , tiek pažymą apie rinkos vertę parengusios institucijos yra Žemės ūkio ministerijos pavaldume. Be to, tas pats subjektas rengė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir tas pats subjektas atliko turto vertinimą. Ieškovė gi buvo užsakovas. Ataskaita apie žemė sklypo rinkos vertę yra neišsami, neatitinka įstatymų reikalavimų, jos turinys yra prieštaringas. 1) atskaitoje nieko neminima apie medynų vertę ir dėl to patirtus nuostolius, nors pagal 2011 04 05 Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr.25136 medynų vertė buvo 4 661 Lt. 2. Ataskaitoje nėra pateikta argumentus pagrindžiančių įrodymų. 3. Ataskaitoje nėra nurodyti kriterijai, kaip vertintojas nustatė, kokie sandoriai yra su nepagrįstai maža kaina, ir kokia kaina yra nepagrįstai didelė. 4. Ataskaitos turinys yra prieštaringas. Nors nurodoma, kad vadovaujamasi eile kriterijų atrenkant lyginamuosius pavyzdžius, tačiau realiai buvo vadovaujamasi tik dviem kriterijais: lokalizacija ir pardavimo data. 5. Abejonių kelia ir pataisos koeficientai, nes lokalizacijos požiūriu esantiems toje pačioje vietovėje žemės sklypams, lokalizacijos pataisa buvo taikoma tik vienam iš jų. 6. Abejonių kelia tai, kad po pataisų pritaikymo nustatyta sklypų vertė yra vienoda. 7. Ataskaitoje nurodoma, kad buvo analizuojami siūlomi parduoti sklypai, tačiau tokios analizės ataskaitoje nėra pateikta.

  1. Dėl R. N. žemės sklypo.

23Ieškinyje (t.8, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovui R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio R. N., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą R. N. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 82200Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-56 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisės valstybės vardu buvo įregistruotos 2013 m. kovo 22 d. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuostolių atlyginimo dydis pagal R. N. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 143 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija R. N. yra pervedusi 82 200 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 60 800 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose R. N. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t.y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formaliai, arba nepagrįstai didele. Sprendžia, kad nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašo nustatyti būtent tokio dydžio atlyginimą: 82 200 Lt už atsakovo R. N. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti R. N..

24Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte (t.8, b.l. 58-61). Nurodo, jog ieškinys nėra pilnai pagrįstas, nes grindžiamas išimtinai tik VĮ Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ jo prašymu atliko specialisto tyrimą ir tą patį turtą įvertino ir vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 143 000 Lt. Šis specialistas yra visiškai nešališkas, jo išvados yra argumentuotos, bei pagrįstos. Tuo tarpu ieškovė remiasi šališko specialisto išvadomis, nes specialistas dirba valstybės įstaigoje, o ieškovė irgi yra valstybės įstaiga. Išvados neatitinka ir norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų, išvadose nurodytų žemės sklypų vertė yra neteisinga, aiškiai per maža. Visuomenės poreikiams paimamų žemė sklypų rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl turi būti nustatytas atlyginimas pagal R. N. pateiktą ataskaitą. Tai atitiks ir LAT 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 pateiktus išaiškinimus.

25Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai (t.8, b.l. 55-56). Nurodo, jog 2010 03 18 buvo pradėta atsakovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri buvo užbaigta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2013 02 04 priėmus įsakymą Nr. IP-(1.3)-56. Ieškovė ir atsakovas 2011 12 21 sudarė sutartį dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės sklypas yra įregistruotas valstybės vardu. Ieškovės sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovei nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovei nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė tinkamai užtikrino atsakovės teisę į teisingą atlyginimą, tokia kompensacija atitinka teisės normų aktuose formuluojamus reikalavimus dėl kompensacijos nustatymo būdo ir dydžio.

26Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinius patenkinti. Jis taip pat nurodė, jog ministerija sutinka ir su ekspertų, t.y. tiek S., tiek K., išvadomis. Prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 35 000 Lt, nes sprendimas bus priimtas ministerijos naudai, kadangi bendra suma pagal K. ekspertizės išvadas skiriasi tik 50000 Lt suma. Abiejų ekspertų nustatytos žemės sklypų vertės ir J. L. nustatytos tų pačių žemės sklypų vertės yra panašios. Abu ekspertus pasiūlė atsakovai.

27Atsakovų atstovas advokatas D. S. atlyginimą už paimtą visuomenės poreikiams žemę prašė nustatyti pagal atsakovų pateiktus vertinimo aktus, t.y., jo nuomone, teismas turi remtis P. C. išvadomis. Teismas turi įvertinti tokias aplinkybes: 1. ieškovė nesusidoroja su Konstitucine pareiga nustatyti teisingą atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemę, todėl atsiskaitymas nusikelia trims metams, o draudimai uždėti dar anksčiau; 2. buvo kritikuojamas J. L. vertinimas, o dėl P. C. vertinimo ieškovė nepasisakė; 3. prašė priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas; 4. prašė teismo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais.

28Atsakovai A. K., R. K., Z. K., L. D., D. D., I. K., K. A. M., V. P., V. A., R. N. įgaliotinė N. teismo posėdžio metu prašė atlyginimo dydį už paimtus žemės sklypus nustatyti pagal jų pateiktas P.C. vertinimo ataskaitas.

29Kauno LEZ valdymo UAB atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ekspertų išvados yra panašios, vertinimai yra atlikti lyginamuoju metodu, todėl pasakymai dėl naudmenų ir pan. yra nepagrįsti. Palyginamieji objektai yra identifikuoti, skaičiuojama išvedant matematinius vidurkius, yra įvertinti apribojimai. Jokie kiti nuostoliai dėl trijų metų yra nepagrįsti, tai neįtakoja paimtų žemės sklypų vertės. Žyma nedraudė tuos tris metus žemę naudoti pagal paskirtį, įregistruotą VĮ Registrų centras. Žemės statusas jos paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo tas pats. S. kompetencija niekas neabejoja, o K. kvalifikaciją netgi prašo ištirti. Mano, kad teisingiausia yra S. ekspertizė. Palaiko ieškinius. B. ir Ch. vertinimus prašo atmesti, nes labai ženkliai skiriasi nuo kitų trijų vertinimų. Aukštesnę galią turi teismo paskirtos ekspertizės.

30Ieškinys tenkintinas iš dalies.

31Šioje byloje yra nagrinėjamas ir sprendžiamas tik teisingo atlyginimo atsakovams už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo klausimas.

32Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, jog paimant daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu - perduodant kitą daiktą (turtą). LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina ar šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

331. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams L. D. ir D. D. priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.1, b.l. 18). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondo Žemės skyrimo ir geodezijos skyrius parengė žemės sklypų, priklausiusių D., vertinimo ataskaitas (t.1, b.l. 23-48). Žemės sklypų vertės nustatytos 2011 01 25, vertes nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitas L. D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 83 700 Lt, o abiems D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudarė 72 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-60 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ ir 2013 m. vasario 5 d. priėmė įsakymą Nr. IP(1.3)-63 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurių 1 punktą žemės sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams (t.1, b.l. 51-56). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovės L. D. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.1, b.l. 63-66). Vykdant šią sutartį L. D. 2013 03 18 buvo pervesta 83 700 Lt (t.1, b.l. 73), į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 62 300 Lt (t.1, b.l.81), D. D. 2013 03 18 buvo pervesta 72 000 Lt (t.1, b.l. 95), į depozitinę sąskaitą – 68 000 Lt (t.1, b.l. 105). Atsakovai, nesutikdami su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktas turto vertinimo ataskaitas (t.1, b.l. 122-186), kuriose ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas L. D. žemės sklypą įvertino 83 700 Lt, o P. C. – 146 000 Lt, D. priklausiusį žemės sklypą fondo darbuotojai įvertino 72 000 Lt, o P. C. – 140 000 Lt, bei nurodė, kad nuostolis dėl nepaimamos sklypo dalies yra 38 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t.9, b.l.20-25) ieškovei prašant buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio L. D. rinkos vertė 2013 02 04 buvo 86 000 Lt, o D. priklausiusio žemės sklypo rinkos vertė 2013 02 05 buvo 74 000 Lt (t.9, b.l. 116). Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t.12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t.12, b.l. 83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad L. D. žemės sklypo vertė 2013 02 04 buvo 27 000 Eur, o D. žemės sklypo vertė 2013 02 05 buvo 23 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

342. Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams I. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.2, b.l. 37). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K., vertinimo ataskaitą (t.2,b.l. 51-59). Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 156 200 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 30 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-51 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.2, b.l. 62-63). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovų K. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.2, b.l. 67-71). Vykdant šią sutartį I. K. 2013 03 18 buvo pervesta 156 200 Lt (t.2, b.l. 78), į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 142 800 Lt (t.2, b.l.87), Atsakovai, nesutikdami su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.2, b.l. 101-139), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas K. žemės sklypą įvertino 156 200 Lt, o P. C. – 299 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio K., rinkos vertė 2013 01 30 buvo 160 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t. 12, b.l. 83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad K. žemės sklypo vertė 2013 01 30 buvo 50 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

353. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.3, b.l. 13-16). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio Kazakevičiams, vertinimo ataskaitą (t.3. b.l. 24-42). Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 1 240 400Lt: R. Š., K. K., A. K. priklausiusio žemės sklypo dalies vertė sudaro po 105 000 Lt; A. K. – 313 600 Lt; R. K. – 315 000 Lt; Z. K. – 296 800 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-58 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.3, b.l. 43-46). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovų K. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.3, b.l. 52-58). Vykdant šią sutartį 2013 03 18 atsakovams K. buvo pervesta 1 240 400 Lt (t.3, b.l. 59-64), į depozitines sąskaitas K. buvo pervesta 950 600 Lt (t.3, b.l.65-76). Atsakovai, nesutikdami su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Naujas būstas“ turto vertintojos G. B. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.3, b.l. 100-133), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas K. žemės sklypą įvertino 1 240 400 Lt, o G. B. – 2 131 000 Lt. Be to, atsakovai K. pateikė teismui ir UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P. C. atliktą ginčo žemės sklypo vertinimą (t.3, b.l. 159-184). P. C. ginčo žemės sklypą įvertino 2 134 000Lt suma. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio K. rinkos vertė 2013 02 04 buvo 1 371 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t. 12, b.l. 83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad K. žemės sklypo vertė 2013 02 04 buvo 371 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

364. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei K. A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.4, b.l. 80-83). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K.A. M., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K.A. M. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 150 000 Lt (t.4, b.l. 91 -103). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-57 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.4, b.l. 104-106). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovės K.A. M. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.4, b.l. 110-114). Vykdant šią sutartį K.A. M. 2013 03 18 buvo pervesta 150 000 Lt (t.4, b.l. 115), į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 112 000 Lt (t.4, b.l. 116). Atsakovė, nesutikdama su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.4, b.l. 131-162), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas K.A. M. žemės sklypą įvertino 150 000 Lt, o P. C. – 262 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio K.A. M. rinkos vertė 2013 02 04 buvo 154 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t. 12, b.l. 83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad K.A. M. žemės sklypo vertė 2013 02 04 buvo 48 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

375. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.5, b.l. 10). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio V. P., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą V. P. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 96 000 Lt (t.5, b.l. 21-34). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-59 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t5, b.l. 35-37). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovės V. P. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.5, b.l. 41-45). Vykdant šią sutartį V. P. 2013 03 18 buvo pervesta 96000Lt (t.5, b.l. 46), į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 71 000 Lt (t.5, b.l. 47,48). Atsakovė, nesutikdama su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.5, b.l. 61-91), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas V. P. žemės sklypą įvertino 96 000 Lt, o P. C. – 167 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio V. P., rinkos vertė 2013 02 04 buvo 99 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t.12, b.l.83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad V. P. žemės sklypo vertė 2013 02 04 buvo 31 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

386. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams L. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.6,b.l. 12-15). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A. , vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A.priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 225 900 Lt (t.6, b.l. 23-36). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-128 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.6, b.l. 26-28). 2013 04 15 tarp ieškovės ir atsakovų A. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.6, b.l. 43-46). Vykdant šią sutartį V. A. 2013 05 08 buvo pervesta 225 900 Lt (t.6, b.l. 47), į depozitinę sąskaitą 2013 05 14 buvo pervesta 205 100 Lt (t.6, b.l. 54). Atsakovai, nesutikdami su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.6, b.l. 78-110), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas A. žemės sklypą įvertino 225 900 Lt, o P. C. – 395 000 Lt, bei nustatė, jog nuostolis dėl nepaimtos sklypo dalies yra 36 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio Aleksejevičiams, rinkos vertė 2013 04 30 buvo 232 000 Lt, nuostolių nenustatė. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t.12, b.l.83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad Aleksejevičių žemės sklypo vertė 2013 04 30 buvo 73 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

397. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.7, b.l. 11-14). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A. S., vertinimo ataskaitą (t.7, b.l. 22-35). Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A. S. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 288 700 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-129 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.7, b.l. 36-38). 2013 04 15 tarp ieškovės ir atsakovės A. S. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.7, b.l. 42-45). Vykdant šią sutartį A. S. 2013 05 14 buvo pervesta 288 700 Lt (t.7, b.l. 46), į depozitinę sąskaitą 2013 05 14 buvo pervesta 256 300 Lt (t.7, b.l. 53). Atsakovė, nesutikdama su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.7, b.l. 77-108), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas A. S. žemės sklypą įvertino 288 700 Lt, o P. C. – 545 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio A. S., rinkos vertė 2013 04 30 buvo 296 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t.12, b.l.83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad A. S. žemės sklypo vertė 2013 04 30 buvo 93 000 Eur (t.13, b.l 37-41).

408. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18 d. priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovui R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (t.8, b.l. 10-13). Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė Ūkio ministerija. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio R. N., vertinimo ataskaitą (t.8, b.l. 21-34). Žemės sklypo vertė nustatyta 2011 01 25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą R. N. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 82 200 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-56 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams (t.8, b.l. 35-37). 2011 12 21 tarp ieškovės ir atsakovo R. N. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę, kurios p.6 susitarta dėl nuostolių atlyginimo (t.8, b.l. 41-44). Vykdant šią sutartį R. N. 2013 03 18 buvo pervesta 82 200 Lt (t.8, b.l. 45), į depozitinę sąskaitą buvo pervesta 60 800 Lt (t.8, b.l. 46,47). Atsakovas, nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ P.Cm. atliktą turto vertinimo ataskaitą (t.8, b.l. 63-94), kurioje ginčo turto vertė nurodyta didesnė nei nustatyta pažymoje, kurios pagrindu buvo priimti ieškovės įsakymai. T.y. fondo darbuotojas R. N. žemės sklypą įvertino 82 200 Lt, o P. C. – 143 000 Lt. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 9, b.l. 20-25) buvo paskirta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. S. (t.9, b.l. 36-175). Jis nustatė, kad ginčo žemės sklypo, priklausiusio R. N., rinkos vertė 2013 02 04 buvo 84 000 Lt. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas atsakovų prašymu 2015 03 02 paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 12, b.l. 65-68), kurią atliko ekspertė I. K. (t.12, b.l.83-200; t.13, b.l. 4-129). Ji nustatė, kad R. N. žemės sklypo vertė 2013 02 04 buvo 27000 Eur (t.13, b.l 37-41).

41Taigi, teismas turi šioje byloje nustatyti atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydį. Akivaizdu, jog žemės rinkos vertei nustatyti reikalingos specialios žinios. Tokias žinias turi turto vertintojai. Turto vertę turto vertintojai nustato ekspertizės arba turto vertinimo aktuose – ataskaitose. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.).

42Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo pažymos, atsakovų prašymu atlikti ginčo turto įvertinimai, bei teismo paskyrimu atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės. Taigi, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau tik rašytiniuose įrodymuose – atsakovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose: dviejose ekspertizėse ir ieškovės užsakymu atliktose vertinimo ataskaitose nustatyta ginčo turto vertė yra artima. Tai sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovų teikiamais įrodymais. Pažymėtina, jog visų atsakovų žemė sklypus vertino tas pats vertintojas – P. C., nors turto vertintojų rinkoje yra ženkliai daugiau. Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad dvi išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė I. K., kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos, jos išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nes nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti ekspertės papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog jos nepriimtinos atsakovams, jie pageidauja, kad ginčo turto vertė būtų nustatyta pagal jų užsakymu atliktus turto vertinimus. Atsakovės Z. K. išsakytus priekaištus, kad turėjo būti įvertinta, tai, kad toje žemėje buvo jos tėviškė, kad ji negalėjo ilgą laiką naudotis žeme, kad neįvertinti kiti nuostoliai, teismas vertina kaip jos subjektyvią nuomonę, nepasitenkinimą nustatyta verte, nes šiems teiginiams pagrįsti nebuvo nurodytos jokios teisės normos, įrodymai, kurie pagrįstų patirtus nuostolius. Pabrėžtina, kad nuostoliai nenustatyti netgi ir jos pačios pateiktoje turto vertinimo, kurį atliko P. C., ataskaitoje.

43Minėta, teismas nesivadovauja nei atsakovų, nei ieškovės pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis. Teismas vadovaujasi paskutinės ekspertizės duomenimis ir sprendžia, jog nustatytinas toks atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis:

  1. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. Š. - 31405,20Eur;
  2. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias K. K. - 31405,20Eur;
  3. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. - 31405,20Eur;
  4. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 224/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. - 93796,80Eur;
  5. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), 225/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. K. - 94215,60 Eur;
  6. už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), 212/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias Z. K. - 88 772 Eur;
  7. už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį A. S. - 93 000 Eur;
  8. už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį L. D. - 27 000 Eur;
  9. už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio L. D. ir D. D. - 23 000 Eur;
  10. už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį I. K. ir A. K. - 50 000 Eur;
  11. už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį K. A. M. – 48 000 Eur;
  12. už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį R. N. – 27 000 Eur;
  13. už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausiusį V. P. – 31 000 Eur;
  14. Už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį V. A. ir L. A. – 73 000 Eur.

44Dalis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus atsakovams yra sumokėta. Todėl nustatytina, kad su atsakovais atsiskaitoma papildomai padidintų žemės sklypų rinkos verčių dydžiais piniginėmis kompensacijomis. Nustatytina, kad atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis:

  1. Su R. Š. – 995,10 Eur (31 405,20 – 30 410,10);
  2. K. K. – 995,10 Eur (31 405,20 – 30 410,10);
  3. A. K. – 995,10 Eur (31 405,20 – 30 410,10);
  4. A. K. – 2 972 Eur (93 796,80 – 90 824,80);
  5. Z. K. – 2 812,80 Eur (88 772 – 85 959,20);
  6. R. K. – 2 985,30 Eur (94 215,60 – 91 230,30);
  7. A. S. – 9 386,70 Eur (93 000 – 83 613,30);
  8. L. D. – 2 758,80 Eur (27 000 – 24 241,20);
  9. D. D. – 2 147,40 Eur (23 000 – 20 852,60);
  10. I. K. – 4 761,40 Eur (50 000 – 45 238,60);
  11. K. A. M. – 4 557 Eur (48 000 – 43 443);
  12. R. N. – 3 193,20 Eur (27 000 – 23 806,80);
  13. V. P. – 3 196,50 Eur (31 000 – 27 803,50);
  14. V. A. – 7 574,80 Eur (73 000 – 65 425,20).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir į kitas bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 str.

47Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti; priteistinos iš Ūkio ministerijos, kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu prašė nustatyti Ūkio ministerija CPK 93 str. pagrindu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti atsakovai sudaro: A. S. – 4 000 Lt (t.14, b.l.11,12); A. K. – 3 000 Lt (b.l. 15,16). Kiti atsakovai nepateikė teismui advokatų pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendžia tik dėl šių dviejų atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų spręstina. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad nors atsakovus atstovavo advokatai, tačiau jie nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (byla teisme nagrinėjama nuo 2013 balandžio mėn. (t.1, b.l. 3-10), t.y. daugiau kaip 2 metus) imperatyvią teisės normą, o būtent CPK 98 str. 1d., atitinkantį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

48Atsakovės A. S. atžvilgiu ieškinys nepatenkintas 10,10 procento, todėl jai priteistina 117 Eur (10,10 proc. yra 404 Lt arba 117 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų, A. K. atžvilgiu ieškinys nepatenkintas 3,20 procento, todėl jam priteistina 27,80 Eur ( 3,20 proc. yra 96 Lt arba 27,80 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

49Ieškovė Ūkio ministerija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų (t.13, b.l. 157-162). Nurodo, jog 2013 09 17 nutartimi byloje buvo paskirta atsakovams priklausiusių žemės sklypų rinkos verčių ir kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo ekspertizė. Už šią ekspertizę ministerija sumokėjo 10 136,70 Eur. Ekspertizę atliko ekspertas V. S.. Tiek pagal V. S., tiek pagal I. K. ekspertizės aktuose pateiktas išvadas, atlyginimų dydžiai iš esmės atitinka dydžius, kuriuos nustatė ministerija, atsižvelgdama į VŽF parengtas žemės sklypų vertinimo ataskaitas ir kuriuos ieškinyje prašo nustatyti. Nustačius vertes pagal bet kurį iš nurodytų vertinimų, bus laikoma, kad sprendimas priimtas ministerijos naudai, todėl iš atsakovų turės būti priteistos ministerijos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ūkio ministerijos nuomone, iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į vidutinį mokėtiną atlyginimą ekspertui už žemės sklypo rinkos vertės ir kitų nuostolių dydžio nustatymą, į tai, kokios rūšies bendrosios nuosavybės teise buvo valdomi žemės sklypai. Todėl prašo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas: iš R. Š., K. K., A. K. – po 95,34 Eur; iš A. K. – 284,75Eur, iš Z. K. – 269,50 Eur; iš R. K. – 286,03 Eur; iš A. S. – 1 126,30 Eur; iš L. D. – 1 126,30 Eur; iš D. solidariai – 1126,30 Eur; iš K. solidariai – 1 126,30 Eur; iš K. A. M. – 1126,30 Eur; Iš R. N. – 1 126,30 Eur; iš V. P. – 1 126,30Eur; iš A. solidariai – 1 126,30 Eur. Teismas sprendžia, jog įvertinus tai, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, t.y. visumoje yra patenkinta 90,60 procentų reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos išlaidos ekspertizei atlikti. Ekspertizės poreikis atsirado atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlytais atestuoto turto vertintojo nustatytais atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydžiais. Išnagrinėjus bylą, siūlytas atlyginimo dydis padidintas tik nepilnai 10 procentų. Todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinos ieškovei ekspertizės atlikimo išlaidos. Taigi, iš atsakovų R. Š., K. K., A. K. – po 92,30 Eur (96,80 proc. nuo 95,34 sumos); A. K. – 275,60 Eur ( 96,80 proc. nuo 284,75 sumos); Z. K. – 260,90 ERur (96,80 proc. nuo sumos 269,50); R. K. – 276,90 Eur (96,80 proc. nuo 286,03 sumos); A. S. – 1 012,50 Eur (89,90 proc. nuo sumos 1 126,30); L. D. – 1 011,40 Eur (89,90 proc. nuo sumos 1 126,30); L. D. ir A. D. (bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos solidariai, o kiekvienam apskaičiuojamos, nes to nenumato įstatymas) – po 510,80 Eur (90,70 proc. nuo sumos 1 126,30 ir padalinta pusiau); I. K. ir A. K. – po 509,60 Eur (90,50 proc. nuo sumos 1 126,30 ir padalinta pusiau); K. A. M. – 1 019,30 Eur (90,50 proc. nuo sumos 1 126,30); R. N. – 993,40 Eur (88,20 proc nuo sumos 1 126,30); V. P. – 1010,30 Eur (89,70 proc nuo sumos 1 126,30); V. A. ir L. A. – po 504,60 Eur (89,60 proc. nuo sumos 1 126,30 ir padalinta pusiau). Be to, procesinių dokumentų išlaidas byloje sudaro Eur.

50Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos, t.y. pašto išlaidos ir kt. išlaidos valstybei, išskyrus išlaidas advokato pagalbai ir ekspertizei apmokėti, iš jos nepriteistinos (CPK 96str.). Atsakovai turėjo po 1 500 Lt už žemės sklypą ekspertizės išlaidų (t. 12, b.l. 74). Proporcingai padidintiems atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiams, iš ieškovės priteistinos ekspertizės atlikimo išlaidos: R. K. – 13,90 Eur (3,20 proc. nuo sumos 1500 Lt); V. P. – 44,70 Eur (10,30 proc. nuo sumos 1500 Lt); R. N. – 51 Eur (11,80 proc. nuo sumos 1500Lt); L. D. – 44,30 Eur (10,20 proc. nuo sumos 1500 Lt); D. D. – 40,40 Eur (9.30 proc. nuo sumos 1500Lt); I. K. – 41,30 Eur (9,5 proc. nuo sumos 1500Lt); A. S. – 43,90 Eur (10,10 proc. nuo sumos 1500Lt); V. A. – 45,20 Eur (10,40 proc. nuo sumos 1500Lt); K. A. M. – 41,30 Eur (9,50 proc. nuo sumos 1500Lt).

51Atlikus įskaitymą, t.y. atėmus atsakovams iš ieškovės priteistas sumas už ekspertizę ir advokato pagalbą, galutinai iš atsakovų ieškovei už ekspertizę priteistina: R. Š., K. K. – po 92,30 Eur; A. K. – 64,50 Eur (92,30 -27,80); A. K. – 275,60 Eur; Z. K. – 260,90 Eur; R. K. – 263 Eur (276,90 -13,90); A. S. – 851,60 Eur (1 012,50 – 43,90 – 117)); L. D. – 1477,90 Eur (1 011,40 – 44,30 + 510,80); D. D. – 470,40 Eur (510,80 – 40,40); I. K. 468,30 Eur (509,60 – 41,30); A. K. – 509,60; K. A. M. – 978 Eur (1 019,30 – 41,30); R. N. – 942,40 Eur (993,40 – 51); V. P. – 975,60 Eur (1010,30 – 44,70); V. A. 459,40 Eur (504,60 – 45,20); L. A. – 504,60 Eur .

52Be to, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Viso bylos nagrinėjimo metu turėta 87,13 Eur procesinių dokumentų išlaidų. Kadangi patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, tai iš atsakovų priteistina 90 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. priteistina 78,40 Eur. Iš kiekvieno atsakovo priteistina po 4,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei CPK 96 str. pagrindu.

53Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

Nutarė

54ieškinį patenkinti iš dalies.

55Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis R. Š. (fizinio asmens kodas ( - )) dydis yra 31405,20 Eur.

56Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis K. K. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 31405,20 Eur.

57Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 75/886 dalis A. K. (fizinio asmens ( - ) dydis yra 31405,20 Eur.

58Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 224/886 dalis A. K. ( fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 93 796,80 Eur.

59Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 225/886 dalis R. K. (fizinio asmens ( - ) dydis yra 94 215,60 Eur.

60Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 212/886 dalis Z. K. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 88772 Eur.

61Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) A. S. (fizinio asmens ( - ) dydis yra 93 000 Eur.

62Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 27 000 Eur.

63Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) ir D. D. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 23 000 Eur.

64Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) I. K. (fizinio asmens kodas ( - ) ir A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 50 000 Eur.

65Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) K. A. M. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 48 000 Eur.

66Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) R. N. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 27 000 Eur.

67Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) V. P. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 31 000 Eur.

68Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), V. A. (fizinio asmens kodas ( - ) ir L. A. (fizinio asmens kodas ( - ) dydis yra 73 000 Eur.

69Nustatyti, kad su atsakovais atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis:

  1. Su R. Š. – 995,10 Eur;
  2. K. K. – 995,10 Eur;
  3. A. K. – 995,10 Eur;
  4. A. K. – 2 972 Eur;
  5. Z. K. – 2 812,80 Eur;
  6. R. K. – 2 985,30 Eur;
  7. A. S. – 9 386,70 Eur;
  8. L. D. – 2 758,80 Eur;
  9. D. D. – 2 147,40 Eur;
  10. I. K. – 4 761,40 Eur;
  11. K. A. M. – 4 557 Eur;
  12. R. N. – 3 193,20 Eur;
  13. V. P. – 3 196,50 Eur;
  14. V. A. – 7 574,80 Eur;

70Priteisti ieškovei Ūkio ministerijai (juridinio asmens kodas 188621919) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų:

71R. Š. (fizinio asmens kodas ( - )) – 92,30 Eur

72K. K. (fizinio asmens kodas ( - ) - 92,30 Eur;

73A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 64,50 Eur;

74A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 275,60 Eur;

75Z. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 260,90 Eur;

76R. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 263 Eur;

77A. S. (fizinio asmens kodas ( - ) – 851,60 Eur;

78L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 1477,90 Eur;

79D. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 470,40 Eur;

80I. K. (fizinio asmens kodas ( - ) - 468,30 Eur ;

81A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 509,60 Eur;

82K. A. M. (fizinio asmens kodas ( - ) – 978 Eur;

83R. N. (fizinio asmens kodas ( - ) – 942,40 Eur;

84V. P. (fizinio asmens kodas ( - ) – 975,60 Eur;

85V. A. (fizinio asmens kodas ( - ) - 459,40 Eur;

86L. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 504,60 Eur .

87Priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų :

88R. Š. (fizinio asmens kodas ( - )) – 4,90 Eur

89K. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

90A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

91A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

92Z. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

93R. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

94A. S. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

95L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

96D. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

97I. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur ;

98A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

99K. A. M. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

100R. N. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

101V. P. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

102V. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;

103L. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur .

104Priteistas valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „pašto išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

105Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

106Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė... 2. Ieškovė Ūkio ministerija ieškinyje prašo nustatyti už paimtą visuomenės... 3. Ieškinyje (t.1, b.l. 3-10) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010... 4. Atsakovai D. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės... 5. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 6. Ieškinyje (t.2, b.l. 30-35) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010... 7. Atsakovai K. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės... 8. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 9. Ieškinyje (t.3, b.l. 4-11) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010... 10. Atsakovai K. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės... 11. Papildomuose paaiškinimuose (t.3, b.l. 156-158) atsakovai nurodo, jog teikia... 12. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 13. Ieškinyje (t.4, b.l. 73-78) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010... 14. Atsakovė K.A. M. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės... 15. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 16. Ieškinyje (t.5, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo... 17. Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte... 18. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 19. Ieškinyje (t.6, b.l. 4-10) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010... 20. Atsakovai A. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte... 21. Ieškinyje (t.5, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo... 22. Atsakovė A. S. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatytomis žemės... 23. Ieškinyje (t.8, b.l. 3-8) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo... 24. Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį nesutinka su nustatyta žemės verte... 25. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime su... 26. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinius patenkinti. Jis... 27. Atsakovų atstovas advokatas D. S. atlyginimą už paimtą visuomenės... 28. Atsakovai A. K., R. K., Z. K., L. D., D. D., I. K., K. A. M., V. P., V. A., R.... 29. Kauno LEZ valdymo UAB atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ekspertų išvados... 30. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 31. Šioje byloje yra nagrinėjamas ir sprendžiamas tik teisingo atlyginimo... 32. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos... 33. 1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 34. 2. Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 35. 3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 36. 4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 37. 5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 38. 6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 39. 7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 40. 8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2010 kovo 18... 41. Taigi, teismas turi šioje byloje nustatyti atlyginimo už paimtą visuomenės... 42. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi nurodyto pobūdžio... 43. Minėta, teismas nesivadovauja nei atsakovų, nei ieškovės pateiktomis turto... 44. Dalis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus atsakovams... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 46. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į... 47. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai... 48. Atsakovės A. S. atžvilgiu ieškinys nepatenkintas 10,10 procento, todėl jai... 49. Ieškovė Ūkio ministerija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš... 50. Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra... 51. Atlikus įskaitymą, t.y. atėmus atsakovams iš ieškovės priteistas sumas... 52. Be to, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y.... 53. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,... 54. ieškinį patenkinti iš dalies.... 55. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 56. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 57. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 58. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 59. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 60. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto... 61. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto... 62. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto... 63. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto... 64. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto... 65. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto... 66. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto... 67. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto... 68. Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto... 69. Nustatyti, kad su atsakovais atsiskaitoma tokiomis piniginėmis... 70. Priteisti ieškovei Ūkio ministerijai (juridinio asmens kodas 188621919)... 71. R. Š. (fizinio asmens kodas ( - )) – 92,30 Eur... 72. K. K. (fizinio asmens kodas ( - ) - 92,30 Eur;... 73. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 64,50 Eur;... 74. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 275,60 Eur;... 75. Z. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 260,90 Eur;... 76. R. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 263 Eur;... 77. A. S. (fizinio asmens kodas ( - ) – 851,60 Eur;... 78. L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 1477,90 Eur;... 79. D. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 470,40 Eur;... 80. I. K. (fizinio asmens kodas ( - ) - 468,30 Eur ;... 81. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 509,60 Eur;... 82. K. A. M. (fizinio asmens kodas ( - ) – 978 Eur;... 83. R. N. (fizinio asmens kodas ( - ) – 942,40 Eur;... 84. V. P. (fizinio asmens kodas ( - ) – 975,60 Eur;... 85. V. A. (fizinio asmens kodas ( - ) - 459,40 Eur;... 86. L. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 504,60 Eur .... 87. Priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,... 88. R. Š. (fizinio asmens kodas ( - )) – 4,90 Eur... 89. K. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 90. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 91. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 92. Z. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 93. R. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 94. A. S. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 95. L. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 96. D. D. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 97. I. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur ;... 98. A. K. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 99. K. A. M. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 100. R. N. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 101. V. P. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 102. V. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur;... 103. L. A. (fizinio asmens kodas ( - ) – 4,90 Eur .... 104. Priteistas valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sumokėti į... 105. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos... 106. Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus...