Byla 2-660-553/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos dailės muziejaus kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios viešosios įstaigos Dailininko prof. K. Ž. fondo bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios viešosios įstaigos Dailininko prof. K. Ž. fondo atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos dailės muziejaus kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios viešosios įstaigos Dailininko prof. K. Ž. fondo bankroto byloje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Dailininko prof. K. Ž. fondui ir įstaigos bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 12 d.

62.

72019 m. sausio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino bankroto administratorės prašymą ir taikė viešajai įstaigai supaprastintą bankroto procesą. Ta pačia nutartimi visam bankroto proceso laikotarpiui buvo patvirtinta 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, taip pat patvirtintas atsakovės kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas (12 537,05 Eur).

83.

92019 m. vasario 13 d. Lietuvos dailės muziejus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti jį BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo kreditoriumi. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6051-565/2014 buvo patenkintas Lietuvos dailės muziejaus ieškinys ir BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondas įpareigotas per vieną mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui 56 dailininko K. Ž. paveikslus. 2015 m. gegužės 11 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 56 dailininko K. Ž. paveikslų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir sugrąžinimo Lietuvos dailės muziejui. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdymui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu Lietuvos dailės muziejus prašė įtraukti jį į įstaigos kreditorių sąrašą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos dailės muziejaus, į bankrutuojančios viešosios įstaigos Dailininko prof. K. Ž. fondo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su reikalavimu dėl paveikslų išreikalavimo, kylančiu iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014; įpareigojo bankroto administratorių per 3 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį ir imtis priemonių perimti sprendime išvardintus paveikslus iš buvusios minėto fondo vadovės.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

145.

15Bankroto administratorė UAB „Lideres“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti Lietuvos dailės muziejaus 2019 m. vasario 13 d. prašymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

165.1.

17Sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas – kreditorinis reikalavimas yra turtinis finansinis reikalavimas (skaitmeninė reikalavimo forma), su kuria kreditorius įtraukiamas į kreditorių sąrašą. Ši argumentą patvirtina ir balsų skaičiavimo metodika kreditorių susirinkimuose. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtinta reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tam, kad būtų galima suskaičiuoti balsus, būtina žinoti visų kreditorių turimų balsų vertinę (skaitmeninę) išraišką.

185.2.

19Teismas, tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą, privalėjo nurodyti skaitmeninę sumą (vertę), su kuria kreditorius įtraukiamas į įstaigos kreditorių sąrašą. Palikus kreditorių su nutartyje surašyta formuluote, kiltų klausimas – kaip kreditorius turėtų balsuoti ir kaip skaičiuojami kreditoriaus balsai atsakovės kreditorių susirinkime. Taip pat nėra aišku, kaip tokį kreditorinį reikalavimą reikėtų dengti ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatyta tvarka.

205.3.

21Patvirtintas kreditorinis reikalavimas tokia formuluote, kokia nurodyta skundžiamoje nutartyje, prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms kreditorinių reikalavimų institutą.

225.4.

23Bankroto administratorė gavo K. M.-Ž. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad Fondui niekuomet nebuvo perduoti K. Ž. paveikslai ir kad jie nėra šios įstaigos turtas.

246.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos dailės muziejus prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą – atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

266.1.

27Teismo sprendimas, iš kurio kyla reikalavimas, yra galiojantis ir turi įstatymo galią, todėl vykdytinas tik taip, kaip nurodyta šiame teismo sprendime – išreikalaujant iš bankrutuojančio asmens jam nepriklausantį turtą ir perduodant jį savininkui – valstybei, atstovaujamai Lietuvos dailės muziejui.

286.2.

29Bankroto administratorė, gavusi patvirtinimą iš buvusios Fondo vadovės apie tai, kad bankrutuojančioje įstaigoje nėra turto, kurį teismas sprendimu įpareigojo sugrąžinti valstybei, turėjo kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto fakto patvirtinimo. Tikėtina, kad bankrotas yra tyčinis – iškėlus bankroto bylą bandoma paslėpti valstybei priklausantį turtą ir išvengti galimos žalos atlyginimo, jei turtas buvo prarastas (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

317.

32Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

338.

34Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

359.

36Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m spalio 30 d. nutartimi patenkino VšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo steigėjos ir direktorės K. M. – Ž. pareiškimą ir Dailininko prof. K. Ž. fondui iškėlė bankroto bylą, įstaigos bankroto administratore paskyrė UAB „Lideres“. 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondui taikyti supaprastintą bankroto procesą, visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtino 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą bei patvirtino įstaigos kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 0,27 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 12 537,05 Eur.

3710.

382019 m. vasario 13 d. Lietuvos dailės muziejus, atstovaudamas Lietuvos Respublikos valstybę, pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo bankroto byloje įtraukti jį į įstaigos kreditorių sąrašą. Šį savo prašymą kreditorius grindė 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6051-565/2014, kuriuo BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondas buvo įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Lietuvos dailės muziejui 56 dailininko K. Ž. paveikslus. Teismas kreditoriaus prašymą patenkino, o įstaigos bankroto administratorė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį skundžia atskiruoju skundu.

3911.

40Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

4112.

42Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

4313.

44Minėta, kad Lietuvos dailės muziejus savo kreditorinį reikalavimą BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondui grindžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-6051-565/2014), kuriuo BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondas buvo įpareigotas grąžinti Lietuvos dailės muziejui 56 dailininko K. Ž. paveikslus. Aptariamame Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatyta, jog 56 dailininko K. Ž. paveikslai, kuriuos Lietuvos dailės muziejus prašė išreikalauti iš BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, t. y. 56 dailininko paveikslai nėra BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondui priklausantis turtas. Tokiu būdu nustatyta, kad Lietuvos dailės muziejus siekia išsireikalauti aptartą Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą natūra ir jokio kreditorinio reikalavimo, turinčio piniginę išraišką, bankrutuojančiai įstaigai nereiškia. Tuo tarpu bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, t. y. bankroto procedūra siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, tuo tikslu paskelbiant apie nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti, sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo turtinius reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Siekiant šio tikslo įgyvendinimo ir yra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ĮBĮ 26 straipsnio nustatyta tvarka, kuri netaikoma piniginės išraiškos neturinčių reikalavimų patenkinimui. Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad Lietuvos dailės muziejus nesiekia jokio piniginę išraišką turinčio kreditorinio reikalavimo patenkinimo iš BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo turto, o reiškiamas reikalavimas iš esmės negalėtų būti patenkintas ĮBĮ nustatyta tvarka. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir bankroto administratorės atskirajame skunde dėstoma pozicija dėl neturtinio pobūdžio kreditorinio reikalavimo nesuderinamumo, sprendžiant tiek kreditorių balsavimo, tiek reikalavimo tenkinimo klausimus bankroto byloje.

4514.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas bylos faktines aplinkybes, kreditorinių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Lietuvos dailės muziejaus neturtinio pobūdžio kreditorinį reikalavimą įstaigos bankroto byloje, neišsiaiškino kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių.

4715.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos dailės muziejus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6051-565/2014, įvykdymo kreipėsi į antstolį M. D. su 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuoju dokumentu, tačiau minėtas teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nes vykdomasis raštas buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neįvykdytas. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio ĮBĮ nustatytus atvejus. Aptariama įstatymo norma yra imperatyvioji ir savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, t. y. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Nors nurodytose teisės normose nėra numatyta jokių išimčių, kurių vykdomųjų bylų atžvilgiu toks reikalavimas netaikytinas, tačiau, įvertinus bankroto proceso tikslą ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad piniginės išraiškos neturinčių reikalavimų vykdymo atveju reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą netaikomas.

4916.

50ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas įpareigoja nutartį iškelti bankroto bylą priėmusį teismą arba teisėją pranešti apie bankroto bylos iškėlimą antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, ir iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, jog apie iškeltą juridinio asmens bankroto bylą pranešama tik tiems antstoliams, kurių žinioje yra užvestos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto, tokiu būdu siekiant užtikrinti vieną iš ĮBĮ tikslų – sustabdyti disponavimą bankrutuojančio skolininko turtu ir pinigais, taip apsaugant kreditorių teises.

5117.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas sprendimą, įpareigojantį bankrutuojančią įmonę grąžinti natūra jai nepriklausantį turtą savininkui, neturėjo pareigos ir procesinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį raštą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes tokio pobūdžio reikalavimai nėra vykdomi ĮBĮ nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę juridiniam asmeniui dėl bankrutuojančios įmonės statuso išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Todėl bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepagrįstai perduotas 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-6051-565/2014 turi būti grąžintas antstoliui vykdyti CPK 765 straipsnio tvarka.

5318.

54Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo išdėstyti argumentai, kad bankroto administratorius, nustatęs, jog viešoji įstaiga galimai nėra išsaugojusi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, turėtų kelti viešosios įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nėra pagrįsti ir neatitinka tyčinio bankroto instituto paskirties. Paaiškėjus aplinkybėms, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas nėra perduotas bankroto administratoriui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos valstybei priklausančio turto išreikalavimo iš neteisėto kitų asmenų valdymo arba žalos atlyginimo civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka.

5519.

56Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Lietuvos dailės muziejaus prašymas dėl pripažinimo BVšĮ Dailininko prof. K. Ž. fondo kreditoriumi netenkinamas.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Lietuvos dailės muziejaus prašymo dėl pripažinimo bankrutuojančios viešosios įstaigos Dailininko prof. K. Ž. fondo kreditoriumi netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto... 6. 2.... 7. 2019 m. sausio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino bankroto... 8. 3.... 9. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos dailės muziejus kreipėsi į Vilniaus apygardos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi įtraukė Lietuvos... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. 5.... 15. Bankroto administratorė UAB „Lideres“ atskiruoju skundu prašo teismo... 16. 5.1.... 17. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas – kreditorinis reikalavimas yra... 18. 5.2.... 19. Teismas, tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą, privalėjo nurodyti... 20. 5.3.... 21. Patvirtintas kreditorinis reikalavimas tokia formuluote, kokia nurodyta... 22. 5.4.... 23. Bankroto administratorė gavo K. M.-Ž. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad... 24. 6.... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos dailės muziejus prašo Vilniaus... 26. 6.1.... 27. Teismo sprendimas, iš kurio kyla reikalavimas, yra galiojantis ir turi... 28. 6.2.... 29. Bankroto administratorė, gavusi patvirtinimą iš buvusios Fondo vadovės apie... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 7.... 32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 33. 8.... 34. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 35. 9.... 36. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m spalio 30 d. nutartimi... 37. 10.... 38. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos dailės muziejus, atstovaudamas Lietuvos... 39. 11.... 40. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 41. 12.... 42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą... 43. 13.... 44. Minėta, kad Lietuvos dailės muziejus savo kreditorinį reikalavimą BVšĮ... 45. 14.... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas bylos faktines... 47. 15.... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos dailės muziejus dėl Vilniaus... 49. 16.... 50. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas įpareigoja nutartį iškelti bankroto... 51. 17.... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas... 53. 18.... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo... 55. 19.... 56. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir...