Byla B2-5627-803/2016
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista“ ir Ko bankroto byloje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Citadele“ banko atstovei A. N., suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista“ ir Ko atstovei G. O.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Citadele“ bankas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista“ ir Ko bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

51. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Eurovista“ ir Ko bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Admivita“, prašydama jį įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 177 537,07 Eur sumos finansiniu reikalavimu.

62. Nurodė, jog 2012-04-06 kredito sutarties Nr. KSV-12/06 pagrindu R. P. ir D. P. suteiktas 43 443 Eur sumos kreditas, kurio grąžinimo terminas - iki 2022 m. balandžio 5 d., o užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą, 2012-05-15 sutartinės hipotekos lakštu buvo įkeistas butas, esantis adresu ( - ). Pažymėjo, jog butas įkeitimo momentu priklausė D. P., jis įkainotas 177 537,07 Eur suma. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu nusprendė taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti BUAB „Eurovista“ ir Ko butą. Mano, jog atsižvelgiant į iškeltą UAB „Eurovista“ ir Ko bankroto bylą, turėtų būti patvirtintas banko finansinis reikalavimas, kurį sudaro buto rinkos vertė, nurodyta hipotekos sutartyje. Pareiškėjas paaiškino, jog nėra žinoma, kokia bus kredito gavėjų skolos suma buto pardavimo momentu, todėl jo reikalavimas turėtų būti patenkintas, nes pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas yra užtikrintas svetimo daikto hipoteka (b.l.60-61).

73. BUAB „Eurovista“ ir Ko bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjo AB „Citadele“ banko prašymą nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimu patvirtinti 177 537,07 Eur finansinį reikalavimą nesutinka, prašo jo netvirtinti, o tuo atveju, jeigu teismas netenkintų bankroto administratoriaus prašymo, netvirtinti AB „Citadele“ banko 177 537,07 Eur finansinio reikalavimo, prašo taikyti paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžiui ieškinio senatį. Nesutikimą grindžia tokiais argumentais:

83.1. pareiškėjas prašo patvirtinti ne faktiškai D. P. ir R. P. nesumokėtą kredito dalį, sudarančią 29 618,97 Eur, bet ir į ateitį paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Mano, jog tokiu būdu pažeidžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, pagal kurį iškėlus įmonei bankroto bylą turėtų būti nutrauktas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas;

93.2. patvirtinus minėtos sumos finansinį reikalavimą būtų užtikrinama ne bankrutavusios bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, bet sudaromos sąlygos nesąžiningiems subjektams išvengti prievolių įvykdymo pareiškėjui, o pareiškėjui AB „Citadele“ bankui nesiimti jokių priemonių prieš skolininkus;

103.3. nėra aiškus ir pareiškėjo finansinio reikalavimo apmokėjimo procesas ir tvarka, kuomet bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas;

113.4. minėto reikalavimo patenkinimas neabejotinai reikštų pareiškėjo nepagrįstą praturtėjimą, kadangi hipotekos lakšte nurodyta turto vertė yra gerokai didesnė nei neįvykdytų prievolių suma;

123.5. pareiškėjo reikalavimas privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio normas, reglamentuojančias sutrumpintą ieškinio senatį prašomiems delspinigiams ir palūkanoms (b.l.4-6).

134.Teismo posėdžio metu šalys naujų aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas pateikė pažymą apie skolos dydį iki 2016-09-28, prašydamas priteisti apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, kurių nesumokėjo kredito gavėjai.

14II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

155. Bankroto administratorius sutiko su AB „Citadele“ banko 29 618,97 Eur sumos finansiniu reikalavimu BUAB „Eurovista“ ir Ko bankroto byloje, kurį sudaro D. P. ir R. P. neįvykdytos prievolės AB „Citadele“ bankui dydis, todėl Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi jį patvirtino. Šioje dalyje ginčo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

166. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o to paties Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pažymėtina, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-369/2009).

177. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp D. P., R. P. ir AB „Citadelė“ 2012-04-06 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. KSV-12/06 dėl 43 443 eurų sumos, kurios panaudojimo paskirtis – buto, esančio Konstitucijos pr. 9-39, Vilniuje, pirkimas (b.l.8). Minėta sutartis 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo nutraukta, nes butas, kurio įsigijimui paimtas kreditas, buvo grąžintas bankrutuojančiai UAB „Eurovista“ ir Ko. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-113-464/2016 taikė dvišalę restituciją – grąžino BUAB „Eurovista“ ir Ko butą, esantį ( - ), ir priteisė iš įmonės 115 848 eurų D. P., pasisakydamas dėl aplinkybės, kad prievolės pagal Kredito sutartį Nr. KSV-12/06 įvykdymas buvo užtikrintas minėto buto hipoteka (b.l.44-54). Teismo vertinimu, tuo atveju, kai hipotekos sandorio BUAB „Eurovista“ ir Ko neginčija, jis gali trečiajam asmeniui, įvykdyti prievolę, tuomet jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

188. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas AB „Citadele“ bankas įrodinėja, kad jo kreditorinio reikalavimo suma yra lygi 2012-05-15 sutartinės hipotekos lakštu įkeisto buto vertei pagal Hipotekos sutartyje numatytą įkainojimą – 177 537,07 eurų (b.l.7, 23-25). Iš 2016-09-28 pažymos apie skolos dydį (b.l. 70) matyti, kad D. P., R. P. skolą sudaro: 29 618,97 eurų negrąžinto kredito (ši suma buvo patvirtinta kaip pagrįstas finansinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi), 708,60 eurų nesumokėtų palūkanų, 893,60 eurų nesumokėtų delspinigių. Kaip minėta, bankroto administratorius nesutinka su delspinigių ir palūkanų skaičiavimu.

199. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

2010. Teismas atmeta pareiškėjo AB „Citadele“ banko reikalavimą patvirtinti jo finansinio reikalavimo sumą, lygią buto, esančio ( - ), vertei. Sutinka su kreditoriaus argumentu, kad kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą. Tačiau pagal įstatymą žala nėra nepreziumuojama (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas aiškiai nurodė, kad jis nežino, kokia bus skolos suma, turto pardavimo momentu. Posėdžio metu paaiškino, kad kredito sutartis yra nutraukta.

2111. CK 6.881 straipsnio 1 dalis numato, kad „kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas“. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

2212. Pagal Kredito sutartį Nr. KSV-12/06 jo gavėjai įsipareigojo mokėti 6,00264 proc. metinę palūkanų normą (specialiosios dalies 1.5.1.1.4 punktas). Bendrosios dalies 6.6 punktu kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 0,09 proc. netesybas. Kaip jau nurodyta, pagal įstatymą, kai bankas išmoka kredito sumą kredito gavėjams, atsiranda kredito gavėjų, įsipareigojusių bankui grąžinti kreditą, prievolė grąžinti kredito sumą su nustatytomis palūkanomis bankui, be kita ko, mokėti netesybas.

2313. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

2414. Atsižvelgiant į tai, kad ne bankrutuojanti įmonė turi prievolę, kylančią iš Kredito sutarties Nr. KSV-12/06, atmetamas bankroto administratoriaus atstovės argumentas, kad pareiškėjas palūkanas ir delspinigius skaičiuoja be teisėto pagrindo bankrutuojančiai įmonei. Tačiau civilinės atsakomybės institutas numato tik realiai patirtų, o ne hipotetinių / galinčių atsirasti arba neatsirasti nuostolių atlyginimą. Tokių aplinkybių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo. Nors paaiškino, kad Kredito sutartį Nr. KSV-12/06 nutraukė, tačiau įrodymų, kad dėl to patyrė žalos nepateikė, kaip ir skolos dydžio apskaičiavimo (CPK 12, 178 straipsnis).

2515. Kaip minėta šios nutarties 9 punkte, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė nuostolių apskaičiavimo sutartį nutraukus, sprendžia, jog byloje nėra įrodytas 147918,10 eurų (177 537,07 eurų reikalaujama suma – 29 618,97 eurų patvirtintas finansinis reikalavimas) reikalavimas, kuris kildinamas iš hipotekos sutartyje numatyto buto įkainojimo 177 537,07 eurų sumai (b.l.23), todėl tokį reikalavimą atmeta (CPK 185 straipsnis). Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad prašymas patvirtinti 177 537,07 eurų sumai finansinį reikalavimą atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011 pateiktą išaiškinimą, kadangi teismas minėtame procesiniame dokumente aiškiai nurodė, jog kreditorinio reikalavimo dydį skolininkui apibrėžia visa suma, kurią jam skolingas pagrindinis skolininkas, nepaisant įkeisto hipoteka turto vertės ar pardavimo kainos (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo apskaičiuota 31 221,17 eurų pagrindinių skolininkų skolos suma yra žymiai mažesnė už reikalaujamą patvirtinti finansinį reikalavimą. Tuo tarpu kreditorinio reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurią kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, nustatymą teismo procesiniu sprendimu.

2616. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-113-464/2016 išaiškino, jog „galiojant principui – hipoteka seka paskui daiktą – nuosavo daikto hipoteka gali transformuotis į taip pat pagal teisės aktus galimą svetimo daikto hipoteką (CK 4.181 str. 1 d.), kuomet hipotekos sandorio sudarymo metu buvęs įkeičiamo daikto savininku asmuo šią teisę praranda, teisme ab initio nuginčijus nuosavybės atsiradimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-17 nutartis c. b. Nr. 2A-1418/2014). Po tokios transformacijos turto savininko (nagrinėjamu atveju ieškovės) teisės ir teisėti interesai gali būti ginami kitu, hipotekos kreditoriaus teisėtų interesų taip pat nepažeidžiančiu, būdu – galimybe atgauti hipotekos kreditoriui sumokėtą sumą, įvykdžius skolininko įsipareigojimą arba, jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo“.

2717. Nagrinėjamoje byloje taikomas jau minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, kuris numato, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-113-464/2016 pateiktas išaiškinimas yra aktualus tik iš dalies, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1418/2014 nėra analogiška šios bylos faktinėms aplinkybėms, t.y. joje nedalyvavo šalis, kuriai iškelta bankroto byla ir kuri privalo vykdyti mokėjimus nepažeidžiant, tame tarpe, ĮBĮ 34 ir 35 straipsnio nuostatų. Kita vertus, tokia situacija, kai įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai didėja ir jam turint pirmumo teisę į nuostolių atlyginimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, turėtų paskatinti kreditorius greičiau apsispręsti dėl turto realizavimo (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis).

2818. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-113-464/2016 aiškiai nurodė, kad tuo atveju, kai skolininkai pažeis skolos grąžinimo bankui terminus ar kitas sutartines prievoles, dėl ko kreditavimo sutartis bus nutraukta, atsiras banko teisė nukreipti išieškojimą į jam įkeistą turtą. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Eurovista“ ir Ko nuginčijo tarp BUAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. 2012-04-27 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, taip prisiimdamas hipotekos sandorio sudarymo padarinius – įgydama numatytas pareigas bei suteikiamas teises. Taigi pareiškėjas AB „Citadele“ bankas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Iš AB „Citadele“ elektroninio laiško matyti, kad skola pagal sutartį susidarė nuo 2016-05-12 (b.l.30), o pagal pažymą (b.l.70) iki 2016-09-28 buvo priskaičiuota 708,60 eurų nesumokėtų palūkanų ir 893,60 eurų delspinigių. Bankroto administratorius UAB „Admivita“, atstovaujantis BUAB „Eurovista ir Ko“, prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau nenurodė prašymo faktinio pagrindo, nors pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą tokią prievolę turi. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal to paties straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi įvertinat, kad skola pagal sutartį susidarė nuo 2016-05-12, o netesybos ir palūkanos apskaičiuotos iki 2016-09-28 nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino, todėl tvirtinamas hipoteka užtikrintas 1 602,20 eurų finansinis reikalavimas (708,60 eurų palūkanų + 893,60 eurų delspinigių). Atsižvelgiant į tai, patikslinamas BUAB „Eurovista“ ir Ko bankroto byloje AB „Citadele“ banko hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, jį nustatant 31 221,17 eurų sumai.

29Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsniu, 26 straipsniu, CPK 136 straipsnio 2 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas,

Nutarė

30patvirtinti AB „Citadele“ banko hipoteka užtikrintą 1 602,20 eurų sumos papildomą finansinį reikalavimą BUAB „Eurovista“ ir Ko bankroto byloje, įtraukiant kreditorių AB „Citadele“ banką viso su 31 221,17 eurų sumos finansiniu reikalavimu į bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

31Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. 1. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas kreipėsi į... 6. 2. Nurodė, jog 2012-04-06 kredito sutarties Nr. KSV-12/06 pagrindu R. P. ir D.... 7. 3. BUAB „Eurovista“ ir Ko bankroto administratorius atsiliepime į... 8. 3.1. pareiškėjas prašo patvirtinti ne faktiškai D. P. ir R. P. nesumokėtą... 9. 3.2. patvirtinus minėtos sumos finansinį reikalavimą būtų užtikrinama ne... 10. 3.3. nėra aiškus ir pareiškėjo finansinio reikalavimo apmokėjimo procesas... 11. 3.4. minėto reikalavimo patenkinimas neabejotinai reikštų pareiškėjo... 12. 3.5. pareiškėjo reikalavimas privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio... 13. 4.Teismo posėdžio metu šalys naujų aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas... 14. II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados... 15. 5. Bankroto administratorius sutiko su AB „Citadele“ banko 29 618,97 Eur... 16. 6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 17. 7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp D. P., R. P. ir AB „Citadelė“... 18. 8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas AB „Citadele“ bankas įrodinėja,... 19. 9. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 20. 10. Teismas atmeta pareiškėjo AB „Citadele“ banko reikalavimą... 21. 11. CK 6.881 straipsnio 1 dalis numato, kad „kreditavimo sutartimi bankas ar... 22. 12. Pagal Kredito sutartį Nr. KSV-12/06 jo gavėjai įsipareigojo mokėti... 23. 13. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad draudžiama vykdyti... 24. 14. Atsižvelgiant į tai, kad ne bankrutuojanti įmonė turi prievolę,... 25. 15. Kaip minėta šios nutarties 9 punkte, bylos nagrinėjimo pirmosios... 26. 16. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje... 27. 17. Nagrinėjamoje byloje taikomas jau minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3... 28. 18. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje... 29. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsniu, 26 straipsniu, CPK 136 straipsnio 2 dalimi,... 30. patvirtinti AB „Citadele“ banko hipoteka užtikrintą 1 602,20 eurų sumos... 31. Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama...