Byla e2A-716-553/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Lodeksa“, Valstybinis patentų biuras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Lodeksa“, Valstybinis patentų biuras.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Lodeksa“ laikotarpiu nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13 (patikslinto pareiškimo pateikimo teismui dienos) gamybos procese naudojo pareiškėjo sukurtą akvariuminę sistemą, kuriai 2006 m. spalio 25 d. buvo išduotas patentas LT-5365.
  2. Nurodė, kad restruktūrizuojamos UAB „Lodeksa" pagrindinė veikla yra dėlių auginimas, dauginimas ir realizavimas, kuriai ji naudoja ieškovo sumontuotą išradimą, ir gauna iš to pajamas. Pareiškėjas nurodė, kad restruktūrizuojamos „Lodeksa" vadovė A. G. 2004 m. kreipėsi į pareiškėją dėl problemų laikant medicinines dėles. Už suteiktas paslaugas sutartą sumą po 5 000 Lt už vieną akvariuminę sistemą pažadėjo sumokėti iš asmeninių lėšų. Problemoms išspręsti pareiškėjas 2004 m. vasarą sukūrė akvariuminę sistemą, kurioje galėjo gyventi medicininės dėlės. Iki to laiko UAB „Lodeksa" naudojo primityvią dėlių auginimo tiniuose technologiją, neleidžiančią pasiekti pramoninių gamybos pajėgumų. Pareiškėjo teigimu, jis UAB „Lodeksa" biofabrike dviem etapais pagamino ir sumontavo dvi 375 litrų talpos ir penkias 250 litrų talpos akvariumines sistemas medicininėms dėlėms auginti, tačiau A. G. neatsiskaitė, kaip buvo žadėjusi, nurodydama, kad viskas padaryta labai blogai, dėlės neva masiškai išstipo, dėl ko ji patyrusi didelę žalą ir daugiau nebeatsiliepė į bandymus susisiekti su ja. Tuo metu užpatentuoti išradimo pareiškėjui nepavyko dėl dviejų patentinių patikėtinių tarpusavio konflikto, todėl akvariuminės sistemos patentavimo procesas buvo pradėtas 2006 m. sausio mėnesį, o 2006-10-25 buvo išduotas patentas. Pareiškėjo nuomone, UAB „Lodeksa", neteisėtai naudodama ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, pažeidė jo, kaip patento savininko teises, ir padarė žalą, todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo turtines ir neturtines teises, siekia nustatyti juridinį faktą, kad UAB „Lodeksa" laikotarpiais nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki dabar gamybos procese naudojo pareiškėjo sukurtą akvariuminę sistemą, kuriai 2006-10-25 buvo išduotas patentas.
  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad net jeigu ir teismas patenkintų pareiškėjo prašymą ir nustatytų jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, šio fakto nustatymas jam jokių nei turtinių, nei neturtinių teisių nesukurs. Pareiškėjo argumentus, išdėstytus pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paneigia anksčiau civilinėse bylose priimti teismų sprendimai, kurie nepalankūs pareiškėjui. Toks juridinis faktas, kokį šiuo pareiškimu prašo nustatyti pareiškėjas, iš viso negali būti nustatomas, kadangi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodomasis, todėl pareiškėjas privalo kreiptis į teismą ieškinine tvarka, kadangi ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Pareiškėjas savo teise įrodyti, jog suinteresuotas asmuo, UAB „Lodeksa" naudoja pastarojo akvariumines sistemas, yra pasinaudojęs, o byloje galutinį sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris konstatavo, jog nuo 2005 m. UAB „Lodeksa" pareiškėjo akvariuminių sistemų nebenaudojo. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto šiuo atveju paliktinas nenagrinėtu. Juridinę reikšmę turtintis faktas negali būti nustatytas dar ir dėl to, jog pareiškėjas, civilinėje byloje neįrodęs, jog UAB „Lodeksa" naudojo jo akvariumines sistemas po patentinės paraiškos pastarajam išdavimo, nesėkmingai bandęs inicijuoti proceso atnaujinimą, nors aplinkybės, kurias jis prašo nustatyti pareiškimu, bei visi pareiškėjo pateikti įrodymai jau buvo išnagrinėtos, o įrodymai įvertinti minėtoje civilinėje byloje. Dėl to L. S. negali kreiptis į teismą dėl to paties dalyko antrą kartą, puikiai suvokdamas trijų instancijų teismų procesinių sprendimų esmę bei juose nustatytas faktines aplinkybes.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Atmetė suinteresuoto asmens UAB „Lodeksa“ prašymą skirti pareiškėjui L. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atmetė pareiškėjo L. S. prašymą skirti suinteresuotam asmeniui UAB „Lodeksa“ baudą už kitos šalies prašymą skirti baudą ir priteisė iš pareiškėjo L. S. suinteresuoto asmens UAB „Lodeksa“ naudai 734 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktu vaizdo įrašu, galima teigti, kad televizijos laidoje yra rodomos akvariuminės sistemos, dėlių auginimas ir UAB „Lodeksa“ direktorės komentarai, tačiau, teismo nuomone, iš įrašo negalima spręsti, kad laidoje yra tiesiogiai pasakyta, kad sistemas kūrė pareiškėjas ar kad sistemos yra unikalios ir vien pasižiūrėjus į nufilmuotas akvariumines sistemas akivaizdu, kad jos sukurtos pareiškėjo. Todėl teismas padarė išvadą, kad iškviesti liudytojai ir vaizdo įrašas nei patvirtina, nei paneigia faktus, kuriuos siekia nustatyti pareiškėjas. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo susitarimą su UAB „Lodeksa“ dėl akvariumų įrengimo – PVM sąskaitų – faktūrų, akvariumų įdiegimo sistemų dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomus teiginius, todėl padarė išvadą, kad netiesioginiais įrodymais neįmanoma nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu taip ir nesugebėjo įrodyti, kad jis negali jokia kita tvarka gauti reikiamų dokumentų ir vienintelis kelias tikslui pasiekti yra teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjui neįrodžius teismo prašomų aplinkybių, teismas sprendė, kad jo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio sąlygų ir negali būti tenkinamas. Pareiškėjas nenurodė, kokiu tikslu jis siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl nesant tikslo faktui nustatyti, negali būti įgyvendinta CPK 444 straipsnio 1 dalies sąlyga – pareiškėjas neįrodė, kokios asmeninės ar turtinės teisės pareiškėjui atsiras (pasikeis ar pasibaigs). Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 29 straipsnio nuostata, UAB „Lodeksa“ iki patento užregistravimo, t.y. 2006-10-25, galėjo naudoti akvariumines sistemas net jei jos buvo sukurtos pareiškėjo, neatsižvelgus į pareiškėjo valią. Todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įrangos naudojimo laikotarpiu 2005-09-07 iki 2006-10-25 yra netikslingas. Teismas nustatė, kad ginčo teisenos tvarka analogiški pareiškėjo reikalavimai yra išnagrinėti ir teismo sprendimai įsiteisėję, o ypatingosios teisenos tvarka pareiškėjo reikalavimų tenkinti neįmanoma, dėl visumos išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėjas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; skirti teismo ekspertizę, kuri įvertintų, ar pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše pavaizduota akvariuminė sistema yra pareiškėjo išrasta ir patentuota akvariuminė sistema; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Niekada jokiame procesiniame dokumente arba posėdžio metu nenurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kitoms byloms inicijuoti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas tik reikalingas apginti jo patentines teises.
    2. Pirmos instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, jog nufilmuotos akvariuminės sistemos nėra sukurtos pareiškėjo. Nors pareiškėjas 2016-07-01 posėdžio metu prašė teismo ištirti ir palyginti byloje esančius įrodymus - pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše pavaizduotą akvariuminę sistemą su pareiškėjo išrasta ir patentuota akvariumine sistema, tačiau teismas tokį prašymą atmetė protokoline nutartimi.
    3. Teismas, spręsdamas, ar laikotarpiu nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13 UAB „Lodeksa“ naudota akvariuminė sistema yra pareiškėjui priklausančiu patentu Nr. 5365 patentuotas išradimas, turėjo skirti teismo ekspertizę, ypač įvertinus tai, jog pats teismas sprendime pripažino, kad iš įrašo negalima teigti, kad laidoje yra tiesiogiai pasakyta, kad sistemas kūrė pareiškėjas ar kad sistemos yra unikalios ir vien pasižiūrėjus į nufilmuotas akvariumines sistemas akivaizdu, kad jos sukurtos pareiškėjo.
    4. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė prejudicinius faktus, nepagrįstai atleisdamas trečiąjį suinteresuotą asmenį nuo prievolės įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi. Pirmos instancijos teismo nurodyti prejudiciniai faktai yra nustatyti kitu laikotarpiu (nuo 2006-10-26 iki 2011-11-01), nei ginčo laikotarpis (nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13), apeliacinis teismas šioje byloje turėtų įvertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai taikė prejudicinių aplinkybių taikymą reglamentuojančias teisės normas. Akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis ir anksčiau nagrinėtos bylos laikotarpis skiriasi, todėl nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės nėra laikomos prejudicinėmis šioje byloje, nes skiriasi laikotarpiai.
    5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo susitarimą su UAB „Lodeksa“ dėl akvariumų įrengimo. Aplinkybė, patvirtinanti pareiškėjo susitarimą su UAB „Lodeksa“ dėl akvariumų įrengimo, yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011.
    6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už trečiojo asmens atstovavimą ir išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą trečiojo suinteresuoto asmens naudai, nes šios išlaidos neturi būti atlyginamos, nebuvo būtinos ir nebuvo pagrįstos. Trečiasis asmuo, atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą 2016-06-22, t.y. už laikotarpį, nepatenkantį į bylos nagrinėjimo laikotarpį iki 2016-05-13, neįrodė, kad šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, nes byloje nevyko joks ginčas dėl pareiškėjo akvariuminių sistemų naudojimo trečiojo asmens atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-06-22 metu. Trečiasis asmuo nepagrįstai reikalauja atlyginti atstovavimo išlaidas, ypač įvertinus aplinkybę, kad trečiasis asmuo pats dalyvavo bylos nagrinėjime, veikdamas per savo vadovą. Pareiškėjas atkreipia apeliacinio teismo dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos bylas nagrinėjant ypatingąja teisena nėra priteisiamos.
  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis niekada jokiame procesiniame dokumente arba posėdžio metu nenurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas byloms inicijuoti, kadangi teismo posėdžio metu tiek apeliantas, tiek jo atstovas išreiškė atitinkamus tikslus. Apeliaciniame skunde apeliantas iškelia dar vieną ir naują versiją, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas tik reikalingas apginti jo patentines teises.
    2. Apeliantas apeliaciniame skunde naudoja kasacinio teismo praktiką, kurioje gvildenama ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos bylos.
    3. Nesuprantamas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai taikė prejudicinius faktus, nepagrįstai atleisdamas trečiąjį asmenį nuo prievolės įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi. Įrodyti faktus yra pareiškėjo pareiga. Nepagrįsti taip pat argumentai, kad šioje byloje teismas rėmėsi prielaidomis, kadangi teismas labai išsamiai pasisakė, jog iškviesti liudytojai ir vaizdo įrašas nei patvirtinta, nei paneigia faktus, kuriuos siekia nustatyti pareiškėjas.
    4. Nepagrįstas apelianto prašymas nagrinėti bylą iš naujo ir paskirti ekspertizę.
    5. Apelianto argumentai dėl suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti, kadangi jis į bylą buvo įtrauktas, nes pareiškėjo prašymas buvo siejamas su UAB „Lodeksa“. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad pradėjus procesą, kita šalis turi teisę samdyti advokatą. Nesutinka su apelianto pozicija dėl išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi ši medžiaga leido teismui konstatuoti, kad po 2011-11-02 iki dabar niekas nėra pasikeitę.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
  7. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
  9. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pagal suformuotą teismų praktiką, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatinėjami kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
  10. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Lodeksa“ laikotarpiu nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13 gamybos procese naudojo pareiškėjo sukurtą akvariuminę sistemą, kuriai 2006-10-25 buvo išduotas patentas LT-5365.
  11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 445 straipsnio sąlygų, be to teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas dėl akvariuminės sistemos naudojimo.
  12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada jokiame procesiniame dokumente ar posėdžio metu nenurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kitoms byloms inicijuoti. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas iš esmės tinkamai neatskleidė, kokiu tikslu jie siekia nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, apsiribodamas tik bendro pobūdžio teiginiu, kad toks faktas turės reikšmę jo turtinėms ir neturtinėms teisėms ir pareigoms - kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad apginti jo patentines teises. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad apeliantas teismo posėdžių metu taip pat nuolatos akcentavo siekį apginti savo patentines teises ir nurodė, jog tam tikrais atvejais galimai kreipsis į teismą dėl savo teisių pažeidimo, nekonkretizuodamas gynimo būdo. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė CPK 447 straipsnio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagal tai, kokia yra reikalavimo formuluotė, sprendžia, kad prašomas nustatyti kaip juridinę reikšmę turintis faktas, jog UAB „Lodeksa“ laikotarpiu nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13 gamybos procese naudojo pareiškėjo sukurtą akvariuminę sistemą, kuriai 2006-10-25 buvo išduotas patentas LT-5365, savarankiškai neįtakos jokių pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Pareiškėjo patentinių teisių apsaugos apimtis yra susijusi su 2006-10-25 patento išdavimu, kurio pagrindu apeliantas įgyja teises numatytas Lietuvos Respublikos Patentų įstatyme. Apeliantui manant, kad pateiktame vaizdo įraše yra naudojamas jo patentas, jis turi teisę reikalauti vaizdo įrašą naudojantį asmenį, nurodyti patento turėtoją (apeliantą), nes tokią teisę jam savaime sukuria 2006-10-25 patento turėjimas. Vaizdo įrašą naudojančiam asmeniui atsisakius nurodyti patento turėtoją, apeliantas galėtų kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, ir tik tuomet būtų aktualu įrodyti aplinkybes, kurias apeliantas prašė nustatyti kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Tokiu būdu konstatuojama, kad nurodytos aplinkybės yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, todėl kaip juridinę reikšmę turintys faktai nenustatinėjamos.
  13. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, jog nufilmuotos akvariuminės sistemos nėra sukurtos pareiškėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pirmosios instancijos teismas ištyrė pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą ir vertino, kad iš įrašo negalima spręsti, kad laidoje yra tiesiogiai pasakyta, kad sistemas kūrė pareiškėjas, ar kad sistemos yra unikalios ir vien pasižiūrėjus į nufilmuotas akvariumines sistemas akivaizdu, kad jos sukurtos pareiškėjo. Tai, kad teismo motyvai yra nurodyti glaustai, nereiškia, kad jie yra neišsamūs ir nepakankami. Nors apeliantas kelia ekspertizės paskyrimo būtinumo klausimą, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja šios nutarties 20 punkte išdėstytus motyvus ir sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje specialių žinių poreikis nekonstatuotas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. A. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: D. R. S., K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004). Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, kad UAB „Lodeksa“ laikotarpiu nuo 2005-09-07 iki 2006-10-25 ir nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13 gamybos procese naudojo pareiškėjo sukurtą akvariuminę sistemą, yra ne juridiškai reikšmingas, o įrodomasis, todėl nenustatinėjamas CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti pareiškėjo prašomą juridinį faktą.
Dėl prejudicinių faktų taikymo
  1. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo taikytais prejudiciniais faktais. Pasak apelianto, šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis ir anksčiau nagrinėtos bylos laikotarpis skiriasi, todėl nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės nėra laikomos prejudicinėmis šioje byloje, nes skiriasi laikotarpiai.
  2. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t.y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; kt.).
  3. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, nes paminėtais teismų sprendimais kaip ir nagrinėjamuoju atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmalaikio naudojimo teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas žalos dydį grindė UAB „Lodeksa“ 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. gautomis pajamomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas galėjo remtis išnagrinėtų bylų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo naują laikotarpį nuo 2011-11-02 iki 2016-05-13, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pareiškimą šioje dalyje, rėmėsi UAB „Lodeksa“ pateiktu 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atkreipiamas dėmesys, jog išnagrinėtose bylose nustatyti prejudiciniai faktai nebuvo lemiamas sprendimo priėmimo faktorius - teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė vadovaudamasis nustatytų aplinkybių visuma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
  1. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistų išlaidų dydžiu suinteresuoto asmens UAB „Lodeksa“ naudai. Apelianto nuomone, išlaidos už suinteresuoto asmens atstovavimą ir išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą suinteresuoto asmens naudai, neturi būti atlyginamos, nebuvo būtinos ir nebuvo pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
  2. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“, nesutikdamas su pareiškėjo pareiškimu, pateikė teismui 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėjo, jog UAB „Lodeksa“ nenaudoja pareiškėjo sukurtų akvariuminių sistemų ir nuo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 niekas nepasikeitė. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, būtina įvertinti bylos proceso trukmę, procesinių dokumentų kiekį, turinį, apimtį, posėdžių kiekį, trukmę ir kt.. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Taigi, akivaizdu, jog 2016-06-22 faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, todėl laikytinos pagrįstomis.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Lodeksa“ jo patirtas atstovavimo išlaidas. UAB „Lodeksa“ įgyvendino savo procesines teises, numatytas CPK, todėl pagrįstai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto nurodomomis bylų aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas negali remtis, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
  4. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, nėra priteisiamos. Apelianto įsitikinimu, UAB „Lodeksa“, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai priteisė šio suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, nes tokios išlaidos neatlyginamos. Teisėjų kolegija sutinka, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą ypatingąja teisena įprastai nėra priteisiamos. Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi iš procesinių dokumentų bei teismo posėdžių garso įrašo matyti, jog UAB „Lodeksa“ nuolatos reiškė nesutikimą su pareiškėjo pareiškimu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
  1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę suinteresuotam asmeniui UAB „Lodeksa“ iš apelianto priteisiama 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti iš pareiškėjo L. S. (a. k. ( - ) suinteresuoto asmens UAB „Lodeksa“ (į. k. 12559069) naudai 200 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai