Byla 2-906/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, o prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo – atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „FF lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.

6Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d.: a) leisti įregistruoti VĮ Registrų centre 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „FF lizingas” ir UAB „ANAKI INVEST” (dab. pavadinimas – UAB „Aibė holding”) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2011/08/09-01; b) leisti sudaryti UAB „FF Lizingas” nekilnojamojo turto nuomos, lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis už rinkos kainas, įpareigojant atsakovą įregistruoti jas VĮ „Registrų centre”; c) leisti atsakovui parduoti UAB „FF Lizingas” turtą, esantį Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, už rinkos kainą, sudarant pirkimo – pardavimo, lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis; d) leisti atsakovui parduoti UAB „FF Lizingas” turtą, esantį Žirmūnų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainą, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis; įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių dėl paliktų galioti laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą – banko garantiją ar depozitą teismo sąskaitoje 2 metams atsakovo nuostolių atlyginimo sumai – 357 121,98 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir dėl nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies.

8Teismas atmetė atsakovo prašymus dėl leidimo sudaryti areštuoto turto lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis bei prašymus leisti parduoti turtą, esantį Žirmūnų g. 84, Vilniuje. Teismas nurodė, kad tiek lizingo sutarties, tiek ir išperkamosios nuomos sutarties atvejais, šalys, įvykdžiusios tam tikrus sutarties reikalavimus (pvz., sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, arba padengus daikto vertę ir įvykdžius kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus), įgyja nuosavybės teisę į sutarčių dalyku esantį turtą. Todėl leidus UAB „FF Lizingas” sudaryti nekilnojamojo turto lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis, nebūtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, todėl prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turto, esančio Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, kurį atsakovas prašo teismo leisti parduoti, vidutinė rinkos vertė yra 1 970 685 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Prašymo nagrinėjimo dieną nebuvo įrodymų, kad atsakovas reikalaujamą sumą būtų pervedęs į teismo specialiąją sąskaitą, todėl teismas pasiūlė atsakovui per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 1 970 685 Lt, išaiškindamas, kad įmokėjus pinigus į teismo specialiąją sąskaitą bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (CK 6.271 str. 1, 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į Finansų ministerijos internetiniame tinklapyje viešai skelbiamą ir prieinamą informaciją apie valstybės surenkamas pajamas bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra valstybės institucija, neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

9Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto areštas nėra kliūtis atsakovui VĮ Registrų centre įregistruoti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2011/08/09-01.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį, pakeisti 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti sudaryti nekilnojamojo turto nuomos, lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis už rinkos kainas, leisti atsakovui parduoti turtą, esantį Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, už rinkos kainą, leisti atsakovui parduoti turtą, esantį Žirmūnų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainą, įpareigoti ieškovą pateikti 357 121,98 Lt vertės nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, t. y. vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Lygiateisiškumo principas gali būti užtikrintas, jei UAB „FF Lizingas“ ir jo klientų interesai nebus ignoruojami (CPK 17 str.). Negali būti pažeisti ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai (CK 1.5 str.) – tiek dėl arešto masto, tiek dėl atsakovo kaip finansų įstaigos veiklos stabdymo.
  2. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad didžioji dalis atsakovo pajamų yra iš turto valdymo ir pardavimo, tačiau atmetė prašymus dėl turto nuosavybės teisių perleidimo už rinkos kainą. Teismas konstatavęs, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis turi teisę pateikti prašymą taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą, skundžiamoje nutartyje to nepadarė ir netinkamai vertino atsakovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar masto sumažinimo.
  3. UAB „FF Lizingas“ 0,6 mln. sumažėjo įsipareigojimai, lyginant su 2010 m. bendrovės balanso duomenimis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali būti mažinamas. Atsakovo turto pardavimas už rinkos kainą nereiškia, kad atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje mažėja.
  4. Pažeisdamas CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas dėl atsakovo prašymo leisti sudaryti areštuoto turto lizingo, išperkamosios nuomos sutartis ar pirkimo – pardavimo sutartis už rinkos kainą, nepasisakė. Teismas tik paaiškino, kad šie sandoriai yra tokie, kurių įvykdymo metu perleidžiamos turto nuosavybės teisės. Tačiau tai negali būti laikoma teismo motyvu, nes atsakovas, prašydamas teismo leisti sudaryti tokius sandorius, žino, kad turto nuosavybės teisė pereitų naujam savininkui. Todėl skundžiama nutartis šioje dalyje laikytina kaip priimta be motyvų ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
  5. Kad atsakovas galėtų vykdyti veiklą, jam būtina sudaryti jo turto nuomos arba lizingo sutartis, o kai kuriais atvejais – kai turtas nėra tinkamas būti lizingo objektu – ir pirkimo – pardavimo sutartis, nes nekilnojamojo turto mokestį ir žemės nuomos mokestį atsakovas privalo mokėti. Negaunant pajamų iš tokio turto, didėja atsakovo nuostoliai.
  6. Teismo pasiūlymas sumokėti visą rinkos kainą už parduodamą turtą į specialiąją teismo sąskaitą neužtikrina šalių interesų pusiausvyros. Atsakovas neturi tokio dydžio laisvų lėšų.
  7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo turto, esančio adresu Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, neatkreipė dėmesio, kad dar iki nutarties priėmimo buvo pasirašyta 2008 m. kovo 26 d. UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Senoji Birutė“ Lizingo sutartis Nr.C-HU-F4-08-0009, 2009 m. rugsėjo 12 d. UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Senoji Birutė“ susitarimas dėl jos atnaujinimo. 2011 m. gruodžio 5 d. prašymu UAB „Senoji Birutė“ tik pranešė atsakovui, kad gauna paskolą ir yra pasiruošusi dalimis, bet anksčiau lizingo sutartyje sutarto laiko išsimokėti už šį objektą. Tačiau esant visam atsakovo nekilnojamojo turto – tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio, tiek lizingo ar išperkamosios nuomos objektų – areštui, UAB „Senoji Birutė“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų šioje byloje, neturi jokių garantijų, kad šio turto nuosavybės teisės bus perregistruotos šiam atsakovo klientui. Atsakovas neturi jokių garantijų, kad gaus iš šio sandorio nors kiek lėšų savo veiklai, jei visos jos bus pervestos į teismo specialiąją sąskaitą.
  8. Teismas atmetė atsakovo prašymą parduoti jo turtą, esantį adresu Žirmūnų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainą, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis, argumentuodamas tuo, kad šis daiktas yra išnuomotas. Šis argumentas atmestinas, nes neturi nieko bendro su aukščiau aprašytais atskirojo skundo argumentais dėl turto pardavimo, kaip vienintelio esminio atsakovo pajamų šaltinio, siekiant atnaujinti šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis praktiškai sustabdytą atsakovo veiklą. Nuomos pajamos yra labai mažos, lyginant su pajamomis, kurias atsakovas gautų už parduotą turtą. Be to, nuoma nieko bendro neturi su turto pardavimu, gali jį tik apsunkinti.
  9. Nepagrįsti teismo argumentai dėl atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, remiantis vien tuo, kad ieškovas atstovauja valstybę, o žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Valstybė atlygina žalą, padarytą asmenims dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau šią žalą dar reikia prisiteisti teisme jau po to, kai baigsis šis teismo procesas. Žalos atlyginimo geriausiu atveju atsakovas gali tikėtis po šios bylos ir teismo sprendimo dėl žalos priteisimo įsiteisėjimo. Protinga manyti, kad tai gali nutikti tik po 3-5 metų.

11Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismas jau sprendė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija. Apeliantas iš esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pakartotinai siekia, jog tas pats teismas dar kartą persvarstytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą (CPK 293 str. 1 d. 3 punktas). Apeliantas prašo teismą leisti apsunkinti areštuotą turtą lizingo, išperkamosios nuomos sutartimis ar net leisti parduoti šį turtą – tai vienareikšmiškai apsunkina ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas yra nepajėgus padengti apelianto nuostolius. Negali būti abejonių dėl ieškovo finansinio pajėgumo atlyginti apelianto patirtus nuostolius dėl arešto jo turtui taikymo, jei tokie nuostoliai atsirastų.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-199-516/2012 pagal ieškovo Finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „FF Lizingas“ dėl 6 911 101,06 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

15Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Minėta teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2568/2011 palikta nepakeista.

16Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies, pasiūlė atsakovui į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 1 970 685 Lt ir išaiškino, kad įmokėjus pinigus bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 148 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

18Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitomis. Atsakovas prašo leisti parduoti areštuotą turtą arba leisti sudaryti išperkamosios nuomos ar lizingo sutartis. Tokiu prašymu atsakovas iš esmės prašo panaikinti jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sudarius išperkamosios nuomos ar lizingo sutartis ir įvykdžius jų sąlygas, keičiasi turto savininkas. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra apribota disponavimo teisė areštuotu turtu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad turto arešto panaikinimas atsakovo prašomam parduoti turtui ar leidimas sudaryti nurodyto turto išperkamosios nuomos ar lizingo sutartis pažeistų ieškovo interesus ir neužtikrintų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

19Apeliantas nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo principą bei laikytis proporcingumo principo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2568/2011, kurioje teismas nurodė, kad atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieškovo reikalavimus bei galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka ekonomiškumo ir šalių interesų proporcingumo principus.

20Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Tačiau tokiomis įstatymo suteiktomis galimybės atsakovas nepasinaudojo. Atsakovas nurodytos pinigų sumos į teismo sąskaitą neįmokėjo teigdamas, kad toks teismo pasiūlymas neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, kadangi atsakovas neturi tokio dydžio laisvų lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašydamas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsakovas turėtų pasiūlyti adekvatų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Tačiau atsakovas nenurodo kito turto, kuris galėtų būti areštuotas ieškovo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, arba kitos adekvačios laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas siekia sumažinti arešto mastą, nesiūlydamas papildomų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantijų. Todėl teigti, kad teismo pasiūlymas įmokėti į teismo sąskaitą prašomo leisti parduoti turto vertės sumą pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nėra pagrindo. Priešingai, leidimas atsakovui parduoti turtą, kurio areštu yra užtikrinamas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepateikiant jokių alternatyvių teismo sprendimo įvykdymo garantijų, pažeistų ieškovo interesus.

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo tik atsakovo nekilnojamąjį turtą, atsakovo piniginės lėšos nebuvo areštuotos. Nors apeliantas teigia, kad pardavus prašomą turtą atsakovo finansinė padėtis nepasikeis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu pasikeistų atsakovo turimo turto sudėtis, t. y. nekilnojamasis turtas virstų pinigais, o kadangi piniginių lėšų areštas nėra pritaikytas ir atsakovas tokios laikinosios apsaugos priemonės nesiūlo, be to nesutinka su teismo siūlymu į teismo sąskaitą įmokėti pinigų sumą, atsakovui nebūtų kliūčių pardavus turtą gautas pinigines lėšas išleisti ir taip sumažinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantijas. Jei apeliantas siekia pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ekonomiškesnėmis, jam nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su siūlymu taikyti konkrečias priemones (pvz., leisti parduoti atitinkamą turtą už iš anksto nustatytą ir įrodymais pagrįstą kainą, pervedant gautas lėšas į depozitinę sąskaitą).

22Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad dėl jo prašymo leisti sudaryti areštuoto turto lizingo, išperkamosios nuomos sutartis ar pirkimo – pardavimo sutartis už rinkos kainą, teismas nepasisakė, todėl nutartis šioje dalyje laikytina kaip priimta be motyvų ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo leisti sudaryti lizingo, išperkamosios nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis, nurodė, kad tiek lizingo sutarties, tiek ir išperkamosios nuomos sutarties atvejais, šalys, įvykdžiusios tam tikras sutarties sąlygas, įgyja nuosavybės teisę į sutarčių dalyku esantį turtą. Teismas konstatavo, kad atsakovui leidus sudaryti minėtas sutartis nebūtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, todėl prašymo netenkino.

23Atsakovo turtas buvo areštuotas, konstatavus, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunktinas. Atsakovas, prašydamas leisti parduoti ar sudaryti išperkamosios nuomos sutartis, nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų žymiai pagerėjusi, dėl ko būtų pagrindas naikinti dalį pritaikyto turto arešto. Apeliantas nurodė, kad jo įsipareigojimai kreditoriams lyginant su įsipareigojimais praėjusiais metais sumažėjo 0,6 milijonais Lt (t. 2, b. l. 61), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad buhalterinė pažyma, kurioje nurodytas atsakovo kreditorinių įsipareigojimų dydis, nepatvirtina atsakovo pagerėjusios finansinės būklės, kadangi turtinė padėtis yra vertina atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį. Be to, buhalterinėje pažymoje nurodyti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai 1 469 193,06 Lt nors ir gali būti mažesni nei ankstesniais finansiniais laikotarpiais, tačiau nepašalina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, t. y. jie parodo tik sumažėjusį atsakovo skolų mąstą, o ne galimybę įvykdyti galbūt nepalankų teismo sprendimą.

24Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą parduoti jo turtą, esantį adresu Žirmūnų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainą, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis, argumentuodamas tuo, kad šis daiktas yra išnuomotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas papildomai nepakartojo jau ankščiau nurodytų argumentų, kad turto pardavimas arba išperkamosios nuomos sutarčių sudarymas neužtikrinta ieškovo interesų, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismo nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota ar nepagrįsta.

25Atsakovas prašė įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo užtikrinimą. Teismas šį atsakovo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (CK 6.271 str. 1, 3 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas yra valstybės institucija, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Kolegija pažymi, kad vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į atsakovo teisinį statusą, nes atsakovo teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą. Sprendžiant dėl atsakovo nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo, tokios pat nuostatos taikomos ir vertinant ieškovo teisinį statusą. Šiuo atveju ieškovas yra valstybė, o pagal teismų praktiką preziumuojama, kad valstybė bus pajėgi atlyginti jos padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2010), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo konstatavęs, kad atsakovo nuostolių atlyginimas negali būti apsunktinas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuostolių išsiieškojimas gali užtrukti ilgesnį laiką, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą. Nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo taikymas (CPK 146 str. 2 d.) neatleidžia tokius nuostolius patyrusios šalies nuo žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, ir panaikinimą bei nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo... 6. Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą... 8. Teismas atmetė atsakovo prašymus dėl leidimo sudaryti areštuoto turto... 9. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto areštas nėra kliūtis atsakovui VĮ... 10. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d.... 11. Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš... 14. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-199-516/2012 pagal... 15. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo... 16. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 148 straipsnio 1... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo pakeisti pritaikytų laikinųjų... 19. Apeliantas nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina... 20. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CPK 148... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 22. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad dėl jo prašymo leisti sudaryti... 23. Atsakovo turtas buvo areštuotas, konstatavus, kad reikalavimo suma yra... 24. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą parduoti... 25. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių dėl laikinųjų... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....