Byla e2A-615-236/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių SIA ,,RE&RE“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,HSC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1961-345/2017 pagal ieškovių SIA „RE&RE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionalinis dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti atsakovės BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2016-10-13 sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių pasiūlymas, 2016-10-21 sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškoves supažindinti su Latvijoje veikiančio auditoriaus išvada, ir 2016-11-07 sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovių pretenzija, grąžinti viešojo pirkimo „Projekto „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą“ (toliau – Pirkimas) procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė 2016-06-01 paskelbė Pirkimą, siekdama įsigyti BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatro rekonstrukcijos darbus, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Ieškovė pateikė pasiūlymą.
  1. Ieškovės pažymėjo, kad atsakovė 2016-09-12 pateikė ieškovei raštą Nr. SD-16-140, kuriame nurodė pateikti ieškovės SIA „RE&RE“ 2014-2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2015 m. balansą, kurie būtų patvirtinti Latvijos mokesčių inspekcijos. Ieškovė prie 2016-09-15 rašto Nr. 146 atsakovei pridėjo SIA „RE&RE“ finansinius dokumentus gautus iš Latvijos mokesčių inspekcijos elektroninės sistemos. Atsakovė 2016-09-20 rašte Nr. SD-16-154 nurodė, kad pagal perkančiajai organizacijai pateiktus dokumentus SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientas yra 0,99944 ir paprašė ieškovių paaiškinti, kaip jis atitinka Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punktą. Atsakydama į nurodytą atsakovės užklausą, ieškovė UAB „HSC Baltic“ 2016-09-23 rašte Nr. 156 nurodė, kad SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientas yra ne 0,99944, bet 1,058, o skaičiavimo netikslumus galėjo lemti tai, jog atsakovei buvo pateiktas ne audituotas, bet operatyvinis įmonės balansas, bei atsargos nepagrįstai priskirtos prie įsipareigojimų. Įvertinusi šiuos paaiškinimus atsakovė 2016-10-13 raštu Nr. SD-16-178 pranešė ieškovėms, kad jų pasiūlymą atmeta, nes įmonės neatitinka Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, t. y. SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientas yra mažesnis už 1.
  1. Ieškovės nurodė, kad 2016-10-19 paprašė perkančiosios organizacijos pateikti auditoriaus išvadą, tačiau atsakovė prašymą atmetė. Ieškovės 2016-10-28 pateikė pretenziją dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovių pasiūlymą, kurią atsakovė 2016-11-07 raštu Nr. SD-16-199 patenkino iš dalies, t. y. nutarė grįžti į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti ieškovių kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.
  1. Ieškovių teigimu, Pirkimo sąlygose nenurodyta, kokiu tikslumu bus vertinamas dalyvių bendrojo mokumo koeficientas. Atsakovė paskaičiavo, kad SIA „RE&RE“ mokumo koeficiento reikšmė yra 0,99944, kuri iš esmės nesiskiria nuo 1 (vieneto) reikšmės, nustatytos Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad mokumo koeficientas nebus apvalinamas, tačiau vertinamasis rodiklis išreikštas sveiku skaičiumi. Tokie sąlygų neaiškumai reiškia, kad turėtų būti pripažinta, jog SIA „RE&RE“ kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.
  1. Ieškovės sprendė, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientą: į įmonės įsipareigojimų sumą nepagrįstai įtraukta 855 910 Eur suma, kuri rodo įmonės atsargų, o ne atidėjinių vertę. Tikrasis SIA „RE&RE“ mokumo koeficientas yra 1,06. Be to, atsakovė nepagrįstai atsisakė atskleisti auditoriaus išvadą, kuria buvo remtasi vertinant SIA „RE&RE“ bendrąjį mokumo koeficientą.
  1. Ieškovės pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (bylos Nr. e2A-840-302/2016) konstatuota, jog skaičių apvalinimo taisyklė turi būti taikoma nepaisant to, kad tokia taisyklė nebuvo aptarta pirkimo sąlygose. Nors atsakovė grįžo į kvalifikacijos vertinimo procedūrą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė sutiko su ieškovių pateikta Latvijoje veikiančių auditorių išvada, pagal kurią SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientas yra 1,06.
  1. Ieškovių teigimu, atsakovė netinkamai aiškina VPĮ 41 straipsnio 5 dalį, nes auditoriaus išvada pati savaime nėra ir negali būti laikoma informacija, susijusia su viešojo pirkimo komisijos ar kitų narių nuomone ir motyvais nagrinėjant, aiškinant bei vertinant ieškovių pasiūlymą.
  1. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkte nustatytas reikalavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Pagal jį – visų tiekėjų įsipareigojimų dydis privalo būti ne didesnis nei nuosavo kapitalo dydis.
  1. Atsakovės teigimu, apvalindama gautą mokumo koeficiento reikšmę ji pažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
  1. Atsakovės vertinimu, ieškinio argumentai, jog atsakovė klaidingai paskaičiavo SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientą, negali būti nagrinėjami, nes pirkimo procedūros yra grąžintos į kvalifikacijos vertinimo stadiją ir SIA „RE&RE“ mokumo koeficientas vertinamas pakartotinai.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad su auditoriaus išvada ieškovėms nebuvo leista susipažinti, nes su ja pagal VPĮ 41 straipsnio 5 dalį neturi teisės susipažinti.
  1. Atsakovės teigimu, kad aplinkybė, jog kai kurios perkančiosios organizacijos, apibrėždamos analogiškus reikalavimus, nurodo apvalinimo taisykles, neįrodo, kad Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punktas yra neaiškus.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės, reikalaudamos pateikti teismo vertinimą dėl sprendimo, susijusio su SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento vertinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl joms skirtina bauda.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-25 sprendimu nusprendė ieškovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti, netenkinti atsakovės BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro prašymo skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad iš atsakovės išreikalauta auditoriaus išvada, su kuria atsakovė atsisakė supažindinti ieškoves ikiteisminėje buvo ginčo sprendimo stadijoje. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovių nurodomas jų teisių pažeidimas faktiškai buvo pašalinta, ir konstatavo, kad ieškinio reikalavimo, susijusio su paminėta išvada, tenkinimas teisinių pasekmių ieškovėms nesukeltų, ieškinio argumentai šioje ginčo dalyje plačiau nenagrinėtini ir dėl jų pagrįstumo ir (ar) nepagrįstumo nepasisakytina.
  1. Teismas nurodė, kad kito pareikštame ieškinyje suformuluoto reikalavimo tikslas – gauti teismo išaiškinimą, kad Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkte nustatytas tiekėjo bendrojo mokumo koeficientas turi būti apvalinimas, ir pripažinimą, jog ieškovės SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficientas yra didesnis nei 1.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2016-11-07 raštu Nr. SD-16-199 iš dalies tenkino ieškovių pretenziją ir grąžino Pirkimo procedūras į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją. Teismo vertinimu, atsakovė panaikino 2016-10-13 rašte Nr. SD-16-178 išdėstytą sprendimą, kurį teismine tvarka skundžia ieškovės.
  1. Teismas sprendė, kad ieškovių teisių pažeidimo fakto šioje apimtyje negalima nustatyti, kadangi ieškovės SIA „RE&RE“ kvalifikacijos atitiktis Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams (Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punktui) teisiškai nėra įvertinta, t. y. atsakovės sprendimas iki šiol nepriimtas ir nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo apimtį (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).
  1. Teismas nurodė, kad ieškovės, susipažinusios su Pirkimo sąlygomis, neteikė atsakovei prašymų jas paaiškinti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovėms nekilo klausimų dėl to, kaip bus apskaičiuojamas bendrojo mokumo koeficiento dydis, t. y. ar bus taikoma matematinė apvalinimo taisyklė, ar koeficientas bus išreikštas konkrečiu apskaičiuotu dydžiu, jo neapvalinant.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalys iš esmės nesutarė dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos Pirkimo sąlygos, į tai, kad tai gali lemti naujus nesutarimus atsakovei pakartotinai atlikus ieškovių kvalifikacijos vertinimą, sprendė, kad tiekėjų teisių gynimo veiksmingumo požiūriu yra būtina pasisakyti dėl galimybės ginčo Pirkime taikyti ieškovių nurodomą apvalinimo taisyklę.
  1. Teismas sutiko su atsakove, kad Pirkimo sąlygos de facto neturėtų būti plečiamos ieškovių siūlomu būdu, o prioritetas teikiamas konservatyviam sąlygų aiškinimui, pagal kurį apvalinimo taisyklė nėra taikoma, o bendrojo mokumo koeficientas apskaičiuojamas jo neapvalinant.
  1. Teismo vertinimu, jeigu būtų vadovaujamasi ieškovių pozicija, susiklostytų ydinga situacija, kai atsakovė turėtų apvalinti iki 1 ir koeficientus, kurie yra ženkliai mažesni nei minimalus rodiklis (pvz., 0,58).
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovė ginčo taisyklę Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams taikytų nevienodai – tiekėjų lygiateisiškumas ir pirkimo procedūrų skaidrumas išlaikyti.
  1. Teismas nurodė, kad ieškovių nurodomas pavienis teismų praktikoje pateiktas konkretaus ginčo sprendimo atvejis nereiškia, kad toje byloje buvo suformuluota bendro pobūdžio visiems atvejams vienodai taikytina teisės aiškinimo taisyklė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylų faktinės aplinkybės skiriasi (pvz., byloje Nr. e2A-840-302/2016 reikšmingas rodiklis buvo išreikštas dešimties balų skalėje, o šioje byloje nustatyta tik jo apatinė riba), todėl sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi.
  1. Teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 2 d.).
  1. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas sprendė, kad šis prašymas netenkintinas, kadangi teismas ieškovių veiksmuose nenustatė objektyvių piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą požymių (CPK 95 str. 2 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovės BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2016-10-13 sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių pasiūlymas, 2016-10-21 sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškoves supažindinti su auditoriaus išvada, ir 2016-11-07 sprendimą, kuria atmesta ieškovių pretenzija, ir grąžinti ieškoves į prieš pažeidimus buvusią padėti viešajame pirkime „Projekto „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą“, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išspręsti ginčą iš esmės bei pasisakyti dėl SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento reikšmės pagal byloje esančius dokumentus, pažeidė ieškovių teises į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Apeliantės yra priverstos inicijuoti naują teisminį procesą dėl to paties ginčo klausimo. Be to, atsakovė 2017-01-11 priėmė sprendimą dėl SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento, tačiau atsakovė minėto sprendimo į bylą nepateikė.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė neapvalinti bendrojo mokumo koeficiento reikšmės. Atsakovė Pirkimo sąlygose nenustatydama atitinkamų taisyklių, susijusių su bendrojo mokumo koeficiento skaičiavimu, privalėjo prisiimti dėl to tenkančią neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Pirkimo dokumentuose nenustačius bendrojo mokumo koeficiento skaičiavimo tikslumo ir tvarkos, SIA „RE&RE“ mokumo koeficientas visiškai be pagrindo buvo skaičiuojamas penkių skaičių po kablelio tikslumu bei neapvalinimas iki sveikojo skaičiaus. SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento skaičiavimas penkių skaičių po kablelio tikslumu yra neparemtas Pirkimo dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatomis, todėl ieškovės bendrasis mokumo koeficientas turėjo būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punktą.
    3. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti bent dalį bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškinys dalyje dėl 2016-10-21 sprendimo panaikinimo turėjo būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Lietuvos nacionalinio dramos teatras prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovių reikalavimų, susijusių su panaikintu sprendimu, dėl kurio perkančiosios organizacijos galutinis sprendimas nebuvo priimtas, kadangi tai pažeistų VPĮ 93 str. 3 d. ir CPK 4232 str. 1 d. nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011, 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
    1. Pritaikiusi pirkimo dokumentuose nenurodytą apvalinimo taisyklę, perkančioji organizacija pažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tokia skaičiavimo tvarka suteiktų pranašumą konkrečiam dalyviui, t. y. apeliantėms, ir pažeistų kitų dalyvių teises bei teisėtus lūkesčius. Aiškindama ir keisdama savo pačios paskelbtus Pirkimo dokumentus jau pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui, perkančioji organizacija diskriminuotų tuos tiekėjus, kurie Pirkime galimai nedalyvavo, nes jų bendrojo mokumo koeficientas yra mažiau nei vienas, ir yra, pavyzdžiui, 0,987 ar 0,578.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovėms bylinėjimosi išlaidų.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl teisių gynybos

  1. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išspręsti ginčą iš esmės bei pasisakyti dėl SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento reikšmės pagal byloje esančius dokumentus, pažeidė ieškovių teises į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
  2. CPK 4232 straipsnio 1 dalis nustato tiekėjo pareigą prieš kreipiantis į teismą laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokia pareiga įtvirtinta ir VPĮ 93 straipsnyje. Išsamiai perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja VPĮ V skyrius. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis.
  3. Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016-11-07 raštu Nr. SD-16-199 iš dalies tenkino ieškovių pretenziją ir grąžino Pirkimo procedūras į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė panaikino 2016-10-13 rašte Nr. SD-16-178 išdėstytą sprendimą, kurį nagrinėjamu atveju teismine tvarka skundžia ieškovės.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei iš dalies patenkinus apeliančių pretenziją ir grąžinus Pirkimo procedūras į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, ieškovės SIA „RE&RE“ kvalifikacijos atitiktis Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams (Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punktui) turėjo būti atsakovės vertinama iš naujo, taip pat turėjo būti iš naujo priimamas sprendimas dėl ieškovių atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Todėl pagal įstatymo reikalavimus nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados apie ieškovės SIA „RE&RE“ atitikimą Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkto reikalavimams ir jos teisės pažeidimą. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovių teisių pažeidimo fakto šioje apimtyje negalima nustatyti, kadangi ieškovės teisiškai nėra įvertinta, t. y. atsakovės sprendimas nepriimtas ir nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo apimtį (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė 2017-01-11 priėmė sprendimą dėl SIA „RE&RE“ bendrojo mokumo koeficiento, tačiau atsakovė minėto sprendimo į bylą nepateikė, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apeliančių nurodomas atsakovės 2017-01-11 sprendimas nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo apimtį.

7Dėl Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkto

  1. Pirkimo sąlygų III skyriaus 3 lentelės 4 punkte nustatyta, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientas turi būti nemažesnis kaip 1. Bendrojo mokumo koeficientas išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis.
  2. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė neapvalinti bendrojo mokumo koeficiento reikšmės. Apeliančių teigimu, atsakovė Pirkimo sąlygose nenustatydama atitinkamų taisyklių, susijusių su bendrojo mokumo koeficiento skaičiavimu, privalėjo prisiimti dėl to tenkančią neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Pirkimo dokumentuose nenustačius bendrojo mokumo koeficiento skaičiavimo tikslumo ir tvarkos, SIA „RE&RE“ mokumo koeficientas visiškai be pagrindo buvo skaičiuojamas penkių skaičių po kablelio tikslumu bei neapvalinimas iki sveikojo skaičiaus. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliančių argumentus nepagrįstais.
  3. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-09-20 rašte atsakovei nurodė: „Jeigu tiekėjas neatitinka nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir pirkimo sąlygose nėra nurodyta apvalinimo taisyklių, jo pasiūlymas turi būti atmetamas, kaip ir nurodyta Konkurso sąlygų 24 punkte: Tiekėjo, neatitinkančio 2 ir/ar 3 lentelėje nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ar nepateikusio tai patvirtinančių dokumentų, pasiūlymas atmetamas“. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta išvada leidžia konstatuoti, kad apvalinimo taisyklės nustatymas nėra privalomas, tačiau ši aplinkybė yra lemiama nustatant dalyvio atitiktį aptariamam reikalavimui.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas reikalavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, sudarantis vienodas galimybes Pirkime dalyvauti visiems dalyviams. Atsakovė Pirkimo sąlygose nurodė, kad bendrojo mokumo koeficientas išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis ir nedviprasmiškai nurodyta, jog santykis turi būti ne mažesnis kaip 1.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliančių siūlomas Pirkimo sąlygų aiškinimas ir taikymas keistų Pirkimo sąlygas. Tuo tarpu, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovei Pirkimo sąlygose nenustačius apvalinimo taisyklės, apvalinimas nėra galimas, kadangi nėra nustatytos konkrečios ir visiems tiekėjams aiškios taisyklės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jeigu būtų vadovaujamasi ieškovių pozicija, susiklostytų ydinga situacija, kai atsakovė turėtų apvalinti iki 1 ir koeficientus, kurie yra ženkliai mažesni nei minimalus rodiklis (pvz., 0,58).

8Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016-10-21 sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškoves supažindinti su Latvijoje veikiančio auditoriaus išvada, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

  1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliančių argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti bent dalį bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškinys dalyje dėl 2016-10-21 sprendimo panaikinimo turėjo būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinas.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016-10-21 sprendimu atsisakė ieškoves supažindinti su Latvijoje veikiančio auditoriaus išvada. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-30 nutartimi nutarė įpareigoti atsakovę Lietuvos nacionalinį dramos teatrą iki 2017-01-09 pateikti teismui auditoriaus išvadą, kurios pagrindu perkančioji organizacija vertino SIA „RE&RE“, finansinių rodiklių atitikimą viešojo pirkimo sąlygoms. Minėtoje nutartyje teismas, įvertinęs byloje vyraujantį viešąjį interesą bei ieškovo ribotas galimybes gauti prašomus išreikalauti dokumentus ir siekdamas įvykdyti teisingumą byloje, vadovaudamasis CPK 199 straipsniu, nustatė terminą atsakovei pateikti ieškovių prašomus įrodymus.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmuose pažeidimo nenustatė, tačiau atsižvelgė į viešąjį interesą bei ieškovių ribotas galimybes pačioms gauti prašomus dokumentus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantėms bylinėjimosi išlaidų, kadangi netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016-10-21 sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškoves supažindinti su Latvijoje veikiančio auditoriaus išvada.

9Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

10Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovių SIA „RE&RE“ ir UAB „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  2. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 sprendimas paliktinas nepakeistu.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantėms SIA „RE&RE“ ir UAB „HSC Baltic“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
  3. Atsakovė BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras prašymų ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai