Byla e2A-777-153/2017
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12030-475/2016 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

3Teisėja

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės, asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ 951,02 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Savi grupė“ sudarė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria apraudė transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). 2013 m. balandžio 16 d., ( - ), nuo namo (NTR išrašo 2.2. p. pastatas – įstaiga, plane pažymėtas 1B2p) stogo nukritusi čerpė ir plyta apgadino transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). Ieškovė, pagal draudimo sutartį išmokėjo 1 002,67 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodama įvykio metu padarytą žalą, ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsniu įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė remiasi CK 6.266 straipsniu, kuriame nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė valdo pastatą patikėjimo teise. Įvykio metu pastatu naudojosi taip pat ir asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kadangi įvykio metu pastatą valdė Kauno miesto savivaldybė ir asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“, teismas šiuos asmenis laikė atsakingais, todėl iš jų priteisė solidariai 951,02 Eur suma. 2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog pastatas- įstaiga (pastatas plane pažymėtas lB2p, unikalusis Nr. ( - )) ( - ), yra valstybės nuosavybė ir iki 2014-09-02 patikėjimo teise buvo valdomas Kauno miesto savivaldybės. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 10 d. potvarkį Nr. 241p, minėtas pastatas, užbaigus kompleksinį kapitalinį šio pastato remontą, 1992 m. spalio 5 d. negyvenamosios patalpos perdavimo aktu buvo perduotas naudotis asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“, šis aktas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ įvykio metu turėjo šį pastatą savo žinioje, t. y. jį valdė ir naudojo ir kaip Lietuvos Respublikos turto valdytojas turėjo pareigą jį tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei atitinkamai, atsakyti už jo trūkumus, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė šio pastato nevaldė, ir pastatui esant kito valdytojo žinioje, neturėjo teisinio pagrindo daryti jam poveikio. Laiko, kad ieškinys Kauno miesto savivaldybei yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymi ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 419602/60-9-68, pastatas kartu su naudotoju buvo perduotas tuomet dar VĮ Valstybės turto fondui (dabar VĮ Turto bankas). 3. Atsakovė asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. 4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Savi grupė“ atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ ieškovei ADB „Gjensidige“ 951,02 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai pat ieškovei ADB „Gjensidige“ priteisė: iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ po 20,44 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos. 5.1. Teismas nustatė, kad draudikas ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimo Nr. ( - ) pagrindu, atlygino 1 002,67 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas įvykio metu padarytą žalą, kai 2013 m. balandžio 16 d., ( - ), nuo namo stogo nukritusi čerpė ir plyta apgadino draudėjos UAB „Savi grupė“ priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). 5.2. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas yra atsakingas už žalą, kuri padaryta dėl statinio trūkumo. 5.3.Teismas konstatavo, kad pastato savininkė viešame registre yra nurodyta Lietuvos Respublika, kuri patikėjimo teise pastatą perdavė atsakovei – Kauno miesto savivaldybei. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė neatlygintinai naudotis pastatą perdavė asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 10 d. potvarkyje Nr. 241p, bei 1992 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto mero potvarkyje Nr. 2301, 1992 m. spalio 5 d. negyvenamosios patalpos perdavimo akte nėra apibrėžta panaudos gavėjo teisių ir pareigų apimtis. Vien faktas, kad pastatas perduotas neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, savaime nepašalina patikėjimo teise valdančio asmens atsakomybės už pastato trūkumus. 5.4. Teismas pažymėjo, kad pastato kapitalinis remontas atliktas 1992 m., atsakovė Kauno miesto savivaldybė aktyvių veiksmų (nustatė pastato būklę bei įpareigojo asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ vadovą pašalinti nuo stogo savaiminius medžius, išvalyti lietvamzdžius, sutvarkyti byrančias stogo čerpes, sienų išorinį tinką) ėmėsi tik po to, kai 2013 m. balandžio 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK kreipėsi į savivaldybę dėl neprižiūrimo pastato. 5.5. Kadangi teisės aktais suteiktos pareigos ir atsakomybės apimtis perdavus pastatą neatlygintinai naudotis atsakovei asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjungai“ nėra aiški, laikytina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nepaneigė prezumpcijos pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, tai yra, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga dėl žalos padarytos dėl statinio nepriežiūros, kaip minėto pastato savininkė. Teismas sprendė, kad atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ atsakomybė dėl žalos atlyginimo ieškovei yra solidari. 5.6. Teismas įrodymų pagrindu pripažino, kad būtent dėl atsakovių netinkamai prižiūrėto statinio stogo nukritusios čerpės buvo apgadintas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ). Nors atsakovė ginčijo kėbulo darbų apimtis, tačiau įrodymų, kad padaryta žala mažesnė nei remonto sąmatoje nurodyta, nepateikė. Teismas pripažino įrodyta 951,02 Eur žalos dydį bei tai, kad ieškovė sumokėjo draudiminę išmoką nukentėjusiam asmeniui, todėl teismas nustatė, kad dėl atsakovių kaltės buvo padaryta 951,02 Eur žala.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

66. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo 2016 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-12030-475/2016 dalį, kuria turtinės žalos atlyginimas priteistas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės panaikinti ir ieškinio dalį atsakovei Kauno miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. 6.1. Apeliantė nesutinka, kad jos ir kitos atsakovės atsakomybė už padarytą žalą yra solidari. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pastatas buvo perduotas asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“. Asociacija Kauno miesto savivaldybės raginimu pastatą tvarkė – pašalino savaiminius medžius nuo stogo, tvarkė byrančias čerpes ir pan. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį fizinį poveikį, o valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinė ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą, todėl pateikti įrodymai akivaizdžiai pagrindžia asociacijos „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ valdymo teisę. 6.2. Asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ nebuvo aktyvi, neteikė atsiliepimo, neginčijo pastato valdymo apimties, todėl siekė iš esmės išvengti atsakomybės, nes jai laikantis tokios pozicijos visą priteistą žalą privalės atlyginti Kauno miesto savivaldybė. 6.3. Pirmos instancijos teismas neįvertino CK panaudos santykius reglamentuojančių nuostatų, numatančių, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. 7. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovė asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ bei trečiasis UAB „Savi grupė“ asmuo neatsiliepė į apeliacinį skundą.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

98. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. 9. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio trūkumų, atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės teisėtumo. 10. Apeliantė apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog jai nekyla atsakomybė kartu su atsakove asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“, nes ji 2013 m. kovo 16 d., kai ( - ), nuo namo stogo nukritusi čerpė ir plyta apgadino transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ), pastato valdymo teisę buvo perdavusi atsakovei asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“. 11. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino tarp atsakovių susiklosčiusių panaudos santykių, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė nepaneigė CK 6.266 straipsnio 2 dalyje numatytos prezumpcijos. 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Apeliacinis teismas ištyręs civilinėje byloje esančius įrodymus neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais. 13. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kaip daikto – pastato, unikalusis Nr. ( - ), esančio ( - ) – valdytojai patikėjimo teise. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos tokios aplinkybės: 2013 m. balandžio 16 d., ( - ), nuo namo (NTR išrašo 2.2. p. pastatas – įstaiga, plane pažymėtas 1B2p) stogo nukritusi čerpė ir plyta apgadino transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). Ieškovė, pagal draudimo sutartį išmokėjo 1 002,67 Eur dydžio draudimo išmoką; Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė valdo pastatą patikėjimo teise. Kauno savivaldybė, atsakydama į pretenziją dėl išmokėtų sumų grąžinimo, nurodė, kad įvykio metu pastatu naudojosi taip pat ir asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“. Taigi CK 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo prašoma priteisti iš atsakovių priteisti žalą solidariai. 14. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino aplinkybes, kad Kauno miesto savivaldybė įvykio metu turėjo pastato valdymo teisę, tai įrodo 2011 m. sausio 27 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.1 punktas, kuriame nurodyta, jog pastatą – įstaigą, unikalus Nr. 990-0029-9101( - ), patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybės taryba., įrašas galioja nuo 1960 m. spalio 22 d. 15. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. 16. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika). 17. Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. 18. Kauno miesto savivaldybė siekdama išvengi pareigos atlyginti dėl pastato trūkumų atsiradusią žalą, turėjo įrodyti, kad perdavė šio pastato valdymo teisę asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ ir ši yra savarankiška pastato valdytoja. 19. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo teisė. 20. Apeliantė įrodinėja, jog atsakovei „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ buvo perduota pastato valdymo teisė. Teismas įvertinęs su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu pateiktus įrodymus: Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. kovo 10 d. potvarkį Nr. 241 p, kuriame pritarta Kauno miesto valdybos pasiūlymui asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjungai“ perduoti neatlygintinai naudotis pastatu ( - ), Kauno miesto mero potvarkį 1992 m. gruodžio 31 d. Nr. 2301 dėl ( - ) pastato, kuriuo nuspręsta perduoti asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ neatlygintinai naudotis pastatu ( - ) bei 1992 m. spalio 5 d. Negyvenamosios patalpos perdavo aktu, kuriuo asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ priėmė pastatą ( - ), sprendžia, jog šie įrodymai nepatvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė perdavė asociacijai ‚Lietuvos esperantininkų sąjunga‘ pastato, ( - ), valdymo teisę. 21. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1992 m. spalio 5 d. negyvenamosios patalpos perdavimo akte nėra apibrėžta panaudos gavėjo teisių ir pareigų apimtis. Vien faktas, kad pastatas perduotas neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, savaime nepašalina patikėjimo teise valdančio asmens atsakomybės už pastato trūkumus. 22. Tarp atsakovų susiklostę teisiniai santykiai turi būti aiškinami 1992 metais galiojusių teisės normų kontekste, be to turi būti atsižvelgiama į faktinius jų santykius valdant ir prižiūrint pastatą ( - ). 23. Pastato perdavimo momentu 1992 m. spalio 5 d. Lietuvoje galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 366 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo numatyta, kad panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą. Turto valdymo teisė reiškia, kad turtą valdantis asmuo turi savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Daikto naudojimo teisė nėra tapati daikto valdymo teisei ir apima tik teisę naudoti pastato naudingąsias savybes, tačiau nesuteikia teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio ir fizinio poveikio. 24. 2013 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus raštas Nr. 60-2-504 patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija informavo asociaciją „Lietuvos esperantininkų sąjunga“, kad ji kaip statinių naudotoja pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnį privalo laikytis normatyviniuose statybos dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų reikalavimų ir pareikalavo, kad ši pašalintų nuo stogo savaiminius medžius, išvalytų lietvamzdžius, sutvarkytų byrančias stogo čerpes, sienų išorinį tinką ir apie atliktus darbus informuotų Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrių. Iš Kauno savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2013 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto – pastato – Įstaigos, ( - ) apžiūros akto Nr. 60-12-199 matyti, jog komisija nustatė nuo stogo savaiminiai medžiai pašalinti, išvalyti lietvamzdžiai. Be to, šiame apžiūros akte taip pat nurodyta, jog asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ – yra turto naudotojas. 25. Iš aptartų įrodymų apeliacinis teismas daro išvadą, jog asociacija „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ pastatui fizinį poveikį darė ne savarankiškai, o pagal pastato valdytojo – Kauno miesto savivaldybės nurodymus ir jos kontroliuojama, todėl faktiškai susiklostę atsakovių tarpusavio santykiai taip pat nepatvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė perdavė asociacijai „Lietuvos esperantininkų sąjunga“ ne tik pastato naudojimo teisę, bet ir valdymo teisę. 26. Atmestini ir Kauno miesto savivaldybės argumentai, jog pirmos instancijos teismas neįvertino CK panaudos santykius reglamentuojančių nuostatų, numatančių, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Pažymėtina, jog pagal 1964 m. CK 366 straipsnio 3 dalį panaudos sutarčiai atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos šio Kodekso 307 straipsnyje, t. y. pastato naudotojas turėjo pareigą laikyti turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Tačiau minėta įstatyminė pareiga daiktą išlaikyti, daryti jo einamąjį remontą nei patvirtina, ne paneigia Kauno miesto savivaldybės perduotų teisių apimties, nes tiek perdavus turto valdymo teisę tiek ir naudojimo teisę, ši pareiga yra tokia pati. 27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). 28. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo nekeisti.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai