Byla 2A-1306/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-715-798/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kita mintis“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Kita mintis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. J., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 319 193,55 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Kita mintis“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad pagal paskutinį įmonės balansą, sudarytą 2009 m. gruodžio 31 d., ieškovo turtą sudarė 131 247 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. atsakovui iš UAB „Kita mintis“ atsiskaitomosios sąskaitos pervesta (išgryninta) pinigų 187 946,55 Lt sumai, tačiau jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovas perėmė tokią pinigų sumą, nėra. Ieškovo teigimu, atsakovas buvo juridinio asmens vadovu, todėl pareiga perduoti įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus priskirta būtent jam. Nors Vilniaus apygardos teismas atsakovą buvo įpareigojęs iki 2011 m. gegužės 25 d. bankroto administratoriui perduoti ieškovo turtą, tačiau ieškinio pateikimo dieną ši nutartis neįvykdyta. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas UAB „Kita mintis“ kreditorių sąrašas bendrai 88 114,43 Lt sumai. Jeigu atsakovas įvykdytų Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduotų ieškovo turtą (131 247 Lt vertės pagal balansą) bei grąžintų be teisinio pagrindo perimtas pinigines lėšas, tai būtų galima atsiskaityti su visais ieškovo kreditoriais ir bankroto bylą nutraukti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovo BUAB „Kita mintis“ naudai 187 946,55 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 160-163). Teismas sprendė, kad UAB „Kita mintis“ direktorius A. J. neperdavė įmonės administratoriui įmonės turto, taip pat nepateikė įrodymų, kad koks nors įmonės turtas bankroto administratoriui bankroto proceso metu būtų perduotas. Dėl šių neteisėtų veiksmų įmonės vadovas A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta bausmė 12 MGL (1560 Lt) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad UAB „Kita mintis“ pateiktose finansinėse atskaitomybėse įrašyti duomenys neatitinka duomenims, įrašytiems pateiktoje bankroto administratoriui finansinėje atskaitomybėje, buhalterinių sąskaitų apskaitos žiniaraščiams už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Todėl negalima patikrinti balansuose įrašytų duomenų apie UAB „Kita mintis“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų teisingumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Kita mintis“ jų dydžio bei struktūros už minėtą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išsamių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, įmonė ilgalaikio turto (nematerialaus, materialaus, finansinio) neturėjo, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal paskutinį 2009 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Kita mintis“ turtą sudarė 131 247,00 Lt, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. išėmė iš įmonės sąskaitos 187 946,55 Lt, tačiau nepateikė į bylą jokių pateisinamų priežasčių ir finansinių dokumentų, patvirtinančių įmonės turto (pinigų) panaudojimą. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė A. J. neteisėtus veiksmus - pinigų panaudojimą be jokio teisinio pagrindo (CK 2.87 str. 4 d.) ir neteisėtą neveikimą - vengimą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei kitus dokumentus, dėl ko ieškovas su kreditoriais negali atsiskaityti įmonės vertės turto apimtyje (CK 2.87 str. 7 d.). Todėl teismas ieškinį dėl 187 946,55 Lt tenkino. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, iš jo priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas A. J. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 169-170). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sprendimas iš esmės nepagrįstas, neteisingas, vienpusiškas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams. Sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, be to, iš motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė apelianto argumentus ir prašymus.
  2. Visi finansiniai dokumentai perduoti bankroto administratoriui, dalis jų yra pateikta policijai, todėl apeliantas negali surinkti ir pateikti įrodymų, patvirtinančių iš įmonės pervestų jam pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti apelianto nurodytus dokumentus iš bankroto administratoriaus ar tyrėjos, šį prašymą atmetė be jokios motyvacijos. Taip pat teismas paminėdamas prašymą stabdyti bylą iki atitinkamos baudžiamosios bylos išsprendimo arba nutraukimo, nepasisakė kodėl šis prašymas netenkintas.
  3. Teismas neapklausė apelianto nurodytos liudytojos I. F., kuri galėtų patvirtinti apelianto gautų pinigų išmokėjimą jai kaip jos atlyginimą. Be šios liudytojos, reikėjo apklausti ir kitus BUAB „Kita mintis“ darbuotojus, kurie gavo atlyginimą tokiu būdu, tačiau nebeturėdamas jokių dokumentų, apeliantas teigia, kad negalėjo teismui nurodyti jų tikslių duomenų. Tačiau teismas, turėdamas savo žinioje bankroto bylą ir galimai dalį apelianto perduotų administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, tikrai galėjo įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
  4. Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, o nurodyti pažeidimai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Palikus skundžiamą sprendimą, susidarytų situacija, kad apeliantas, išleidęs įmonės lėšas jos reikmėms ir interesams, turėtų šiuos pinigus mokėti antrą kartą, t. y. grąžinti ieškovui.

9Ieškovas BUAB „Kita mintis“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 178). Nurodo, kad nesutinka su apelianto nepagrįstomis skunde išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apelianto nurodyti argumentai nemotyvuoti bei nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės. Be to, apeliantas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Kita mintis“ iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis UAB „Kita mintis“ akcininkas ir vadovas buvo apeliantas A. J.. Ieškovas reikalavimą atlyginti UAB „Kita mintis“ padarytą žalą grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. iš UAB „Kita mintis“ atsiskaitomosios sąskaitos apeliantui pervesta (išgryninta) 187 946,55 Lt suma, taip pat bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas, kurio vertė pagal finansinės atskaitomybės duomenis už 2009 metus sudarė 131 247 Lt. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį dėl 187 946,55 Lt UAB „Kita mintis“ lėšų pasisavinimo, o ieškinio dalį dėl neperduoto turto vertės priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

13Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš apelianto ieškovui priteista 187 945,55 Lt žala, teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Iš bylos medžiagos inter alia apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija 187 946,55 Lt iš įmonės paėmimo fakto, tačiau tvirtina šiuos pinigus išleidęs įmonės reikmėms ir jos interesams. Taigi, byloje nagrinėtinas kilęs ginčas dėl apeliantui iš UAB „Kita mintis“ atsiskaitomosios sąskaitos pervestų (išgrynintų) 187 946,55 Lt panaudojimo (ne)teisėtumo.

16Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

17Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18Pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, nes apeliantas nepateikė jokių pateisinamų priežasčių ir finansinių dokumentų dėl įmonei priklausančių 187 946,55 Lt panaudojimo. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo išvadą, teigia, kad jis negali surinkti ar pateikti įrodymų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, nes visi finansiniai dokumentai yra pas bankroto administratorių ir teisėsaugos institucijose. Be to, teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti ir tirti įrodymus, t. y. nebuvo apklausta liudytoja I. F. bei kiti darbuotojai, kurie galėtų patvirtinti apelianto gautų pinigų išmokėjimą jiems kaip atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o apelianto skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju apeliantas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 12 str., 178 str.). Todėl apeliantas, teigdamas, kad 187 946,55 Lt buvo panaudoti įmonės reikmėms, taip pat atlyginimams mokėti, turi tai įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka.

20Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

21Apeliantas teigia, kad teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti apelianto nurodytus dokumentus iš bankroto administratoriaus ar ikiteisminio tyrimo institucijos, jis tokios galimybės neturįs, nes visus dokumentus yra perdavęs būtent jiems. Tačiau pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį pats apeliantas pripažįsta, kad jis finansinių dokumentų, patvirtinančių minėtų lėšų panaudojimą, nesugebėjo išsaugoti (b.l. 72). Taip pat ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-3555-276/2013 apeliantas paaiškino, kad dalį UAB „Kita mintis“ dokumentų (kokius konkrečius įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui nurodyti negali), spaudą ir įstatus perdavė bankroto administratoriui, kitų dokumentų neišsaugojo (b.l. 148-152). Tai, kad bankroto administratoriui nepateikti pagrindiniai įmonės finansiniai dokumentai patvirtina ir minėtoje baudžiamojoje byloje nurodyta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „Kita mintis“ nėra pateikusi buhalterinės apskaitos dokumentų: didžiosios knygos, buhalterinių sąskaitų apskaitos – žiniaraščių už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., avanso apyskaitos nuo 2008 m. lapkričio 1 d., atsiskaitymų apskaitos žiniaraščio su atskaitingais asmenimis, materialinių vertybių apskaitos sandėlyje ir eksploatacijoje žiniaraščio, ilgalaikio (materialaus) turto apskaitos registro. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. iš UAB „Kita mintis“ atsiskaitomosios sąskaitos apeliantui pervestų ar jo išgrynintų 187 946,55 Lt panaudojimą įmonės interesams patvirtinantys finansiniai dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, nėra pagrindo. Taigi, rašytinių įrodymų apie iš įmonės gautos 187 946,55 Lt pinigų sumos panaudojimą nėra. Todėl paties apelianto minėtų paaiškinimų ir specialisto išvados duomenų kontekste, teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad teismas neišreikalavo visų dokumentų, dėl ko netinkamai išnagrinėjo bylą, vertina kaip deklaratyvius.

22Kaip matyti, apeliantas iš įmonės gautų 187 946,55 Lt panaudojimą taip pat siekia įrodyti liudytojų parodymais, kurių pirmosios instancijos teismas neapklausė. Apelianto teigimu, jo prašomi apklausti liudytojai buvusi administratorė I. F. ir kiti darbuotojai galėtų patvirtinti atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais faktą. Minėta, o ir kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005 ir kt.). Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.). Todėl nagrinėjamu atveju įmonės lėšų panaudojimas, inter alia su darbo santykiais susijusiems mokėjimais, turi būti įrodinėjamas aukščiau nurodytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais, o ne liudytojų parodymais.

23Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonės lėšos apelianto buvo paimtos, ginčo nėra, o nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, kad apeliantas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas pateikdamas įrodymus, patvirtinančius 187 946,55 Lt panaudojimą įmonės interesais (CPK 12 str., 178 str.). Aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kokia tvarka ir kokių dokumentų pagrindu atskaitingi asmenys pagrindžia įmonės lėšų panaudojimą. Minėti argumentai patvirtina, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės ūkio reikmėms skirtų pinigų paėmimu ir negrąžinimu įmonei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys (CK 6.246 str.-6.249 str.). Apelianto procesiniuose dokumentuose inter alia apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai šių aplinkybių ir jo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

24Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Kita mintis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas A. J. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 9. Ieškovas BUAB „Kita mintis“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d.... 13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Iš bylos medžiagos inter alia apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas... 16. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 17. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 18. Pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį vertino kaip neteisėtą,... 19. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 20. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir... 21. Apeliantas teigia, kad teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti apelianto... 22. Kaip matyti, apeliantas iš įmonės gautų 187 946,55 Lt panaudojimą taip pat... 23. Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus,... 24. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....