Byla e2-1969-861/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. P., If P&C Insurace AS filialas, AB „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovėms G. R., advokatei Erikai Jurgutytei,

4atsakovo atstovui advokatui Olegui Urbonui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas Snoras ieškinį atsakovui UAB „Tanagra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. P., If P&C Insurace AS filialas, AB „Lietuvos draudimas“,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 34103,66 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nuosavybės teise valdo automobilį Spyker C8 Laviolette, kuris apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Paaiškino, jog 2011-04-13 ieškovas, pastebėjęs automobilio priekinių grotelių apgadinimą bei dešiniojo sparno įbrėžimą, automobilį pristatė atsakovui smulkiam remontui, tą pačią dieną atsakovo darbuotojas A. P., gabendamas automobilį į plovyklą, jo nesuvaldė ir įsirėžė į pastato sieną, automobilis buvo apgadintas. Pažymėjo, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl įvykio bei prašė pateikti pasiūlymus dėl visiško nuostolių kompensavimo. Nurodė, jog atsakovas kreipėsi į civilinės atsakomybės draudiką If P&C Insurace AS filialą su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Paaiškino, jog dėl automobilio remonto ieškovas kreipėsi į oficialų Spyker automobilių pardavėją SIA Grebers Trading LTD., atsižvelgiant į būtinus remonto darbus bei transportavimo išlaidas, ieškovui pateikta 99632,92 Eur sąskaita. Ieškovas šią sąskaitą bei pridėtinės vertės mokestį sumokėjo, iš viso patirdamas 120555,83 Eur žalos. Dalį, t.y. 56542,68 Eur, ieškovo patirtų nuostolių padengė atsakovas ir jo draudikas If P&C Insurace AS. Pažymėjo, jog įvykio, jo aplinkybių bei žalos fakto atsakovas neneigė, 2011-06-27 atsakovas nurodė, jog pagrįstas nuostolių dydis sudaro 77600,24 Eur. Nurodė, jo vėlesniu raštu atsakovas nurodė, kad ieškovui jau išmokėta 56542,68 Eur suma yra pakankama ieškovo patirtai žalai atlyginti, o dėl likusios ieškovo patirtos žalos atlyginimo ieškovas turi kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“. Paaiškino, jog AB „Lietuvos draudimas“, negaudamas tam tikrų dokumentų ir papildomos informacijos iš SIA Grebers Trading LTD., pranešime nurodė, jog sutinka išmokėti ieškovui 29909,49 Eur. Pažymėjo, jog ieškovo patirta žala buvo atlyginta 86452,17 Eur sumai, taigi liko neatlyginta 34103,66 Eur žala. Nurodė, jog ieškovo sumokėti pinigai už automobilio remontą sudaro ieškovo patirtą žalą išimtinai dėl atsakovo darbuotojo veiksmų. Įstatymas numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pažymėjo, jog atsakovas aplinkybės, jog būtent darbuotojo veiksmais automobilis buvo apgadintas, neginčijo, dalį žalos atlygino, taigi, atsakovas niekada neginčijo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos bei priežastinio ryšio. Nurodė, jog darbuotojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato buvo pripažintas įvykio kaltininku, jam skirta nuobauda. Paaiškino, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Įstatymas numato, jog jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

7Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog automobilis Spyker C8 Laviolette LM85, valst. Nr. ( - ) kaip bankrutuojančios įmonės turtas, buvo parduotas varžytynėse ne vėliau kaip 2013-07-23. Paaiškino, jog neginčija aplinkybės, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas atsakovo darbuotojo A. P.. Pažymėjo, jog ieškovas viso reikalavo 416255,17 Lt (120555,83 Eur) žalos atlygimo. Nurodė, jog byloje esančiais teismų sprendimais konstatuota, kad draudimo suma, t.y. If P&C Insurance AS maksimali atsakomybės riba buvo 249000 Lt (72155,38 Eur), atskaičius privalomąją franšizę. Paaiškino, jog eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas turto draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo visa apimtimi, draudimo bendrovės If P&C Insurance AS – 249000 Lt draudimo išmokos ribose ir AB „Lietuvos draudimas“ – automobilio rinkos verte, t.y. visa žalos apimtimi, ieškovas šia teise pasinaudojo pareikalaudamas žalos atlyginimo iš visų skolininkų. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS išmokėjo ieškovui 49000 Lt, atsakovas UAB „Tanagra“ – 146230,56 Lt, šią sumą atsakovui grąžino If P&C Insurance AS taip iš viso trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atlygino 195230,56 Lt (56542,68 Eur) žalos, AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui išmokėjo 103271,50 Lt (29909,49 Eur), o jeigu bus patenkinti atsakovo ir trečiojo asmens skundai civilinėje byloje Nr. 2-20936-155/2014, ieškovas galės reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Nurodė, jog ieškovas nepagrindė, kokiu pagrindu sumokėjo pridėtinės vertės mokestį nuo 2011-09-08 sąskaitoje faktūroje nurodytos remonto kainos, taip pat ieškovas turi įrodyti, kad pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas tinkamam gavėjui, o įrodžius, kad mokestis buvo sumokėtas tinkamai, ieškovas turėtų pagrįsti, kodėl nepasinaudojo teise į sumokėto PVM įskaitymą arba grąžinimą. Paaiškino, jog ieškovas neįrodė, kad už remonto darbus sumokėjo, nes ieškovo pateikti sąskaitų išrašai tik patvirtina lėšų konvertavimą, tačiau ne jų pervedimą remonto darbus atlikusiai Latvijos įmonei. Pažymėjo, jog atsakovas neginčijo savo kaltės dėl automobilio sugadinimo, tačiau 2011-06-27 raštu nurodė ieškovui, kad sutinka ir prisiima atsakomybę tik dėl žalos, kurios dydis 304181,01 Lt (88096,91 Eur). Ieškovas šį raštą gavo 2011-06-29, taigi nuo šios datos ieškovui skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vykdydamas savo įsipareigojimus, atsakovas iki 2011-11-11 sumokėjo ieškovui 146230,56 Lt ir nuo 2011-11-12 jokių mokėjimų neatliko. Pažymėjo, jog 2012-01-15 suėjus įsipareigojimų vykdymo terminui, atsakovui atsirado teisė pareikšti ieškinį dėl likusių 30250,94 Eur išmokėjimo. Ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2015-01-14. Nurodė, jog visiems ieškovo reikalavimams atsakovui atlyginti žalą dėl automobilio Spyker C8 Laviolette LM85, valst. Nr. ( - ) sugadinimo 2011-01-13 yra suėję ieškinio senaties terminai ir tuo pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas.

8Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS draudimo sutartimi buvo apdraudusi UAB „Tanagra“ bendrąją civilinę atsakomybę. Paaiškino, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad draudimo suma šiam eismo įvykiui yra 249000 Lt (72115,38 Eur) atskaičius franšizę. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS yra išmokėjusi dalį šios sumos, o likusi dalis, t.y. 53769,44 Lt (15572,71 Eur) yra iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS priteista ieškovo reikalavimo teises perėmusiai AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši suma dar nėra išmokėta. Nurodė, jog iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS yra priteista visa galima 72115,38 Eur draudimo išmoka, tuo tarpu nuostolių suma, kuri viršija draudimo sumą priteista iš atsakovo. Paaiškino, jog byloje kilęs ginčas dėl sumos, viršijančios draudimo sumą, yra suėjęs senaties terminas. Pažymėjo, jog ieškovui žalos neatlygino jo automobilį Kasko draudimu apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, kuris taip pat nesutinka su žalos dydžiu.

9Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovo buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią buvo atliktos administravimo procedūros dėl 2011-04-13 įvykio, už kurį atsakingas atsakovo darbuotojas A. P.. Paaiškino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir remiantis turimais duomenimis buvo išmokėta 29909,49 Eur (103271,50 Lt) draudimo išmoka. Pažymėjo, jog atsakovas ar automobilį vairavęs asmuo neneigia fakto, jog įvykio kaltininkas yra būtent A. P.. Nurodė, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Paaiškino, jog atsakovo bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS, todėl pagal draudimo sutartį nuostolių atlyginimas visų pirma turi būti nukreiptas į draudimo bendrovę ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pažymėjo, jog If P&C Insurance AS už minėtą įvykį yra išmokėjusi 56542,68 Eur (195230,56 Lt) draudimo išmoką, likusi suma, t.y. 15862,33 (54769,44 Lt) neviršijanti tarp šalių sudarytos draudimo sutarties limito pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteista iš If P&C Insurance AS trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Jeigu šis teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, If P&C Insurance AS bus išmokėjusi maksimalią draudimo išmoką, todėl žalą, kuri viršija draudimo bendrovės limitą privalo atlyginti atsakovas. Nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai apskaičiavo draudimo išmoką, todėl jam nekyla pareiga išmokėti papildomos draudimo išmokos. Paaiškino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atklikęs tyrimą nesutiko atlyginti ieškovo pretenzijoje prašomų sumų už transporto priemonės apžiūros metu neužfiksuotų bei remonto metu nesuderintų dalių keitimą, transportavimo išlaidų, taip pat nesutiko atlyginti 15862,33 Eur, nes ši suma neviršijo If P&C Insurance AS draudimo sutartyje nustatytos maksimalios draudimo išmokos, taigi, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 29909,49 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog ieškovas pranešimą apie žalos atlyginimą gavo 2012-12-18, yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl AB „Lietuvos draudimas“ negali kilti pareiga atlyginti ieškovo prašomą žalą.

102016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad automobilis nėra tipinis, todėl dėl remonto buvo kreiptasi į oficialų gamintojo atstovą, kuris suremontavęs automobilį ieškovui pateikė 99632,92 Eur sąskaitą, ieškovas šią sąskaitą apmokėjo. Nurodė, jog dalį ieškovo patirtų išlaidų yra kompensavęs atsakovas, dalį – draudimo bendrovės If P&C Insurance AS, AB „Lietuvos draudimas“, likusią nekompensuotą žalą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė teismui patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Paaiškino, jog pirmiausia automobilio remontą atlikusi įmonė teikė atsakovui avansinio apmokėjimo sąskaitas, dalį jų ieškovas apmokėjo, vėliau buvo apskaičiuotos likusios remonto paslaugų išlaidos. Nurodė, jog kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltės, neteisėtų veiksmų, atsakovas neginčija. Pažymėjo, jog dėl atsakovo ir jo draudiko neatlygintos žalos kreipėsi į ieškovo draudiką ir tik 2012-12-18 sužinojus iš AB „Lietuvos draudimas“, jog pastarasis visos likusios žalos ieškovui neatlygins, ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir būtent nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, ieškinį ieškovas teismui pateikė 2015-10-05, taigi, nepraleidęs ieškinio senaties termino. Paaiškino, jog patirtos žalos likutį atsisakė atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, jog nuo AB „Lietuvos draudimas“ rašto gavimo iki kreipimosi į teismą dienos vyko susirašinėjimas su remonto darbus atlikusia bendrove, oficialiu atstovu dėl atlikto remonto bei pakeistų detalių būtinumo. Pažymėjo, jog ieškovas žalą patyrė kai atliko mokėjimus. Prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad jeigu ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimo visai sumai, tai jis prarado reikalavimo teisę. Pažymėjo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas patvirtina, kad PVM išlaidas ieškovas patyrė.

11Atsakovo atstovas 2016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog ieškovo teises pažeidė ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, todėl turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Paaiškino, jog teisiniai ieškovo ir atsakovo santykiai prasidėjo nuo žalos atsiradimo momento, trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2014-09-09. Nurodė, jog ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo už automobilio remontą, tačiau nepateikė įrodymų, jog sumokėjo pridėtinės vertės mokestį. Ieškovas pateikė tik deklaracijas, tačiau mokėjimo nurodymų dėl PVM faktinio sumokėjimo byloje nėra. Paaiškino, jog ieškovas remonto darbus atlikusiai bendrovei už automobilio remontą paskutinį mokėjimą atliko ne vėliau kaip 2011-09-08, taigi, ieškinio senaties terminas minėtam reikalavimui baigiasi 2014-09-08. Pažymėjo, jog 2011-06-11 pretenzija ieškovas kreipiasi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, atsakovas atsakyme į minėtą pretenziją nurodo, jog sutinka iki 2012-01-15 sumokėti mažesnę sumą, nei reikalauja ieškovas. Atsakovas sumokėjo ne visą sumą, t. y. neįvykdė visos savo prievolės. Šiam reikalavimui ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015-01-15. Visai kitai atsakovo nesumokėtai sumai bankas reikalavimo atsakovui nepareiškė. Nurodė, jog apie pažeistas teises ieškovas sužinojo sumokėjęs remontą atlikusiam asmeniui, t. y. 2011-09-08, tuomet sužinojo ir apie tai, kad jam atsiranda privalė mokėti mokesčius valstybei. Paaiškino, jog ieškinio reikalavimą iš esmės sudaro ta suma, kurią AB „Lietuvos draudimas“ 2012-12-11 atsisakė sumokėti ieškovui, draudiko atsisakymas yra nepagrįstas, tačiau ieškovas reikalavimo jam nereiškė. Šiuo atveju ieškovas ir vėlgi praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo atsakovo atstovo pranešimo 2012 metų balandį, kuriame nurodoma, kad mokėjimų atsakovas daugiau neatliks, ieškinio senatis vis tiek yra praleista. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų išlaidų. Nurodė, jog 2012-12-18 ieškovo teises pažeidė ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, apie tai, kad atsakovas galimai pažeidė ieškovo teises, ieškovas turėjo suprasti ne vėliau kaip 2011-09-08.

12Ieškinys atmestinas.

13Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad automobilis Spyker C8 Laviolette, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausė AB bankui Snoras (t.1, b.l. 6). 2011-04-13 ieškovas pristatė automobilį UAB „Tanagra“ smulkiam remontui (t. 1, b.l. 45-47). 2011-04-13 įvykusio eismo įvykio metu minėtas automobilis buvo apgadintas, įvykio kaltininku pripažintas UAB „Tanagra“ darbuotojas A. P. (t.1, b.l. 21, 54-55, 56). Draudimo bendrovė If P&C Insurance AS draudimo sutartimi buvo apdraudusi UAB „Tanagra“ bendrąją civilinę atsakomybę. Automobilio remontą atliko SIA Grebers Trading LTD, 2011-04-26 pateikė ieškovui prekių važtaraštį sąskaitą 90597,18 Eur sumai, 2011-06-09 ieškovui pateikta 96782,01 Eur sąskaita, o 2011-09-08 pateikė ieškovui 99632,92 Eur sumai važtaraštį sąskaitą (t. 1, b.l. 40-44, 185-191). Iš pareiškimo tarptautiniam pavedimui nustatyta, kad ieškovas 2011-05-12 sumokėjo SIA Grebers Trading LTD 90597,18 Eur, 2011-06-20 – 6184,83 Eur, 2011-09-08 – 2850,91 Eur (t.1, b.l. 7-8, 11, t. 2, 68-74). Ieškovas nurodo, jog patyrė 20922,21 Eur žalos dėl mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Automobilis Spyker C8 Laviolette, valst. Nr. ( - ) turto draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 74-88, 102-103). 2011-04-19 ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką (t. 1, b.l. 89). Ieškovas 2011-05-12 bei 2011-08-31 pranešimais informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie atlygintiną žalą dėl 2011-04-14 įvykusio eismo įvykio bei ketinimo kreiptis į šią bendrovę pagal turto draudimo sąlygas (b.l. 106-107). Ieškovo atstovė 2011-06-16 pretenzija kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo atlyginti 82590,63 Eur (285168,92 Lt) žalą (t. 2, b.l. 83-84). 2011-06-27 raštu UAB „Tanagra“ nurodė, jog sutinka sumokėti ieškovui 250681,01 Lt (72602,24 Eur) per 6 mėnesius (24 savaites), mokant lygiomis dalimis po 10445,04 Lt per kalendorinę savaitę (t. 1, b.l. 18). Iš pateikto į bylą išmokų operacijų sąrašo nustatyta, kad atsakovas išmokėjo ieškovui 146230,56 Lt (t. 1, b.l. 108). 2012-04-12 raštu atsakovo atstovas informavo ieškovą, jog sumokėta žalos atlyginimo išmoka 195230,56 Lt (146230,56 Lt sumokėti atsakovo ir 49000 Lt sumokėti draudimo bendrovės If P&C Insurance AS) yra pakankama ieškovo patirtai žalai atlyginti (t, 1, b.l. 19). Ieškovas 2012-06-19 raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl 221024,61 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 110). Atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras, 2012-12-11 raštu AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie ieškovui išmokėtiną 103271,50 Lt draudimo išmoką (t. 1, b.l. 20, 90). Ši išmoka buvo išmokėta 2012-12-14 (t. 1, b.l. 111). 2012-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš If P&C Insurance AS priteista 146230,56 Lt (42351,30 Eur) draudimo išmoka UAB „Tanagra“ naudai (t. 1, b.l. 22-27). 2013-05-07 nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b.l. 30-37). 2014-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai iš If P&C Insurance AS ir UAB „Tanagra“ priteista 53769,44 Lt žalos atlyginimo (t.1, b.l. 113-114). Žalą administravusio AB „Lietuvos draudimas“ eksperto išvadoje nurodoma, jog dalis detalių neužfiksuotos ir nepateiktos apžiūrai. Ieškovas kreipėsi į remonto darbus atlikusią įmonę prašydamas nurodyti ar buvo būtina pakeisti dalis nurodytas kreipimesi, detalizuoti į sąskaitą įtrauktas pristatymo išlaidas, tačiau dokumentai SIA Grebers Trading LTD nebuvo įteikti (t. 2, b.l. 75-78, 79-81).

14Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog patyrė 120555,83 Eur žalos, kurią sudaro 99632,92 Eur išlaidos automobilio remontui bei 20922,91 Eur ieškovo sumokėto pridėtinės vertės mokesčio. Byloje nustatyta, jog 14191,38 Eur žalos ieškovui atlygino atsakovo bendrosios civilinės atsakomybės draudikas If P&C Insurance AS, 42351,30 Eur – UAB „Tanagra“, ši suma įsiteisėjusiu 2012-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteista atsakovui, bei 29909,49 Eur ieškovui atlygino AB „Lietuvos draudimas“ pagal sudarytą turto draudimo sutartį. Taigi, liko neatlyginta 34103,66 Eur žala, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

16CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

17Nagrinėjamu atveju ieškovas pristatė automobilį atsakovui smulkiam remontui atlikti. Eismo įvykis įvyko atsakovo darbuotojui A. P. gabenant automobilį į plovyklą. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui žala kilo dėl trečiojo asmens A. P. veiksmų ar aplinkybės, jog šis asmuo eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotojas, atliko darbines funkcijas. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog ieškovui kilo žala. Trečiasis asmuo A. P. savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. veikė neatsargiai. Kasacinis teismas išaiškino, jog samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui žala kilo, taigi, konstatuotinas priežastinis ryšys kilusios žalos ir atsakovo bei trečiojo asmens A. P. veiksmų. Pažymėtina, jog atsakovas 2011-06-27 raštu sutiko atlyginti ieškovui 250681,01 Eur žalą, taip pripažindamas savo atsakomybę. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

18CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi, deliktinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško nuostolių atlyginimo principu. Pagal CK 6.254 straipsnį įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinę atsakomybę apdraudė If P&C Insurance AS. Pažymėtina, jog jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonė Spyker C8 Laviolette, valst. Nr. ( - ) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo sutartimi. Ieškovas kreipėsi į savo draudiką, prašydamas atlyginti 221024,61 Lt sumą, tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovui 103271,50 Lt draudimo išmoką (t. 1, b.l. 20). Atsakovas pažymi, jog ieškovas reikalauja atlyginti žalą toje dalyje, kurioje ją atlyginti atsisakė AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimą dėl neatlygintos žalos dalies AB „Lietuvos draudimas“, nors turėjo tokią teisę.

19Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog pridėtinės vertės mokestis, iš kurio ieškovas kildina dalį žalos, buvo sumokėtas. Ieškovo atstovė nurodė, jog minėtas pridėtinės vertės mokestis buvo įskaitytas Valstybinės mokesčių inspekcijos už kitus mokėjimus. Iš pateiktų į bylą Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų bei Įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalų nustatyta, jog minėtas pridėtinės vertės mokestis buvo deklaruotas ir įtrauktas į apskaitą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato mokesčių mokėtojams galimybę PVM permoką ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusį PVM skirtumą įskaityti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šis atsakovo atsikirtimas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

21Dėl ieškinio senaties termino.

22Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis įtvirtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 3-11 dalys). Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

23Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

24Ieškinio senačiai taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos. CK 1.118 straipsnio 1 dalis numato, jog terminas prasideda rytojaus dieną nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.119 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, sutikdamas atlyginti dalį žalos, 2011-06-27 raštu informavo ieškovą. Pažymėtina, jog šis atsakovo raštas ieškovui įteiktas 2011-06-29 (t. 1, b.l. 17-18). Nesutikdamas dėl atsakovo prisiimtinos žalos dydžio, ieškovas turėjo teisę reikšti atsakovui pretenzijas ar kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, taigi, teismas sprendžia, jog būtent nuo 2011-06-30 prasidėjo sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui reikšti.

25CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsakovas 2011-06-27 rašte nurodė, jog sutinka atlyginti ieškovui 250681,01 Lt žalą, šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 24 savaites lygiomis dalimis, mokėdamas po 10445,04 Lt per kalendorinę savaitę. Atsakovas prisiimtą prievolę turėjo įvykdyti 2012-01-15. 2012-04-12 raštu atsakovo atstovas pranešė ieškovui, jog iki 2011-11-31 BAB bankui Snoras sumokėta žalos atlyginimo išmoka – 195230,56 Lt, kurią sudaro 146230,56 Lt sumokėti atsakovo ir 49000 Lt sumokėti If P&C Insurance AS, yra pakankama BAB banko Snoras žalai atlyginti. Šis pranešimas ieškovui įteiktas 2012-04-12 (t. 1, b.l. 19). Iš pateikto į bylą išmokų operacijų sąrašo nustatyta, kad atsakovas atliko 14 mokėjimų, sumokėjo ieškovui 146230,56 Lt, paskutinis mokėjimas atliktas 2011-11-11 (t. 1, b.l. 108). Taigi, atsakovui nustatytu terminu, t.y. iki 2012-01-15 neįvykdžius prisiimtos prievolės, ieškovui 2012-01-16 atsirado teisė įstatymų nustatyta tvarka ginti pažeistas teises, tačiau ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2015-10-05.

26Ieškovo atstovė pažymėjo, jog dėl atsakovo ir jo draudiko neatlygintos žalos ieškovas kreipėsi į savo draudiką ir tik 2012-12-18 sužinojus iš AB „Lietuvos draudimas“, jog pastarasis visos likusios žalos ieškovui neatlygins, ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir būtent nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, ieškinį ieškovas teismui pateikė 2015-10-05, taigi, nepraleidęs ieškinio senaties termino. Teismas sprendžia, jog šis ieškovo atsikirtimas nepagrįstas, nes minėtu raštu žalą atsisakė atlyginti ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, taigi, būtent AB „Lietuvos draudimas“ pažeidė ieškovo teisę šiuo atsisakymu ir ieškinio senaties terminas nuo šio atsisakymo gali būti skaičiuojamas ne teisei reikšti reikalavimą atsakovui, tačiau ieškovo draudikui.

27Ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-10-05 pateikdamas ieškinį, taigi, praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalys). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą senaties terminą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

28Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

29CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorinių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsakovas patyrė 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, aktuali redakcija 2015-03-19) nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,84 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, tačiau vadovaujantis CPK 92 ir 96 straipsniais iš ieškovo nepriteistinos.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo BAB bankas Snoras, į.k. 112025973, bankroto administratoriui UAB „Valnetas“, į.k. 135778275, administravimui skirtų lėšų 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Tanagra“, į.k. 222042160, naudai.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovėms G. R., advokatei Erikai Jurgutytei,... 4. atsakovo atstovui advokatui Olegui Urbonui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 34103,66 Eur... 7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas... 8. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance... 9. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškovo ieškinį... 10. 2016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad... 11. Atsakovo atstovas 2016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog... 12. Ieškinys atmestinas. ... 13. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme... 14. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. ... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog patyrė 120555,83 Eur žalos, kurią... 16. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pristatė automobilį atsakovui smulkiam remontui... 18. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti... 19. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų,... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje... 21. Dėl ieškinio senaties termino. ... 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis... 23. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK... 24. Ieškinio senačiai taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios... 25. CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų... 26. Ieškovo atstovė pažymėjo, jog dėl atsakovo ir jo draudiko neatlygintos... 27. Ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-10-05 pateikdamas... 28. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 29. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,84 Eur ir... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovo BAB bankas Snoras, į.k. 112025973, bankroto... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...