Byla 2A-288-622/2013
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui G. D., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai, dalyvaujančiai byloje išvadai duoti, Klaipėdos miesto VTAT dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nurodė, jog su atsakovu ( - ) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje gimė dukra. Nuo 2009-03-30 šalys kartu nebegyvena. Santuoka yra galutinai iširusi, todėl prašė ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad atsakovas per laikotarpį, kai jie kartu nebegyvena, vaikui neteikė išlaikymo, dukrą padėjo išlaikyti jos tėvai, nes mergaitė iki mokyklos pastoviai gyveno Šiauliuose, jos tėvai ir dabar prisideda materialiai padėdami jai ir jos dukrai, todėl prašė iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei susidariusį už 3 metus įsiskolinimą. Santuokos metu jie buvo įsigiję gyvenamąjį namą, pagal gautą paskolą, tačiau jį pardavė, grąžino dalį paskolos, todėl likusią dalį prašė padalinti kaip prievolę kiekvienam lygiomis dalimis.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šalių santuoką nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei ir po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokoje turėtas pavardes – D., D.. Dukters E. D., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatė su motina R. D.. Priteisė iš G. D. dukters E. D., gim. ( - ) išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-28 iki jos pilnametystės. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise valdyti dukrai E. priteistą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo G. D. 6 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir į valstybės biudžetą – 315 Lt žyminį mokestį. Nustatė šalims solidariąją prievolę pagal 2005-09-08 kreditavimo sutartį Nr. 0450518072123-49 AB SEB bankui. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu tėvai neturi jokio turto, gauna nedideles pajamas, mergaitės seneliai remia šalių dukrą. Prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką įstatymas numato abiem tėvams lygiomis dalimis, todėl tėvų pareiga rasti būdų kaip šią prievolę vykdyti. Minimalius, būtinus vaiko poreikius galima tenkinti priteisiant iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad pastovaus išlaikymo po 2009 metų vaikui kas mėnesį neskyrė, jo parama buvo epizodiška, nepastovi, tačiau pirko vaikui rūbus, daiktus, skirdavo pinigų, mokėjo paskolos įmokas. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudarė pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi vaiko išlaikymo įsiskolinimą, tačiau mažesnei sumai, negu prašo ieškovė. Nurodė, kad priteisiant pusę įsiskolinimą sudarančios sumos, kas sudarytų 6 300 Lt, bus išlaikytas pusiausvyros principas vaiko interesų ir tėvų galimybių atžvilgiu.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priteisti iš jo 200 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteisti iš jo 72 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Nurodė, kad jo pajamos yra minimalios, turto ar santaupų neturi, todėl negali teikti dukrai ieškovės prašomo išlaikymo. Pasikeitus turtinei padėčiai teiktų didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir jo turtinės padėties. Be to, mano, kad byloje nesurinkta pakankami įrodymų, kad jis trejus metus neteikė išlaikymo vaikui.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą.

10Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės E. D., gim. ( - ), tėvai. Tarp šalių kilo ginčas, kokia apimtimi ir nuo kada atsakovas turi prisidėti prie savo nepilnametės dukters išlaikymo.

11Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

12Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis neturi turto ir santaupų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikiamą išlaikymą dukrai E. D.. Iš atsakovo priteista 350 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma nėra didelė, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo gaunamas nedideles pajamas. CK 3.200 straipsnis teigia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau negalima priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo dienos kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove bendro ūkio nebeveda nuo 2008-03-26. Nesant ginčo, kad šalių nepilnametei dukrai likus gyventi su mama, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jis teikė reikiamą išlaikymą savo dukrai. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo paaiškinimus dėl skirto išlaikymo, tačiau nustatęs, kad jis buvo nepakankamas, pagrįstai sumažino prašomo įsiskolinimo sumą.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, tiek įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai