Byla 2A-302-613/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3998-867/2018 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. D. 4 344,00 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pagal 2007 m. kovo 10 d. skolos raštelį paskolino atsakovei 4 344,00 Eur (15 000,00 Lt), kuriuos atsakovė turėjo grąžinti iki 2008 m. kovo 10 d., tačiau iki šiol negrąžino. Paaiškino, kad skolos raštelis buvo sudarytas Vokietijoje, jos bute. Paskolos suma buvo 4 344,00 Eur (15 000,00 Lt), tai yra skolino eurais, o atsakovė turėjo grąžinti litais, skolino atsakovei automobilio remontui, dar papildomai lėšų kelionei bei kažkiek buvo už neatsiskaitytas prekes. Patvirtino, kad atsakovė jai pervesdavo pinigus už patalpų nuomą, už remontą ir pirko jai bilietus. Nurodė, kad aplinkybę, kad ji perdavė atsakovei pinigus matė E. J. ir jos mama, tačiau mama yra mirusi. Nurodė, kad atsakovė surašė skolos raštelį ir E. J. matė, kaip buvo surašytas skolos raštelis.

103.

11Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokių sutartinių santykių tarp jos ir ieškovės dėl paskolos nebuvo. Ieškovė jai niekada nėra perdavusi skolos raštelyje nurodytos pinigų sumos. Skolos raštelis buvo surašytas kaip garantas jai perdavus įvairius baldus, lempas, paveikslus ir kitus daiktus, kurie buvo palikti ieškovei priklausančiose patalpose, esančiose Panemunėje, kai ieškovė išvyko gyventi į Vokietiją, o skolos raštelyje nurodyta suma atitinka paliktų daiktų vertę. Nurodė, kad 2007 m. kovo 5 d. ji su ieškovė sudarė panaudos sutartį, tuo tikslu, kad visi esantys ir ieškovei priklausantys daiktai Panemunėje bus parduoti, o gautos lėšos už parduotus daiktus bus pervedamos ieškovei. Pasirašant panaudos sutartį buvo atliktas ieškovės daiktų įvertinimas – iš viso daiktų buvo už 4 441,60 Eur (15 366,00 Lt). Jokių paskolos santykių nebuvo, o raštelis buvo surašytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių santykių. Vykdydama susitarimą dėl akių ji pardavinėjo ieškovei priklausančius daiktus ir pervesdavo pinigus ieškovei, tačiau ne visus kvitus yra išsaugojusi, be to, ieškovė būdama Vokietijoje, telefonu jai duodavo nurodymus kam ir kiek bei už ką sumokėti iš gautų pinigų. Likusius neparduotus ieškovei priklausančius daiktus ji kartu su patalpomis perdavė ieškovės draugei. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji imdavo iš ieškovės prekes iš Vokietijos ir jas pardavinėjo bei mokėdavo ieškovei nuomą, už Vokietijoje imtas prekes atsiskaitydavo Vokietijoje grynaisiais pinigais. Automobilis Vokietijoje nebuvo sugedęs, skolos raštelį rašė ne ji, tačiau ji pasirašė skolos raštelyje, jokie pinigai jai nebuvo perduoti surašant paskolos raštelį. Panaudos sutartis nutraukta buvo 2017 m. gruodžio 11 d., ir raktus su likusiais parduotuvėje baldais ji perdavė N. Š.. Skolos raštelį surašė taip pat Panemunėje, kaip ir panaudos sutartį.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat iš ieškovės priteisė 11,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

165.

17Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos skolos raštelyje suma yra 4 344,00 Eur

18(15 000,00 Lt), t. y. didesnė nei 3 000,00 Eur, ir šis sandoris, kaip tvirtina ieškovė, buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį tokia sutartis turėjo būti ne tik kad rašytinė, bet ir notarinės formos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytas skolos raštelis notaro nebuvo patvirtintas, be, to ieškovės teismui pateiktas skolos raštelis neatitinka įstatymo numatytų privalomų rašytinės sandorio formos reikalavimų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

196.

20Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad „Aš, I. D. pasiskolinau iš /E./ E. R. 15 000 (penkiolika) tūkstančių litų, kuriuos atiduosiu vienerių metų laikotarpyje, tai yra 2008 m. kovo 10 d.“. Skolos raštelyje nurodyta, kad skolos raštelis sudarytas 2007 m. kovo 10 d., Šilutėje, tačiau tiek ieškovė, tiek jos kviesti liudytojai E. J. ir ieškovės dukra V. B., tvirtino, kad skolos raštelis buvo sudarytas Vokietijoje, o atsakovė nurodė, kad skolos raštelis buvo sudarytas Panemunėje. Ieškovė 2018 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad skolos raštelį surašė pati atsakovė ir ji atsakovei Vokietijoje perdavė 4 344,00 Eur, tačiau skolos raštelyje rašė, kad skolina litais, nes atsakovė turėjo grąžinti litais ir tai, kad pinigus ji atsakovei perdavė bei skolos raštelį surašė atsakovė matė E. J.. Atsakovė teismo posėdžio metu neigė, kad ji surašė skolos raštelį, tačiau patvirtino, kad ji pasirašė po tekstu. Minėtame skolos raštelyje kitų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrašų be žodžio „pasiskolinu“ nėra nurodyta, t. y. raštelyje paskolos dalyko perdavimo faktas paskolos gavėjui nėra specialiai aptartas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vien tik žodžio „skolinuosi“ vartojimas skolos raštelyje, nesant atskirai aptarto paskolos dalyko, šiuo atveju – pinigų, perdavimo paskolos gavėjui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neginčijamą paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju paskolos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto ginčo raštelio turinio aiškinimo. Įstatymo prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui, tai yra ieškovei.

217.

22Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė 4 344,00 Eur perdavimo atsakovei fakto, nes skolos raštelyje nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, į tai, kad skolos raštelis nebuvo sudarytas notarine tvarka ir neatitinka rašytiniam skolos dokumentui keliamų reikalavimų, į šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir liudytojo E. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad ieškovė atsakovė automobilio remontui ir kelionei iš Vokietijos į Lietuvą paskolino 200-300,00 Eur, o paskolos raštelyje nurodyta suma yra skola už baldus, į tai, kad šis liudytojas paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, nes tvirtino, kad jis nematė kaip buvo perduoti pinigai atsakovei ir nedalyvavo pasirašant skolos raštelį, teismas konstatavo, kad dėl šios sumos tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

258.

26Ieškovė E. R. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

278.1.

28Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolos raštelis dėl 15 000 litų (4 344 eurų) paskolos turėjo būti ne tik rašytinės, bet ir notarinės formos, kadangi CK 6.871 straipsnio 4 dalies pakeitimas, numatantis notarinę sandorio formą, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio l d., o skolos raštelis pasirašytas 2007 m. kovo 10 d. Skolos raštelį pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Šiame skolos raštelyje atsakovė savo ranka parašė, kad ji pasiskolino iš ieškovės 15 000 litų, kuriuos atiduos vienų metų laikotarpyje. Taigi, skolos raštelyje nurodyti visi esminiai požymiai, iš kurių matosi šalių valios išreiškimas raštu.

298.2.

30Teismas konstatavo, kad jeigu skolos raštelyje nėra žodžių „pinigus perdaviau“, tai paskolos raštelis neatitinka paskolos sandoriui keliamų reikalavimų. Tokia teismo padaryta išvada prieštarauja kasacinės instancijos teismo suformuotai praktikai dėl paskolos sutarčių. Nors skolos raštelyje ir nėra konkrečiai nurodyta žodžių „pinigus gavau“, tačiau teismas turėjo įvertinti pavartotus gramatinius terminus, gramatinės išraiškos formas, t. y. skolos raštelyje atsakovė nurodė „pasiskolinau“, „atiduosiu“. Šie pavartoti žodžiai patvirtina, kad atsakovė pinigus gavo. Teismas, aiškindamas skolos raštelio turinį, turėjo įvertinti ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius, t. y. kad ieškovė Vokietijoje pardavinėjo naudotus baldus, o atsakovė Lietuvoje vertėsi naudotų baldų prekyba ir atvažiavusi į Vokietiją iš ieškovės pirkdavo naudotus baldus, kuriuos parsivežusi į Lietuvą pardavinėdavo. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, išrašytos sąskaitos.

318.3.

32Ieškovė nurodė paskolos sudarymo aplinkybes, kad atsakovė mikroautobusu atvyko į Vokietiją pirkti iš ieškovės panaudotų baldų. Vokietijoje jai sugedo automobilis, todėl ieškovė paskolino jai pinigų automobilio remontui bei kelionei atgal į Lietuvą, iš viso paskolino 4 344 eurus. Šias aplinkybes, kad atsakovė buvo atvykusi į Vokietiją pirkti baldų, patvirtino byloje apklaustas liudytojas E. J.. Liudytojai R. K. ir S. T. patvirtino, kad atsakovė važiuodavo į Vokietiją pirkti baldų. Nors byloje apklausti liudytojai ir nurodė, kad jie nematė tiesiogiai pinigų perdavimo fakto, tačiau jie patvirtino faktines aplinkybes, kurioms esant buvo susidariusi situacija, kad I. D. skolinosi 15 000 eurų.

338.4.

34Teismas taip pat nevertino fakto, kad pas ieškovę buvo paskolos raštelio originalas, jis buvo pateiktas teismui, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką paskolos raštelio buvimas pas kreditorių laikytinas vienu iš įrodymų patvirtinančių paskolos sudarymo faktą.

358.5.

36Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kurias numato paskolos teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos. CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybės privalo įrodyti paskolos gavėjas. Tokią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Pirmos instancijos teismas atsakovę I. D. atleido nuo įrodinėjimo naštos, kad ji paskoloje nurodytų 15 000 litų negavo.

379.

38Atsakovė I. D. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

399.1.

40Ieškovės nurodyti teiginiai, kad teismas pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių yra teisiškai nepagrįsti. Minėtame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, tais atvejais, kai tarp šalių sudaryta rašytine paskolos sutartis, atitinkanti CK 6.871 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus arba egzistuoja paskolos raštelis ar kitas skolos dokumentas atitinkantis CK 6.871 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir kai paskolos gavėjas faktiškai negavo to, kas nurodyta sutartyje. Šiuo atveju paskolos sutartis, atitinkanti CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinę formą nėra sudaryta, šalys ginčija paskolos teisinių santykių buvimą ar nebuvimą apskritai, o ieškovė savo reikalavimus grindė paskolos rašteliu, kuris, kaip teisingai nurodė teismas, neatitinka rašytinės sandorio formos reikalavimų CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui, tai yra ieškovei.

419.2.

42Ieškovės argumentai, kad skolos raštelio buvimo pas kreditorių įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą, yra nepagrįsti, kadangi paskolos raštelis neatitinka rašytinės formos keliamų reikalavimų ir būdamas ginčo objektu pats savaime neįrodo esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto.

439.3.

44Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas tinkamai įvertino ginčo skolos raštelio turinį.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

48Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4910.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

51Dėl ginčo esmės

5211.

53Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė

544 344,00 Eur sumos perdavimo atsakovei fakto, nes skolos raštelyje nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, skolos raštelis nebuvo sudarytas notarine tvarka ir neatitinka rašytiniam skolos dokumentui keliamų reikalavimų.

5512.

56Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, visų pirma teigdama, jog teismas netinkamai vertino, kad ginčo paskolos raštelis turėjo būti ne tik rašytinės formos, bet ir patvirtintas notaro, kadangi teismo taikytas CK 6.871 straipsnio 4 dalies pakeitimas, numatantis notarinę sandorio formą, įsigaliojo tik nuo 2015 m. sausio l d., o skolos raštelis pasirašytas 2007 m. kovo 10 d. Teisėjų kolegija pritaria tokiam ieškovės argumentui.

5713.

58Kiekvieno teisės akto galiojimo ribos laiko atžvilgiu apibrėžtos atitinkamo įstatymo įsigaliojimo momentu ir tuo momentu, nuo kurio konkretus teisės aktas netenka galios. Įstatymo galiojimui asmenims yra reikšminga taisyklė, pagal kurią įstatymas atgal negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014). Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo skolos raštelio sudarymo data nurodyta 2007 m. kovo 10 d., o 2018 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1091, kurio 3 straipsniu CK 6.871 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi „4. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos“, įsigaliojo tik 2015 m. sausio 1 d. (minėto įstatymo 5 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne bylos nagrinėjimo metu, bet ginčo skolos raštelio sudarymo metu galiojusia CK 6.871 straipsnio redakcija, nenumatančią privalomos tokių sutarčių sudarymo notarinės formos.

5914.

60Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes pagal CK 6.785 straipsnio 1 dalį ne ieškovė, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ji pagal ginčo paskolos raštelį pinigų negavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės vertinimu.

6115.

62Pagal CK (ginčo skolos raštelio sudarymo metu galiojusi redakcija) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, jog pagal savo juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006).

6316.

64Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas). Taigi, pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovei) (CPK 12, 178 straipsniai).

6517.

66Nagrinėjamu atveju ieškovė pinigų perdavimo faktą pagal ginčo skolos ratelį įrodinėjo 2007 m. kovo 10 d. skolos rašteliu, kuriame nurodyta „Aš, I. D. <...> pasiskolinau iš /E./ E. R. <...> 15 000 /penkiolika/ tūkstančių litų, kuriuos atiduosiu vienerių metų laikotarpyje, t. y. 2008.03.10“. Be to, ieškovės vertinimu, nors byloje apklausti liudytojai E. J., R. K. ir S. T. tiesiogiai nematė pinigų perdavimo fakto, tačiau jie patvirtino faktines aplinkybes, kurioms esant buvo susidariusi situacija, kad atsakovė skolinosi pinigus pagal skolos raštelį, t. y. liudytojai paaiškino, kad atsakovė važiuodavo į Vokietiją pirkti baldų.

6718.

68Esant ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovei, tiek atsakovei skirtingai nurodant dėl esminės paskolos sutarties sąlygos – pinigų perdavimo atsakovei fakto, – 2007 m. kovo 10 d. skolos raštelio nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007).

6919.

70Aplinkybę, kad pinigus ieškovė perdavė atsakovei 2007 m. kovo 10 d. skolos raštelio pasirašymo metu, ieškovė grindžia ginčo skolos raštelyje pavartotais žodžiais „pasiskolinau“, „atiduosiu“. Tačiau ginčo skolos raštelio formuluotė „pasiskolinau“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė iš tikrųjų perdavė atsakovei 15 000 Lt, o atsakovė šią pinigų sumą gavo ginčo skolos raštelio pasirašymo metu. Tuo labiau, kad ieškovė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ji atsakovei pagal ginčo skolos raštelį pinigus skolino Vokietijoje, tačiau pagal ginčo skolos raštelio turinį šio skolos raštelio sudarymo vieta nurodyta Šilutė. Be to, ieškovė teigė, kad atsakovei pinigus skolino eurais, nors ginčo skolos raštelyje pinigų suma išreikšta litais. Atsižvelgdama į šiuos ieškovės paaiškinimų ir paskolos raštelio turinio neatitikimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė 4 344,00 Eur perdavimo pagal ginčo skolos raštelį atsakovei fakto, t. y. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus negalima pripažinti, kad ieškovės su atsakove 2007 m. kovo 10 d. pasirašytas ginčo skolos raštelis yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko (15 000 Lt) perdavimą paskolos gavėjui (atsakovei).

7120.

72Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

7321.

74Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas, jog ieškovė neįrodė 4 344,00 Eur sumos pagal ginčo skolos raštelį perdavimo atsakovei, šią išvadą grindė byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų (ginčo skolos raštelio turinio, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų) visuma. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors vadovavosi ne ginčui aktualia CK redakcija, numatančią privalomą notarinę tokio ginčo skolos raštelio sudarymo formą, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

751.

76Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

772.

78Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. DL 000853 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvito kopijas, kurios patvirtina, kad atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, esant atmestam apeliaciniam skundui ir joms (išlaidoms) neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

79Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Priteisti atsakovės I. D. (asmens kodas ( - ) naudai iš ieškovės E. R. (asmens kodas ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. D.... 8. 2.... 9. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pagal 2007 m.... 10. 3.... 11. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos skolos raštelyje suma yra 4... 18. (15 000,00 Lt), t. y. didesnė nei 3 000,00 Eur, ir šis sandoris, kaip... 19. 6.... 20. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė skolos rašteliu,... 21. 7.... 22. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė 4 344,00 Eur perdavimo... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 8.... 26. Ieškovė E. R. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo... 27. 8.1.... 28. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolos raštelis dėl 15 000 litų (4 344... 29. 8.2.... 30. Teismas konstatavo, kad jeigu skolos raštelyje nėra žodžių „pinigus... 31. 8.3.... 32. Ieškovė nurodė paskolos sudarymo aplinkybes, kad atsakovė mikroautobusu... 33. 8.4.... 34. Teismas taip pat nevertino fakto, kad pas ieškovę buvo paskolos raštelio... 35. 8.5.... 36. Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kurias... 37. 9.... 38. Atsakovė I. D. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį... 39. 9.1.... 40. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad teismas pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį... 41. 9.2.... 42. Ieškovės argumentai, kad skolos raštelio buvimo pas kreditorių įrodo... 43. 9.3.... 44. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas tinkamai įvertino ginčo skolos... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 48. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 49. 10.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. Dėl ginčo esmės... 52. 11.... 53. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad... 54. 4 344,00 Eur sumos perdavimo atsakovei fakto, nes skolos raštelyje nėra... 55. 12.... 56. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, visų... 57. 13.... 58. Kiekvieno teisės akto galiojimo ribos laiko atžvilgiu apibrėžtos atitinkamo... 59. 14.... 60. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 61. 15.... 62. Pagal CK (ginčo skolos raštelio sudarymo metu galiojusi redakcija) 6.870... 63. 16.... 64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų pateikimo pareigos... 65. 17.... 66. Nagrinėjamu atveju ieškovė pinigų perdavimo faktą pagal ginčo skolos... 67. 18.... 68. Esant ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelį perdavimo, sutartis... 69. 19.... 70. Aplinkybę, kad pinigus ieškovė perdavė atsakovei 2007 m. kovo 10 d. skolos... 71. 20.... 72. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis... 73. 21.... 74. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad... 75. 1.... 76. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų... 77. 2.... 78. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. rugsėjo... 79. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d.... 81. Priteisti atsakovės I. D. (asmens kodas ( - ) naudai iš ieškovės E. R....