Byla e2S-2343-657/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gintarinė vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22146-615/2016, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais atsakovų 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą nutraukti 2011 m. gruodžio 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2016 m. birželio 6 d. ir atsakovų 2016 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą atlaisvinti nuomojamas patalpas nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. bei įpareigoti atsakovą vykdyti 2011 m. gruodžio 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų bei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus ženkliai apsunkintas arba neįmanomas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos ir susijusios su ieškinio reikalavimais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai ieškiniu yra reiškiami reikalavimai dėl atsakovų priimtų sprendimų panaikinimo, susijusių su ginčo nuomos sutarties nutraukimu, tokie reikalavimai turi būti laikomi reikalavimais dėl pripažinimo, kuriems nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo yra įvykdomi sprendimo priėmimo metu, tokiam teismo sprendimui netaikomas priverstinis vykdymas, todėl ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui aukščiau nurodytais atvejais nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokiems ieškinio reikalavimams, netenka prasmės ir galimos grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo vertinimas. Be to, ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo dienai ginčo nuomos sutartis jau yra nutraukta. Ieškovė, ieškinyje reikšdama reikalavimus dėl atsakovų sprendimo panaikinimo, iš esmės ginčija ginčo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia, kad nuomos teisiniai santykiai būtų tęsiami. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, kadangi neatitiktų tokių priemonių paskirties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalima laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip procesinio pobūdžio priemonėmis, įpareigoti tęsti materialiuosius teisinius santykius, kai jie yra nutraukti. Atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti kitai sutarties šaliai vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Nurodytos aplinkybės yra savarankišku pagrindu netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6

  1. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Nurodė, kad teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, netinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslus, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo siekiamiems tikslams principus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, nes visapusiškai neištyrė ieškovės argumentų, įrodančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Kol dėl ginčo bus priimtas teismo sprendimas patalpos atsakovų iniciatyva gali būti išnuomotos tretiesiems asmenims, o ieškovė – iškeldinta iš patalpų. Tačiau tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgytų teisę sugrįžti į tas pačias patalpas. Tokiu atveju žalą patirtų tiek bylos šalys, tiek tretieji asmenys. Todėl egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik pasunkėtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, bet ir būtų padaryta žala turtiniams ir neturtiniams ieškovės interesams. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė siekia, jog bylos nagrinėjimo metu jai būtų išsaugota galimybė ginčo patalpose vykdyti vaistinės veiklą, taip pat pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalos atsiradimui. Teismas šiuo atveju turėjo ir teisinį, ir faktinį pagrindą taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, kadangi iki ginčo išsprendimo atsakovui mokėtini ir nuomos mokestis, ir kompensuojamos išlaidos, susijusios su patalpų eksploatacija.
  3. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė V. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės UAB „Gintarinė vaistinė“ atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Negalima laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip procesinio pobūdžio priemonėmis, įpareigoti tęsti materialiuosius teisinius santykius. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia įpareigoti atsakovę tęsti nuomos teisinius santykius, nors jie yra nutraukti. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar iki bylos nagrinėjimo teisme. Todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo dienai ieškovės ir atsakovų sutartiniai santykiai nesaistė, ji neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti šalių tęsti sutartinius santykius, todėl atskirojo skundo motyvas dėl esamos padėties užtikrinimo neatitinka teismų praktikoje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Atsakovai ketina pareikšti priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų. Teismo sprendimu išsprendus tokį priešieškinį, jokia žala ieškovei neatsiras.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais atsakovų sprendimą nutraukti 2011 m. gruodžio 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir atsakovų 2016 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą atlaisvinti nuomojamas patalpas bei įpareigoti atsakovą vykdyti 2011 m. gruodžio 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
  4. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
  5. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
  6. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi tokio ieškinio dėl pripažinimo reikalavimai yra įvykdomi teismo sprendimo priėmimo metu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kai ieškiniu yra reiškiami reikalavimai dėl atsakovų priimtų sprendimų panaikinimo, susijusių su ginčo nuomos sutarties nutraukimu, tokie reikalavimai turi būti laikomi reikalavimais dėl pripažinimo. Taigi, sutiktina, kad ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Ieškovė ieškinyje iš esmės ginčija ginčo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia, kad nuomos teisiniai santykiai būtų tęsiami. Įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, kadangi neatitiktų tokių priemonių paskirties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalima laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip procesinio pobūdžio priemonėmis, įpareigoti tęsti materialiuosius teisinius santykius, kai jie yra nutraukti. Atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti kitai sutarties šaliai vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo padarytomis išvadomis, o atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p. ).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai