Byla I-355-437/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui J. P.,

4pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK“ atstovams advokatui Jonui Butkui ir J. G.,

5atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams Ramūnui Drukteniui ir Renatai Strumskytei,

6atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Aleksonytei,

7trečiojo suinteresuoto asmens V. V. atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. V. (V. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., uždarajai akcinei bendrovei „Plėtrumas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. D., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Infra investment“ dėl aktų panaikinimo.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ skundu (t. I, b.l. 3–8), kurį patikslino (t. III, b.l. 144–149), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

121) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą ( - ),

132) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. ( - ).

14Nurodė, kad V. V., nusamdęs UAB „Plėtrumas“, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, parengė Vilniaus miesto ( - ) gyvenvietėje ir Vilniaus rajono ( - ) ir ( - ) kaimuose gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginių nuotekų tinklų projektą Nr. ( - ), numatantį, kad statytojas V. V. vykdys statybos darbus UAB „JGK statyba“ suteiktoje 1 500 gyventojų komplekso „( - )“ statybai 33 ha ploto teritorijoje ir prisijungs prie bendrovės pastatytų, tačiau Nekilnojamojo turto registre dar neįregistruotų privačių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, esančių ( - ) ir ( - ) gatvėse bei turinčių prisijungimą prie Vilniaus miesto komunalinių tinklų. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, statybos leidimą statiniui, kuris yra kelių savivaldybių teritorijoje, išduoda apskrities viršininko administracija, o Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnis nustato apskrities viršininko įgaliojimus teritorijų planavimo klausimais, įskaitant ir teisę apskrities viršininkui nustatyta tvarka išduoti statybos leidimus, kai statinys yra projektuojamas kelių savivaldybių teritorijose. Tačiau tokia teisė nėra suteikta apskrities viršininko administracijos vyr. specialistams, todėl Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas E. P., 2009 m. liepos 17 d. išdavęs statytojui skundžiamą leidimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Leidime nenurodyta, kad jis veikia pagal apskrities viršininko įgaliojimą. Pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, net ir tuo atveju, kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, statytojas (užsakovas) privalo Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio minėto 33 ha ploto ar bent šio žemės sklypo dalies nuosavybės teisę ar kitus valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, bei sutartį su žemės savininku dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį ir žemės nuolatinio naudotojo pritarimą bei sutikimą dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype, ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991-08-19 jos teisių perėmėjas – UAB ,,JGK statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti. UAB „JGK statyba“, būdamas 42,8 ha žemės ploto nuolatiniu naudotoju ir detalaus projekto organizatoriumi, įstatymų nustatyta tvarka 1996 metais savo lėšomis parengė, suderino ir patvirtino 1 500 gyventojų komplekso „( - )“ 33 ha ploto teritorijos detalaus planavimo projektą bei pagal jį parengė statomų pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo objektų projektus. UAB „JGK statyba“ pagal šiuos projektus pastatė virš 60 000 kv. m gyvenamųjų namų bendro ploto, paklojo aukštos ir žemos įtampos elektros kabelius, pastatė dvi transformatorines pastotes, įrengė ( - ) gatvių lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos ir vandentiekio tinklus, šiluminę trasą, telekomunikacinius tinklus bei nutiesė ( - ) gatves ir išasfaltavo kelius. Dalį minėtų tinklų UAB „JGK statyba“ inventorizavo ir perdavė specialios paskirties įmonėms eksploatuoti, kita dalis liko UAB „JGK statyba“ balanse komplekso „( - )“ statybos vystymui. Nurodė, jog detalaus išplanavimo 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 – Vilniaus rajono savivaldybė, numatyta pagrindinę teritorijos dalį užstatyti individualiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais. Tokie objektai prijungiami prie pastatytų komplekso „( - )“ inžinerinių linkių ir bendro naudojimo objektų. Nuo 2001 metų UAB „JGK statyba“ kartu su kitais statybos proceso dalyviais Vilniaus miesto 1 500 gyventojų pietinės dalies IV gyvenamųjų namų kvartalo antros dalies teritorijoje, pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintą detalųjį planą ir UAB „Ekoprojektas“ techninį (statybos metu pakoreguotą) projektą Nr. ( - ) (kuriam 2009 m. gegužės 27-28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje protokolu Nr. 1-21-31 buvo pritarta dėl sodybinių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypuose Nr. 127, 128, 129, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 144, 148 statybos, kaip tai numatyta šios grupės techninio projekto dalies korektūroje), bei turėdamas teisme patvirtintą 2001 m. gegužės 28 d. statybos leidimą Nr. ( - ), stato gyvenamuosius namus ir inžinerinius tinklus nepadalinto į atskirus žemės sklypus 6,3033 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris Nr. ( - )) dalyje, detaliajame plane pažymėtus nuo Nr. 102 iki Nr. 163 bei privažiavimus prie ( - ) gatvėje esančių gyvenamųjų namų (2001-10-01 statybos leidimas Nr. ( - )). Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-4358, kuriuo patvirtino Buivydiškių kadastro vietovės valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės UAB „JGK statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „( - )“ statybai naudojamo 33 ha ploto plano grafinę ir tekstinę dalį pagal 1-2 priedus. Pabrėžė, jog V. V., norėdamas gauti statybos leidimą dviejų savivaldybių teritorijose, privalėjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus, tačiau pateikė tik Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolą Nr. 614, kuriame netgi ne visi komisijos atstovai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui. Pažymėjo, kad sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Nurodyto protokolo kopija patvirtina, kad iš 7 komisijos narių tik 3 komisijos nariai pritarė parengtam statinio projektui, o kiti komisijos nariai tik susipažino arba tik peržiūrėjo projektą. Protokole nėra nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei AB „Lietuvos energija“ atstovų pritarimo, nors tai yra būtina pagal UAB „Plėtrumas“ pateiktą projektą, nes tiesiogiai susiję miesto komunalinių tinklų ir 110 kV elektros oro linijos L1 ( - ) I savininkų interesais. Vilniaus AVA žinoma, kad tarp UAB „JGK statyba“ (ir kai kurių ( - ) bei ( - ) kaime gyvenančių pretendentų) bei Vilniaus AVA buvo kilęs teisminis ginčas dėl 33 ha žemės ploto gyvenamųjų namų komplekso statybai suteikimo teisėtumo. Toks ginčas keliose bylose yra UAB „JGK statyba“ naudai užbaigtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I5-622-2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-l172/2003, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-09-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1108-1113-16/2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-23/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-647-8-2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-875/2005). Juose Vilniaus AVA teismo įpareigotas teritorijų planavimo dokumentuose pažymėti 33 ha ploto statybai naudojamą teritoriją, kaip valstybės išperkamą iš buvusių ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimų teritorijoje turėjusių žemę savininkų, nes ji yra suteikta UAB „JGK statyba“ individualiems gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams bei komplekso aptarnavimo objektams statyti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujintoje administracinėje byloje Nr. I-1307-484/2009 2009 m. liepos 21 d. paskyrė ( - ) kaimo teritorijų planavimo dokumentų ekspertizę, siekiant nustatyti 33 ha ploto teritorijos, skirtos gyvenamųjų namų komplekso statybai, žemės sklypo ribas. Ekspertizė nėra baigta, todėl nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes nėra aiškios ( - ) kaime suteiktos statybai žemės sklypo ribos, tačiau, nelaukiant ekspertizės rezultatų bei atnaujintos administracinės bylos baigties, Vilniaus AVA pareigūnai be nuolatinio žemės naudotojo sutikimo įvairiems asmenims išduoda leidimus projektuoti ir statyti statinius, nesilaikant detalaus išplanavimo numatytų sprendinių 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 Vilniaus rajono savivaldybė. Be to, 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. 23 išduotas statyti neypatingą statinį, esantį ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. ( - )), kai faktiškai statinys turi ypatingo statinio statusą, nes numatoma statyti gyvenamojo kvartalo, esančio ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. ( - )), 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slėgimams (daugiau kaip 0,5 bar slėgio) nuotekų magistraliniams tinklams su lauko nuotekynės II kategorijos siurblinėmis, kurių maitinimui reikia ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklų, projektas, kas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir STR „Ypatingi statiniai“) l priedo 2 lenteles 11 punktą yra ypatingos kategorijos statinys, esantis ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose. Statybos nurodyto leidime statinio projekto rengimui projektuotojas privalo turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatą, suteikianti teisę įmonei vykdyti gyvenamojo kvartalo lauko slėgimų nuotekų magistralinių tinklų su II kategorijos siurblinėmis, kurių maitinimui būtina suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklus. Tačiau, kaip nurodyta 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. 23, UAB „Plėtrumas“ iš viso jokio atestato, suteikiančio teisę vykdyti projektavimo darbus, neturi, o projekto dalies ar vadovo atestatai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nesuteikia projekto vadovui D. T. teisės projektuoti II kategorijos elektros tiekimo tinklų. Tokį faktą patvirtina įmonių ir atestuotųjų specialistų, kurie turi atestatus projektavimui, 2009 m. lapkričio 18 d. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ raštas Nr. 6044. Pažymėjo, jog statytojas (užsakovas) nėra gavęs Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų dokumentų, įskaitant ir AB „Lietuvos energija“ raštišką leidimą bei UAB „JGK statyba“ sutikimą 33 ha ploto teritorijoje projektuoti ir statyti statinius, bei nesudarė su UAB „JGK statyba“ sutarties dėl kompensacijų už minėtos žemės sklypo dalies naudojimą privatiems poreikiams bei tokio statinio statyba pareiškėjui daromos žalos atlyginimo. Nurodė, jog, nesant AB „Lietuvos energija“ atstovo raštiško pritarimo parengtam projektui bei žemės sklypo savininkų ir naudotojų sutikimų projektuoti ir statyti minėtą statinį, pažeisti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, dėl ko V. V. neturi teisės būti statytoju ir įgyvendinti projektą (Statybos įstatymo 3, 4 ir 12 str.). Vertino, kad Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolas Nr. 614 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės projekto rengimo ir derinimo procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Nurodė, kad UAB „JGK statyba“ skundas paskatino statytoją V. V., neturint 0,4078 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., bendraturčio sutikimo ir nepaisant kitų trečiųjų asmenų teisių, gauti tam pačiam statiniui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimą Nr. ( - ) bei skubai vykdyti vandentiekio, nuotekų tinklų statybą ( - ) gatvėje. Pažymėjo, jog iš 2010 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko sužinojo, kad 2009 m. spalio 21 d. UAB „Infra investment“ ir 0,4078 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., žemės sklypo savininkas V. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „Infra investment“ tapo ( - ) žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalies bendrasavininkiu. 2009 m. lapkričio 11 d. UAB „Infra investment“ daiktinės teisės į žemės sklypo dalį įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, registracijos Nr. ( - ) . Atsižvelgė į Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad sužinojo, jog nepanaikinus ginčijamo statybos leidimo ( - ) Administracija V. V. 2010 m. sausio 8 d. išdavė tam pačiam objektui dar vieną statybos leidimą Nr. ( - ) , tačiau V. V. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. prašymą Nr. P-1968 techninio projekto Nr. ( - ) korektūrai projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikė, o pastaroji valstybės institucija išdavė V. V. 2009 m. gruodžio 11 d. projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ), neturint kito bendraturčio sutikimo. Nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. projektavimo sąlygų sąvade, registracijos Nr. ( - ), nustatė specialiąsias projektavimo sąlygas, tačiau ankstesnio projekto trūkumai ir derinimo procedūros liko nepašalinti techninio projekto korektūros ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo išdavimo metu. Nurodė, jog 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovo ir V. V. atstovai patvirtino, kad 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas ( - ) išduotas teismui pateikto techninio projekto Nr. ( - ) korektūros pagrindu. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „projektuojami tinklai nėra magistraliniai, nes jų statyba yra numatoma iš privačių lėšų, todėl pagal STR.01.06.:2002, skirstomieji vandentiekio ir nuotekynės tinklai nėra ypatingas statinys ir negali būti jam prilygintas“. Pabrėžė, kad toks statinio klasifikavimas yra klaidinantis, nes aiškinamojo rašto 3 dalyje yra nurodoma, kad spaudiminės nuotekynės tinklai projektuojami pasijungiant į esamą nuotekynę d500 mm, esančią ( - ) gatvėje/( - ) gatvėje, o tai reiškia, kad buitinės nuotekos iš statytojui V. V. priklausančio žemės sklypo, kurio altitudės yra žemiau ( - ) gatvėje/( - ) gatvėje esančių tinklų, turėtų būti surenkamos ir nuvedamos į esančius ( - ) gatvės tinklus per buitinių nuotekų siurblinę, kurios elektros maitinimui turėtų būti suprojektuoti ir pastatyti II kategorijos elektros tinklai. UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. lapkričio 27 d. V. V. išdavė technines sąlygas Nr. ( - ) ( - ) kaime Zujūnų seniūnijoje (kadastrinis Nr. ( - )) „suprojektuoti ir pastatyti pilnai automatizuotą požeminę nuotekų siurblinę su panardinamais siurbliais, kurios elektros energijos tiekimą numatyti iš II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos“, tačiau pateiktame projekte Nr. ( - ) ar jo korektūroje neįtraukta buitinių nuotekų 199 m3/d. siurblinės ir II-os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalis, nors be šių potencialiai pavojingų įrenginių ir sudėtingų technologijų statinio dalių, visas statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pabrėžė, jog todėl ir leidimo statyti neypatingą statinį, kurio be siurblinės negalima eksploatuoti, išdavimas yra žalingas aplinkai, trečiųjų asmenų interesams, nes sudaro prielaidos buitinėmis nuotekomis teršti šalia esančius ( - ) ir ( - ) ežerų vandens baseinus ir paviršutinius vandenis. Konstatavo, jog V. V. skirtingų institucijų tam pačiam objektui išduoti statybos leidimai turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes nesudaro normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų visumos, leidžiančios užtikrinti Statybos įstatymo 4 straipsnyje apibrėžtus esminio statinio reikalavimus, o būtent aplinkos apsaugos, tai yra kad nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl vandens ar dirvožemio taršos, nuotekų netinkamo šalinimo. Remdamasis STR „Ypatingi statiniai“ 5.2, 5.3 punktais, teigė, jog 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. ( - ) ir 2010-01-08 statybos leidime Nr. ( - ) yra klaidingai nurodyta neypatingo statinio kategorija, nes ypatingo statinio kategorija įpareigoja statytoją V. V. iki gaunant statybos leidimą laikytis kitokios, Statybos įstatymo 22 straipsnyje ypatingiems statiniams numatytos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros, kurių nei statytojais V. V., nei projekto rengėjas nesilaikė, o valstybės institucijų pareigūnai nepastebėjo, nes jiems buvo pateiktas derinimui techninis projektas be buitinių nuotekų 199 m/d. siurblinės ir II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalių. Vertino, kad V. V. neįvykdė jam nustatytų specialiųjų projektavimo sąlygų 3 punkto reikalavimų, įpareigojančių statytoją nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Pažymėjo, jog pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, statybos leidimą statiniui, kuris randasi savivaldybės teritorijoje, išduoda tos savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų namų kvartalas yra ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. ( - )), todėl šių gyvenamųjų namų kvartalui leidimą statybai turėjo išduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, po to, kai Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija vienbalsiai pritars techninio projekto Nr. ( - ) korektūrai, nes statytojas V. V. gavo projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ), ne Vilniaus miesto savivaldybėje, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriuje. Tačiau, skubėdamas gauti statybos leidimą Vilniaus miesto ( - ) gatvėje, pakoreguotą projektą pateikė ne tai institucijai, kuri išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ) , projekto korektūrai, o Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai. Pažymėjo, jog projekte nėra detaliųjų planų, kuriuose būtų priimti spendimai, užtikrinantys Statybos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, įskaitant ir tai, kad būtų užtikrinta trečiųjų asmenų interesų apsauga, tai yra, kad šių asmenų gyvenimo ir veikos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal teisės aktus. Statytojas V. V. neįvykdė specialiųjų projektavimo sąlygų 5 ir 6 punktų reikalavimų. Be to, nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punktas numato statybos leidimo, įskaitant ir ypatingo statinio statybai, išdavimo tvarką. V. V. tam, kad gautų techninio projekto aiškinamajame rašte aprašytam statiniui statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turėjo pateikti: 1) abiejų bendraturčių pasirašytą nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra: pilnus duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą), nurodant buitinių nuotekų siurblinės našumą; žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus prašymo padavimo momentu, taip pat žemės sklypo bendraturčio – UAB „Infra investment“ sutikimą, nes nuo 2009 m. lapkričio 11 d. žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise; sutartį su UAB „JGK Statyba“ dėl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; pilnos sudėties statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; statinio projekto ekspertizės aktą; statinio projekto patvirtinimo dokumentą. V. V. Administracijos direktoriui nepateikė tokių dokumentų nepateikė, todėl buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punkto reikalavimai.

15Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundu (t. II, b.l. 8–10), kurį patikslino (t. II, b.l. 4–7, t. IV, b.l. 8–12), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

161) panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą Nr. ( - );

172) panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. ( - ) .

18Nurodė, kad žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. ( - ), įsigijo 2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Vertino, kad neteisėtai, pažeidžiant įstatymus bei pareiškėjų, kaip žemės savininkų, teises ir teisėtus interesus, be jų sutikimo ir neinformavus, Vilniaus AVA tarnybų pareiškėjams nežinomiems užsakovams išduotas 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. ( - ) dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Leidimas išduotas netgi nepaisant to, kad tuo metu vyko teisminiai ginčai Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 dėl nurodyto žemės sklypo nuosavybės. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriai, Vilniaus miesto savivaldybė, todėl šioms tarnyboms buvo žinoma, kad leidimo išdavimo metu toks žemės sklypas nuo 2008 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi buvo areštuotas, bei kita teismo nutartimi nuo 2008 m. spalio 30 d. tokiame sklype buvo sustabdytos visos detalaus planavimo procedūros. Atitinkami įrašai buvo įregistruoti ir VĮ Registrų centre. Teismo procesas baigėsi 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kurią pasirašė ir Vilniaus apskrities viršininkas, per savo įgaliotą atstovą –juridinio departamento vadovą A. G. 2009 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus AVA su prašymu apginti jų pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes pagal UAB „Plėtrumas“ parengtą projektą Nr. ( - ) bei statybos leidimą Nr. ( - ) lauko vandentiekio ir slėginiai nuotekų tinklai be pareiškėjų sutikimo kerta jų privatų žemės sklypą, esantį ( - ) gatvėje, Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pažymėjo, kad daliai jų žemės sklypo – 0,2802 ha, kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymėjimo, yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos 110 kV elektros oro linijos L1 ( - ) I apsaugos zonai, tai yra po 20 metrų žemės juostai ir oro erdvei tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Tokios elektros linijos apsaugos zonoje be AB „Lietuvos energija“ raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Pažymėjo, jog tokio leidimo projekte nėra, nes AB „Lietuvos energija“ atstovams projektas nebuvo pateiktas derinimui. Vertino, kad Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas E. P. leidimą Nr. ( - ) pasirašė gerokai viršijęs savo įgaliojimus, nes pagal Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį tik apskrities viršininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą; nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių išdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos direktoriui). Pažymėjo, kad 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdyje jie sužinojo, jog Administracija, t. y. jau kita valstybės institucija, 2010 m. sausio 8 d. išdavė naują statybos leidimą tam pačiam statiniui, kuris netgi ir pradėtas statyti prieš to leidimo išdavimą, t. y. jau 2009 metais. Pažymėjo, kad byloje ginčijamas Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. ( - ) nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Nurodė, jog nei Statybos įstatymas, nei joks kitas įstatymas nenumato galimybės išduoti dviejų (šiuo atveju, netgi vieno kitam prieštaraujančių) statybos leidimų tam pačiam statiniui. Pabrėžė, jog naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. ( - ) pažeidžia jų teises ir įstatymais saugomus interesus. Teigė, kad techninio projekto korektūroje ir 2010 m. sausio 8 d. išduodant statybos leidimą Nr. ( - ) padaryti Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Techninio projekto korektūros, parengtos UAB „Plėtrumas“, aiškinamajame rašte teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininkams (turimi omenyje pareiškėjai E. ir A. M., I. B., A. ir J. P.) ir jiems prieštaraujant dėl vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektą, kuriame tinklai buvo suprojektuoti privačiame sklype kadastrinis Nr. ( - ), daroma projekto korektūra, pagal kurią tinklai iš privataus sklypo iškeliami į valstybinę žemę. Minimas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) priklauso pareiškėjams, su kuriais kaip teisėtais savininkais nebuvo derinama ir išduodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą, nei atliekant projekto korektūrą. Vandentiekio ir kanalizacijos tinklai iš pareiškėjų privataus sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), iškelti atitraukiant nuo pareiškėjų sklypo ribos ne tiek, kad būtų nepažeistos jų teisės. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) 197 punktą, teigė, jog be suderinimo su minėto sklypo savininkais, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai, planuojamos tiesti komunikacijos privalėjo būti iškeltos iš šio sklypo ne arčiau kaip 5 metrai nuo vamzdynų ašies. Iš pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arčiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas išduotas tiesti tinklus tik už 1 metro nuo pareiškėjų sklypo. Pažymėjo, kad net ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. išduotame projektavimo sąlygų sąvade, registracijos Nr. ( - ) , yra nustatytos specialiosios projektavimo sąlygos, kurių 3 punkte nedviprasmiškai nurodyta – nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Vertino, kad derinimo procedūrų trūkumai nepašalinti ir atliekant naują techninio projekto korektūrą, tačiau, nepaisant to, statytojui V. V. neįvykdžius jam nustatytų specialiųjų projektavimo sąlygų 3 punkto reikalavimų, neteisėtai išduotas naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas. Lietuvos Respublikos teisės aktai, apsprendžiantys teritorijų planavimą, nenumato vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo, bei kitų komunikacijų statybos, remiantis vien techninėmis sąlygomis. Teigė, kad tai turėtų būti atliekama, visų pirma, parengus teritorijų planavimo dokumentus – šiuo atveju teritorijos tarp statytojo V. V., UAB „JGK statyba“ naudojamo statybai 33 ha žemės sklypo ir pareiškėjų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), detalųjį planą, kuriame ir būtų suprojektuotas komunikacinis koridorius, tai yra žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; tai yra išspręsti visi klausimai, įskaitant, jei tai būtų reikalinga, nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), servitutai ir išspręsti visi kiti klausimai, susiję su trečiųjų asmenų interesais, įskaitant ir būtinus civilinės bylos Nr. 2-492-798/2009 galutinėje nutartyje numatytų įpareigojimų įvykdymui – 110 kV elektros oro linijos L1 ( - ) I pertvarkymui į požeminę liniją. Pabrėžė, kad techninis projektas Nr. ( - ) prieštarauja, netgi iš esmės neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki šiol galiojančio 33 ha ploto 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginčijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. ( - ) ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. ( - ) numatyti komunikacijų tinklai galiojančiame detaliajame plane iš viso nėra suplanuoti. Neatlikus nuo 1996 m. lapkričio 18 d. galiojančio detaliojo plano pakeitimų teritorijai, kurioje valstybės institucijos išdavė statybos leidimus vykdyti darbus, neteisėtu būdu pažeidžiamos pareiškėjų nuosavybės teisės, prievarta nustatant pareiškėjų turtui 5 metrų apsaugos zoną privačiame pareiškėjų žemės sklype, būtiną vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai. Techniniame projekte taip pat nėra inžinerine prasme neparengtoje Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, ( - ) kaime, teritorijoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) statytojo V. V. planavimo tikslams įgyvendinti būtinų UAB „Vilniaus vandenys“ parengtų inžinerinės infrastruktūros plėtros planų, kuriuose būtų numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus. Jie turėjo būti rengiami vienu metu su gyvenamųjų namų kvartalo ir nuotekų siurblinės su 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slėginių nuotekų magistralinių tinklų, su ne mažesnių kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklais (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3d.). Tokiu būdu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti reikalavimai inžineriškai neparengtose teritorijose, įskaitant ir techninio projekto rengimo, derinimo ir leidimų statybai išdavimo tvarka tokiose teritorijose. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso ( - ) (vėliau – JGK „Salotė“) detaliojo plano sprendiniai niekada nebuvo ir iki šiol nėra nuginčyti, panaikinti, pakeisti arba papildyti, šiuo metu galiojantys.

19Atsakovas Administracija atsiliepime į skundus (t. IV, b.l. 62–66) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

20Nurodė, kad pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą aktui apskųsti. Administracija teismo reikalavimu ginčijamą statybos leidimą į bylą pateikė 2010 m. balandžio 29 d. Atsižvelgė į ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, jog nuo ginčijamo statybos leidimo pateikimo teismui dienos pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu aktu, todėl terminas skundui dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. ( - ) panaikinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2010 m. balandžio 29 d., t. y. nuo tada, kai šis statybos leidimas buvo pateiktas į bylą ir baigėsi 2010 m. gegužės 29 d. Pareiškėjai patikslintus skundus, kuriuose pareiškė reikalavimą panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr.( - ) , pateikė atitinkamai 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. Nurodė, jog UAB „JGK statyba“ patikslinto skundo argumentas, kad statytojas V. V., pateikdamas prašymą dėl statybos leidimo korektūros, nepateikė žemės sklypo bendraturčio, t. y. UAB „Infra investments“, sutikimo, nėra pagrindas naikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. ( - ) Rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, jog į teismą asmuo gali kreiptis tik gindamas savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises bei teisėtus interesus, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kaip UAB „Infra investments“ sutikimo nebuvimas pažeidė jo teises bei saugomus interesus. Be to, UAB „JGK statyba“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog yra įgaliotas atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Infra investments“ interesus. Vertino, kad šis pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos leidimo tuo motyvu, jog nebuvo žemės sklypo bendraturčio sutikimo. Nesutiko su UAB „JGK statyba“ teiginiais, jog statybos leidimas buvo išduotas neypatingam statiniui, nors projektuojamas statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Remdamasis STR „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentele, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas“) 10.3.1, 10.3.2 punktais, nurodė, jog projektuojamais vandentiekio tinklais, kurių tiesimui buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, siekiama aprūpinti vandeniu gyvenamųjų namų kvartalą, ateityje prie jų planuojama jungti kitus gyvenamųjų namų kvartalus, atskirus gyvenamuosius namus bei kitos paskirties objektus, todėl techniniame projekte numatomos vietos vandentiekio atšakoms, projektuojami vandentiekio tinklai nėra magistraliniai, bet atitinka skirstomųjų tinklų sąvoką. Atsižvelgė į STR „Statinių klasifikavimas“ 10.5.1.1 punktą ir pažymėjo, jog projektuojami nuotekų tinklai, kuriems išduotas ginčijamas statybos leidimas, yra 200 mm ir 110 mm skersmens, todėl tokie tinklai neatitinka nuotekų kolektorių apibrėžimo. Padarė išvadą, jog ginčijamame statybos leidime nurodytas statybos objektas nepriskirtinas nei magistralinių tinklų, nei nuotekų kolektorių kategorijai, t. y. tiems objektams, kurie pagal teisės aktus laikomi ypatingais statiniais. Administracija pagrįstai išdavė statybos leidimą neypatingam statiniui. Nurodė, jog projektuojamos buitinių nuotekų siurblinės vieta yra nurodyta techninio projekto brėžinyje „Bendrasis planas su lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklais“, o pats siurblinės projektas pateiktas brėžinyje „Buitinių nuotekų tinklų išilginis profilis“. Tuo tarpu kadangi elektros tinklai statytojo prašyme dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo nurodyti kaip statybos objektas, nėra jokio pagrindo reikalauti, kad techniniame projekte būtų numatytas tokių tinklų tiesimas. Pažymėjo, kad inžineriniai tinklai bei kelias yra suprojektuoti ne tik Vilniaus rajono, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems Statybos įstatymo pakeitimams, nereglamentuojamas klausimas, kas išduoda statybos leidimą, kai statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojo bendra nuostata, įtvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kad statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Įvertinus tai, kad inžineriniai tinklai bei kelias projektuojami ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, statytojui buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad projektavimo sąlygų sąvadą išdavė ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra pagrindas naikinti ginčijamą statybos leidimą, kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą išduoti tos pačios savivaldybės administracijos direktoriui. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 29.1.1 punktu ir pažymėjo, jog pagal tokią teisės normą ne kiekvienu statinio projekto keitimo atveju reikia keisti ar papildyti ir kitus statybos leidimui gauti reikalingus dokumentus (vienas iš tokių dokumentų yra projektavimo sąlygų sąvadas). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkai, kurie išreiškė prieštaravimą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektą, buvo parengta projekto korektūra, iškeliant tokius tinklus iš privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), į valstybinę žemę. Todėl, remiantis minėtu STR „Statybos leidimas“ 29.1.1 punktu bei įvertinus tai, jog buvo rengiama projekto korektūra iš dalies keičiant vieną iš sprendinių, t. y. statinio statybos vietą, o anksčiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų projektavimo sąlygų galiojimas nebuvo pasibaigęs, Administracija neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamą statybos leidimą. Nesutiko su UAB „JGK statyba“ teiginiu, kad statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, privalėjo pateikti sutartį su UAB „JGK statyba“ dėl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Pabrėžė, jog tokią sutartį pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą asmuo, norintis gauti statybos leidimą, turi sudaryti su žemės sklypo savininku. Tuo tarpu UAB „JGK statyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra tokios 33 ha ploto sklypo dalies savininkas, toks žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymėjo, jog teismui pateiktoje ginčijamo statybos leidimo dokumentacijoje yra Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. sutikimas Nr. 385 bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sutikimas Nr. 02-27-1492 dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, taip pat Vilniaus AVA 2008 m. spalio 28 d. raštas Nr. (41)-12-398-(331) dėl sutikimo, kad valstybinėje žemėje būtų tiesiamas privažiavimo kelias. Konstatavo, jog statytojas įvykdė Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas teisėtai. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad projekto korektūrą parengė projekto vadovas D. T. bei projekto dalies vadovė J. G., kurie turėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti vandentiekio bei nuotekų tinklų projektavimo darbus. Nors pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skunde nurodė, jog be suderinimo su jais planuojamos tiesti komunikacijos turėjo būti iškeltos ne arčiau kaip 5 metrai iki pareiškėjams priklausančio sklypo ribos, tačiau jie nepaaiškino, koks teisės aktas numato reikalavimą inžinerinius tinklus tiesti ne arčiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininko sutikimą, norint nurodyto atstumo nesilaikyti. Pabrėžė, jog pareiškėjų nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir statybos klausimų, įskaitant ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsižvelgė į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog minėti pareiškėjai patikslintame skunde nenurodė, kaip inžinerinių tinklų tiesimas šalia jiems priklausančio žemės sklypo bei tokių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Be to, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nėra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todėl pareiškėjų teiginiai apie jų nuosavybės teisės ribojimą nėra pagrįsti. Vertino, kad tokie pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog norint tiesti ginčijamame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus, turėjo būti parengtas detalusis planas, kuriame būtų suprojektuotas komunikacinis koridorius. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10, 65 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalimi, pabrėžė, jog vietiniai inžineriniai tinklai nėra tiesiami komunikaciniuose koridoriuose, todėl rengti detalųjį planą, numatant jame komunikacinį koridorių, nebuvo pagrindo. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą rengti detaliųjų planų nereikia, kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami, tuo tarpu tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeičiami, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

21Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 73–75, t. II, b.l. 41–43, t. IV, b.l. 73–76) prašė skundus atmesti. Atsiliepimai iš dalies pagrįsti tokiais pačiais argumentais kaip ir Administracijos atsiliepimas į skundus.

22Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros vyriausiojo specialisto E. P. pareigybės aprašymas, kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija išduoti statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. V. V. pateikė Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad jie neprieštarauja, jog V. V. žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, valstybinėje žemėje tiestų vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal projektą, atliktą UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. birželio 4 d. išduotomis techninėmis sąlygomis Nr. ( - ). Toks žemės sklypas nurodytas ir statybos leidime. Tuo tarpu UAB „JGK statyba“ teiginys, jog pastatytų tinklų dalį inventorizavo ir perdavė eksploatuoti kitoms įmonėms, nepagrįstas, nes tokios įmonės inžineriniai tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti perduoti specialios paskirties įmonėms. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokolas Nr. 1-26-68, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolas Nr. 614, Vilniaus miesto Savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. 1-26-68 yra UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo A. R. parašas. Pažymėjo, kad UAB „JGK Statyba“ nenurodė jokio dokumento, patvirtinančio jo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, todėl statytojas, neprivalėjo gauti UAB „JGK Statyba“ sutikimo. Atsižvelgė į Nutarimo 197 – 199 punktus ir pažymėjo, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus: statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; kasti ir lyginti gruntą; vykdyti geologines paieškas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; atidaryti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinių bei kitų įrenginių angas, vartus ar duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio ar elektros tiekimo įtaisus. Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde nenurodė, kaip konkrečiai pažeistos jų teisės, kokia žala bus jiems padaryta, bei kaip bus apribota jų teisė valdyti naudotis bei disponuoti žemės sklypu, nutiesus inžinerinius tinklus per valstybinę žemę greta jų bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 17 punktu, nurodė, kad, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimas), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Pažymėjo, jog UAB „Plėtrumas“ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 – 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendė išduoti statybos leidimą, bei Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 614 komisija nusprendė išduoti statybos leidimą. Išduodant 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą nebuvo pažeistos patikslintame skunde pareiškėjų nurodytos teisės aktų nuostatos, pareiškėjų teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčijamas 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus AVA išduotas statybos leidimas pažeidė pareiškėjų, kaip žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, savininkų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemės sklypo savininkais tapo tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009. Iki tol žemės sklypo savininkais buvo H. V. (H. V.), F. K. (F. K.), A. V. (A. V.), M. D., A. D., T. V., S. V. (S. V.) ir A. V. (A. V.). Pabrėžė, jog prieš išduodant statybos leidimą Vilniaus AVA buvo pateiktas minėtų žemės sklypo savininkų 2009 m. vasario 20 d. pareiškimas, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo žemės sklypo savininkai sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų ir kitų komunikacijos tinklų, esančių žemės sklype, ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Statybos leidimas buvo išduotas anksčiau nei pareiškėjai tapo žemės sklypo savininkais, be to, išduotas turint tuometinių žemės sklypo savininkų sutikimą. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu žemės sklypas pareiškėjams nepriklausė, todėl jų sutikimas nebuvo reikalingas. Ginčijamo leidimo išdavimui taip pat pritarė Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus (t. I, b.l.70–71, t. II, b.l. 33–34, t. IV, b.l. 70–71) prašė skundus atmesti.

24Nurodė, kad iš 2009 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 614 matyti, kad visi komisijos nariai pritarė statybos leidimo išdavimui. Pažymėjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T3-303 į Nuolatinę statybos komisiją buvo skirtas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, o ne AB „Lietuvos energija“ atstovas, kuris statybos leidimo išdavimui neprieštaravo. Nurodė, kad savivaldybės komisijai buvo pateiktas techninio projekto inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame yra UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo suderinimas. Skundžiamame statybos leidime nurodyta, kad statybos objektai yra lauko vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai buvo pateiktas statybos vadovui D. T. išduotas atestatas, suteikiantis šiam asmeniui teisę projektuoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus. Vertino, kad UAB „JGK statyba“ nepagrįstai tapatina neypatingų ir ypatingų statinių sąvokas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. l42p Jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, o UAB „JGK statyba“, jos teisių perėmėjas, yra nuolatinis šio žemės sklypo naudotojas ir detalaus projekto organizatorius. Lietuvos apeliacinis teismas (civ. byla Nr. 2A-484/2008) įsiteisėjusioje 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., t. y. suėjus maksimaliam įstatyme nurodytam terminui, todėl UAB „JGK statyba“ negali būti vertinamas kaip nuolatinis 33 ha, o tuo labiau 42,8 ha žemės naudotojas. Vilniaus rajono savivaldybei žinoma, kad pareiškėjas su Vilniaus AVA 2000 m. spalio 26 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau sklypo plotas sudaro tik 6,3033 ha. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikta 2009 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2009 m. rugsėjo 17 d. Skundžiamas statybos leidimas buvo išduotas prieš pareiškėjams tampant žemės sklypo savininkais ir su jais neturėjo būti derinamas. Be to, statytojas V. V. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė 2009 m. vasario 20 d. buvusių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkų sutikimą, kuriame jie neprieštarauja, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) ir, nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ).

25Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimais į skundus (t. I, b.l.122–127, t. IV, b.l. 82–85) prašė skundus atmesti.

26Nurodė, kad jis su UAB „Infra investment“ 2009 m. spalio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Infra investment“ iš jo įsigijo ( - ) dalių iš bendro 0,4078 ha žemės sklypo (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ) k. v. Prieš sudarant žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Infra investment“ buvo žinoma, kad jis vykdo gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybą. Tokią aplinkybę bei savo sutikimą, kad V. V. žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), esančiame ( - ) k.v., vykdytų gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybą, UAB „Infra investment“ yra patvirtinęs rašytine forma, t. y. 2009 m. lapkričio 11 d. raštu „Dėl sutikimo vykdyti statybos darbus“. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai nepažeisti. Tiek Vilniaus miesto Nuolatinė statybos komisija (2009-07-01 protokolas Nr.1-26-68), tiek Vilniaus rajono Nuolatinė statybos komisija (2009-05-07 protokolas Nr.614) patikrino pateiktą statinio projektą Nr. ( - ) bei jam pritarė. Atsižvelgus į Vilniaus miesto nuolatinės statybos komisijos bei Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos sprendimus, Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. liepos 17 d. išdavė statybos leidimą ( - ). Teismui kartu su atsiliepimu į pareiškėjo 2009 m. gruodžio 1 d. skundą buvo pateikta inžinierinių tinklų bendrojo plano dalis „Suderinimai“, iš kurios matyti, kad lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų projektas yra suderintas su visomis atitinkamomis įmonėmis ir žinybomis, įskaitant ir su UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“ ir kitais. Nurodė, kad svarstant projektą nebuvo atsižvelgta į UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. lapkričio 27 d. išduotas technines sąlygas Nr. ( - ). Vilniaus miesto Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokole Nr.1-26-68 prie UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo grafos yra padėtas A. R. parašas (pritarta), o tai reiškia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ žinojo apie esamą situaciją bei, įvertinus statomo objekto paskirtį ir pajėgumus, svarstomam projektui pritarė. Todėl nesutiko su argumentu, kad projektuojami tinklai yra ypatingos kategorijos statinys bei techninis projektas nebuvo tinkamai suderintas, todėl statybos leidimas Nr. ( - ) bei statybos leidimas Nr. ( - ) yra išduoti neteisėtai. Pabrėžė, jog lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos projektas Nr. ( - ) parengtas, laikantis projektavimo taisyklių ir atitinkamų teisės aktų, projekto rengimo ir derinimo tvarka nebuvo pažeista.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (t. IV, b.l. 128–145) pareiškėjų skundus patenkino ir panaikino Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą Nr. 23 bei Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. ( - ).

29Nustatė, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. V. V. išdavė pareiškėjų ginčijamą statybos leidimą Nr. ( - ) lauko vandentiekio, buitinių ir vandens nuotekų tinklams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai) ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Leidimą pasirašė institucijos vyriausiasis specialistas E. P., kuriam tokia teisė suteikta pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija išduoti statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. Nurodė, jog statytojas, siekdamas gauti statybos leidimą dviejų savivaldybių teritorijose, privalėjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus. Nustatė, jog iš Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolo Nr. 614 matyti, kad ne visi komisijos atstovai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui, trys komisijos nariai įrašė, jog projektą peržiūrėjo, o vienas – kad su statinio projektu susipažino, tuo tarpu protokole rašoma, kad priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą. UAB „Plėtrumas“ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 – 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendė išduoti statybos leidimą. Pabrėžė, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statybos leidimo. Nustatė, kad tokiu statybos leidimu statytojas įgijo teisę be pareiškėjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. sutikimo statyti jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. ( - ), kurį jie įsigijo 2009 m. rugsėjo 17 d. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtintą taikos sutartį. Skundžiamas leidimas statybai išduotas, vykstant teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 Vilniaus apygardos teisme dėl minėto žemės sklypo nuosavybės. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto savivaldybė. Tokios institucijos turėjo informacijos, kad leidimo išdavimo metu minėtas žemės sklypas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Vilniuje, areštuotas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi sustabdyta žemės sklypo 0,7020 ha, unikalus Nr. ( - ), detaliojo projekto rengimo procedūra iki sprendimo byloje įsiteisėjimo. Tokios teismo nutartys išsiųstos VĮ Registrų centrui, šalims, draudimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

30Nustatė, jog Administracija 2010 m. sausio 8 d. V. V. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklams ir keliams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai), pagal koreguotą projektą. Projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ), 2009 m. gruodžio 11 d. išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija projektavimo sąlygų neišdavė. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija V. V. nusprendė išduoti statybos leidimą pagal pakoreguotą projektą iš esmės tam pačiam statiniui statyti (2010-01-06-01-07 protokolas Nr. 1-2-27). Statytojas V. V. projektavimo sąlygas gavo ne Administracijoje, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje. Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija neturėjo kompetencijos vertinti V. V. pateikto pakoreguoto statybos projekto, ir tuo labiau, priimti jam palankų sprendimą išduoti leidimą statyboms, kuomet Administracija statiniui nebuvo išdavusi projektavimo sąlygų. Pažymėjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės išduotas projektavimo sąlygas ji statybos projektui pritarti negalėjo. Pabrėžė, kad Statybos įstatymas, kiti norminiai aktai savivaldybių administracijoms nesuteikia teisės išduoti statybos leidimų, remiantis kitų savivaldybių administracijų išduotomis projektavimo sąlygomis. Statybos įstatyme nėra normų, kurios sudarytų pagrindą tvirtinimui, kad statybos leidimą gali išduoti vienos savivaldybės administracija kitos savivaldybės administracijos išduotų projektavimo sąlygų pagrindu. Tokia praktika taip pat neegzistuoja, jai nėra įstatyminių prielaidų. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis bei nurodė, kad Administracijos nuolatinė komisija, pritardama statybos projektui ir Administracija, išduodama ginčijamą leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ), 2009 m. gruodžio 11 d. išduotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus priėmė kaip jai privalomą. Nustatė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. prašymą Nr. ( - ) techninio projekto Nr. ( - ) korektūrai projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikė, o pastaroji valstybės institucija 2009 m. gruodžio 11 d. išdavė V. V. projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. ( - ), neturint kito bendraturčio UAB „Infra investment“ sutikimo. Pažymėjo, kad prie reikiamos dokumentacijos tokių sutikimų nėra, tačiau V. V. su 2010 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimu į skundą teismui pateikė UAB „Infra investment“ 2010 m. liepos 8 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. sutikimus vykdyti statybos darbus, kaip žemės, esančios ( - ) k.v. (unikalus Nr. ( - )), bendrasavininkis. Kadangi gautas bendrasavininkio pritarimas, vien dėl to, jog jis reikiamu laiku nebuvo pateiktas, statybos leidimui panaikinti pagrindo neužtektų (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.).

31Pažymėjo, jog techninio projekto korektūros, parengtos UAB „Plėtrumas“, aiškinamajame rašte teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininkams ir jiems prieštaraujant dėl vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektą, kuriame tinklai buvo suprojektuoti privačiame sklype, kadastrinis Nr. ( - ), daroma projekto korektūra, pagal kurią tinklai iš privataus sklypo iškeliami į valstybinę žemę. Toks žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), priklauso pareiškėjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B., su kuriais kaip teisėtais savininkais nebuvo derinama, išduodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą, atliekant projekto korektūrą. Rėmėsi Nutarimo Nr. 343 197 punktu ir pabrėžė, jog iš pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arčiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas išduotas tiesti tinklus už 1 metro nuo pareiškėjų sklypo. Pabrėžė, jog pagal Statybos įstatymo 6 straipsnį turi būti užtikrinta trečiųjų asmenų interesų apsauga, akivaizdu, kad pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. turi reikalavimo teisę byloje, nes trasas nutiesus pagal pakoreguotą projektą, jiems būtų taikomi įvairūs apribojimai dėl trasų apsauginės juostos, kuri patektų į jų žemės sklypus, buvimo. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės išduoti dviejų statybos leidimų tam pačiam statiniui. Vertino, kad minėti pareiškėjai termino apskųsti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimą Nr. ( - ) nepraleido. Pareiškėjas J. P. po minėto leidimo teisme gavimo (2010-04-29) su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 7 d., o patikslintą skundą tokie pareiškėjai pateikė 2010 m. birželio 22 d., nepažeidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Konstatavo, jog tokio termino nepraleido ir UAB „JGK statyba“, nes pareiškėjo atstovas po minėto statybos leidimo teisme gavimo su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 4 d., o patikslintas skundas teismui pateiktas jau 2010 m. birželio 19 d. Nurodė, kad UAB „JGK statyba“ teismui pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymą Nr. ( - ), kurioje rašoma, kad UAB „JGK statyba“ nebaigti statyti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), 484,71 m, Vilniuje, jų baigtumas 98 procentai, todėl toks pareiškėjas turi interesą byloje. Tuo tarpu iš UAB „JGK statyba“ atstovo paaiškinimo ir plano matyti, kad V. V. statomus tinklus ketina pasijungti į UAB „JGK statyba“ baigiamus statyti tinklus. Vertino, kad Techninis projektas Nr. ( - ) neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki šiol galiojančio 33 ha ploto 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginčijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. 23 ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. ( - ) numatyti komunikacijų tinklai galiojančiame detaliajame plane nesuplanuoti. Pabrėžė, kad statinys, kurio statybai išduoti skundžiami leidimai, pagal teisės normas prie sudėtingų nepriskirtas.

32III.

33Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 163–166), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundus pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

341. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS15-89/2006, A14-110/2007), nurodo, kad turi būti aiškinamasi ne tik tai, kada asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamą aktą, tačiau ir tai, kada asmuo turėjo sužinoti apie tokio akto priėmimą. Pabrėžia, jog 2010 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu UAB „JGK statyba“ atstovas nurodė, kad jis sužinojo, jog yra daroma projekto korektūra. V. V. atstovas nurodė, kad buvo atlikta projekto korektūra ir prašė atidėti teismo posėdį, suteikiant galimybę pateikti koreguoto statybos leidimo dokumentus, tokias aplinkybes patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovė. Daro išvadą, jog pareiškėjams apie aplinkybę, kad Administracija išdavė ginčijamą statybos leidimą, tapo žinoma jau 2010 m. balandžio 14 d. Teismui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. ( - ) pateiktas 2010 m. balandžio 29 d. Pažymi, jog nuo tokio leidimo pateikimo dienos pareiškėjai pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu aktu, todėl terminas skundui dėl minėto statybos leidimo panaikinimo teismui paduoti skaičiuotinas būtent nuo 2010 m. balandžio 29 d. Pareiškėjų patikslinti skundai teismui pateikti akivaizdžiai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, kada pareiškėjai turėjo sužinoti apie skundžiamo statybos leidimo priėmimą bei nepagrįstai skundo padavimo terminą skaičiavo ne nuo tos datos, kai pareiškėjai turėjo sužinoti visą informaciją, kuri yra būtina norint realizuoti teisę kreiptis į teismą, bet nuo faktinio pareiškėjų sužinojimo apie ginčijamą statybos leidimą (t. y. pareiškėjų atstovų susipažinimo su byla datos), todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad skundo padavimo teismui terminas nėra praleistas.

352. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad projektavimo sąlygų sąvadą išdavė ne Administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nėra pagrindas naikinti ginčijamą statybos leidimą, kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą išduoti tos pačios savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti tam tikri individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-416/2005), tai nėra besąlygiškas pagrindas panaikinti tokį aktą.

363. Teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog be suderinimo su žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkais planuojamos tiesti komunikacijos turėjo būti iškeltos ne arčiau kaip 5 metrai iki pareiškėjams priklausančio sklypo ribos. Pabrėžia, jog Nutarimas Nr. 343 numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, o statybos klausimų, tarp jų ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nepagrįstai sutapatindamas inžinerinių tinklų apsaugos zoną su statinio atstumu iki sklypo ribos. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys inžinerinių tinklų projektavimą ir statybą, nenumato, koks turi būti minimalus projektuojamų inžinerinių tinklų atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos. Taigi teismo sprendime nurodytas reikalavimas inžinerinius tinklus tiesti ne arčiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininkų sutikimą, norint nurodyto atstumo nesilaikyti, nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

374. Nurodo, kad nei pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip inžinerinių tinklų tiesimas šalia šiems asmenims priklausančio žemės sklypo bei šių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Teismas apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, jog dėl inžinerinių tinklų tiesimo pareiškėjams bus taikomi įvairūs apribojimai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nėra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todėl teiginiai apie pareiškėjų nuosavybės teisės ribojimą nėra pagrįsti. Daro išvadą, jog nurodyti pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme.

385. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) medžiagoje yra ankstesnių žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkų 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtintas pareiškimas, jog jie sutinka, kad V. V. prijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems priklausančiame žemės sklype ir nutiestų iki jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Vilniaus rajone, ( - ) kaime. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Todėl pareiškėjams, kurie po 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtinto pareiškimo tapo naujais žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkais, toks pareiškimas yra privalomas.

396. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pažymi, jog tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeičiami, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 167–173), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat kaip atsakovo apeliacinis skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

411. Nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos nario padarytas įrašas „peržiūrėta“ ar „susipažinau“ negali būti vertinamas kaip komisijos nario nepritarimas statybos leidimo išdavimui. Tik tuo atveju, jei Nuolatinės statybos komisijos narys nepritartų statybos leidimo išdavimui, atitinkamoje grafoje būtų įrašytas to komisijos nario sprendimas „nepritarta“. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 20 punkte numatyta komisijos narių nuomonės išreiškimo tvarka. Tuo tarpu Nuolatinės statybos komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba, negali prieštarauti patvirtintiems Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniams nuostatams. Todėl teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies normas. Byloje nėra rašto ar kito dokumento, kuriame būtų išdėstyti motyvai dėl nepritarimo svarstomam projektui. Daro išvadą, jog šiuo atveju Nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė statybos leidimo Nr. ( - ) išdavimui.

422. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei nepasisakė dėl Vilniaus miesto 13-ojo biuro notarės G. K. 2009 m. vasario 20 d. patvirtinto privačios žemės savininkų pareiškimo, kuriuo dar iki pareiškėjams nuosavybės teise įsigyjant žemės sklypą buvo duotas sutikimas, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų tokių asmenų žemės sklype ir taip pat nutiestų tinklus iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Toks sutikimas nebuvo nuginčytas yra galiojantis.

433. Pažymi, jog teismų nutartimis (2008-05-09 ir 2008-10-30) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė jam (jis net nebuvo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-492-798/2009 dalyviu) kreiptis į Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijas dėl statybos leidimo išdavimo, o šioms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka spręsti šį klausimą. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog žemės sklypo nuosavybės teisės laikinas apribojimas nedraudžia rengti techninio projekto bei spręsti statybos leidimo išdavimo klausimo. Taip pat nedraudžiama rengti ir žemės sklypo detaliojo plano. Be to, žemės sklypo daliai nebuvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės.

444. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių normų, kurios draustų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal Vilniaus rajono savivaldybės išduotas projektavimo sąlygas pritarti statybos projektui. Be to, nors sprendime padaryta nuoroda į Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, tačiau jame nėra nurodyta, kad statybos leidimą statiniui išduoda tik tos savivaldybės, kuri buvo išdavusi projektavimo stygas, o ne kitos savivaldybės administracijos direktorius. Nurodyta norma yra bendra nuostata, reglamentuojanti tai, kad statybos leidimą išduoda ne kuri nors kita savivaldybės institucija, bet būtent vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius. Be to, tiesiami lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai yra ne vienos savivaldybės, o dviejų – Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, liko nereglamentuotas klausimas, kas išduoda statybos leidimą, kai statybos objektas yra ne vieno, bet kelių savivaldybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad tiesiamų inžinerinių tinklų didesnioji dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų projektavimo sąlygų galiojimas nebuvo pasibaigęs, Administracija priėmė pagrįstą sprendimą išduoti statybos leidimą Nr. ( - ).

455. Nors teismas pažymėjo, kad tiesiant tinklus 1 metro atstumu nuo pareiškėjų sklypo ribos, jiems būtų taikomi apribojimai dėl apsauginės juostos, tačiau kaip konkrečiai būtų pažeidžiamos pareiškėjų teisės, nenurodė. Tuo tarpu Nutarimo Nr. 343 199 punktas leidžia vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos juostose statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus bei vykdyti kitus darbus, todėl pareiškėjų interesai nėra pažeidžiami. Sprendime nėra nurodyta ir koks teisės aktas draudžia tokiu atstumu nuo žemės sklypo tiesti tinklus.

466. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos įrodomosios reikšmės, tačiau rėmėsi išimtinai pareiškėjo UAB „JGK statyba“ pateiktu aiškinimu. Pažymėjo, kad UAB „JGK statyba“ nepateikė jokių nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų apie tai, kad nuotekų tinklai yra pripažinti tinkamais naudotis ir pareiškėjo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje net nėra nurodyta, kad joje nurodyti nuotekų tinklai priklauso būtent UAB „JGK statyba“, pastaroji tik patvirtino kadastrinių matavimų bylos nuorašą. Tuo tarpu Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. ( - ) dėl statinio statybų nurodoma, kad UAB „JGK statyba“ yra tik statytojas nebaigtų statyti fekalinės kanalizacijos tinklų, kurie yra Vilniuje, tačiau net neaišku, kokiame žemės sklype, nes žemės sklypo kadastrinis numeris nėra nurodytas, jis nėra kitaip identifikuotas. Be to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad UAB „JGK Statyba“ statomi fekalinės kanalizacijos tinklai yra ( - ) kaime, Vilniaus rajone, kai tuo tarpu V. V. inžinerinius tinklus stato ( - ) kaime, Vilniaus rajone.

477. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentą, kad kompleksas „( - )“ Pilaitės seniūnijoje jau seniai pastatytas ir tapo Vilniaus miesto gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvėmis, inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis. Didelė dalis iš teismo nurodyto 33 ha sklypo yra išskirta į atskirus žemės sklypus ir nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų namų savininkams. Techninio projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekynės trasos yra parinktos, remiantis detaliuoju planu, 2007 m. vasario 8 d. patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės. Konkrečiai Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-66 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, kuriuo V. V. leista kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 1–3) prašo apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, o pareiškėjų skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais.

49Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 4–12) prašo apeliacinius skundus atmesti. Taip pat prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

501. Nurodo, kad 2010 m. balandžio 29 d. negali būti vertinama kaip data, kuri laikytina akto paskelbimo diena, kaip tai vertina Administracija, nes tą dieną Administracija pateikė 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. ( - ) patvirtintą kopiją tik vieną egzempliorių, ir tik teismui. Todėl kaip teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai skundo padavimo terminų nepažeidė, pateikė juos 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu pareiškėjams paduoti skundus teismo nustatytais terminais, t. y. iki 2010 m. birželio 30 d., kaip ir buvo teismo nustatyta neskundžiama 2010 m. birželio 23 d. nutartimi bei kaip teismo kolegija informavo proceso šalis ir 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu

512. Teigia, kad Administracija, neturėdama teisės ginti viešojo intereso, neturi ir teisės apeliacine tvarka ginčyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalies, kuria teismas priėmė sprendimą pareiškėjų skundus patenkinti, panaikinant Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą Nr. ( - ) Pažymi, kad Vilniaus AVA teisių perėmėjas Inspekcija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo neskundė, t. y. su leidimo Nr. ( - ) galiojimo panaikinimu sutiko.

523. Teigia, kad apeliaciniuose skunduose klaidingai aiškinama 2009 m. vasario 20 d. sutikimo esmė ir prasmė, nes iš tokio sutikimo matyti, kad statybos leidimai V. V. tinklų prijungimui prie tinklų, šiuo metu esančių pareiškėjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), galėjo būti išduodami, tik jeigu būtų gautas ne tik šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkų sutikimas, bet ir gauti vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų savininkų sutikimai, nes dalyvavę civilinėje byloje kaip ieškovai T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir tretysis asmuo F. K. nebuvo ir negalėjo būti šių tinklų savininkais, kadangi jų nestatė ar/ir neįgijo nuosavybės teisių kitais įstatymu nustatytais būdais. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-492-798/2009), komunikacijų tinklai, esantys šiuo metu jų žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), bylos nagrinėjimo metu priklausė UAB „JGK statyba“, o po šios teismo nutarties įsigaliojimo tapo būtent J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybe.

53Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 13–17) prašo apeliacinius skundus atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

541. Nurodo, jog 2009 m. vasario 20 d. sutikime T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K. pareiškė, kad jie „sutinka, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu Vilniaus r., ( - ) k., ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio Vilniaus r., ( - ) k.“ Tačiau byloje nėra duomenų, kad jie yra ar galėjo būti tokių tinklų savininkais, kadangi šių tinklų nestatė ar/ir neįgijo nuosavybės teisių kitais įstatymu nustatytais būdais. Priešingai, vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal 1996 m. lapkričio 18 d. detalųjį planą pastatė UAB „JGK statyba“. Tokias aplinkybes minėti asmenys patvirtino 2009 m. rugsėjo 17 d. pasirašydami taikos sutartį. Daro išvadą, jog be UAB „JGK statyba“ žinios V. V. buvo išduotas sutikimas prisijungti prie žinybinių – UAB „JGK statyba“ pastatytų – tinklų.

552. Teigia, jog nepagrįstai remiamasi CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina bendrąją materialinės teisės normą. Tuo tarpu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atvejais turi būti taikoma CK 6.321 straipsnio 4 dalis, numatanti pardavėjo pareigą nurodyti, kad nėra jokių apribojimų, kurie gali turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą. Pareiškėjai žemės sklypų įgijimo momentu nebuvo informuoti apie 2009 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl žemės sklypo, kadastrinis numeris ( - ), apsunkinimą prievolėmis. Teisė kloti inžinerinius tinklus per svetimą žemės sklypą yra daiktinė užstatymo teisė, kuri neginčijama tik tuo atveju, kai yra užregistruota viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nuomos santykių perėjimą naujam daikto savininkui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2005 suformavo nuostatą, kad viešame registre neužregistruota daiktinė teisė naujam savininkui nepereina.

563. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kokie teisiniai santykiai dėl žemės sieja valstybę ir UAB „JGK statyba“, norminiais aktais ir bylos medžiaga įrodyta, kad UAB „JGK statyba“ 33 ha žemės sklypo plote turi užstatymo teisę ir be jo sutikimo kiti asmenys negali tokios teisės apriboti ar varžyti. Ta aplinkybė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra užregistravęs nuosavybėn svetimą daiktą, nereiškia, kad UAB „JGK statyba“ negali ginti savo, kaip savininko, nuosavybės teisių. Byloje pateikti įrodymai, kad po 1991 m. liepos 25 d. vandentiekio, fekalinę ir lietaus kanalizacijas projektavo ir statė UAB „JGK statyba“, o 1999 ir 2010 metais inventorizavo ir gavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymas, reikalingas tokių tinklų teisiniam registravimui VĮ Registrų centre. Juos 2006 m. spalio 26 d. aktu Nr. 1168 paversti seniais bešeimininkiais statiniais, neva pastatytais iki 1991 m. liepos 25 d., ir užregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu nėra ir negalėjo būti jokių prielaidų ar įstatyminio pagrindo. Be savininko žinios prisijungti prie tokių tinklų kiti asmenys negali, statybos leidimai tokiam prisijungimui, nesudarius su UAB „JGK statyba“ sutarties dėl prisijungimo prie tinklų, negali būti išduodami.

57Atsakovas Administracija atsiliepime į V. V. apeliacinį skundą (t. V, b.l. 20–21) nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde ir šiame atsiliepime išdėstytą poziciją, sutinka su V. V. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

58Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 23–25) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

591. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, 2 priedu, teigia, kad komisijos nario nuoroda protokole „peržiūrėjau“ ir „susipažinau“ nevertintina kaip nepritarimas pateiktam projektui, o pagal Nuostatų 24 punktą komisijos protokolą dėl priimto sprendimo statybos leidimo išdavimo klausimu tvirtina komisijos pirmininkas. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokole Nr. 614 komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą patvirtino komisijos pirmininkė ir šiuo atveju nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė leidimo Nr. ( - ) išdavimui ir jokių nesutikimo motyvų, (kaip numato Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas) dėl statybos leidimo išdavimo nėra pateikę ir nėra nurodę, kad nepritarė statinio projektui.

602. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A822-65/2009), pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl statybos leidimų teisėtumo, ir nenagrinėti reikalavimai, susiję su jų pagrindu atsiradusiomis teisinėmis pasekmėmis. Tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl pareiškėjai turėtų nurodyti, kokiais būdais ir priemonėmis bus siekiama pažeistų teisių, pasireiškusių neteisėtomis statybomis, gynimo. Tai leistų bylą nagrinėjančiam administraciniams teismui spręsti, kuo ginčijamų statybos leidimų panaikinimas prisidėtų prie pažeistų teisių gynimo, bei tinkamai apibrėžti ir išnagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su pažeistų teisių gynimu.

61Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu į Administracijos apeliacinį skundą (t. V, b.l. 26–29) nurodo, kad Administracijos apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas, taip pat sutinkama su Administracijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

65Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ), kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taip pat byloje ginčijamas Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. ( - ) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybai, išduotas pakoregavus ankstesnį projektą.

66Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei ginčo išsprendimui aktualias teisės normas, konstatavo, jog pareiškėjų skundai pagrįsti ir panaikino ginčijamus administracinius aktus. Kadangi byloje ginčijami du statybos leidimai, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, būtina atskirai pasisakyti dėl kiekvieno iš jų teisėtumo ir pagrįstumo.

67Dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - )

68Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas šio administracinio akto teisėtumą, konstatavo, kad jis buvo pasirašytas įgalioto asmens, tačiau ne visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė statybos leidimo išdavimui. Be to, šiuo statybos leidimu statytojas įgijo teisę statyti pareiškėjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. priklausančiame žemės sklype be jų sutikimo, nors šio žemės sklypo atžvilgiu statybos leidimo išdavimo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis buvo areštuotas.

69Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog statybos leidimą pasirašė tinkamai tam įgaliotas asmuo. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 12 punktas (t. I, b.l. 79), įtvirtinantis šio valstybės tarnautojo funkciją – išduoti statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. Pažymėtina, jog ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5 dalies 1 punktas taip pat, inter alia, nustatė, jog statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, išduoda apskrities viršininko administracija. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai ir teisės aktų nuostatos, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad statybos leidimą pasirašė tinkamas subjektas.

70Kaip jau minėta, nagrinėjamas statybos leidimas buvo išduotas statyti statinį kelių savivaldybių – Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės – teritorijoje. Todėl, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, V. V. Vilniaus AVA turėjo pateikti dviejų nuolatinės statybos komisijų protokolus – Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolus. Šiuo atveju teismas, vertindamas Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą, sprendė, jog ne visi tokios komisijos nariai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui.

71Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolo Nr. 614 (t. I, b.l. 33–34), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovas protokole pažymėjo, jog susipažino su statinio projekto, AB TEO LT, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo ir AB „Lietuvos dujos“ Magistralinių dujotiekių departamento Eksploatavimo tarnybos atstovai pažymėjo, jog statinio projektas peržiūrėtas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius minėto protokolo įrašus, konstatavo, jog ne visi komisijos nariai pritarė statybos leidimo išdavimui. Kitaip tariant, sprendė, jog minėti įrašai, kuriuose užfiksuota, kad komisijos nariai peržiūrėjo ar susipažino su statinio projektu, negali būti vertinami kaip pritarimas statybos leidimo išdavimui.

72Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalis nustatė, jog sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu yra visų nuolatinės statybos komisijos narių pritarimas tokio leidimo išdavimui. Priešingu atveju, statybos leidimas negali būti išduodamas.

73Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų redakcijos 18 punktas numatė, jog sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais nagrinėjant statinio projektą, Komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nustatęs (pagal kompetenciją), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo išdavimui, savo nepritarimo motyvus išdėstydamas raštu. Pagal to paties akto 20 punktą, kai posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys (kurio dalyvavimas posėdyje (nuomonės pateikimas raštu) privalomas) dėl patikrinto statinio projekto (statinio griovimo technologijos aprašymo, statinio griovimo projekto) ar kitų 16-17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui išduoti statybos leidimą, protokole (Nuostatų 2 priedas) įrašo žodį „nepritariu“, nurodo rašto, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį ir datą, ir pasirašo.

74Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Nuolatinėje statybos komisijos narių išreiškiamas nepritarimas statinio projektui ir atitinkamai statybos leidimo išdavimui, visų pirma siejamas su nepritarimo motyvų pateikimu. Kitaip tariant, toks nepritarimas visais atvejais turi būti aiškiai išreikštas, konkretus ir motyvuotas. Be to, nepritarimo išreiškimas formaliai sietinas su žodžio „nepritariu“ įrašymu konkrečiame Nuolatinės statybos komisijos protokole. Todėl tuo atveju, jeigu Nuolatinės statybos komisijos narys, įvertinęs jam pateiktus dokumentus, pažymi, kad jis su jais susipažino ar juos peržiūrėjo, jeigu nėra pateikiami nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvai, tokia komisijos nario išreikšta pozicija negali būti vertinama kaip nepritarimas statybos leidimo išdavimui. Priešingas teisės normų aiškinimas prieštarautų ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir nebūtų suderinamas su teisingumo bei protingumo principais.

75Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai vertino, jog Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokole Nr. 614 ne visi komisijos nariai pritarė ginčijamo statybos leidimo išdavimui. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek nurodytoms teisės aktų nuostatoms, tiek ir byloje esantiems įrodymams.

76Kaip jau minėta, statybos leidimo panaikinimą teismas taip pat argumentavo tuo, jog nebuvo gautas sklypo savininkų sutikimas tiesti inžinerinius tinklus jiems priklausančiame žemės sklype, o pats žemės sklypas buvo areštuotas.

77Pabrėžtina, jog byloje yra pateiktas buvusių ginčo žemės sklypo savininkų H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V. 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriuo pastarieji sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir nutiestų iki V. V. priklausančio žemės sklypo (t. I, b.l. 139).

78Taigi buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) nagrinėjamu atveju buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, t.y. suteikė V. V. tam tikrą užstatymo teisę (CK 4.160 straipsnis). Vadovaujantis CK 4.160 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasikeitus žemės savininkui užstatymo teisė išlieka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. turima užstatymo teisė tebegalioja ir žemės sklypą įgijus naujiesiems savininkams, t.y. J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. Pareiškėjų argumentai, kad tokia teise V. V. negali naudotis, nes buvusių savininkų sutikimas nėra registruotas viešame registre, atmetami kaip nepagrįsti. CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai ir tik įstatymų numatytais atvejais. CK 4.254 straipsnio 1 dalis numato, kad registre registruojami suvaržymai ne bet kokie, o tik tie, kuriuo iš esmės keičiamos daikto naudojimo ir disponavimo galimybės ir tik įstatyme numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3k-3-448/2010). Užstatymo teisę reglamentuoja CK 4 knygos IX skyrius, kurio normos nenumato, jog užstatymo teisė privalomai registruotina. Tokia nuomonė išreikšta ir CK komentare (1 knyga 172 psl.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas konstatuotina, kad viešame registre registruojamos tik tos teisės ir suvaržymai, kurių registracija numatyta įstatyme. Jei tokia pareiga įstatyme nenumatyta, teisės ir suvaržymai neregistruojami. Tokiu atveju sandoris galioja bendraisiais pagrindais, o daiktinis apribojimas (šiuo atveju užstatymo teisė) galioja ir perdavus daiktą. Daiktinis apribojimas, jei jis įstatymo tvarka nenuginčytas, eina kartu su daiktu. Todėl buvusių savininkų (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) suteikta V. V. užstatymo teisė yra galiojanti ir taikytina žemę įgijus naujiesiems savininkams, t.y. pareiškėjams.

79Kadangi šiuo sutikimu buvę žemės sklypo savininkai suteikė teisę V. V. prisijungti prie jų komunikacijos tinklų ir nutiesti juos iki V. V. priklausančio žemės sklypo, t. y. aiškiai išreiškė sutikimą atlikti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidime Nr. ( - ) nurodytus veiksmus, o sutikimas galiojo ir ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, Vilniaus AVA privalėjo į jį atsižvelgti, išduodamas statybos leidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas, neturint žemės sklypo savininkų sutikimo.

80Pareiškėjai teigia, kad buvusių savininkų 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas pareiškimas yra neteisėtas, nes jo išdavimo metu žemės sklypas buvo areštuotas, todėl ir dėl šios priežasties statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

81Kolegija atmesdama šiuos pareiškėjų argumentus pažymi, kad 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas sutikimas yra civilinis sandoris, kuriuo V. V. suteikta atpatinkama užstatymo teisė. Iki šios dienos sutikimas kaip civilinis sandoris nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas. Todėl pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir negaliojantis nėra. Nagrinėjamoje byloje minėtas sutikimas nėra ginčo dalykas, dėl jo nėra pareikšta jokių reikalavimų, todėl plačiau nagrinėti jo išdavimo aplinkybes teisėjų kolegija pagrindo neturi. Kita vertus ginčas dėl minėto sutikimo nepatektų į administracinių teismų kompetenciją.

82Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, pažeidimai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) .

83Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, padarydama aukščiau nurodytą išvadą, ginčo situaciją vertino atsižvelgdama į ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu buvusią situaciją. Tačiau svarbu pažymėti, jog minėtas statybos leidimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog pagal pakoreguotą statybos projektą Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė naują statybos leidimą Nr. ( - ), vertintinas kaip iš esmės nebeaktualus.

84Dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ).

85Pirmosios instancijos teismas statybos leidimą, išduotą koreguoto statybos projekto pagrindu, panaikino, konstatavęs, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes projektavimo sąlygų sąvadą šiuo atveju išdavė Vilniaus rajono savivaldybė, o statybos leidimas išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nesant šio subjekto išduoto projektavimo sąlygų sąvado. Be to, šio statybos leidimo išdavimas turėjo būti derinamas su J. P., A. P., A. M., E. M., I. B., nes net ir iškėlus numatomus statyti statinius už jiems priklausančio žemės sklypo ribos, pareiškėjų teisės vis tiek buvo apribotos.

86Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija neįtvirtino reglamentavimo, susijusio su statybos leidimo išdavimu, kai statinys išdėstytas dviejų ar daugiau apskričių teritorijose. Tiesa, tam tikros nuostatos buvo įtvirtintos galiojusios STR „Statybos leidimas“ redakcijos 52 punkte, numačiusiame, jog tais atvejais, kai inžinerinis statinys (automobilių kelias, geležinkelis, elektros perdavimo linija, naftotiekis, dujotiekis ir pan.) išdėstytas dviejų ar daugiau apskričių teritorijose, paprastai rengiamas vienas viso statinio projektas, o statybos leidimus išduoda kiekvienos apskrities administracija statinio daliai apskrities teritorijos ribose. Kaip matyti iš nurodytos nuostatos, STR „Statybos leidimas“, nustatydamas tam tikrus principus, kuriais remiantis išduodamas statybos leidimas statiniui dviejų ar daugiau apskričių teritorijose, nurodė tik bendro pobūdžio principus, kurie, atsižvelgiant į tokios teisės normos formuluotę, nebūtinai turėjo būti privalomi. Be to, tokie principai buvo siejami su apskrities viršininko administracijos veiksmais, išduodant statybos leidimą, tačiau nereglamentavo klausimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, kai jį išduoda savivaldybės administracija.

87Taigi ginčo statybos leidimo išdavimo metu statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtino konkrečios tvarkos, susijusios su statybos leidimo išdavimu, kai statinys išdėstytas dviejų ar daugiau savivaldybių teritorijose. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog tokia situacija, kai nesant teisinio reglamentavimo, kuriame būtų įtvirtinta konkreti minėto statybos leidimo išdavimo tvarka, Administracija išdavė leidimą pagal Vilniaus rajono savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos esminės statybos leidimo išdavimo procedūros. Šias teismo išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad institucija, galimai turėjusi išduoti projektavimų sąlygų sąvadą ir esanti betarpiškai suinteresuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės interesai nebūtų pažeisti, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nemato ginčo statybos leidimo trūkumo tuos aspektu, jog nebuvo gautos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotos projektavimo sąlygos. Konstatuotina, kad aptarti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ginčijamą statybos leidimą.

88Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo Nr. 343 nuostatas, teigė, jog statybos leidimas Nr. ( - ) negalėjo būti išduotas be naujų žemės sklypo savininkų sutikimo.

89Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Nutarimo Nr. 343 redakcijos 197 punktas, inter alia, nustatė, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios nuostatos sudarė pareigą statybos leidimo išdavimą derinti atitinkamai su J. P., A. P., A. M. , E. M. ir I. B.

90Kaip jau minėta, buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, kuris buvo privalomas ir naujiems savininkams, įgijusiems žemės sklypą. Tokiu sutikimu buvo leista tiesti inžinerinius tinklus per šiems pareiškėjams priklausantį žemės sklypą. Remiantis bylos medžiaga, Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) , atsižvelgiant į pakoreguotą statybos projektą, kuriuo inžineriniai tinklai buvo iškelti už J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausančio žemės sklypo. Kitaip tariant, net ir esant galiojančiam ir privalomam buvusių savininkų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus per šiems asmenis priklausantį žemės sklypą,

Nutarė

91statybos objektą statyti už ginčo žemės sklypo ribos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė galimybę teisėtai riboti naujų žemės sklypo savininkų teises mažesniu laipsniu. Todėl remiantis tuo, kad išduodant naują statybos leidimą, pagal kurį inžinerinius tinklus numatyta statyti už žemės sklypo ribų, kai galiojo sutikimas juose tiesti per žemės sklypą, atsižvelgiant į kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog papildomai naujas ginčo žemės sklypo savininkų sutikimas šiuo atveju nebeturėjo būti gautas.

92Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nenustatyti statybos leidimo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti ginčijamą statybos leidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai panaikino tokį statybos leidimą.

93Dėl pareiškėjo UAB „JGK statyba“ teisės ginčyti statybos leidimus

94Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „JGK statyba“ turi interesą šioje byloje, nes V. V. ketina prijungti statomus tinklus prie UAB „JGK statyba“ baigiamų statyti tinklų.

95Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs byloje pateiktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymą Nr. ( - ), taip pat UAB „JGK statyba“ atstovo paaiškinimus bei byloje pateiktą ir planą.

96Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, konstatuoja, jog jie nepatvirtina teismo nustatytomis įvardintų aplinkybių. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro Pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ paaiškinimas – patvirtina, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, prie kurių numatytas V. V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybės teise priklauso kitam ūkio subjektui – UAB „Vilniaus vandenys“ (t. 4 b.l. 174, 175-176, 177-178).

97Pareiškėjo UAB „JGK statyba“ argumentai, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per pareiškėjo naudojamą žemę, teisėjų kolegijos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008) konstatuota, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „JGK statyba“ yra pasibaigusi (2000-05-24). Tuo tarpu galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties (2000-10-26 Nr. ( - )) pagrindu pareiškėjas UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemės sklypą. Byloje nenustatyta, kad šis žemės sklypas yra kaip nors susijęs su ginčo statybos darbais ar kad ginčijami statybos leidimai būtų kokiu nors būdu susiję su šiuo žemės sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V. V., būtų UAB „JGK statyba“ priklausančiame ar teisėtai valdomame sklype. Kitaip tariant, UAB „JGK statyba“ argumentas, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per jo naudojamą žemę, atmestinas kaip nepagrįstas.

98Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad ginčijami statybos leidimai ir jais numatomi statybos darbai kokiu nors būdu pažeistų UAB „JGK statyba“ teises bei teisėtus interesus. UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl jo skundo reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo negali būti tenkinami.

99Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog byloje nenustatyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamus statybos leidimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų skundai netenkintini.

100Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a

101atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą patenkinti.

102Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atmesti.

103Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui J. P.,... 4. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK“ atstovams advokatui... 5. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 6. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai... 7. trečiojo suinteresuoto asmens V. V. atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ skundu (t. I, b.l. 3–8), kurį patikslino... 12. 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir... 13. 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir... 14. Nurodė, kad V. V., nusamdęs UAB „Plėtrumas“, pažeidžiant įstatymais... 15. Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundu (t. II, b.l. 8–10),... 16. 1) panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą Nr. ( - );... 17. 2) panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. ( - ) .... 18. Nurodė, kad žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Vilniaus miesto... 19. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundus (t. IV, b.l. 62–66) prašė... 20. Nurodė, kad pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 21. Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų... 22. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 24. Nurodė, kad iš 2009 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimais į skundus (t. I,... 26. Nurodė, kad jis su UAB „Infra investment“ 2009 m. spalio 21 d. sudarė... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu... 29. Nustatė, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. V. V. išdavė pareiškėjų... 30. Nustatė, jog Administracija 2010 m. sausio 8 d. V. V. išdavė statybos... 31. Pažymėjo, jog techninio projekto korektūros, parengtos UAB „Plėtrumas“,... 32. III.... 33. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 163–166),... 34. 1. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo... 35. 2. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad projektavimo sąlygų sąvadą... 36. 3. Teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog be suderinimo su... 37. 4. Nurodo, kad nei pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B.... 38. 5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus AVA 2009... 39. 6. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu,... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l.... 41. 1. Nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos nario padarytas įrašas... 42. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei nepasisakė dėl... 43. 3. Pažymi, jog teismų nutartimis (2008-05-09 ir 2008-10-30) pritaikytos... 44. 4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių normų, kurios draustų... 45. 5. Nors teismas pažymėjo, kad tiesiant tinklus 1 metro atstumu nuo... 46. 6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas... 47. 7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentą, kad... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija... 49. Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. atsiliepimu į apeliacinius... 50. 1. Nurodo, kad 2010 m. balandžio 29 d. negali būti vertinama kaip data, kuri... 51. 2. Teigia, kad Administracija, neturėdama teisės ginti viešojo intereso,... 52. 3. Teigia, kad apeliaciniuose skunduose klaidingai aiškinama 2009 m. vasario... 53. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V,... 54. 1. Nurodo, jog 2009 m. vasario 20 d. sutikime T. V., H. V., S. V., A. V., A. V.... 55. 2. Teigia, jog nepagrįstai remiamasi CK 4.48 straipsnio 2... 56. 3. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kokie teisiniai santykiai dėl žemės... 57. Atsakovas Administracija atsiliepime į V. V. apeliacinį skundą (t. V, b.l.... 58. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 59. 1. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d.... 60. 2. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką... 61. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu į Administracijos... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo... 65. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos... 66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei... 67. Dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - )... 68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas šio... 69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog statybos leidimą... 70. Kaip jau minėta, nagrinėjamas statybos leidimas buvo išduotas statyti... 71. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos... 72. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo... 73. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.... 74. Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada,... 75. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai... 76. Kaip jau minėta, statybos leidimo panaikinimą teismas taip pat argumentavo... 77. Pabrėžtina, jog byloje yra pateiktas buvusių ginčo žemės sklypo... 78. Taigi buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A.... 79. Kadangi šiuo sutikimu buvę žemės sklypo savininkai suteikė teisę V. V.... 80. Pareiškėjai teigia, kad buvusių savininkų 2009 m. vasario 20 d. notariškai... 81. Kolegija atmesdama šiuos pareiškėjų argumentus pažymi, kad 2009 m. vasario... 82. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyti teisės aktuose... 83. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismo... 84. Dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ).... 85. Pirmosios instancijos teismas statybos leidimą, išduotą koreguoto statybos... 86. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo... 87. Taigi ginčo statybos leidimo išdavimo metu statybos teisinius santykius... 88. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo Nr. 343 nuostatas, teigė,... 89. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Nutarimo Nr. 343... 90. Kaip jau minėta, buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V.,... 91. statybos objektą statyti už ginčo žemės sklypo ribos. Tokios aplinkybės,... 92. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios bylos faktines aplinkybes,... 93. Dėl pareiškėjo UAB „JGK statyba“ teisės ginčyti statybos leidimus... 94. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „JGK statyba“ turi... 95. Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs byloje pateiktą nekilnojamojo... 96. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus... 97. Pareiškėjo UAB „JGK statyba“ argumentai, kad V. V. statomi tinklai... 98. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta,... 99. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus,... 100. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 101. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 102. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą... 103. Sprendimas neskundžiamas....